- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-198-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07111-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- L. Š.
- Ieškovas
- G. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. Š. prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. V. po 240 Eur kasmėnesinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko atstovei pagal įstatymą atsakovei, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką nuo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:
1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. V. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą 21.00 val.;
2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. V. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;
3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. V. bendrauja atsakovei išvykus į komandiruotę ar kitokią kelionę tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje nepilnamečio vaiko mokslo metų laikotarpiu, kai komandiruotės ar kitokios kelionės laikas trunka ilgiau nei parą ir (arba) iš komandiruotės ar kitokios kelionės atsakovės grįžimo laikas į vaiko gyvenamąją vietą yra vėlesnis nei 23.00 val., atsakovė privalo ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos kelionės informuoti ieškovą.
3. Atsakovė bei institucija, teikianti išvadą, nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, nurodydamas nutartį vykdyti skubiai, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką nuo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:
1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. V. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą 21.00 val.;
2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. V. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;
3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. V. bendrauja atsakovei išvykus į komandiruotę ar kitokią kelionę tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje nepilnamečio vaiko mokslo metų laikotarpiu, kai komandiruotės ar kitokios kelionės laikas trunka ilgiau nei parą ir (arba) iš komandiruotės ar kitokios kelionės atsakovės grįžimo laikas į vaiko gyvenamąją vietą yra vėlesnis nei 23.00 val., atsakovė privalo ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos kelionės informuoti ieškovą.
5. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2016 m., nepilnametis vaikas gyvena kartu su atsakove. Konstatavo, kad, siekiant laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykius, prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką – šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tenkintinas visiškai. Vertino, kad tokia laikina bendravimo tvarka, atsižvelgiant į esamą situaciją, protinga ir nepažeidžia nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių. Sudaro sąlygas laikinai ieškovui bendrauti su vaiku. Laikinoji apsaugos priemonė taikytina išimtinai vaiko interesais. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą išspręs teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir tik tuomet bus nustatyta konkreti bei detali atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka kas antrą mėnesio savaitgalį, ir nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. V. bendrauja pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį – penktadienį 17–21 val., šeštadienį 10–21 val., sekmadienį 10–20 val.; 3) atskirąjį skundą nagrinėti ypatingos skubos tvarka.
7. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam būtų trukdoma bendrauti su vaiku ar kad tarp šalių yra kilęs koks nors ginčas dėl šiuo metu tarp šalių nusistovėjusios ir suderintos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, prie kurios vaikas yra pripratęs. Ieškovas jau daug metų laikosi vienodos jo paties pasirinktos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. bendrauja su sūnumi antradieniais 17–21 val. ir ketvirtadieniais 17–21 val., ir tik ypatingai retais atvejais pasiima sūnų trumpam kitu laiku. Ieškovas vieną kartą bandė pasilikti sūnų nakvynei, tačiau atėjus vakarui vaikas išsigando ir paskambinęs atsakovei prašė, kad jį pasiimtų. Vaiką atsakovė parsivežė, tačiau po šio atvejo vaikas kategoriškai atsisako likti nakvoti pas tėvą. Vaikas yra labai jautrus, visą laiką gyvena tik su atsakove, visada miega tik savo namuose arba kartu su atsakove, niekada nėra nakvojęs pas tėvą, todėl staigus ir netikėtas teismo sprendimas, pagal kurį vaikas turės iš karto dvi naktis nakvoti ne namuose ir be atsakovės, gali pakenkti vaiko psichinei sveikatai ir padaryti nepataisomos žalos vaiko raidai. Nepaisant to, kad vaikas yra sąlyginai didelis (10-ies metų amžiaus), jis yra ypatingai jautrus, todėl būtinas adaptacinis periodas nustatant ieškovo bendravimą su vaiku be nakvynės. Ieškovas nuslėpė, kad jis šiuo metu gyvena kartu su kita moterimi, kurios vaikas nepažįsta, dėl to dar labiau kyla grėsmė vaiko psichologiniam saugumui, tai gali pakenkti vaiko psichinei sveikatai ir padaryti nepataisomos žalos vaiko raidai. Ieškovas, net ir žinodamas, kad vaikas bijo ir nenori likti pas jį nakvoti, nepaiso vaiko norų ir interesų, nesiekia pereinamojo laikotarpio, per kurį vaikas adaptuotųsi, neieško specialistų pagalbos. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma tik tam, kad priverstų atsakovę sutikti su ieškovo siūlomomis bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo sąlygomis kitoje civilinėje byloje. Atsakovė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimą dėl teismo posėdžio datos gavo 2022 m. gruodžio 7 d., t. y. jau pasibaigus paskirtam teismo posėdžio laikui ir teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl neturėjo galimybės pateikti nei atsiliepimo į prašymą, nei prašymo atidėti prašymo nagrinėjimą.
Atsiliepimas
8. Ieškovo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašoma atskirąjį skundą atmesti.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovė pateikia apeliacinės instancijos teismui tiesos neatitinkančius duomenis, akivaizdžiai ir neteisėtai veikdama prieš vaiko interesus, siekdama sutrukdyti ieškovui ir šalių nepilnamečiam vaikui visavertiškai bendrauti, išlaikyti ir puoselėti gilius santykius. Nėra ginčo dėl to, kad šalys 2016 metais nusprendė nebetęsti bendro gyvenimo kartu. Nuo 2016 metų atsakovė nuolat neigiamai nuteikinėjo šalių sūnų prieš ieškovą, taip pat ieškovui buvo leidžiama bendrauti su nepilnamečiu vaiku tik tada, kai atsakovei toks bendravimas buvo patogus arba atitiko tuometinį ieškovės nusiteikimą bei nuotaiką, t. y. ieškovas turėjo teisę nuvežti vaiką į jo lankomus būrelius, o bendravimas savaitgaliais arba per atostogas buvo leidžiamas, jei atsakovė turėdavo kitų planų arba tuo metu, kai, pvz., norėdavo praleisti laiką su savo draugu. Ieškovui iš anksto susitarus su atsakove dėl bendravimo su vaiku laiko, būdavo laikotarpių, kai ieškovas negalėdavo susitikti su vaiku net po keletą savaičių, atsakovei atsisakymą leisti ieškovui susitikti su vaiku motyvuojant tariama vaiko liga ar vaiko atostogomis pas senelius. Ieškovas dar 2021 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomos ikiteisminės mediacijos, inter alia, siekdamas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Deja, atsakovė nepateikė sutikimo dėl mediacijos vykdymo, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Pagaliau, atskirojo skundo pateikimas, grindžiant jį formaliais bei melagingais argumentais, taip pat patvirtina tarp šalių esantį ginčą. Akivaizdu, kad tarp šalių yra ginčas dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos, dėl to pažeidžiama ne tik ieškovo teisė bendrauti su sūnumi, bet ir nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai: nėra užtikrinimas nuolatinis bendravimas su tėvu, žalojama jautri vaiko psichika, nepatenkinamas saugumo ir pastovumo poreikis, formuojamas santykių su tėvu atšalimas ir t. t., todėl yra faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog, priešingai, nei teigia atsakovė, šalių nepilnametis vaikas ne kartą yra nakvojęs pas ieškovą bei ieškovo mamą Naujojoje Akmenėje, kur vieną kartą į metus atostogų metu praleisdavo po 5–8 dienas, taip pat kelis savaitgalius per metus. Atsakovė savaitgalius, o kartais ir darbo dienas leisdavo (duomenys neskelbtini) pas draugą, kur pasiimdavo ir nepilnametį vaiką, nors jis nenorėdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes turėdavo miegoti vienas atskirame kambaryje ir jam būdavo baisu. Kadangi šalių sūnus nenorėdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl dažnai jis būdavo paliekamas pas atsakovės tėvus. Ne kartą yra buvę situacijų, kai nepilnametis vaikas būdavo paliekamas su atsakovės seserimi, dėl to būdavo pažeidžiami vaiko interesai – pavyzdžiui, vaikas ieškovui paskambino penktadienį naktį apie 1 val. verkdamas bei kūkčiodamas, negalėdamas net normaliai komunikuoti ir pasakė, kad namuose vyksta išgertuvės ir kad atsakovės sesuo su draugais rėkauja, kažką sudaužė ir vaikas labai bijo. Kadangi ieškovas buvo išvykęs, paprašė savo brolio vaiko krikšto tėčio nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kas vyksta. Kai ieškovo brolis nuvyko, atsakovės sesers draugų kompanija jau buvo išsiskirsčiusi, tačiau atsakovės sesuo buvo stipriai išgėrusi, nesiorientavo aplinkoje, todėl ieškovo brolis paėmė nepilnametį vaiką ir išsivežė nakvoti į savo namus. Vaikas yra linksmas bei komunikabilus, noriai bendrauja su ieškovu. Šios aplinkybės nurodytos ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. išvadoje.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad, priešingai, nei teigia atsakovė, šalių sūnus gerai sutaria su ieškovo drauge, su kuria ieškovas draugauja nuo 2016 metų. Norėdamas padėti vaikui adaptuotis prie naujų sąlygų, ieškovas vaiką su drauge supažindino „Akropolyje“ pramogų metu, kartu suvalgė ledų. Bendravimo pradžioje jautėsi, kad sūnus atsakovės yra nuteiktas prieš ieškovo draugę, nes sakydavo, jog ji yra negraži, negražūs jos plaukai ir pan., taip pat bijodavo atsakovei pasakyti, kad jis bendravo ir su ieškovo drauge. Šiuo metu ieškovo sūnaus ir ieškovės draugės santykiai yra itin geri ir draugiški. Svarbu pažymėti, kad ir nuo atsakovės priklauso vaiko požiūris į tėvą bei pasilikimą pas ieškovą nakvoti. Akivaizdu, kad ieškovui sunkiau išlaikyti teigiamą santykį, kai atsakovė neigiamai nuteikia vaiką prieš tėvą, manipuliuodama vaiko pažeidžiamumu ir jausmais. Nepaisant atsakovės manipuliacijų ir pastangų susilpninti vaiko ir tėvo ryšį, ieškovas stengiasi palaikyti ir palaiko su vaiku artimus ir glaudžius santykius. Pirmosios instancijos teismas išsiuntė pranešimą atsakovei dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sudarė realias galimybes pateikti nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors atsakovė ieškovo buvo informuota apie nurodytą teismo pranešimą, tačiau piktavališkai ir nesąžiningai delsė atsiimti teismo procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, nagrinėjimo tvarkos ir atsakovės prašymo
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Atsakovė atskiruoju skundu prašo atskirąjį skundą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Pažymėtina, kad nei CPK, nei kiti įstatymai nenustato atskirųjų skundų nagrinėjimo nei skubos tvarka, nei ypatingos skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas netenkintinas.
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria tenkintas kartu su ieškovo G. V. ieškiniu atsakovei L. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones –nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką nuo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
16. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad tarp šalių nėra konflikto (nesutarimo) dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka vaiko interesų ir gali pakenkti vaiko psichinei sveikatai ir padaryti nepataisomos žalos vaiko raidai, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesuteikė galimybės atsakovei išsakyti savo nuomonę.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
17. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
19. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
20. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
22. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
23. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas).
26. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, su kuria iš šalių turėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir kokia turėtų būti nustatyta vienos iš skyrium gyvenančios šalies bendravimo tvarka su vaikais, t. y. kokia tvarka labiausiai atitiktų tiek šalies, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turėtų galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
27. Pirmosios instancijos teismo byloje yra pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d., 2022 m. gruodžio 23 d. išvados dėl ieškovo ieškinyje ir atsakovės priešieškinyje reiškiamų reikalavimų. Šiose išvadose nurodoma, kad specialistams bendraujant su vaiku V. V., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant mamai, vaikas paaiškino, jog jam patinka gyventi su mama, dažnai bendrauja su tėveliu, du kartus per savaitę. Nurodoma, kad, vaiko teigimu, jam patinka bendrauti su abiem tėveliais, juos abu myli, laisvu nuo pamokų metu lanko karatė treniruotes, sportuoti patinka, tėvai juo rūpinasi, nuperka, ko reikia, padeda ruošti pamokas. Specialistų teigimu, vaikas bendravo noriai, į pateiktus klausimus atsakinėjo išsamiai. Nurodoma, kad ieškovo ieškinyje siūloma bendravimo su sūnumi tvarka aiški ir konkreti, neprieštaraujanti vaiko interesams, atsakovės siūloma bendravimo tvarka taip pat neprieštarauja vaiko interesams, todėl manytina, jog šalys bendravimo su vaiku tvarką gali suderinti abipusių nuolaidų keliu, taikos sutartimi.
28. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jokių objektyvių ieškovės nurodomas aplinkybes (kad šalių nepilnametis vaikas ypatingai jautrus, niekada nėra pasilikęs nakvoti pas tėvą namuose ar kad bijo likti nakvoti namuose kartu su tėvu ir jo drauge, taip pat kad vaikas nepažįsta tėvo draugės ir pan.) patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsakovė turėjo galimybę atitinkamus įrodymus pateikti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui, tačiau jų nepateikė. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės nurodomas aplinkybes, nuosekliai paaiškindamas nurodo priešingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad iš tiesų vaiko pasilikimas nakvoti namuose su tėvu ir (ar) jo drauge kaip nors pažeistų vaiko teises ar interesus.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, t. y. vaiko amžių, šalių santykius, duomenų apie tai, kad ieškovas kaip nors pažeistų vaiko teises ar interesus, nebuvimą, institucijų pateiktas išvadas ir kt., mano, kad, kol šioje byloje bus išspręstas ginčas, geriausiai šalių nepilnamečio vaiko interesų apsaugą užtikrins ir nepagrįstai tėvų ir vaiko teisių ar interesų nepažeis ir nevaržys būtent ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti laikina ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Kiti atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas, todėl, esant naujų duomenų dėl faktinių aplinkybių, jog yra pažeidžiami vaiko interesai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti prašymo atskirąjį skundą nagrinėti ypatingos skubos tvarka.
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.