Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2S-591-538/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-27Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-07-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2S-591-538/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00519-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
S. D. P.
Ieškovas
T. E. P.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone
Civilinė byla Nr. e2S-591-538/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00519-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. E. P. ieškinį atsakovei S. D. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5757-772/2019, kuriuo buvo patvirtina ieškovo ir atsakovės 2019-02-15 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą nepilnamečio vaiko L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, ir nustatyti ją su ieškovu; pakeisti 2019-04-23 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. e2YT-5757- 772/2019, kuriuo buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta 2019-02-15 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini); iš dalies pakeisti 2019-04-23 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. e2YT- 5757-772/2019, kuriuo buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta 2019-02-15 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo tvarką, ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymui po 308 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą nuo 2021-01-11 iki vaiko pilnametystės, ieškovui suteikiant uzufrukto teises naudoti išlaikymui skirtas lėšas vaiko poreikiams. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio L. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu T. E. P. ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisti iš atsakovės motinos S. D. – P. laikiną išlaikymą sūnui L. P. po 308 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2. Nurodė, kad ieškinio teismui padavimo momentui šalių nepilnametis sūnus L. P. dėl patirto fizinio smurto jau porą mėnesių faktiškai gyvena ne su motina, o su savo tėvu ir situacijai keistis nėra objektyvių prielaidų. Nustačius bylos nagrinėjimo laikotarpiui nepilnamečio L. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės prašo priteisti laikiną išlaikymą sūnui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-04-06 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatytė laikiną nepilnamečio vaiko L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) T. E. P., gimusiu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės S. D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 1 d., iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskyrė ieškovą T. E. P.. Iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė vykdymą Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo dalies (civilinė byla Nr. e2YT-5757-772/2019): „šalys susitaria, kad L. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. D. P.“ ir „vaiko L. P. išlaikymui tėvas Thorleif E. P. skirs po 300 Eur. Pinigai bus pervedami į motinos S. D. P. nurodytą banko sąskaitą. Vaiko motina S. D. P. gautus pinigus valdys uzufrukto teise ir naudos vaikų naudai bei interesais“. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.

4. Teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus, nes šiuo metu nepilnamečiu šalių vaiku visapusiškai rūpinasi ieškovas, aplinka, kurioje berniukas šiuo metu gyvena tinkama jo fiziniai, psichologiniai bei socialiniai raidai, berniukas turi saugią gyvenamąją vietą, kuri atitinka jo amžių bei interesus, berniukas išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, institucijos pateiktą išvadą, į tai, jog šalys, nutraukdamos santuoką, sutarė, jog sūnaus poreikiams tenkinti būtina 300 Eur suma, iš esmės vaiko poreikiai nėra pasikeitę, berniukui pakanka šalių sutartos sumos, įvertinus tai, jog atsakovės turtinė padėtis šiuo metu nežinoma, ji turi teikti išlaikymą dviem vaikams, todėl ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies ir šioje proceso stadijoje iš atsakovės priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki bus išspręsta civilinė byla, ieškovą paskiriant nepilnamečio vaiko L. P. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021-04-06 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1 Apeliantė įsitikinusi, kad teismas tokius svarbius klausimus, kaip vaiko gyvenamoji vieta ir jo išlaikymas, turėtų spręsti žodinio proceso tvarka, šalims apie posėdį pranešant telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar automatiškai prijungiant prie el. bylos, tačiau šiuo atveju teismas prašymą išnagrinėjo formaliai.

5.2 Formalumas pasireiškia ir tuo, kad teismas nesiaiškino atsakovės turtine padėties, nebuvo aktyvus, nepatikrino Sodros duomenų bazėje atsakovės gaunamas pajamas, apie tai, ar registruota Užimtumo tarnyboje.

5.3 Teismas, priteisdamas iš atsakovės po 300 Eur periodinių išmokų vaikui, pažeidė protingumo kriterijus. Dar būtų galima priteisti po 100 Eur priteisiamų periodinių išmokų, kad bent minimaliai užtikrinti vaikui išlaikymą, o ne po 300 Eur.

5.4 Šiuo metu net mokslas vyksta iš namų ir ieškovui nereikia papildomų išlaidų kurui, vaikas neužsiima jokia papildoma veikla. Ieškovas yra sveikas, dirbantis ir gerai uždirbantis asmuo, todėl jam nesudaro problemų išlaikyti sūnų ir vienam, kol atsakovė įsidarbins ir gaus pajamas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Teismas klausimą dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė visiškai laikydamasis proceso teisės normų reikalavimų – buvo surinkti papildomi duomenys, apie klausimo svarstymą pranešta pačiai atsakovei, todėl nepagrįsti ir atmestini atsakovės teiginiai, jog šiuo atveju buvo padaryti proceso teisės normų reikalavimų pažeidimai ir niekaip negalima sutikti su deklaratyviais atsakovės atskirojo skundo pareiškimais, neva tai teismo veiksmais šioje byloje jai buvo „daroma žala“. Kadangi jokie procesiniai pažeidimai šiuo atveju nebuvo padaryti, o taip pat atsižvelgiat į tai, kad nėra pagrindo priimti iš esmės kitokį procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje konkrečioje situacijoje, atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl jos teisių pažeidimo sprendžiant patį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi ir atmestini.

6.2. Tiek skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu, tiek šiuo metu, egzistuoja akivaizdžios teisinės kliūtys ir atsakovės atžvilgiu pritaikyti apribojimai (baudžiamojo poveikio priemonės) nepilnamečiui vaikui L. P. toliau gyventi su mama, niekaip nesudarantys pagrindo atsakovei reikalauti, kad bylos nagrinėjimo metu vaikas būtų sugrąžintas gyventi su ja.

6.3. Iš atsakovės S. D. – P. argumentų ir jos nurodomų faktinių aplinkybių seka, kad ilgą laiką, metus laiko, atsakovė sūnaus poreikiams tenkinti išleisdavo ne visus vaiko pinigus, o mažesnę jų dalį, nes, pasak atsakovės, faktiškai vaiko poreikiai buvo mažesni.

6.4. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, ir nėra jokio pagrindo atsakovę nuo šios pareigos atleisti ir visą sūnaus išlaikymo naštą perkelti vien vaiko tėvui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

3. Apeliantė ir ieškovas pateikė naujus įrodymus, prašo prijungti prie bylos.

4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir neužvilkins bylos nagrinėjimo, įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

5. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria tenkintas iš dalies ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Apeliantė argumentuoja, kad teismas prašymą išnagrinėjo formaliai, nebuvo jai suteikta galimybė pateikti atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Įstatymas numato, jog klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnis). Taigi teismas klausimą dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė nepažeisdamas proceso teisės normų reikalavimų, todėl nepagrįsti ir atmestini atsakovės teiginiai, jog šiuo atveju buvo padaryti proceso teisės normų reikalavimų pažeidimai. Be to, atsakovė pasinaudojo savo galimybe išreikšti poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikdama atskirąjį skundą.

Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

9. Kaip byloje nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš šalių nepilnametį sūnų L. P., gimusį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai paėmė nepilnametį sūnų iš motinos atsakovės ir perdavė į laikinąją giminaičių priežiūrą, nes tuo metu ieškovas buvo išvykęs į komandiruotę. Remiantis 2021-01-11 Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad laikinoji priežiūra buvo nutraukta išnykus priežastims, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Iš į bylą pateikto Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021-03-24 pranešimo matyti, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš nepilnamečio vaiko L. P. motiną atsakovę, o 2021-01-13 priimtas nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju nepilnametį L. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametis sūnus L. P. buvo perduotas į tėvo ieškovo laikinąją priežiūrą, nes berniukas atsisakė grįžti gyventi pas mamą atsakovę. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-04-14 nutartimi taip pat nusprendė S. D.-P. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, uždraudžiant vienerius metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos lankytis nukentėjusiojo L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini); įpareigojimą (duomenys neskelbtini) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant vieną jų ciklą.

10. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad esant tokiai situacijai, kai nepilnamečio vaiko motinai yra apribotos galimybės bendrauti su sūnumi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su jo tėvu, nes kitoks sprendimas pažeistų ne tik nepilnamečio vaiko interesus, bet ir atsakovei taikytas baudžiamojo poveikio priemones.

11. Apeliantė nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, teigia, kad toks dydis nėra proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.

12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

13. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

14. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

16. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 300 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 1 d., iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

17. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės tokio paties dydžio išlaikymą, koks buvo priteistas iš ieškovo Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimu. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui priteisiamas atsižvelgiant ne tik į vaiko poreikius, bet proporcingai ir tėvų turtinei padėčiai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra tokia pati. Tačiau tai, jog atsakovė niekur nedirba neatleidžia jos nuo pareigos prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Atsakovė nepateikė duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių ji negali dirbti. Tai, kad atsakovė mokosi, nėra objektyvi priežastis nedirbti ir neprisidėti prie vaiko išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 460 Eur, bei į tai, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, jis įgyja teisę gauti 70 Eur valstybės išmoką, (460-70=390/2=195), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 195 Eur laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimas iki bus priimtas sprendimas byloje.

18. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina, priteistas laikino išlaikymo dydis mažintinas nuo 300 Eur iki 195 Eur, kita teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti iš atsakovės S. D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 300 Eur iki 195 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis