- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-1341-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06259-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ skundą suinteresuotiems asmenims A. B., antstolei B. T. dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01268 priimtą antstolės patvarkymą priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą vykdyti ir vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01268 nutraukti; panaikinti visus antstolės priimtus sprendimus dėl skolininkės (pareiškėjos), įskaitant raginimą sumokėti skolą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl turto arešto, turto arešto aktą ir kt., ir atlyginti 605 EUR bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdomajame rašte kaip išieškotojas įvardijamas A. B., o kaip skolininkai – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“. Taigi, iš vykdomojo rašto aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad antstolė pagal vykdomąjį raštą išieškotojo A. B. naudai turėtų išieškoti 500 EUR iš skolininkės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ir 500 EUR iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“. Vykdomojo rašto pateikimo antstolei dieną pareiškėja vykdomajame rašte nurodytą prievolę išieškotojui jau buvo įvykdžiusi, o kita skolininkė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ jau buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, dėl to egzistavo akivaizdžios kliūtys antstolei priimti vykdomąjį raštą ir tuo labiau pradėti vykdymo veiksmus išieškant iš pareiškėjos turto, nes ji savo prievolę išieškotojui jau buvo įvykdžiusi. Antstolė patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį raštą tinkamai nepatikrinusi egzistavusių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti jį vykdyti, o nepagrįstai priėmusi vykdomąjį raštą, ėmėsi nepagrįstų vykdymo veiksmų skolininkės atžvilgiu – areštavo skolininkės nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę, nors skolininkė vykdomojo rašto pateikimo antstolei metu vykdomajame rašte nurodytą 500 EUR piniginę prievolę išieškotojui jau buvo įvykdžiusi. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ 2019 m. lapkričio 11 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro likvidavus ją dėl bankroto, tai yra skolininkės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ neliko dar iki vykdomojo rašto išdavimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. patvarkymu netenkino skundo ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skundas nėra pagrįstas, pateiktas piktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nevykdant pareigos bendradarbiauti vykdyme procese. Kartu su vykdomuoju dokumentu išieškotojai atstovaujanti advokato padėjėja pateikė antstolei 2019 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019/07/08-1, pasirašytą tarp pradinės kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ir naujosios kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“. 2019 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ ir naujoji kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“ susitarė, kad uždarajai akcinei bendrovei „Inkomlita“ pereina visos ieškovės teisės ir pareigos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, taip pat ir padengti bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/07/08-1 pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. priėmė neskundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. e2A- 1233-934/2019, kuria nutarė pakeisti civilinėje byloje Nr. e2-l3171-235/2018 (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-1233-934/2019) esančią pradinę ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Energijos taupymo technologijos“ į naująją ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Inkomlita“. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas neskundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė yra pakeičiama civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, tai yra ne tik apeliacinės, bet ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl naujajai ieškovei teisines pasekmes sukelia ne tik apeliacinės, bet ir pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai. Pažymėjo, kad teisių perėmimas įvyko ne vykdymo proceso stadijoje, o bylos nagrinėjimo metu, todėl antstolė priimti patvarkymo dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo neturi jokio pagrindo, juo labiau kad teisių ir pareigų perėmimo klausimas jau yra išspręstas neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja siekdama išvengti bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme, sumokėjimo išieškotojui elgiasi nesąžiningai, kadangi siekia panaudoti visiškai formalaus pobūdžio aplinkybę, jog antstolei pateiktame vykdomajame dokumente nurodyta, kad 500 EUR bylinėjimosi išlaidų suma yra priteista iš uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“, kuri išregistruota dėl įmonei iškelto bankroto, skolininkė nebandė taikiai išspręsti klausimo dėl išieškotinų bylinėjimosi išlaidų, nė karto į antstolę nesikreipė jokia forma, todėl mano, kad pareiškėja atstovavimo išlaidas patyrė išimtinai dėl pačios pareiškėjos vengimo bendradarbiauti su antstole.
3. Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja įvykdė prievolės dalį ir 20l9 m. lapkritį po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo gera valia pervedė 500 EUR, tai yra priteistas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Išieškotojas kreipėsi į skolininko teritorijoje veikiantį pasirinktą antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikdamas Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (pradinio ir naujo ieškovo – teisių perėmėjo). Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, neprivalėjo pakartotinai pakeisti skolininko, nes skolininkas jau buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu, teisių perėmimas įvyko apeliacinės instancijos teismo proceso metu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojama, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Teikiant antstolei prašymą priimti vykdomąjį raštą, antstolė vadovavosi pateikta 2019 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria ir buvo pakeista proceso šalis – pradinis ieškovas į naują, todėl vykdymo procese antstolė pakartotinai keisti proceso šalies neturėjo pagrindo. Skolininkė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai siekia išvengti reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtos besąlyginės prievolės įvykdymo, nors reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu naujajai pareiškėjai teisinės pasekmes sukelia ne tik apeliacinės, bet ir pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos skundą ir priteisė iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ 600 EUR suinteresuoto asmens A. B. naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01268 dėl 500 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo A. B. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-13171 -235/2018. Vykdymo metu skolininkės turtui taikytas areštas ir išieškotojo atstovė pateikė antstolei 2019 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pasirašytą tarp pradinės kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ir naujosios kreditorės (pareiškėjos), kuria naujoji kreditorė besąlygiškai susitarė, kad jai pereina visos ieškovės teisės ir pareigos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-13171 -235/2018.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo aplinkybių nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018 buvo atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ieškinys A. B. ir priteistos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 EUR. Išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi apeliacinį skundą atmetė, priteisė A. B. 500 EUR. Byloje nėra ginčo, kad apeliaciniame procese A. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra atlygintos. Teismas atsižvelgęs į reikalavimo perleidimo sutarties turinį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019 buvo pakeista proceso šalis į pareiškėją, nutarė, kad ji turi pareigą atlyginti ir pirmosios instancijos teisme patirtas A. B. bylinėjimosi išlaidas.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl vykdomosios bylos nutraukimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju priimti kliūčių vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo. Antstolė atliko pirminius vykdymo veiksmus nustatydama skolininkės turimą turtą, vykdomą veiklą bei buveinės vietą, kuri yra antstolės veiklos teritorijoje, todėl nenustačiusi teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdyti suinteresuoto asmens pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolė 2020 m. rugpjūčio 25 d. teisėtai priėmė patvarkymą ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01268.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01268 priimtą antstolės patvarkymą priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą vykdyti ir vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01268 nutraukti; panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01268 visus antstolės priimtus sprendimus dėl apeliantės, įskaitant raginimą sumokėti skolą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl turto arešto, turto arešto aktą ir kt.; priteisti iš antstolės pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė dėl vykdomajame rašte nurodytų aplinkybių teigia, kad vykdomajame rašte nurodyta priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ A. B. naudai 500 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ teisių ir pareigų perėmėjos (apeliantės) atsakovo A. B. naudai 500 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš vykdomojo rašto, kuris yra pagrindas antstolei atlikti vykdymo veiksmus, aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad antstolė pagal vykdomąjį raštą išieškotojo naudai turėtų išieškoti po 500 EUR iš kiekvieno vykdomajame rašte nurodyto skolininko.
5.2. Apeliantė dėl vykdomojo rašto įvykdymo aplinkybių nurodo, kad vykdomojo rašto išdavimo dieną, tai yra 2019 m. lapkričio 26 d., vykdomajame rašte nurodytą pareigą išieškotojui A. B. įvykdė ir pervedė jam Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019 iš apeliantės priteistą 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo sumą, todėl apeliantė savo prievolę įvykdė, o kita skolininkė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ jau buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
5.3. Apeliantė dėl vykdymo proceso negalimumo aplinkybių nurodo, kad egzistuoja akivaizdžios kliūtys priimti vykdomojąjį dokumentą, todėl mano, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta. Teigia, kad skolininkė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ 2019 m. lapkričio 11 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro likvidavus ją dėl bankroto, tai yra skolininkės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ neliko dar iki vykdomojo rašto išdavimo, dėl to egzistavo akivaizdžios kliūtys antstolei priimti vykdomąjį raštą ir tuo labiau pradėti vykdymo veiksmus išieškant iš apeliantės turto, nes ji savo prievolę pagal vykdomąjį raštą jau buvo įvykdžiusi.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Dėl skolos sumokėjimo aplinkybių nurodo, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog išieškotojui yra sumokėta 500 EUR suma pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019. Teigia, kad išieškotojui nėra atlyginta 500 EUR suma pagal 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, kurioje pareiškėja perėmė išieškotojo teises ir pareigas (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. priėmė neskundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019).
6.2. Dėl vykdomojo dokumentų priėmimo aplinkybių nurodo, kad skolininkė piktnaudžiauja suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekia išvengti reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtos besąlyginės prievolės įvykdymo, nors 2019 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu teisines pasekmes apeliantei sukelia ne tik apeliacinės instancijos, bet ir pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai.
6.3. Dėl vykdomosios bylos nutraukimo nurodo, kad išieškotojui patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nėra atlygintos, o skolininkė vengia bendradarbiavimo, todėl išieškotojas teisėtai pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą.
7. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Dėl skolos išieškojimo aplinkybių nurodo, kad teisių perėmimas įvyko ne vykdymo proceso stadijoje, o bylos nagrinėjimo metu, todėl antstolė priimti patvarkymo dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo neturėjo jokio pagrindo, nes teisių ir pareigų perėmimo klausimas jau buvo išspręstas neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019. Pažymi, kad pagal pateiktą reikalavimo perleidimo sutartį apeliantė prisiėmė materialines ir procesinės teises Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, todėl ji turi pareigą padengti bylinėjimosi išlaidas.
7.2. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti aplinkybių nurodo, kad antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą papildo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019, kuria išspręstas klausimas dėl teisių ir pareigų perėmimo. Šiuo atveju teisių perėmimas įvyko ne vykdymo proceso stadijoje, o bylos nagrinėjimo metu, todėl antstolė neturi priimti patvarkymo dėl vykdymo proceso šalies pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad antstolė pagal vykdomąjį raštą išieškotojo naudai turėtų išieškoti po 500 EUR iš kiekvieno vykdomajame rašte nurodyto skolininko, neįvertino, kad apeliantė iš jos priteistą 500 EUR sumą yra sumokėjusi išieškotojui, be to, neįvertino, kad skolininkės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ neliko dar iki vykdomojo rašto išdavimo, dėl to egzistavo akivaizdžios kliūtys antstolei priimti vykdomąjį raštą. Suinteresuoti asmenys nesutikdami su apeliante nurodo, kad tiek pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019, tiek pagal reikalavimo perleidimo sutartį apeliantė yra perėmusi visas uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ teises ir pareigas, todėl turi įvykdyti vykdomąjį raštą.
10. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti apeliantės pareiškimą dėl antstolio veiksmų tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
11. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
12. Pirmiausia, byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės – antstolė B. T. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01268 dėl 500 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ išieškotojo A. B. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-13171 -235/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018 nusprendė atmesti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ieškinį ir priteisti iš jos A. B. naudai 500 EUR bylinėjimosi išlaidų.
13. Išnagrinėjęs bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ (ieškovės) apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2A-1233-934/2019) 2019 m. spalio 8 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria pakeista civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018 esanti pradinė ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ į naująją ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Inkomlita“. Nutartyje nurodyta, kad bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“, atstovaujama bankroto administratoriaus, naujajai kreditorei – uždarajai akcinei bendrovei „Inkomlita“ perleido materialines ir procesines teises nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018 pagal 2019 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019/07/08-1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ (teisių ir pareigų perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“) apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ teisių ir pareigų perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ A. B. naudai 500 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
14. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad apeliantė sumokėjo išieškotojui A. B. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019, taip pat atskiruoju skundu neginčijama aplinkybė, kad antstolei B. T. pateikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-13171 -235/2018, jai buvo pateikta ir reikalavimo perleidimo 2019 m. liepos 8 d. sutartis Nr. 2019/07/08-1, kuri yra sudaryta tarp šiuo metu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ir apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“. Sutartyje nurodoma, kad šia sutartimi yra perleidžiamos materialinės ir procesinės teisės Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, kurioje pradinė kreditorė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ pareiškė ieškinį atsakovui A. B. dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, restitucijos taikymo ir dėl 26 500 EUR grąžinimo ieškovei bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-1233-XX/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-07624-2018-9). Šia sutartimi perleidžiamas pradinės kreditorės reikalavimas yra besąlyginis. Faktą, jog reikalavimas buvo perleistas iki vykdymo veiksmų atlikimo, patvirtina, kaip minėta (nutarties 13 punktas), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-934/2019, kurioje nurodyta, kad pakeičiama pradinė ieškovė (bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“) civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018 į naująją ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Inkomlita“.
15. Pirmiausia, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vykdymo procesas negalėjo būti pradėtas, kadangi vykdomajame rašte nurodyta skolininkė – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“ yra likviduota, o tai yra esminė kliūtis pradėti vykdymo procesą. Su šiuo argumentu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nesutiktina.
16. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką.
17. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kurių bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. vykdomajame rašte, išduotame civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, pažodžiui nurodoma: „Teismas nusprendė/nutarė: Priteisti iš ieškovo BUAB „Energijos taupymo technologijos“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės UAB „Energijos taupymo technologijos“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB „Inkomlita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.“
19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas išduodamas vykdomąjį raštą jame turi pažodžiui nurodyti su išieškojimu susijusią rezoliucinę sprendimo dalį (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Minėtoje byloje priimti procesiniai sprendimai patvirtina, kad nutartis, kuria buvo pakeistas pradinis ieškovas byloje, priimta po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018 priėmimo, tai yra 2019 m. spalio 8 d., tokią nutartį priėmus Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2A-1233-934/2019), nagrinėjant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus apylinkės teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, negalėjo papildomai nurodyti to, ko nėra nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, o antstolė gavusi vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodytas skolininkas – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“, nustačiusi, jog jos reikalavimą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme perėmė apeliantė, ką patvirtina tiek reikalavimo perleidimo 2019 m. liepos 8 d. sutartis Nr. 2019/07/08-1 (nutarties 14 punktas), tiek priimta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. neskundžiama nutartis (nutarties 13 punktas), atsižvelgiant į tai, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis), vykdomąjį dokumentą priėmė teisėtai vykdyti, nesant tam kliūčių, esant faktinei aplinkybei, jog likviduota skolininkė yra pakeista nauja skolininke – apeliante. Pažymėtina ir tai, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro būtent antstolės veiksmų, o ne vykdomojo rašto išdavimo (ne) teisėtumo įvertinimas.
20. Antra – apeliantė nurodo, kad pagal išduotą vykdomąjį dokumentą jį įvykdyti privalo du skolininkai, tai yra tiek pati apeliantė, kuri dalį vykdomojo rašto jau įvykdė, ir šuo metu likviduota uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“. Su šiais apeliantės argumentais, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes (nutarties 12–15 punktai), nesutiktina. Kaip minėta, apeliantė tiek 2019 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/07/08-1 (nutarties 14 punktas), tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties (nutarties 13 punktas) pagrindais perėmė uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ (ieškovės) teises ir pareigas civilinėje byloje Nr. e2-13171 -235/2018. Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantė jokių prašymų, reikalavimų išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad būtent ji keičiama į naująją ieškovę civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, nereiškė.
21. Procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl sprendžiant procesinių teisių perėmimo išnagrinėtoje byloje klausimą negali būti svarstomi klausimai, susiję su skolininko prievole (jos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir pan.) išieškotojui. Kai skola priteista, materialinis klausimas išspręstas ir prasideda skolos priverstinis vykdymas, todėl kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, nes procesinis teisių perėmimas nereiškė, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo. Teisių perėmėjui yra privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos (CPK 48 straipsnio 2 dalis), nes, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, neracionalu ir neoperatyvu būtų iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias teisės normas tam, kad vėliau vėl būtų galima grįžti į vykdymo procesą, kadangi tokia našta tik sukurtų papildomą procedūrinę naštą ir nepadėtų užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), būtų nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis).
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė perėmė pradinės ieškovės teises ir pareigas civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, darytina išvada, kad antstolė teisėtai vykdo išieškojimą iš apeliantės turto, pažymint ir tai, kad proceso šalis buvo pakeista 2019 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi, todėl vykdymo procese antstolė pakartotinai keisti proceso šalies neturi pagrindo ir teisėtai vykdo skolos išieškojimą iš uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“.
23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliantės pateiktus atskirojo skundo argumentus nenustatė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, priešingai – pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą, įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 9–23 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
26. Suinteresuotas asmuo A. B. (išieškotojas) pateikė įrodymus, jog patyrė 600 EUR advokato pagalbos išlaidų (2020 m. spalio 15 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. spalio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 938136). Atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo šias išlaidas atlyginti.
27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 0,4 (8.11 punktas). Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), taip pat teismas turi atsižvelgti ir į 2 punkte nustatytus kriterijus (bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į minėtas rekomendacijas nustatė, kad suinteresuoto asmens A. B. atsiliepimo parengimo dieną (2020 m. spalio 20 d.) maksimalus rekomenduojamas užmokestis už atskirąjį skundą yra 559,40 EUR, todėl prašomas priteisti užmokestis viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į minėtų Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, tai yra į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti didelių laiko sąnaudų, nėra didelės apimties, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nutaria, kad yra teisėtas pagrindas sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 500 EUR sumos.
28. Suinteresuotas asmuo B. T. (antstolė) pateikė įrodymus, jog patyrė 300 EUR advokato pagalbos išlaidų (2019 m. sausio 31 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. spalio 20 d. sąskaita Nr. 978, 2020 m. spalio 33 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12). Atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo šias išlaidas atlyginti.
29. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
30. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje antstolis G. B. v. L. B., bylos Nr. 3K-3-78/2009); išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atlikto veiksmo neteisėtu, o tai padarė teismas nutartimi, tai yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju apeliantės ir antstolės B. T. interesai yra priešingi, pažymint ir tai, kad apeliantė siekė nutraukti vykdymo procesą. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 25–30 punktuose, suinteresuotam asmeniui A. B. priteisiama 500 EUR advokato pagalbos išlaidų ir suinteresuotam asmeniui antstolei B. T. – 300 EUR advokato pagalbos išlaidų iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B. 500 EUR advokato pagalbos išlaidų iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“.
Priteisti antstolei B. T. 300 EUR advokato pagalbos išlaidų iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“.