Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K. ir jos atstovei advokatei A. K., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą dėl jos atžvilgiu priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 20ANN-127900006-17.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 20ANN-127900006-17 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės 3 mėnesiams atėmimu už tai, kad 2017 m. rugsėjo 27 d., 09.15 val., Panerių g. 115, Kaune, vairuodama transporto priemonę nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius.

K. K. su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį ir K. K. paskirti administracinę nuobaudą remiantis minėta 417 straipsnio 1 dalimi, arba pakeisti skundžiamą 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir paskirti mažesnę baudą negu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, arba jos terminą sutrumpinti. Skunde nurodė, kad nesutinka su inkriminuojamu nusižengimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį ir, kad savo kaltės dėl šio nusižengimo nepripažįsta, tačiau skundžiamo nutarimo grafoje „lengvinančios aplinkybės“ Institucijos specialistės nurodyta, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Skundžiamo nutarimo išvada dėl K. K. kaltės padaryta netinkamai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikius įstatymą. Kadangi administracinio nusižengimo protokolas K. K. buvo surašytas už tai, kad ji vairuodama transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodama į priešingą eismo juostą, nesilaikydama draudžiamojo kelio ženklo „Lenkti draudžiama“, tai toks draudžiamojo kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimų nesilaikymas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį. O ji lenkė prieš ją važiuojantį automobilį, todėl, kad šis automobilis važiavo lėtai, trukdydamas eismui, t. y. važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu. Teisė vairuoti jai yra reikalinga susisiekimui su darboviete, o jos netekus ji gali prarasti darbą, kuris yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. K. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, padarytas nusižengimas yra atsitiktinis. Dėl jos padaryto nusižengimo nekilo sunkių pasekmių. K. K. jokių galiojančių nuobaudų neturi.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad apeliantė sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Institucijos nuomone, pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pilnai atsižvelgė į apeliantės asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, apeliantei paskirta minimali piniginė bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėja buvo nubausta už lenkimą vietose, kuriose pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama lenkti, o ne už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus. K. K. nepagrįstai teigia, kad ji nebuvo supažindinta su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kadangi, byloje jos tokio prašymo nėra. Taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kad būtų galima tenkinti kitus jos prašymus.

Teismo posėdyje K. K. ir jos atstovė advokatė A. K. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Į bylą pateikė įrodymus, susijusius su pareiškėjos šeimynine bei turtime padėtimi.

Teismo posėdyje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovė R. G. su skundu nesutiko, teismo prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

Liudytojas O. N. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini). Matė, kad pareiškėja vairuodama automobilį kirto ištisinę liniją, kai dar yra ženklas „Lenkti draudžiama“. Jie sustabdė pažeidėją. Judėjimas gatvėje buvo normalus, kliūties ar kamščio, ką reikėtų aplenkti, nebuvo.

Liudytojas T. N. teismo posėdyje paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), prieš juos išvažiavo automobilis, kuris kirto ištisinę liniją esant draudžiamam ženklui „Lenkti draudžiama“. Įsijungus garsinius, jie apsisuko ir pasivijo pažeidėją. Prie pažeidėjos priėjo jis, paaiškino pažeidimą, paėmė dokumentus. Iš pradžių pažeidėja sakė nieko nepažeidusi, nes buvo punktyrinė linija, tačiau jam paaiškinus, kad tai ištisinė linija, pažeidėja su tuo sutiko. Protokole žodį „Gailiuosi“ parašė pažeidėja.

Liudytoja T. B. paaiškino, jog buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kolegos surašė protokolą, o ji kaip specialistė nagrinėjo bylą ir surašė skundžiamą nutarimą. Buvo gautas pareiškėjos prašymas dalyvauti nagrinėjant bylą, šis prašymas buvo patenkintas, pažeidėja buvo atvykusi su advokate. Pažeidėjos pozicijos buvo keista, nes sutiko, kad pažeidimą padarė, bet nesutiko su bauda. Buvo pateiktas pareiškėjos papildomas prašymas, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Tada buvo išsireikalauta vaizdo medžiaga, kurią peržiūrėjus abejonių nekilo, kad pažeidėja yra padariusi jai inkriminuotą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu K. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį konstatavus, kad ji kad 2017 m. rugsėjo. 27 d., 09.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius.

Šių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su šios veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį. Mano, kad jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį, tai yra už kelio ženklų (šiuo atveju – „Lenkti draudžiama“) ar ženklinimo nesilaikymą. Teismas tokią K. K. poziciją vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kuri prieštarauja visumai bylose surinktų ir ištirtų įrodymų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 3 d.) numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalis taikytina tais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimų 140 p. nustatyto draudimo lenkti nurodytose vietose, kuriose draudžiama lenkti. Kaip matyti šiuo atveju, K. K. nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama lenkti, tai yra nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, draudžiančio lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

2017 m. spalio 3 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-640. Naujoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje neliko vienos iš K. K. inkriminuotų veikų – „įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus“ (ši konkreti veika perkelta į 417 str. 3 d.). Atsakomybė už šią veiką pagal naująją šio straipsnio redakciją gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmuo įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Kitos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies nuostatos, tarp jų dalis dėl administracinės atsakomybės už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama lenkti, bei sankcija, nesikeitė. Todėl, atsižvelgiant į tai, K. K. neabejotinai padaryta veika – lenkimas kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kiti nustatyti K. K. veiksmai, tai yra važiuojant priešpriešinio eismo juosta pažeistas ištisinės ženklinimo linijos reikalavimas, šiuo metu atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau esamu atveju susiklostė tokia situacija, kai K. K. vienu metu padaryta veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis kodekso straipsnius, todėl galutinė nuobauda skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d. numatyta taisykle, o būtent – pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, šiuo atveju – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo nutartis AN2-258-843/2017).

K. K. kaltę padarius jai inkriminuotą veiką įrodo teismo posėdyje apklaustų liudytojų O. N., T. N., T. B. parodymai, vaizdo įrašas, administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tiek vaizdo įraše užfiksuota medžiaga, tiek liudytojo O. N. duoti parodymai, kad įvykio metu judėjimas gatvėje buvo normalus, kliūties ar kamščio, ką reikėtų aplenkti, nebuvo, akivaizdžiai paneigia pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad ji aplenkė pavienę transporto priemonę, važiuojančią mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Taip pat pareiškėjos kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina ir dalinis pačios pažeidėjos prisipažinimas, nes iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėja tiek iš karto po įvykio, tiek dalyvaujant žodiniame bylos nagrinėjime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas skiriant nuobaudą laikyta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Akivaizdu, kad skiriant nuobaudą šios aplinkybės buvo įvertintos, nes skundžiamu nutarimu jai buvo paskirta mažiausia sankcijoje numatyta piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Teismo posėdyje dalyvavusi skundžiamą nutarimą surašiusi T. B. paaiškino, jog pareiškėja dalyvaudama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus posėdyje su pažeidimu sutiko, tik nesutiko su pačia bauda.

Kadangi pareiškėja padarė vieną iš alternatyvių veikų, kuri dėl savo pavojingumo yra išskirta ir atskirai aprašyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, tai yra lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama lenkti, ši K. K. padaryta veika įrodyta, todėl nėra pagrindo ją kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.

Skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį jai paskirta šio straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – panaikinta arba sumažinta. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal suformuotą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

Šiuo atveju teismas byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad K. K. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju pareiškėjos teisinei padėčiai švelninti nepakanka tokios aplinkybės, kad dėl jos neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo. Vertinat pareiškėjos asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje daug kartų bausta administracine tvarka, tame tarpe – ir už ganėtinai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tokius kaip: vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ar jų turto saugumui, manevruodama neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės ypatumus ir susidūrė su iš priešpriešiais tiesiai atvažiavusius automobiliu bei nepranešusi apie įvykį iš įvykio vietos pabėgo; viršijo leistą greitį 22 km/h; vairavo automobilį ir nevykdė kelio ženklo :Įvažiuoti draudžiama“ ir kiti). Vienas iš pareiškėjo argumentų, kuriais remdamasi mano, kad yra pagrindas tenkinti jos prašymą, yra susijęs su darbiniais interesais. Nurodo, jog teisė vairuoti jai yra reikalinga susisiekimui su darboviete, o jos netekus ji gali prarasti darbą, kuris yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Šiuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Taip pat pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių ( teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie pareiškėjos šeimyninę, turtinę padėtį) teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 20ANN-127900006-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.