Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

suinteresuotiems asmenims S. B. (S. B.), I. B., jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys S. B. (S. B.) ir I. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė V. D. kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl sankcijos taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. atžvilgiu už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020 nevykdymą. Nurodo, kad antstolės V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 6 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui S. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. 2020 m. gegužės 8 d. S. B. kreipėsi į antstolį, nurodydamas, kad vaiko motina I. B. nevykdo teismo sprendimo - nuo 2019 m. gruodžio 23 d. draudžia tėvui bendrauti su sūnumi. 2020 m. gegužės 11 d. susisiekta su I. B. Ji informuota, kad antstolės V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl bendravimo tvarkos tėvui su sūnumi, informuota, kad teismo sprendimą privalo vykdyti ir leisti tėvui bendrauti su sūnumi pagal teismo sprendime nurodytą bendravimo tvarką. 2020 m. gegužės 11 d. susisiekta ir su Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, kuri paaiškino, kad daugiau negu 3 metai tarp vaiko tėvų vyksta ginčai, I. B. nepaiso vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų rekomendacijų ir nurodymų, kliudo tėvui bendrauti su sūnumi, sąmoningai nesilaiko psichologo rekomendacijų siekiant sukuri sklandžius tėvo ir vaiko susitikimus.

Išieškotojo nurodyti faktai apie draudimą tėvui matytis ir bendrauti su sūnumi nustatyti pagal išieškotojo S. B. atsiųstus antstoliui pranešimus, kad nurodytu teismo sprendime laiku, nuvykęs į vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, į telefono skambučius vaiko motina neatsiliepė, nesuteikė galimybės bendrauti tėvui su vaiku.

S. B. informavo antstolę, kad negalėjo su sūnumi pasimatyti ir bendrauti pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką nuo 2019 m. gruodžio 23 d., o nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo 2020 m. gegužės 8 d. antstolės V. D. kontoroje, pagal vykdomajame rašte nurodytą punktą Nr. 1, kuriuo nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo, mokymo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos), pasibaigus ugdymo, mokymosi procesui ir 19.00 val. parveda vaiką į jo gyvenamąją vietą su motina I. B. Vaikui nelankant ugdymo, mokymo įstaigos tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos su motina I. B. 17.00 val., negalėjo pasimatyti ir bendrauti: 2020 metų gegužės mėnesio 13 d., 20 d., 27 d., birželio mėn. 3 d.

Pagal 2 punktą, kuriuo nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo, mokymo įstaigos, pasibaigus ugdymo, mokymosi procesui, o vaikui nelankant ugdymo, mokymo įstaigos – 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos su mama I. B., ir sekmadienį 17.00 val. parvedant vaiką į jo gyvenamąją vietą su mama I. B. Pagal šiuo punktu numatytą tvarką tėvas su sūnumi negalėjo pasimatyti ir bendrauti: 2020 metų gegužės mėnesio 8 d., 9 d., 10 d., 22 d., 23 d., 24 d., birželio mėn. 5 d., 6 d., 7 d.

Pagal 4 punktą, kuriuo nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų gegužės 10 dieną (tėvo gimimo dieną) pasimatyti ir bendrauti 2020 metų gegužės 10 dieną taip pat neturėjo galimybės.

Nurodo, kad S. B. yra informavęs vaiko motiną I. B., kad yra sveikas, grįžęs į Lietuvą laikėsi 2 savaičių saviizoliacijos, turi dokumentą patvirtinantį jo sveikatos būklę dėl Koronaviruso. I. B. su vaiko tėvu nebendrauja jokiomis ryšio priemonėmis, neteikia informacijos apie vaiko sveikatos būklę, nesudaro galimybių tėvui perduoti vaikui dovanų ir pasveikinti Kalėdų, Naujųjų metų, vaiko gimimo dienos ir kitų švenčių progomis. Iš aukščiau paminėtų faktų, daro išvadą, kad I. B. nevykdo Teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020.

Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą, prašo netenkinti antstolės V. D. prašymo dėl sankcijos taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. atžvilgiu už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020 nevykdymą. Nurodo, kad I. B. negalėjo pažeisti teismo sprendimo, nes pats teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-41-639/2020 yra priimtas tik 2020 m. sausio 7 d., o įsiteisėjo 2020 m. gegužės 14 d. po apeliacinio skundo išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme. S. B. nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimas byloje dar nebuvo priimtas, o gegužės 8-10 ir 13 dienomis dar nebuvo įsiteisėjęs, tad negalėjo būti nevykdomas, kas daro neteisėtu pareiškėjos reikalavimą taikyti sankcijas I. B. už teismo sprendimo nevykdymą. Galimai šiuo atveju turima omenyje Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 9 dalis nenumato baudos skyrimo už laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimą. Tokiu būdu, I. B. negali būti skiriama bauda už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą ir jos atsakomybės bei baudos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio taikymo klausimas gali būti keliams tik už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 27 d., gegužės 22-24 dienas ir birželio 5-7 dienas.

2020 m. gegužės 12 d. I. B., siekdama kuo greičiau išsiaiškinti susidariusią situaciją, antstolei išsiuntė el. laišką, kuriame paaiškino visas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymu ir S. B. galimybėmis bendrauti su sūnumi šalyje paskelbto karantino laikotarpiu. Antstolės darbuotoja L. A. I. B. telefonu paaiškino, kad tėvas gali bendrauti su vaiku tik su sąlyga, kad tiek jis, tiek vaikas yra sveiki. Tačiau S. B., reikalaudamas leisti susitikti su sūnumi, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis nėra užsikrėtęs COVID 19 virusu, o visiškai neatsakingas S. B. elgesys kėlė pagrįstą nerimą dėl karantino reikalavimų nesilaikymo S. B. bendravimo su sūnumi metu. Paaiškintina, kad I. B. gyvena su savo tėvais, priklausančiais rizikos grupei, bei 85 metų močiute, kuriai užsikrėtimas koronavirusu, galimai, būtų mirtinas. Tokiu būdu, I. B., turėdama pareigą užtikrinti tiek sūnaus A., tiek kartu gyvenančių kitų šeimos narių saugumą, visą karantino laikotarpį iki buvo pradėtos švelninti karantino sąlygos griežtai laikėsi visų nurodymų ir reikalavimų, ko pasekoje buvo maksimaliai ribojamas bet koks visų kartu gyvenančių šeimos narių bendravimas su kitais asmenimis. Pradėjus švelninti karantino sąlygas ir A. B. vėl pradėjus lankyti darželį, S. B. birželio 10 dieną (trečiadienį) pasiėmė vaiką iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir 19.00 val. parvežė vaiką į jo gyvenamąją vietą. Tad, atšaukus šalyje karantiną, jokių nesklandumų dėl teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos vykdymo nėra.

Nurodo ir tai, kad S. B. buvo sudarytos visos galimybės bendrauti su sūnumi tiek telefonu, tiek kitomis ryšio priemonėmis, tad pareiškime nurodytos aplinkybės, kad I. B. piktnaudžiavo savo, kaip mamos, teisėmis ir neleido sūnui bendraut su tėvu neatitina tikrovės. S. B. galėjo bendrauti ir bendravo su sūnumi A., tačiau dėl Lietuvoje paskelbto karantino šis bendravimas vyko nuotolinių ryšio priemonių pagalba. Pats savaime karantino režimas nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau tai gali turėti įtakos bendravimo būdui, kas šiuo atveju buvo būtina, nes, kaip jau minėta, I. B. gyvena kartu su asmenimis, patenkančiais į rizikos grupę, tad buvo priversta imtis ypatingų atsargumo priemonių.

Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste išvada. Joje nurodoma, kad skyrius duomenų apie kylančias problemas vykdant bendravimo su vaiku tvarką neturi, šalys po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-639/2020 priėmimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo nesikreipė. Nurodo, jog šeimai nuo 2018 m. lapkričio 20 d. BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre buvo teikiamos socialinės paslaugos, paskutinis posėdis vyko 2019 m. gruodžio 12 d. Posėdžio metu buvo nuspręsta nutraukti socialinių paslaugų teikimą šeimai, nes vaiko mama I. B. geba užtikrinti vaiko interesus, vaiko tėvas S. B. neišreiškė noro, jog socialinės darbuotojos dalyvautų jo pasimatymuose su vaiku ir teigė, jog pastaruoju metu pasimatymai su sūnumi vyksta pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Tarnybos vertinimu, remiantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, tuo atveju, jei vaikų motina nevyko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaikų saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nesilaikydama teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos motina I. B. pažeidžia nepilnamečio teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, tokie motinos veiksmai/neveikimas, prieštarauja vaiko A. B. interesams. Teismui nusprendus tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti baudą I. B., nustatant baudos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Antstolė V. D. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad susisiekus su suinteresuotu asmeniu I. B., buvo paraginta vykdyti teismo sprendimą, tačiau ji atsakė, kad neketina to daryti. Sankcijos dydžio klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Patikslino, kad yra kreipiamasi dėl tų dienų, kai nebuvo vykdomas sprendimas, kurios yra nurodytos pareiškime.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė V. S. nurodė, kad šalių santykiai yra įtempti. Vaikui reikalingi abu tėvai, tačiau vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, vaikas dažniausiai yra įtakojamas tos aplinkos. Šiuo atveju vaiko mamai kyla pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su vaiko tėčiu. Abiejų tėvų pareigos vaikams yra vienodos. Tiek mama, tiek tėtis turi rūpintis savo vaiku, dalyvauti jo gyvenime, jį auklėti, bendrauti su juo. Per karantiną situacija buvo įtempta ir sudėtinga, tačiau teismo sprendimas nebuvo atšauktas, šalys turėjo elgtis taip, kaip numatė įstatymai. Grįžę iš kitų šalių asmenys turėjo izoliuotis, tačiau tėvo su vaiku bendravimas nebuvo uždraustas. Bendravimas turėjo vykti taip, kaip buvo numatyta teisės aktuose. Su vaiku buvo galima bendrauti kitomis ryšio priemonėmis, kurias turi užtikrinti abu tėvai. Patys tėvai yra kalti sukurdami konfliktines situacijas, dėl kurių vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą Nr. e2-41-639/2020 dėl išieškotojo S. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Minėtame vykdomajame rašte nurodyta, kad:

1) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo, mokymo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos), pasibaigus ugdymo mokymosi procesui ir 19.00 val. parveda vaiką į jo gyvenamąją vietą su motina I. B. Vaikui nelankant ugdymo, mokymo įstaigos tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos su motina I. B. 17.00 val.

2) tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo, mokymo įstaigos, pasibaigus ugdymo, mokymosi procesui, o vaikui nelankant ugdymo, mokymo įstaigos – 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos su mama I. B., ir sekmadienį 17.00 val. parvedant vaiką į jo gyvenamąją vietą su mama I. B.

3) Tėvas su sūnumi bendrauja kas antri metai per Naujųjų metų šventes, pasiimdamas vaiką gruodžio 31 d. 12.00 val. iš jo namų su motina I. B. ir parvesdamas jį į jo namus sausio 1 d. 17.00 val. Jeigu Naujųjų metų šventės sutaps su šios tvarkos 2 punkte numatytu savaitgaliu, bendravimas vyks pagal bendravimo tvarkos 2 punkte numatytą tvarką.

4) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų gegužės 10 dieną (tėvo gimimo dieną).

5) Tėvas su sūnumi bendrauja kas antri metai per jo gimimo dieną, t. y. lapkričio 16 d.

6) Šios tvarkos 4, 5 punktuose numatytais atvejais bendravimas prasidės pasibaigus vaiko ugdymo, mokymosi procesui tėvui pasiėmus jį iš ugdymo, mokymosi įstaigos, o jeigu tai bus ne darbo (šventinė) diena ar diena, kai sūnus nelanko ugdymo, mokymosi įstaigos, išskyrus šios tvarkos 2 punkte numatytus savaitgalius, tėvas pasiims vaiką iš jo namų su ieškove I. B. 14.00 val. ir parveš jį 19.00 val. jo namus su motina I. B.

7) Tėvas su sūnumi bendrauja 14 paeiliui einančių dienų vaiko vasaros atostogų metu, pasiimdamas sūnų iš jo namų su motina I. B. pirmąją laikotarpio dieną 12.00 val. ir grąžindamas į jo namus su I. B. laikotarpio 14 dieną 18.00 val. Apie pageidaujamą vaiko atostogų 14 paeiliui einančių dienų laikotarpį, kurio metu gyvens su juo, tėvas įspės motiną I. B. ne vėliau kaip prie 1 mėn. Tėvas informuoja I. B. apie numatomų atostogų su vaiku vietą ir pobūdį (v. b. psl. 2-3).

2020 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (v. b. psl. 7). 2020 m. gegužės 11 d. priimtas raginimas – reikalavimas vykdyti teismo sprendimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos tėvui su nepilnamečiu vaiku A. B. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotas asmuo I. B. paraginta (jos pareikalauta) laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Minėtas patvarkymas išsiųstas I. B. jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com (v. b. psl. 9). Išaiškinta, kad už antstolio reikalavimo nevykdymą gali būti paskirta 579 EUR bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. 2020 m. gegužės 12 d. antstolės kontoroje gautas I. B. paaiškinimas, kad ji informavo S. B., jog su vaiku galės pasimatyti po karantino. Tokį sprendimą priėmė siekdama apsaugoti vaiko ir savo artimųjų, rizikos grupėje esančių tėvų bei močiutės sveikatą, kadangi ji neturėjo duomenų, kad S. B. yra sveikas, atsižvelgiant į jo gyvenimo būdą (v. b. psl. 12). 2020 m. birželio 8 d. priimtas antstolės V. D. aktas dėl S. B. bendravimo tvarkos su sūnumi A. B. (duomenys neskelbtini) (v. b. psl. 25), kuriame nurodyta, kad S. B. informavo antstolę, kad negalėjo su sūnumi pasimatyti ir bendrauti pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką nuo 2019 m. gruodžio 23 d., o nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo 2020 m. gegužės 8 d. antstolės V. D. kontoroje, pagal vykdomajame rašte nurodytą punktą Nr. 1, kuriuo nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo, mokymo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos), pasibaigus ugdymo, mokymosi procesui ir 19.00 val. parveda vaiką į jo gyvenamąją vietą su motina I. B. Vaikui nelankant ugdymo, mokymo įstaigos tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos su motina I. B. 17.00 val., negalėjo pasimatyti ir bendrauti: 2020 metų gegužės mėnesio 13 d., 20 d., 27 d., birželio mėn. 3 d.

Pagal 2 punktą, kuriuo nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo, mokymo įstaigos, pasibaigus ugdymo, mokymosi procesui, o vaikui nelankant ugdymo, mokymo įstaigos – 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos su mama I. B., ir sekmadienį 17.00 val. parvedant vaiką į jo gyvenamąją vietą su mama I. B. Pagal šiuo punktu numatytą tvarką tėvas su sūnumi negalėjo pasimatyti ir bendrauti: 2020 metų gegužės mėnesio 8 d., 9 d., 10 d., 22 d., 23 d., 24 d., birželio mėn. 5 d., 6 d., 7 d.

Pagal 4 punktą, kuriuo nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų gegužės 10 dieną (tėvo gimimo dieną) pasimatyti ir bendrauti 2020 metų gegužės 10 dieną taip pat neturėjo galimybės.

Nurodyta, kad S. B. yra informavęs vaiko motiną I. B., kad yra sveikas, grįžęs į Lietuvą laikėsi 2 savaičių saviizoliacijos, turi dokumentą patvirtinantį jo sveikatos būklę dėl Koronaviruso. I. B. su vaiko tėvu nebendrauja jokiomis ryšio priemonėmis, neteikia informacijos apie vaiko sveikatos būklę, nesudaro galimybių tėvui perduoti vaikui dovanų ir pasveikinti Kalėdų, Naujųjų metų, vaiko gimimo dienos ir kitų švenčių progomis.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 18 straipsnis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo I. B. nurodė, kad ji negalėjo pažeisti teismo sprendimo, nes pats teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-41-639/2020 yra priimtas tik 2020 m. sausio 7 d., o įsiteisėjo 2020 m. gegužės 14 d. po apeliacinio skundo išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme. S. B. nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimas byloje dar nebuvo priimtas, o gegužės 8-10 ir 13 dienomis dar nebuvo įsiteisėjęs, tad negalėjo būti nevykdomas, kas daro neteisėtu pareiškėjos reikalavimą taikyti sankcijas I. B. už teismo sprendimo nevykdymą.

Teismas pažymi, kad klausimas yra sprendžiamas dėl teismo sprendimo nevykdymo nuo pareiškėjo kreipimosi į antstolę dienos, o būtent, dėl teismo sprendimo nevykdymo 2020 m. gegužės 8-10, 13, 20, 22-24, 27 dienomis ir 2020 m. birželio 3, 5-7 dienomis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vykdomosios bylos duomenimis 2020 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-41-639/2020, pagal 2020 m. sausio 7 d. sprendimą dėl S. B. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas, jis yra galiojantis, ir turi būti vykdomas, todėl pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens aukščiau dėstomomis aplinkybėmis teismas neturi.

Iš esmės byloje nėra ginčo, kad antstolės pareiškime nurodytomis datomis - 2020 m. gegužės 8-10, 13, 20, 22-24, 27 dienomis ir 2020 m. birželio 3, 5-7 dienomis - S. B. nebuvo leista pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi, pagal jam teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Šias aplinkybes patvirtino ir pati I. B., kuri pažymėjo, jog negalėjo leisti susitikti vaikui su tėvu dėl šalyje paskelbto karantino, kadangi gyveno kartu su rizikos grupėje esančiais tėvais bei 85 m. močiute.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 207 (aktuali akto redakcija nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 17 d.) nurodyta, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. Pažymėtina, kad joks teisės aktas neribojo tėvo ir sūnaus bendravimo, tačiau bendravimas turėjo vykti, vadovaujantis nurodytomis rekomendacijomis. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo S. B. Lietuvoje buvo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 15 d. Duomenų, kad S. B. būtų turėjęs sveikatos problemų, ar privalėtų būti saviizoliacijoje laikotarpiu, 2020 m. gegužės 8-10, 13, 20, 22-24, 27 dienomis ir 2020 m. birželio 3, 5-7 dienomis, byloje nėra, dėl ko teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad teismo sprendimas aukščiau minimu laikotarpiu nebuvo vykdomas.

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Teismas pažymi, jog per Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantino laikotarpį situacija buvo įtempta ir sudėtinga, tačiau visuotinai žinoma, jog koronaviruso protrūkis Lietuvoje įvyko būtent 2020 m. kovo antroje pusėje – 2020 m. balandžio viduryje. Gegužės mėnesį situacija šalyje palaipsniui ėmė gerėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad I. B., vykdydama teismo sprendimu jai pavestą prievolę, ėmėsi aktyvių veiksmų užtikrinant nepilnamečio vaiko bendravimą su tėvu kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, skolininkė I. B. pažymėjo, kad į išieškotojo S. B. skambučius neatsiliepia, telefoną perduoda vaikui, jeigu jis nenori kalbėti telefonu neatsiliepia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. B. yra nepilnamečio vaiko atstovė, su kuria nepilnametis sūnus nuolat gyvena, dėl to I. B. turi pareigą užtikrinti galimybę nepilnamečiui vaikui bendrauti su tėvu.

Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

Pažymėtina, kad I. B. su nepilnamečiu vaiku karantino laikotarpiu išvyko iš savo gyvenamosios vietos. Duomenų, kad išieškotojui S. B. būtų šios aplinkybės praneštos byloje nėra. Be to byloje nėra duomenų, kad I. B. būtų teikusi pasiūlymą S. B. karantino metu bendrauti su vaiku kitokia tvarka, t. y. viešoje erdvėje ar nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad karantino laikotarpiu teismo sprendimo vykdymas nebuvo atšauktas, konstatuotina, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas ir šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati I. B. Teismo vertinimu, susiklosčiusios sąlygos dėl koronaviruso Covid-19 pandemijos, negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

Įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus, byloje nustačius, kad I. B. nesudarė sąlygų išieškotojui S. B. pasimatyti su nepilnamečiu vaiku pareiškime nurodytomis dienomis, pagal teismo patvirtintą S. B. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, teismas mano, kad yra pagrindas I. B. skirti baudą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kaip patvirtino ir pats išieškotojas S. B., teismo sprendimas šiuo metu yra vykdomas, išieškotojui yra galimybė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, taip pat atsižvelgiant į teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį, į tai, kad I. B. bauda skiriama pirmą kartą, I. B. skiriama vienkartinė 30 EUR bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir leisianti pasiekti sankcijos skyrimo tikslus.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis CPK 290-292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės V. D. prašymą tenkinti iš dalies.

Skirti skolininkei I. B. vienkartinę 30 EUR (trisdešimties eurų) baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo S. B. (S. B.) naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei V. D.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.