Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties K. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 170 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad 2017 m. rugsėjo 27 d., 9.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius. Šį nutarimą K. K. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad K. K. kaltę padarius jai inkriminuotą veiką įrodo liudytojų parodymai, vaizdo įrašas, administracinio nusižengimo protokolas, o taip pat ir dalinis pačios K. K. prisipažinimas. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas nenustatė ir padarė išvadą, jog nuobauda individualizuota tinkamai. Nesutikdama su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniame skunde K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį, paskiriant naują nuobaudą, arba Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį pakeisti – skirti mažesnę baudą nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba jos terminą sutrumpinant.Skunde apeliantė teigia, jog netinkamai pritaikius įstatymo nuostatas, buvo pažeistos ANK 2 straipsnyje įtvirtintos administracinės atsakomybės sąlygos. Nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas jai buvo surašytas dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, o ne dėl to, kad lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti. Apeliantė cituoja ANK 417 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog šiame straipsnyje būtent numatyta atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimą, o ANK 420 straipsnio 1 dalyje – už lenkimą vietose, kuriose yra draudžiama lenkti pagal Kelių eismo taisyklių 140 punktą. Tuo trapu KET 1 priedo 3 skyriaus 325 punkto ženklo „Lenkti draudžiama“ šis straipsnis neapima. Taip pat pažymi, jog minėto kelio ženklo aprašyme nurodyta, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu nei 30 km/h greičiu. Apeliantė nurodo, jog ji lenkė būtent tokį automobilį, o tai, kad ši aplinkybė nėra užfiksuota objektyviomis priemonėmis, turėtų būti vertinama jos naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantės manymu, lėčiau nei 30 km/h greičiu judančios kliūties lenkimas taip pažeidžiant kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimus užtraukia atsakomybę ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, todėl jos veika turėtų būti perkvalifikuota ir skirta nauja nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad iš karto po pažeidimo padarymo apeliantė pripažino kirtusi ištisinę kelio ženklinimo liniją, gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbe, yra pagrindas už šį nusižengimą neskirti specialiosios teisės atėmimo. Atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (nusižengimas atsitiktinis, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra), padaryto pažeidimo pobūdį sunkių pasekmių nekilo), apeliantės manymu, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant jai sankcijoje numatytą minimalią baudą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų perteklinis.Skunde taip pat nurodoma, jog teismui nusprendus, kad apeliantė teisingai pripažinta padariusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, turėtų būti svarstomas nuobaudos individualizavimo klausimas. Mano, kad 170 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neteisinga ir neproporcinga nuobauda. Apeliantė cituoja ANK 22 straipsnio, 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, pažymėdama ir Konstitucinio teismo jurisprudenciją, kurioje ne kartą pasisakyta, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržyti asmens akivaizdžiai labiau, negu to reikia šiems tikslams pasiekti, ir teigia, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jai nuobauda skirta pažeidžiant šį principą, neatsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, jog po nusižengimo padarymo ji iš karto sustojo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, o teisė vairuoti reikalinga susisiekimui su darbu, kuris yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir neigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dėl padaryto nusižengimo sunkių pasekmių nekilo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat įvertinus nepagrįstai ilgai užsitęsusį bylos nagrinėjimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, prašo skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jos terminą sutrumpinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinė s veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog apeliantės argumentai niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip gynybinė versija. Pastebi, kad apeliantė yra linkusi pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, praeityje buvo bausta administracine tvarka, be to, padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių, todėl vien tik baudos paskyrimas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. K. apeliacinis skundas atmetamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.Šiame kontekste pažymima ir tai, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Iš apeliacinio skundo matyti, kad K. K. yra įsitikinusi, kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas atitinka ne ANK 420 straipsnio 1 dalį, o 417 straipsnio 1 dalį, nes ji kirto ištisinę eismo juostą lenkdama lėčiau nei 30 km/h greičiu judančią transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant K. K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcijoje galiojusioje iki 2017 m. spalio 3 d. buvo nustatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus. Po įstatymo pakeitimo (2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas pažeidimas – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, buvo perkeltas ne į ANK 417 straipsnio 1 dalį, o į šio straipsnio 3 dalį.KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi šis kelio ženklinimas pats savaime nedraudžia vykdyti lenkimo manevro, jis draudžia šios linijos kirtimą ir važiavimą priešpriešine eismo juosta, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad K. K. pažeidė ir KET 1 priedo 3 dalies lenkimą draudžiantį ženklą Nr. 325. Nors apeliantė tvirtina, jog ji kirto ištisinę eismo juostą lenkdama lėčiau nei 30 km/h greičiu judančią transporto priemonę, ko KET nedraudžia, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius jos aiškinimus vertina kaip jos gynybos poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Nei pačios K. K. pirminiuose paaiškinimuose dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, su kuriuo ji sutiko ir parašė prierašą, kad gailisi, nei policijos pareigūnų O. N., T. N. parodymuose duotuose pirmosios instancijos teisme, neužfiksuotos aplinkybės apie tai, kad K. K. lenkė lėčiau nei 30 km/h važiavusią transporto priemonę. Kad K. K., kaip ji nurodė apylinkės teismui pateiktame skunde bei nurodo savo apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, būtų lenkusi transporto priemonę, važiavusią mažesniu nei 30 km/h greičiu, nepatvirtina ir vaizdo įrašas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimant šią nutartį nesivadovaujama administracinio nusižengimo byloje esančiomis advokatės pateiktomis nutartimis kaip precedentais, kadangi šiose bylose ir nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Be to, pažymima, kad vienoje iš jų teismas pasisakė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti KET pažeidimai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau nesant Institucijos apeliacinio skundo teismas negalėjo keisti nutarimo. Apeliacinės instancijos teismas, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl K. K. kaltės argumentuotos ir pagrįstos.

Dėl paskirtos nuobaudos

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Pagal šio straipsnio 5 dalį, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).Apylinkės teismas, atmesdamas K. K. skundą, nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo jai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Skiriant administracinę nuobaudą K. K. administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos - buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. K. K., įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmę turinčias aplinkybes, buvo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.Išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjai turėtų būti švelninama. Konstatuojama, kad apeliantės skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad ji iš karto sustojo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kad neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susisiekti su darboviete) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas K. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K. K. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant K. K. administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantei įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. Todėl remdamasis išdėstytu aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.