- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- II-95-220/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00249-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2872-2020 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. S. (toliau – pareiškėjas) skundu prašo pakeisti Tauragės AVPK 2020 m. rugsėjo 30 d. d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2872-2020 ir taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam nei imperatyviai numatyta ANK 416 straipsnio 7 dalyje minimalus terminas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 12 val. 50 min. Pagėgių r. sav., krašto keliai Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 150,00 km., vairuodamas motociklą, esant nustatytam didžiausiam 90 km/h greičiui, važiavo 145 km/h greičiu, įvertinus greičio matuoklio paklaidą - 2 km/h., leistiną greitį viršijo 53 km/h. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 127 punkto reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje.
2020 m. rugsėjo 30 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. jam dalyvaujant viešame posėdyje žodinio proceso tvarka priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2872-2020, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs ir nubaustas už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą 480 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Sutinka, kad padarė KET pažeidimą ir šio pažeidimo fakto nekvestionuoja. Sutinku ir su paskirta administracine nuobauda - bauda ir jos dydžiu, kurią skubėjo ir netrukus po Nutarimo priėmimo sumokėjo, tik nesutinka su nutarimo dalimi, kuria jam buvo paskirtas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas. Mano, kad jam skirtos administracinio poveikio priemonės atėmimas 12 mėnesių yra per griežtas. Tauragės AVPK skirdama administracinio poveikio priemonę, objektyviai ir visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, nesivadovavo proporcingumo principu dėl ko, nesutikdamas su Tauragės AVPK priimtu nutarimu.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodo, kad stipriai apgailestauja dėl savo elgesio, jo elgesys netoleruotinas. Jis savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo poelgio neigiamą pobūdį ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, išgyvena ir atsiprašo. Greitį viršijo trumpą atstumą, tiesiu geru keliu, esant geram matomumui ir sausai kelio dangai, aplink nebuvo gyvenamųjų namų, šviesiu paros metu, judėjimas nebuvo intensyvus (iš byloje esančios nuotraukos galima iš dalies tai matyti), techniškai tvarkinga transporto priemones. Žala nepadaryta, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. Greičio viršijimas (53 km/val.) nežymiai viršija t.y. 3 km/val. viršija ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalią 50 km/val. ribą, nuo kurios yra taikomas griežtesnė atsakomybė motociklų vairuotojams.
Transporto priemones - lengvąjį automobilį ir motociklą vairuoja jau 16 metų ir turima teise naudojasi labai intensyviai. Tai pirmas kartas, kai vairuojantis motociklą, padarė KET pažeidimą. Niekada per 16 metų laikotarpį už KET pažeidimą nebuvo atimta teisė vairuoti. Nors jo atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli KET pažeidimai, tačiau jie padaryti per pakankamai ilgą, 16 metų laikotarpį, nesistemingai ir visos anksčiau paskirtos nuobaudos sumokėtos nepraleidžiant terminų.
Supranta, kad baudos sumokėjimas yra jo pareiga, tačiau vis vien, panaudojęs šeimos minimalias santaupas, skubėjo ją įvykdyti, tuo norėdamas parodyti susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis, atsakingą požiūrį į padarytą pažeidimą. Šios aplinkybės teismų praktikoje reiškia, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinės poveikio priemonės tikslai iš dalies jau įgyvendinti vertinamos pažeidėjo naudai. Nors pareigūnai, jį sustabdę, užsirašę visus jo duomenis pasakė, kad nebūtina atvykti į bylos nagrinėjimą, sprendimą gaus paštu, tačiau ji vis vien vyko į bylos nagrinėjimą iš Klaipėdos į Tauragę, kur išreiškė nuoširdų atsiprašymą, gailestį ir paaiškino įvykio aplinkybes.
Taip pat, skubėjo ir jau užsiregistravo išklausyti papildomą vairuotojų mokymo Programą. Yra santuokoje ir augina du mažamečius sūnūs. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įsigijęs būstą su paskola, išlaiko keturių asmenų šeimą, moka už sutuoktinės studijas. Vykdo individualią veiklą - organizuoja ir veda įvairius renginius bei asmenines šventes ir greta to, dar dirba samdomą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo vadybininko pareigybėse. Jį teigiamai charakterizuoja daugelis asmenų.
Jis nėra teistas, įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio. Rūpinasi tėvu R. S., gyvenančiu (duomenys neskelbtini).
Teisė vairuoti vienareikšmiai būtina individualios veiklos vykdymui - renginių organizavimui ir jų vedimui. Renginiai vyksta įvairiose Lietuvos vietose, o į renginį turi atsivežti reikalingą techninę įrangą ir kitus darbo rekvizitus. Šiuo metu yra sudaręs sutartis dėl 2020 m. lapkričio 7 d. Vilniaus r. ir 2020 m. gruodžio 26 d. Molėtų r. renginių vedimo. Be teisės vairuoti, privalės stabdyti šią savo veiklą, nors iš renginių organizavimo gaunamos pajamos yra pagrindinės pajamos iš kurių išlaiko 4 asmenų šeimą ir vykdo skolinius įsipareigojimus bankams. Teisė vairuoti yra būtina tinkamam darbinių pareigų vykdymui įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. įmonės pardavimų pajamos virš 100 000 000 eurų, taigi įmonė veiklą vykdo gana didele apimtimi, o tai lemia didelį darbų, organizacinių klausimų kiekį. Jam tenka bendrauti tiek su klientais, tiek su tiekėjais, su kuriais dažnu atveju neužtenka bendrauti el. paštu ar telefonu.
Sutuoktinė yra bedarbė ir registruota teritoriniame Užimtumo tarnybos skyriuje. Negalėjimas vykdyti individualios veiklos, bei darbo netekimas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai ženkliai neigiamai atsilieps ateityje, nes bus neįmanoma vykdyti skolinių įsipareigojimų. Visiems yra žinoma, kad bent kažkiek uždelsus mokėjimus yra reali galimybė netekti vienintelio šeimos būsto. Bendra gautų paskolų suma - 130 000 eurų. Bendros mėnesinė įmokos dydis - 750 eurų. 2018 m. rugsėjo 18 su AB „Swedbank“ banku pasirašyta kredito sutartis, kuria 28 metų laikotarpiui suteiktas 110 000 eurų būsto kreditas (įrodymai pridedami), kredito grąžinimo pabaiga - 2048 m. rugpjūčio 25 d. Kas mėnesį mokamos net 430 eurų siekiančios periodinės įmokos. Individualios veiklos vykdymui, išperkamosios nuomos būdu įsigytas automobilis, kuriuo galėtų vežiotis renginiui reikalingą garso ir šviesos techniką, renginio rūbus ir kitus darbo rekvizitus. Bendra mokama suma - 15 609 eurų, mėnesinė įmoka - 255 eurai. Taip pat įsigijo 3000 eurų vartojimo kreditą - šviesų įrangos įsigijimui, ir kas mėnesį mokama 65 eurų įmoka.
Jo sutuoktinė studijuoja magistratūros studijų pirmame kurse ir jos pusmetis mokslo metų kainuoja 2300 Eur. Mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokėtojas yra sutuoktinė, tačiau taip buvo padaryta, kad nekiltų neaiškumų universitete dėl mokėjimo, bet iš tikrųjų tai yra jo uždirbti pinigai. Sutuoktinė niekada nėra dirbusi. Ji rūpinosi vaikų auginimu, kurie daug sirgo, o dabar studijuoja. Tad jos finansinis indėlis į šeimos biudžetą yra apie 150 eurų siekianti bedarbio pašalpa. Serga psoriaze, kitaip vadinama žvyneline. Nuolat vartoja vaistus, įvairius kremus. Dabar yra kompensuojami tik generiniai vaistai, o jam labiau tinka tie vaistai kur anksčiau naudojo, tačiau jie nėra kompensuojami, tad patiria nemažas išlaidas savo ligos gydymui.
Teisė vairuoti reikalinga ir siekiant pasirūpinti mažamečių vaikų poreikiais, nes jie patys yra per maži naudotis viešuoju transportu. Sūnus D. (5 m.) lanko (duomenys neskelbtini) grupę, adresu (duomenys neskelbtini), o sūnus A. (9 m) lanko (duomenys neskelbtini) klasę, adresu (duomenys neskelbtini). Norint visapusiškai pasirūpinti mažamečių vaikų ugdymu yra reikalingas mobilumas ir specialiosios teisės neturėjimas nors ir neatima galimybės pasirūpinti vaikais, visgi šias galimybes labai apsunkina.
Gyvena užmiestyje, (duomenys neskelbtini) ir susisiekimas su Klaipėda viešuoju transportu, kuri yra už 10 km. nuo gyvenamosios vietos, yra apsunkintas (nėra tinkamu grafiku pravažiuojančio viešojo transporto). Klaipėdoje vyksta visas jo šeimos gyvenimas (ugdymo įstaigos, vaikų užklasines veiklos, jo darbovietė, poliklinika, maisto parduotuvės). Vaikams iki ugdymų įstaigų, jam iki darbovietės kelionė viešuoju transportu trunka apie 1 valandą, kai tuo tarpu automobiliu vos 12 minučių. Be to, šiuo metu, dėl pasaulį krečiančios Pandemijos viešuoju transportu nėra saugu naudotis.
Dažnai lankytis poliklinikose turi ir dėl rimtų savo sveikatos problemų - psoriazė (žvynelinė), kuri jį vargina jau apie 15 metų, - tai autoimuninė, lėtinė, atsinaujinančios eigos uždegiminė odos liga, kuriai būdingas ne tik odos, nagų, bet ir sąnarių pažeidimas. Kasdien pažeistą odą tepa emolientais, dažnai vartoja ir vaistus. Dėl ligos lankosi pas medikus savo būklės stebėjimu, vaistų išrašymui. Deja, 2015 m. jam diagnozuota psoriatinė atropatija - tai lėtinė, autoimuninė, progresuojanti liga (iki 30 proc. psoriaze sergančiųjų sukelianti negrįžtamus sąnarių pakitimus, lemiančius neįgalumą). Dėl žvynelinės jam išsivystė psoriazinis atritas, o dėl psoriazinio atrito atsirado uždegimas dubens užpakalinėje dalyje. Jis stengiasi valdyti tą ligą visomis jėgomis, gera nuotaika ir neapleidžia jos, tačiau nuolatinis medikamentų vartojimas, sąnarių skausmų jautimas ir funkciniai judesiu apribojimai, daro didelį poveikį jo gyvenimo kokybei, todėl specialiosios teisės neturėjimas jam, kuris turi judėjimą ribojančių sveikatos problemų, sukelia daug sunkesnes pasekmes, negu sveikam žmogui.
Taipogi, tik būdamas mobiliu, gali pasirūpinti kaime, Joniškio rajone gyvenančiu tėvu. Jis dėl sveikatos problemų, sunkiai valdo ranką, dėl sąnarių skausmų, ribotas mobilumas, automobilio nevairuoja. Vyksta pas jį, padeda atlikti sunkesnius ūkio darbus, nuveža kur jam reikalinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad nusižengimą padarė vairuodamas motociklą. Teisę vairuoti transporto priemones turi apie 16 metų. Per visą laiką nėra padaręs sunkių pažeidimų. Motociklu važiavo aplankyti draugą gyvenantį Kaune. Važiuodamas pasielgė tiesiog neatsakingai. Kelyje nebuvo jokių kliūčių, automobilių, tiesiog tiesus kelias. Važiavo pro Šilutę, Šilalę. Vairuojant motociklą yra patiriamos tam tikros emocijos, bet nebūtinai tai turi būti greitis. Tiesiog nežino, kodėl taip gavosi, matyt emocijos, geras kelias, gražus oras. Jo greitis buvo 140 km/h. Jis per veidrodėlį pastebėjo, kad jį parsiveja kažkokia mašina, jis iš karto sumažino greitį ir pasitraukė į šalį, bet prie jo privažiavo uniformuotas pareigūnas. Jie iš priekio užfiksavo jo greitį, o tada apsisuko ir atsivijo. Paskirtą baudą jau sumokėjo, tačiau tai nebuvo lengva, nes bauda pakankamai didelė, o jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Yra du vaikučiai, žmona nedirbanti, vis dar ieškanti darbo, lankosi užimtumo tarnyboje. Žmona šiuo metu studijuoja, nori įgyti antrą universitetinį išsilavinimą. Dabar studijuoja psichologijos magistrą. Bando save atrasti. Žmona niekada nedirbo, ji vaikus augino ir tvarkėsi po namus. Yra kažkada dirbusi muzikiniame teatre, violončelininke. Dabar ieškosi darbo ir kartu studijuoja. Ji vairuotojo teises turi jau seniai.
2020 m. rugsėjo 12 d. buvo nubaustas už greičio viršijimą. Su savo komanda važiavo į renginį, su dvejais automobiliais iš kurio vieną jis vairavo ir apie 12 km/h viršijo greitį. Jis važiavo su savo šeimos automobiliu, o komanda su jo darbo automobiliu. Kadangi abu automobiliai priklauso jam, todėl ir buvo paskirtos jam dvi baudos, kurias jis asmeniškai ir sumokėjo. Tiesiog jis prisiėmė kaltę. Kiti jo administraciniai nusižengimai kurie padaryti dėl KET pažeidimų, gali būti, jog tai buvo padaryti jo žmonos, o jis tik kaltę prisiimdavo, todėl ir skaitosi kad yra pastovus KET pažeidėjas. 2020 m. rugpjūčio 22 d. automobilį vairavo jo kolega, kurie po renginių važiavo, o visas baudas sumoka jis. 2020 m. sausio 6 d. tai tikrai žmonos padarytas KET pažeidimas. Jo visos baudos yra sumokėtos. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, išgyvena ir prašo sušvelninti nuobaudą.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimas gautas po bylos išnagrinėjimo, kuriame nurodoma, kad prašo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmetamas.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Tauragės AVPK nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 12 val. 50 min. Pagėgių r. sav., krašto keliai Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 150,00 km., vairuodamas motociklą, esant nustatytam didžiausiam 90 km/h greičiui, važiavo 145 km/h greičiu, įvertinus greičio matuoklio paklaidą - 2 km/h., leistiną greitį viršijo 53 km/h. Šiais savo veiksmais pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Jam paskirta 480 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Byloje nekvestionuojama pareiškėjo kaltė ir teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog pareiškėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir ištirtais duomenimis.
Pareiškėjas padaryto nusižengimo taip pat neginčija, tačiau prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba sumažinti tokios teisės atėmimą. Prašymas motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, jis vienas išlaiko keturių asmenų šeimą, turi paskolų, kurių jei praras darbą negalės apmokėti, turi sveikatos problemų, gyvena atokiau nuo miesto kur susisiekimas viešuoju transportu yra pakankamai sudėtingas, turi vaikus vežti į būrelius bei padėti senyvo amžiaus tėvui, kuris gyvena atskirai.
Pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-525-651/2017).
Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, tokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjas padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atkreiptinas dėmesys, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, matyti, kad pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus už KET pažeidimus baustas net 23 kartus, iš kurių 11 – už greičio viršijimą. Šie duomenys iš registro neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog nusižengimų susijusių su KET darymas nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, tačiau jis tinkamų išvadų jis nedaro. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis apsiima kitų asmenų (jo žmonos, komandos narių su kuria veda renginius) nusižengimus, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs daryti KET pažeidimus, todėl teismas vertina tai kaip mėginimą parodyti, kad jis jau nėra toks didelis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.
Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui, sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis padarė nusižengimą pakartotinai, todėl pareiškėjo paaiškinimai, kad jis padarė atitinkamas išvadas vertintini kaip nenuoširdūs, kadangi pareiškėjas atitinkamas išvadas galėjo padaryti jau ankstesnių nusižengimų padarymo metu, tačiau to nepadarė ir toliau pažeidinėja KET reikalavimus. Negana to, po administracinio nusižengimo dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą, jis ir vėl nusižengė viršydamas greitį. Pareiškėjas, net ir pripažindamas padaryto nusižengimo faktą, bando pateisinti, racionalizuoti savo veiksmus, teigdamas, kad jo veika neigiamų pasekmių nesukėlė, važiavo keliu, kuriame nebuvo kitų eismo dalyvių, esant sausai kelio dangai, šviesiu paros metu, kai eismas nebuvo intensyvus. Taip pat nurodo, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl emocijų, nepagalvojus.
Minėta, kad pareiškėjas važiavo 143 km/h greičiu, kai tuo tarpu pagal KET 131.1 papunktį, keliuose su asfalto ar betono danga leidžiamas ne didesnis nei 90 km/h greitis. Pareiškėjas nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemonę turi jau 16 metų ir laiko, kad jis supranta KET reikalavimus, tačiau iš to galima daryti išvadą, kad jis, atsižvelgdamas į eismo ir oro sąlygos, užvaldytas emocijų, viršydamas greitį suprato darąs nusižengimą ir tai darė tyčia, ir nebuvo jokių priežasčių skubėti. Toks situacijos vertinimas rodo, jog pareiškėjas į būtinumą laikytis KET žiūri absoliučiai neatsakingai ir lengvabūdiškai.
Pareiškėjas nurodė, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, turi du mažamečius vaikus, kuriuos vežioja į būrelius taip jo žmona nedirba, o praradus teisę vairuoti jis praras galimybę dirbti, kadangi darbo specifika reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones. Be to šią aplinkybę sieja ir su turimomis paskolomis, kadangi negalėdamas uždirbti neišgalės apmokėti turimų paskolų įmokų.
Kai sprendžiamas klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir tai įtakoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinę veiklą, tai nesudaro pagrindo situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas KET reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-36-417/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-412-462/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-314-348/2018).
Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tais atvejais, kai pažeidėjo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, tai reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-97-557/2019).
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo šeimoje teisę vairuoti transporto priemones turi ir jo žmona, ji šiuo metu yra bedarbė, todėl tikėtina, kad pareiškėjui neturint teisės vairuoti transporto priemones, ji galės padėti išspręsti dalį kilusių nepatogumų (vaikų nuvežimas į užsiėmimus, nuvykimas pas pareiškėjo tėvą, paties pareiškėjo nuvežimas pas gydytojus). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodė, jog renginius veda ne vienas, o turi komandą kurios nariai taip pat vairuoja transporto priemones, todėl laikytina, kad jo darbo, susijusio su renginių vedimu, labai neapsunkins.
Nors pareiškėjas pateikė jį teigiamai charakterizuojančią medžiagą, nurodė, kad yra iniciatyvus, pozityvi asmenybė, jis sumokėjo paskirtą baudą, išklausė papildomą vairuotojų mokymo kursą, tačiau tai nepripažintina, kaip pagrindas pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytas minimalus terminas, nes baudą pareiškėjas ir taip privalėjo sumokėti, o kursus išklausyti to imperatyviai reikalauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis.
Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (jo sveikatos problemos, jo tėvo sveikatos problemos, turimi įsipareigojimai) egzistavo dar iki pareiškėjui padarant nusižengimą. Todėl įprasta, kad prisiimdamas tam tikrą riziką pareiškėjas prisiima ir tam tikrą atsakomybę. Teismų praktikoje neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Nepaskyrimas administracinio poveikio priemonės, ar jos termino sutrumpinimas ( jau ir taip paskirtas minimalus terminas), akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Taigi esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2872-2020 pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2872-2020, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.