Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T.E. P. (T. E. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T.E. P. ieškinį atsakovei S. D.-P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. E. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5757-772/2019 nustatytą nepilnamečio vaiko L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu;

1.2. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1.2.1. ieškovas su savo nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais šv. Kalėdų laikotarpiu nuo gruodžio 20 d. 10 val. ryto iki kitų metų sausio 5 d. 20 val.;

1.2.2. ieškovas su savo nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais šv. Velykų laikotarpiu – visą šv. Velykų mokinių atostogų laikotarpį ir šv. Velykų pirmą ir antrą dienomis;

1.2.3. ieškovas su savo nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo, mokymo vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

1.2.4. ieškovas su savo nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną porinį metų savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 20 val., savo jėgomis ir sąskaita pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į dukters gyvenamąją vietą;

1.2.5. ieškovui nedirbant užsienyje (grįžus iš darbo užsienyje), ieškovas turi teisę dviejų mėnesių laikotarpiu praleisti su dukra kas antrą visą savaitę (bet ne daugiau kaip 4 savaites per dviejų mėnesių laikotarpį), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienio 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą kitos savaitės sekmadienio 18 val. Šio savo savaitės nepertraukiamo bendravimo su dukra A. laikotarpiu ieškovas privalo užtikrinti dukrai įprastą ugdymo, mokymo įstaigų, užklasinio (papildomo) ugdymo įstaigų lankymą. Ieškovui neišvykus į darbą užsienyje ilgiau kaip 8 savaites, nuo 9-os savaitės anksčiau aptarta tėvo ir dukters bendravimo savaitėmis tvarka (kas antrą visą savaitę ne ilgiau kaip du mėnesius) nebėra taikoma ir tėvas su dukra toliau bendrauja kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) poriniais metų savaitgaliais ir kiekvieną trečiadienį, tėvui pasiimant vaiką iš jo ugdymo, mokymo vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

1.2.6. ieškovas turi teisę praleisti su dukra 4 savaites per vaiko vasaros atostogas (vienu metu arba du kartus po dvi savaites), šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš mėnesį suderinęs su vaiko mama S. D.-P. (toliau – ir atsakovė);

1.2.7. ieškovas turi teisę su dukra praleisti pusę jos rudens atostogų laiko, šių atostogų laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su atsakove;

1.2.8. ieškovas savo bendravimo su dukra laiku turi teisę išvažiuoti su ja poilsio į bet kurią užsienio valstybę be atskiro motinos S. D.-P. sutikimo. Vaiko mama S. D.-P. turi būti informuota apie numatomą dukters kelionę į užsienį (kelionės tikslą ir trukmę) ir privalo perduoti vaiko tėvui visus kelionei reikalingus dukters asmens dokumentus;

1.3. iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo tvarką ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymui po 308,00 Eur per mėnesį išlaikymo, mokamo nuo 2021 m. sausio 11 d. iki vaiko pilnametystės, ieškovui suteikiant uzufrukto teisę naudoti išlaikymui skirtas lėšas vaiko poreikiams.

2. Ieškovas nurodė, kad, šalims nutraukus santuoką, abu šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina. Tačiau L. ir mamos santykiai tapo įtempti, berniukas neretai skųsdavosi dėl iš motinos patiriamo psichologinio ir fizinio smurto, dažnai mamos pakelto balso, jos pykčio priepuolių. Atsakovė 2020 m. gruodžio 17 d. prieš sūnų pavartojo fizinį smurtą. Nuo 2021 m. sausio 11 d. sūnus L. gyvena su tėvu. Sūnus jaučia stresą dėl 2020 m. gruodžio viduryje įvykusių įvykių, nenori susitikti su mama ir likti su ja vienas, atsisako grįžti gyventi pas mamą, nori likti gyventi su tėvu. Atsakovei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto vartojimo prieš nepilnametį šeimos narį, sūnus L. pripažintas nukentėjusiuoju. Kadangi po teismo sprendimo priėmimo sūnaus gyvenamoji aplinka ir gyvenimo sąlygos su atsakove tapo pavojingos ir nepalankios, be to, sūnus išreiškė aiškų ir kategorišką norą toliau likti gyventi su tėvu, prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą sūnaus L. P. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu. Pasikeitus situacijai ir siekiant užtikrinti stiprų ir sveiką brolio ir sesers tarpusavio ryšį ir tolesnį jų bendravimą, būtina pakeisti nustatytą tėvo bendravimo su dukra A. tvarką. Teismo priteistas išlaikymas po 300,00 Eur, kuris po indeksacijos sudaro 308,00 Eur, atitinka vaikų poreikius, todėl abiem vaikams paliktinas išlaikymo dydis – po 308 Eur.

3. Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovė S. D.-P. nurodė, jog su ieškinio reikalavimu dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo sutiks, jei sūnus išreikš norą ir pageidaus gyventi su tėvu. Atsakovė nesutiko, kad būtų pakeista teismo nustatyta šalių bendravimo su vaikais tvarka, taip pat nesutiko su išlaikymo dydžiu, nes jis nėra pagrįstas. Nurodė, jog šiuo metu nedirba, studijuoja, išsilaikyti jai padeda tėvai, todėl galėtų sūnui teikti išlaikymą po 100,00 Eur, o kai baigs mokslus, po 200,00 Eur. Pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą, būtina nustatyti jos ir sūnaus bendravimo tvarką, pageidauja su sūnumi bendrauti kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 iki 18 val. Kai dukra būna su ieškovu, ji beveik nebendrauja su broliu, todėl nėra būtina keisti bendravimo tvarką. Taip pat nesutinka, jog vienais metais visas šventes –šv. Kalėdas ir šv. Velykas – tėvas praleistų su dukra.

4. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, joje nurodė, jog šeima yra žinoma skyriaus specialistams, buvo nustatytas galimas motinos pavartotas smurtas prieš šalių sūnų. Šalių sūnus nuo 2021 m. sausio 11 d. gyvena su tėvu, pradėtas ikiteisminis tyrimas, šeimai sudarytas pagalbos planas. 2021 m. balandžio 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgdama į vaiko nuomonę, į tai, jog atsakovė sutinka, jog sūnus gyventų su ieškovu, institucija sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio yra pareikšti vaiko interesais. Ieškovo prašoma nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti patikslinta ir papildyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies:

5.1. pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5757-772/2019 dalį dėl L. P. gyvenamosios vietos ir nustatė L. P. gyvenamąją vietą su ieškovu T. E. P. jo gyvenamojoje vietoje;

5.2. panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį dėl L. P. ir ieškovo nustatytos bendravimo tvarkos;

5.3. pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį dėl L. P. priteisto išlaikymo ir priteisė iš atsakovės išlaikymą L. P. po 270,00 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 11 d. iki L. P. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovą sūnui L. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

5.4. pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su dukra A. P. tvarkos ir nustatė tokią bendravimo tvarką:

5.4.1. ieškovas su savo nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais šv. Kalėdų laikotarpiu nuo gruodžio 20 d. 10 val. ryto iki kitų metų sausio 5 d. 20 val.;

5.4.2. ieškovas su savo nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais neporiniais metais šv. Velykų laikotarpiu – visą šv. Velykų mokinių atostogų laikotarpį ir šv. Velykų pirmą ir antrą dienomis;

5.4.3. ieškovas kiekvieną trečiadienį pasiima dukrą A. P. iš jos ugdymo, mokymo vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

5.4.4. ieškovas kiekvieną porinį metų savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 20 val. savo jėgomis ir sąskaita pasiima dukrą A. P. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į dukters gyvenamąją vietą;

5.4.5. ieškovas turi teisę praleisti su dukra A. P. 4 savaites per vaiko vasaros atostogas (vienu metu arba du kartus po dvi savaites), šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš mėnesį suderinęs su atsakove;

5.4.6. ieškovas su dukra A. P. praleidžia pusę jos rudens atostogų laiko, šių atostogų laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko mama;

5.4.7. ieškovas savo bendravimo su dukra A. P. laiku turi teisę išvažiuoti su dukra poilsio į bet kurią užsienio valstybę be atskiro atsakovės sutikimo. Vaiko mama turi būti informuota apie numatomą dukters kelionę į užsienį (kelionės tikslą ir trukmę) ir privalo perduoti vaiko tėvui visus kelionei reikalingus dukters asmens dokumentus;

5.5. priteisė iš atsakovės 1 765,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui;

5.6. priteisė iš ieškovo 67,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei;

5.7. priteisė iš atsakovės 73,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

6.1. Teismas nustatė, kad šalių sūnus L. nuo 2020 m. sausio 11 d. gyvena su tėvu, nes motina prieš sūnų pavartojo fizinį smurtą. Atsakovei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2021 m. balandžio 25 d. nutrauktas, atsakovę atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsakovė buvo įpareigota gyventi skyrium nuo sūnaus, uždrausta vienerius metus lankytis sūnaus gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu šalių sūnus gyvena su tėvu, vaikas yra tėvo prižiūrimas, auklėjamas, ugdomas, išlaikomas. Atsakovė sutinka, jog būtų pakeista sūnaus gyvenamoji vieta ir jis gyventų su tėvu.

6.2. Vaiko nuomonės išklausymo aktai patvirtina, jog berniukas nori gyventi su tėvu, o su mama gyventi nenori, nes ji dažnai elgiasi netinkamai, jis patirdavo stresą, jos bijo, o su tėvu jį sieja geresnis emocinis ryšys.

6.3. Teismas padarė išvadą, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta šalių vaiko L. gyvenamoji vieta su motina nebeatitinka vaiko interesų, ji yra nesaugi, vaikas gyvendamas su motina jausdavo stresą, įtampą, jo pažangumas buvo prastas, o šiuo metu vaikas, gyvendamas su tėvu, jaučiasi saugiai, juos sieja geras emocinis ryšys, berniuko pažangumas pagerėjo. Ieškovas turi galimybes tinkamai rūpintis vaiku, aplinka, kurioje šalių sūnus šiuo metu gyvena, yra saugi, berniukas nori gyventi su tėvu. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą L. P. gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.

6.4. Atsakovė sutiko, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka būtų pakeista, nebeprašė nustatyti jos ir sūnaus bendravimo tvarkos, nurodydama, jog sūnus galės su ja bendrauti, kada tik norės, dėl bendravimo tvarkos tarp jos ir ieškovo nekyla ginčų, taip pat sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka, tačiau nesutiko, jog dukra gyventų po kelias savaites pas ieškovą, nes vaikas neturės stabilumo, nesupras, kur jo gyvenamoji vieta.

6.5. Teismas įvertinęs tai, jog prieš šalių sūnų atsakovė pavartojo fizinį smurtą, atsakovei užrausta lankytis sūnaus gyvenamoje vietoje, berniukas su motina nebendrauja, nes jis nenori su ja bendrauti, jos bijo, atsakovė sutinka, jog nebūtų nustatyta jos ir sūnaus bendravimo tvarka, nurodo, jog kai tik sūnus norės, galės su juo bendrauti, su ieškovu gali sutarti dėl bendravimo, nusprendė, jog šiuo metu netikslinga nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarką.

6.6. Šalių nepilnametė dukra nurodė, jog nori bendrauti su tėvu, jai liūdna, kai tėvas būna išvažiavęs.

6.7. Teismas nustatė, kad ieškovas šiuo metu gyvena Šiauliuose, o šalių dukra gyvena Klaipėdoje, lanko ugdymo įstaigą Klaipėdoje, todėl nustačius, kad ieškovas, būdamas Lietuvoje, su dukra bendrauja nepertraukiamai visą savaitę, dukra tą laikotarpį turėtų gyventi Šiauliuose ir kiekvieną rytą turėtų važiuoti iš Šiaulių į ugdymo įstaigą Klaipėdoje, o pasibaigus ugdymo procesui grįžti vėl į Šiaulius. Įvertinus tai, šalių dukra ilgą laiką praleistų kelyje, būtų sutrikdytas jos poilsio ir mokymosi režimas ir tai neatitiktų vaiko interesų. Teismas pažymėjo, jog vaikas turi turėti aiškiai dienotvarkę, taip pat žinoti, kur yra nuolatinė jo gyvenamoji ir socialinių interesų vieta. Nors ieškovas nurodo, jog jis ketina gyventi Klaipėdoje, tačiau, pagal teismui pateiktus duomenis, ieškovo gyvenamoji vieta yra Šiauliuose. Be to, prašoma nustatyti tvarka turi būti aiški ir konkreti tam, kad abi šalys galėtų jos laikytis ir vykdyti, o ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra sąlyginė ir jos vykdymas yra sudėtingas, nes neaišku, kada ieškovas bus Lietuvoje, kada dukra turėtų išvykti pas tėvą. Teismas, įvertinęs mergaitės amžių, jos ir ieškovo gyvenamąją vietą, mergaitės ugdymo proceso vietą, socialinių interesų vietą, nusprendė, jog prašoma nustatyti 1.2.5 punkte bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, todėl nenustatytina.

6.8. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo vaikui L. dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendime nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties reikalinga įvertinti, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovė turi galimybę teikti šiems poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą.

6.9. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo šalių sūnui buvo priteistas išlaikymas, priėmimo praėjo tik dveji metai, šiuo metu šalių sūnui yra šešiolika metų, šalių sūnus pakeitė gyvenamąją vietą bei ugdymo įstaigą. Ieškovas nurodė, jog vaiko poreikiai nėra pasikeitę, atsakovė pripažino, jog vaiko poreikiai nėra iš esmės pasikeitę. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas visavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, higienos prekės, vaistai ir pan., tačiau ieškovo pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma 965,00 Eur suma L., kuri reikalinga vienam mėnesiui jam išlaikyti ir jo kasdieniams poreikiams tenkinti, nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovo nurodomos vaiko gimtadieniui, atostogoms skirtinos sumos yra pakankamai didelės ir nepagrįstos, todėl mažintinos. Teismas pažymi, jog tėvai, turintys finansinę galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės ir su kuriuo nebuvo derintos išlaidos, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Teismo vertinimu, ieškovo skiriami 200 Eur dienpinigiai, kišenpinigiai, kuriuos berniukas išleidžia smulkioms išlaidoms, yra pakankamai didelė suma, todėl irgi mažintina. Teismo vertinimu, kitos ieškovo nurodytos sumos yra būtinos tam, kad būtų patenkinti kasdieniai vaiko poreikiai, jų dydžiai yra protingi ir iš dalies pagrįsti byloje pateiktais įrodymais.

6.10. Teismas, įvertinęs berniuko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinęs, jog berniukas neturi specialiųjų poreikių, sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatavo, kad 673,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių berniuko amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

6.11. Atsakovė dirba, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 224,76 Eur neatskaičius mokesčių, atsakovė savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, tačiau turi finansinių įsipareigojimų bankui, atsakovė turi dar vieną išlaikytinį – šalių dukrą, kuri kartu su ja gyvena. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina jos turimas sveikatos problemas, tačiau duomenų, jog dėl atsakovei nustatytų ligų yra sumažėjęs jos darbingumas, nėra.

6.12. Ieškovo gaunamos vidutinės pajamos yra 5 279,33 Eur atskaičius mokesčius, ieškovas turi įsipareigojimų, jo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta, ieškovas yra sudaręs santuoką, turi dar vieną išlaikytinį – šalių sūnų, kuris gyvena su ieškovu.

6.13. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, padarė išvadą, jog šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra daug prastesnė nei ieškovo.

6.14. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į valstybės vaikui mokamą 73,00 Eur išmokos dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, jog yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

6.15. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai yra tenkintini iš dalies (93 proc.), t. y. dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (100 proc.), dėl bendravimo tvarkos (90 proc.), dėl išlaikymo pakeitimo (88 proc.). Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį siekė ginčą išspręsti taikiai, su pareikštu reikalavimu dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo sutiko visiškai, taip pat iš esmės sutiko ir dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, kurią teismas šioje byloje ir patvirtino, o bendravimo tvarkos, su kuria atsakovė nesutiko, teismas nepatvirtino, taip pat atsakovė sutiko, jog sūnui turi būti teikiamas išlaikymas, tik nesutiko su jo dydžiu.

6.16. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodoma 1 182,77 Eur suma už papildomų procesinių dokumentų, prašymų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, įvertinus ieškovo atstovės paruoštų procesinių dokumentų turinį, suteiktų teisinių paslaugų mastą, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, yra per didelė. Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizę, už pasirengimą teismo posėdžiams ir susitikimus su klientais pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas keturiasdešimt procentų ir iš atsakovės ieškovui priteisė 1 765,66 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteisė 67,00 Eur bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 73,00 Eur žyminio mokesčio valstybei už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas T. E. P. prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovės visas ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Siekiant užtikrinti stiprų ir sveiką brolio ir sesers tarpusavio ryšį ir tolesnį jų bendravimą, ieškovo nuomone, atsirado poreikis pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintą tėvo bendravimo su dukra A. tvarką.

7.2. Ieškovas dėl savo išvykimo dirbti į užsienį keletą savaičių iš eilės neturi galimybių matytis ir bendrauti su savo dukra, o jam grįžus po darbo į Lietuvą, šis tėčio ir dukters prarastas tarpusavio bendravimo laikas niekaip nėra kompensuojamas, ieškovas turi mažai galimybių realiai matytis su dukra, o atsakovė nuolat piktnaudžiavo ir toliau piktnaudžiauja savo teisėmis, manipuliuoja dukra, šantažuoja vaiko tėvą, dažnai neleisdama tėvui bendrauti su dukra ir pan.

7.3. Tai, kaip buvo suformuluotas ieškovo reikalavimas, ieškovui prisiimant besąlyginę pareigą užtikrinti dukros A. įprastą darželio, mokyklos, užklasinių užsiėmimų lankymą ir pan., savaime rodo, jog tokio tėvo ir dukters bendravimo metu tėvo gyvenamoji vieta bus (turės būti) toje pačioje vietovėje, kad ieškovas turėtų objektyvią galimybę kiekvieną dieną dukrą nuvežti į jos lankomą darželį, mokyklą ir pan. Tai buvo akcentuojama teismui ir visu bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovas, pateikęs ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui, su sūnumi gyveno Klaipėdos mieste nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įregistravo savo santuoką su sužadėtine L. ir vietoje nuomojamo būsto pradėjo ieškoti Klaipėdos mieste / Klaipėdos regione pirkti nuosavo namo savo naujai šeimai. Dėl sunkumų gauti banko paskolą kaip užsieniečiui 2021 metų vasarą įsigyti namo Klaipėdoje ieškovui nepavyko ir 2021 metų vasaros pabaigoje ieškovas T. E. P. su sūnumi L. persikėlė laikinai gyventi į Šiaulius, kur gyvena ieškovo sutuoktinė L. P.. Tačiau ieškovo ir jo naujosios sutuoktinės ketinimai įsigyti namą Klaipėdoje ir čia persikelti gyventi niekaip nepasikeitė. 2022 m. žiemos pabaigoje ieškovas pagaliau išsprendė finansavimo problemas ir aktyviai ieško įsigyti pagal kainą ir plotą jo šeimai tinkamo namo Klaipėdos regione (mieste ar priemiesčiuose). Namo įsigijimo Klaipėdoje klausimas bus išspręstas pačiu artimiausiu metu, daugiausiai keleto mėnesių laikotarpiu.

7.4. Atsakovė, iš pradžių nesutikusi su šiais ieškovo reikalavimais, bylos nagrinėjimo metu savo nuomonę pakeitė ir bylos nagrinėjimo pabaigoje visiškai sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra A. tvarka, įskaitant ir teismo netenkintą reikalavimo dalį, kuria ieškovas prašė suteikti jam teisę nedirbant užsienyje (grįžus iš darbo užsienyje) dviejų mėnesių laikotarpiu praleisti su dukra A. kas antrą visą savaitę (bet ne daugiau kaip 4 savaites per dviejų mėnesių laikotarpį), pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 18 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą kitos savaitės sekmadienio 18 val., tokio savo nepertraukiamo bendravimo su dukra A. laikotarpiu ieškovui prisiimant pareigą užtikrinti dukrai įprastą ugdymo, mokymo įstaigų, užklasinio (papildomo) ugdymo įstaigų lankymą.

7.5. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad jo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka yra ne aiški ir konkreti, o sąlyginė ir jos vykdymas yra sudėtingas, nes neaišku, kada ieškovas bus Lietuvoje, kada dukra turėtų išvykti pas tėvą. Ieškovo vertinimu, teismas turėjo būti aktyvus ir galėjo arba įpareigoti ieškovą šiuos savo reikalavimus patikslinti, arba, anksčiau tokia teise nepasinaudojus, priimdamas sprendimą savo paties iniciatyva papildyti ieškovo prašomą sąlygą dėl bendravimo su vaiku tokiomis nuostatomis, kurios, teismo nuomone, būtų visiškai aiškios ir konkrečios, nepaliekančios erdvės šalių ginčams ir pan., o ne tiesiog visiškai atmesti tokį ieškovo prašymą dėl reikalavimo konkretumo stokos.

7.6. Ieškovo nuomone, toks nepagrįstas teismo sprendimas programuoja naują civilinį procesą, kai artimiausiu metu (tikėtina, jau iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos) ieškovo šeima persikels gyventi į Klaipėdos regioną ir po metus laiko trukusio proceso ieškovas bus priverstas vėl kreiptis į teismą, kad apgintų savo ir dukters teisę kuo daugiau laiko praleisti drauge.

7.7. Ieškovo vertinimu, šioje byloje nepagrįstai buvo peržiūrimas / įrodinėjamas išlaikymo šalių sūnui L. P. dydis, ieškovui primetant įrodinėjimo pareigą.

7.8. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtino ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį – 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsniu, priteistinos išlaikymo lėšos yra indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. balandžio 23 d., todėl 2020 m. vasario mėn. vaikams priteistas išlaikymas buvo indeksuotas iki 308 Eur (300 x 102,7 : 100, apvalinant vieno euro tikslumu). Ieškovas šioje byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, jog, nepasikeitus vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, nėra pagrindo spręsti dėl kitokio nei esamas išlaikymo dydžio priteisimo vaikui, šiuo atveju tik pakeistinas pareigą mokėti išlaikymą turintis subjektas.

7.9. Šioje byloje nebuvo nė vieno iš CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų pagrindų peržiūrėti / pakeisti L. P. išlaikymo dydį, buvusį bylos nagrinėjimo metu pagal galiojantį teismo sprendimą – nepasikeitė L. P. ir esmingai nepasikeitė tėvų turtinė padėtis, buvusi šalims nutraukiant santuoką. Galima netgi teigti priešingai – atsakovės turtinė padėtis ir profesinė kvalifikacija nuo santuokos nutraukimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo esmingai pagerėjo.

7.10. Ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos niekaip neviršijo įstatyme numatytų kriterijų ir dydžių, ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi išimtinai sąžiningai. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį siekė ginčą išspręsti taikiai. Atsakovės „sutikimas“ dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo negali būti vertinamas kaip „sutikimas ginčą spręsti taikiai“, kadangi dėl šių reikalavimų atsakovė neturėjo kito pasirinkimo (dėl ikiteisminio tyrimo metu pritaikytų kardomųjų priemonių, o vėliau baudžiamojoje byloje atsakovei pritaikytų poveikio priemonių vaikas negalėjo būti paliktas gyventi su atsakove). Dėl išlaikymo nepilnamečiam L. P. priteisimo ir dėl ieškovo bendravimo su dukra A. tvarkos pakeitimo atsakovė nesutiko susitarti gražiuoju, nors tokius pasiūlymus atsakovei ieškovas teikė nuo pat 2021 m. vasario mėn. ir siūlė visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo reikalavimais tik po metų laiko, civilinės bylos nagrinėjimo pabaigoje, į bylą surinkus visus aktualius įrodymus ir ieškovui patyrus nemažas išlaidas advokato pagalbai byloje. Atitinkamai atsakovė nepaisė teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ir savo pačios nuožiūra metus laiko mokėjo tik dalį teismo priteisto išlaikymo (165 Eur iš priteistų 200 Eur), o po metų bylinėjimosi dėl taikaus susitarimo toliau kėlė nepagrįstas ir tik sau palankias finansines sąlygas. Todėl tai, kad ieškovas nesutiko sudaryti taikos sutarties sau akivaizdžiai nepalankiomis sąlygomis, atsakovei piktnaudžiaujant procesu ir kaip visada šantažuojant buvusį sutuoktinį, nereiškia kokiu nors mastu nesąžiningo ieškovo elgesio. Pabrėžtina, kad ir visų su atsakove derintų taikos sutarčių projektus visada rengė tik ieškovas, tai taip pat reiškia papildomas ieškovo atstovės laiko ir darbo sąnaudas.

7.11. Dalis procesinių dokumentų ir bylos duomenų buvo teikiama teismo nurodymu, nors, ieškovo nuomone, tokios aplinkybės dėl L. P. poreikių dydžio apskritai neturėjo būti byloje įrodinėjamos.

8. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė S. D.-P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Atsakovės vertinimu, teismas, įvertinęs mergaitės amžių, jos ir ieškovo gyvenamąją vietą, mergaitės ugdymo proceso vietą, socialinių interesų vietą, teisingai nusprendė, jog 1.2.5 punkte prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, todėl nenustatytina. Ieškovas nurodo, kad tokia teise naudosis ir galės realiai naudotis tik tuomet, kai jo gyvenamoji vieta (regionas) iš esmės sutaps su dukros, t. y. kai ieškovas įsigis būstą ir persikels gyventi į Klaipėdą, tai iš esmės reiškia, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka būtų sąlyginė. Priimant teismo sprendimą ir jo vykdymą susiejant su sąlyga (ieškovo gyvenamosios vietos pasikeitimu), būtų priimtas sąlyginis sprendimas, kuris negalimas.

8.2. Net jei atsakovė tam tikroje proceso stadijoje ir sutiko, kad tėvas su dukra nepertraukiamai bendrautų visą savaitę, teismas priėmė sprendimą vertindamas ieškovo reikalavimus išskirtinai nepilnamečio vaiko interesų kontekste.

8.3. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vadinasi, buvo vertinamas ne reikalingas, bet susitartas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis. 2019 m. šalims nutraukiant santuoką ieškovo turtinė padėtis buvo pakankamai gera, todėl bendru susitarimu buvo susitarta dėl 300,00 Eur dydžio periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams mokėjimo.

8.4. Atsakovės pajamos yra gerokai mažesnės nei ieškovo, todėl išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui turi būti realus, atitinkantis tiek vaiko poreikius, tiek mamos finansines galimybes.

8.5. Teismo argumentai, kodėl yra sumažintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, yra visiškai pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus dėl bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

12. Ieškovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl pakeistos bendravimo su šalių nepilnamete dukra A. P. tvarkos apeliaciniame skunde iš esmės grindžia argumentais, kad dėl ieškovo darbo pobūdžio jis neturi galimybių matytis su dukra keletą savaičių iš eilės ir šis bendravimo laikas nėra kompensuojamas, skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina pakankamo šalių vaikų tarpusavio bendravimo ir skatina naujus civilinius ginčus, atsakovui persikėlus gyventi į Klaipėdą. Ieškovo vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra sąlyginė, tuomet teismas turėjo įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinio reikalavimus arba savo iniciatyva nustatyti atitinkamą bendravimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos dukros A. P. bendravimo su ieškovu tvarkos.

13. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

15. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 buvo pasisakyta dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tačiau dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią jam nedirbant užsienyje (grįžus iš darbo užsienyje), dviejų mėnesių laikotarpiu jis praleistų su dukra A. kas antrą visą savaitę (bet ne daugiau kaip 4 savaites per dviejų mėnesių laikotarpį), yra iš principo galima.

17. Tačiau pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. P. tvarką ir, be kita ko, nustatyti, kad, ieškovui nedirbant užsienyje (grįžus iš darbo užsienyje), ieškovas turi teisę dviejų mėnesių laikotarpiu praleisti su dukra kas antrą visą savaitę (bet ne daugiau kaip 4 savaites per dviejų mėnesių laikotarpį), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą kitos savaitės sekmadienio 18 val. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovo reikalavimo dalies netenkino iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovas šiuo metu gyvena Šiauliuose, o dukros įprastinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, čia ji lanko ugdymo įstaigą. Vadinasi, nustačius, kad ieškovas, būdamas Lietuvoje, su dukra bendrauja nepertraukiamai visą savaitę, dukra tą laikotarpį turėtų gyventi Šiauliuose ir kiekvieną rytą turėtų važiuoti iš Šiaulių į ugdymo įstaigą Klaipėdoje, o pasibaigus ugdymo procesui grįžti vėl į Šiaulius. Įvertinus tai, padaryta išvada, kad šalių dukra ilgą laiką praleistų kelyje, būtų sutrikdytas jos poilsio ir mokymosi režimas ir tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir mano, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai (dėl poreikio kuo daugiau bendrauti sesei su broliu, dėl ieškovo darbo pobūdžio, dėl atsakovės asmeninių savybių ar atliktų veiksmų ir kt.) nenusveria tų nepatogumų ir įprasto režimo trikdžių, kuriuos patirtų šalių dukra, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, pagal esamą situaciją įgyvendinant ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

19. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo persikėlimo ir namo įsigijimo Klaipėdoje klausimas bus išspręstas artimiausiu metu, todėl tikslinga nustatyti prašomą tvarką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kaip minėta, yra nustatoma pagal esamą situaciją ir negali būti nustatoma pagal hipotetinę – kai ieškovas galbūt persikels į naują gyvenamąjį būstą Klaipėdoje. Šiuo metu nėra žinoma, į kokį būstą, kada ieškovas persikels, kur konkrečiai (kokioje vietovėje) bus šis būstas, todėl objektyviai neįmanoma įvertinti būsimų ieškovo gyvenimo sąlygų, ar jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrins tinkamą geriausių vaiko interesų balansą.

20. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis neketina neprotingai naudotis nustatyta bendravimo tvarka, kad jo prašomoje nustatyti tvarkoje yra sąlyga, kad jis turi užtikrinti dukrai įprastą ugdymo, mokymo įstaigų, užklasinio (papildomo) ugdymo įstaigų lankymą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką. Tokia ieškovo prašoma nustatyti hipotetinė (sąlyginė) bendravimo tvarka ateityje gali tapti nesutarimų ir ginčų, kurie gali neigiamai paveikti vaiko interesus, objektu. Be to, kaip minėta, hipotetinės (sąlyginės) bendravimo tvarkos nustatymas galėtų lemti vaiko interesų pažeidimą, nes šiai dienai nėra įmanoma įvertinti, ar ieškovo būsima gyvenamoji vieta ir būstas užtikrins tinkamą vaiko interesų balansą. Vadinasi, kol ieškovas nėra išsprendęs savo gyvenamosios vietos klausimo, jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka negali būti tvirtinama. Aplinkybė, kad atsakovė tam tikrame bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme etape ginčo apeliacinės instancijos teisme objektu tapusiai bendravimo tvarkos nuostatai neprieštaravo, anksčiau padarytos teismo išvados nekeičia ir nepaneigia. Teismas ginčus dėl vaikų sprendžia atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su prašoma nustatyti bendravimo tvarkos nuostata taip pat nesutinka.

21. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus. Teismo aktyvumas turi savo ribas ir teismas negali byloje tapti ir šalies atstovu, ir teisėju. Ieškovas nagrinėjamu atveju konkrečiais ir įtikinamais argumentais nepagrindė ir teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis kokių nors papildomų priemonių, kad teisingai išspręsti ginčą.

22. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, teisėjų kolegijos manymu, neturi esminės reikšmės ginčijamos sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jos plačiau nepasisako.

23. Teisėjų kolegija taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka, pasikeitus aplinkybėms ir ieškovui susiradus tinkamą gyvenamąjį būstą, galėtų būti labai rimtai svarstoma ir skatinama, atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį, nepilnametės šalių dukros ir jos brolio tarpusavio ryšį ir bendravimą, taip pat siekiant užtikrinti geriausius šalių dukros A. P. interesus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir pasikeitus aplinkybėms (pvz., ieškovui susiradus tinkamą būstą Klaipėdoje) dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas). Be to, dėl vaiko bendravimo tvarkos pokyčių tėvai gali patys geranoriškai susitarti ir susitarimą įgyvendinti be teismo įsikišimo ar prašyti teismą patvirtinti taikos sutartį, keičiančią teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką. Kad taikus susitarimas iš principo yra įmanomas matyti ir iš nagrinėjamos bylos, nes šalys buvo sutarusios dėl didžiosios dalies ginčytinų aspektų.

Dėl priteistino išlaikymo dydžio peržiūrėjimo

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nustatant išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui L. P. šalių susitarimu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendime nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje reikalinga įvertinti, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovė turi galimybę teikti šiems poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko poreikius ir tėvų finansinę padėtį, konstatavo, kad vaikui tenkanti 673,00 Eur išlaikymo suma kas mėnesį visiškai pakankama, tačiau šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra daug prastesnė nei ieškovo. Todėl teismas, įvertinęs valstybės vaikui mokamą 73,00 Eur išmokos dydį, konstatavo, jog yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Tačiau teisėjų kolegija negali pritarti tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

25. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkto g papunkčio, šalys susitarė, kad ieškovas vaikų išlaikymui skirs po 300 Eur kiekvienam. Sutartyje šalys nebuvo numačiusios, kad ieškovas turėtų teikti didesnį išlaikymą nei atsakovė arba kad atsakovė dėl savo finansinės padėties turėtų prisidėti mažesne išlaikymo pinigų suma nei ieškovas. Esant tokiam šalių susitarimui, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti vadovaujamasi įstatymo nustatyta prezumpcija, kad vaiko tėvai teikia vaikui išlaikymą lygiomis dalimis (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad jei sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra nurodyta kitaip, darytina išvada, kad šalys sutiko, jog jos lygiomis dalimis teiks išlaikymą dukteriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 38 punktas).

26. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama pagrįsti, kad sudaryta sutartimi ji nebuvo įsipareigojusi skirti vaikams išlaikyti po 300 Eur (t. y. tokią pat sumą, kaip ir ieškovas), turėjo įrodinėti, kad šalių susitarimas, kurį patvirtino Šiaulių apylinkės teismas, iš tikrųjų buvo kitoks, kad šalys buvo susitarusios dėl didesnio ieškovo prisidėjimo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo nei atsakovė. Tačiau tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų byloje nepateikta ir atsakovė jų neįrodinėjo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo lygiomis dalimis ir kartu atsakovė buvo išreiškusi galimybę teikti po 300 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu, nes tokiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Kita vertus, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas) turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313 34 punktas; kt.).

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).

29. Atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė nepaneigė tėvų teiktino išlaikymo lygių dalių prezumpcijos, išplaukiančios iš Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėtu sprendimu patvirtinta sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimą teikti vaikams po 300 Eur išlaikymą ir ši suma tuo metu atitiko tiek vaikų poreikius, tiek ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį. Vadinasi, atsakovė, siekdama teikti mažesnį nei minėtu teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje numatytą išlaikymą vaikui, nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti CK 3.201 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje nustatytus kriterijus dėl ankstesniu teismo sprendimu nustatyto teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo. Kitaip tariant, atsakovė turėjo įrodyti, kad nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai yra sumažėję. Tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta ir atsakovė šioje byloje iš esmės neįrodinėjo, kad jos turtinė padėtis palyginti su 2019 metais būtų reikšmingai pablogėjusi ir (arba) kad būtų sumažėję L. P. poreikiai. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovės turtinė padėtis nepablogėjo, o vaiko poreikiai nesumažėjo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, ir be pagrindo kitaip, nei išplaukia iš Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vertino atsakovės išlaikymo teikimo galimybes. Todėl teisėjų kolegija šią skundžiamo sprendimo dalį pakeičia ir nustato, kad atsakovė turi teikti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendime nustatyto dydžio išlaikymą, kuris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą indeksavimo tvarką, sudaro 308 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas 100 proc., reikalavimas dėl bendravimo su šalių nepilnamete dukra A. P. tvarkos tenkinamas 70 proc. (teismas nustatydamas šį dydį atsižvelgia į tai, kad palyginus su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, ieškovas ieškiniu prašė patvirtinti tik tris visiškai naujas (žr. šios nutarties 1.2.5, 1.2.7, 1.2.8 punktus) bendravimo tvarkos nuostatas (kitos nuostatos buvo tik tikslinamos), viena iš kurių nepatvirtinta), reikalavimas dėl teiktino išlaikymo – 100 proc., iš viso ieškovo ieškinys tenkinamas 90 proc. ((100 + 70 + 100)/3).

33. Nors ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, jog jis patyrė 2 942,77 Eur (75,00 Eur žyminis mokestis, 2 867,77 Eur teisinės pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl žemiau išdėstytų motyvų.

34. Pirma, pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad atsakovė siekė byloje taikos ir sutiko su didžiąja dalimi ieškovo reikalavimų. Tačiau ieškovas taip pat siekė bylą užbaigti taikiai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčo kilimo ir jo neišsprendimo taikiai priežasčių iš esmės priskirti tik ieškovui. Abi šalys dėjo pastangas sudaryti taikos sutartį, tačiau nesusitarė dėl tam tikrų detalių. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių ieškovo piktnaudžiavimo procesu požymių, kurie sudarytų pagrindą mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti ieškovui priteistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

35. Antra, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizę, už pasirengimą teismo posėdžiams ir susitikimus su klientais pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad už papildomų procesinių dokumentų, prašymų parengimą, pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje ieškovo patirtos išlaidos yra per didelės. Tačiau, pagal ieškovo atstovės 2021 m. spalio 27 d. pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 685 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų ir teisinės situacijos analizę, ieškinio parengimą, nors pagal Rekomendacijas maksimali rekomenduotina suma už ieškinio parengimą ieškinio pateikimo metu sudarė 3 637 Eur. Ieškovas taip pat prašė priteisti 771,37 Eur už papildomų 7 procesinių dokumentų parengimą, nors pagal Rekomendacijas maksimali rekomenduotina suma už parengtus 7 kitus dokumentus, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro daug didesnę sumą nei nurodyti 771,37 Eur, be to, ieškovo atstovė faktiškai parengė ir pateikė teismui daugiau nei 7 procesinius dokumentus (be ieškinio). Pagal ieškovo atstovės 2022 m. kovo 3 d. pateiktą prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovas prašė papildomai priteisti iš atsakovės 411,40 Eur už papildomų procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, nors minėta prašoma priteisti suma nesiekia vien už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimalios pagal Rekomendacijas rekomenduotinos priteisti sumos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patirtų išlaidų dydis yra protingas. Be to, priešingai, nei nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už teisės aktų, teismų praktikos analizę ar atstovės susitikimą su klientu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytais argumentais ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų mažinti neturėjo pagrindo.

36. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 2 648,49 Eur (2 942,77 Eur x 0,90).

37. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų ieškovo ieškinio reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 95 Eur (950,00 Eur x 0,10).

38. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo, perskaičiuotina ir iš atsakovės pirmosios instancijos teismo valstybei priteista suma už patenkintą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo. Už tenkintą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo į valstybės biudžetą atsakovė turi sumokėti 83,25 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 88,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 018,50 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 50 proc. (atmestas ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau tenkintas reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio), ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 509,25 Eur (1 018,50 / 2; žyminis mokestis buvo mokamas už skundžiamą sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, todėl šią apeliacinio skundo dalį atmetus, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas).

40. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 455,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Atsakovė taip pat pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų pervedimo išrašą). Patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus 50 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 227,50 Eur. Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistina 16,5 Eur žyminio mokesčio už tenkintą ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą, kuria teismas priteisė iš atsakovės S. D.-P. išlaikymą L. P., išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės S. D.-P., gimusios (duomenys neskelbtini), L. P. išlaikymą po 308 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 11 d. iki L. P. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti T. E. P. sūnui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.“

Perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir:

– priteisti ieškovui T. E. P. iš atsakovės S. D.-P. 2 648,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

– priteisti atsakovei S. D.-P. iš ieškovo T. E. P. 95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

– priteisti valstybei iš atsakovės S. D.-P. 83,25 Eur žyminio mokesčio.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. E. P. iš atsakovės S. D.-P. 509,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei S. D.-P. iš ieškovo T. E. P. 227,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. D.-P. 16,50 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Jolanta Gailevičienė