- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- AN2-258-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02532-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANPAN-105966565-17, kuriame nurodyta, kad ji 2017-06-24, 9.45 val., vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė sankryžoje, pažymėtoje Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, važiuodama priešpriešinio eismo juosta pažeidė ištisinės ženklinimo linijos reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10ANN-110998405-17 A. P. buvo pripažinta kalta protokole nurodytais veiksmais padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta administracinė nuobauda – 170 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. P. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos 2017-07-31 nutarimo dalį, kurioje A. P. pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas, ir šios poveikio priemonės netaikyti arba taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodoma, kad A. P. 2017 m. birželio 24 d., 9.45 val., buvo sustabdyta policijos pareigūno už tai, kad, vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė sankryžoje, pažymėtoje KET ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, važiuodama priešpriešinio eismo juosta pažeidė ištisinės ženklinimo linijos reikalavimus, jai buvo paskirta 85 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Paskirtą baudą sumokėjo iš karto. Pasirašant protokolą, jai buvo pasakyta, kad turi sumokėti baudą ir 2017 m. liepos 31 d. atvykti į bylos nagrinėjimą. Į bylos nagrinėjimą negalėjo atvykti dėl ligos, jai buvo paskirta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą 170 eurų bauda, ši bauda paskirta dėl nesusipratimo. Mano, kad paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 mėnesiams yra neteisėtas, todėl naikintinas. Ištisinę liniją ji kirto stengdamasi išvengti avarijos, specialiosios teisės atėmimas turi būti naikinamas ir dėl kitų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta. Nurodė kad jos darbas susijęs su vairavimu, ji dirba keliose darbovietėse, kurios yra skirtingose miesto vietose, neturėdama teisės vairuoti nespės aptarnauti visų įmonių, be to negalės slaugyti sergančių senelių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovas prašė Vilniaus aps. VPK 2017-07-31 nutarimą Nr. 10ANN-110998405-17 palikti nepakeistą ir A. P. atstovės skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-26 nutartimi A. P. atstovės skundo netenkino ir Vilniaus aps. VPK 2017-07-31 nutarimą Nr. 10ANN-110998405-17 paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra ginčo dėl skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių, kad A. P. 2017 m. birželio 24 d., 9.45 val., vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje KET ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, po ko važiuodama priešpriešinio eismo juosta pažeidė ištisinės ženklinimo linijos 1.1 reikalavimus. KET 140.1. punktas draudžia vairuotojus lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad be A. P. parodymų, pažeidimo aplinkybes patvirtina pažeidimą fiksavusio pareigūno 2017 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinys bei teismui pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos, patvirtinančios minėto kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir sankryžos buvimą pažeidimo padarymo vietoje. Apylinkės teismo vertinimu, A. P. nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemonę dėl darbo funkcijų, taip pat gyvenimiški nepatogumai netekus teisės vairuoti dėl senelių priežiūros – nelaikytinos išskirtinėmis. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
2017-11-13 Vilniaus apygardos teisme gautas A. P. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-26 nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – perkvalifikuoti A. P. padarytą pažeidimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimo.
Šalies argumentai
Skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos advokatė buvo nurodžiusi skunde, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat nurodo, jog nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kur teigiama, kad (tiksliai neįvardinta) teismų praktika aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, bei su tuo, kad būtinybė vairuoti transporto priemonę dėl darbo funkcijų, taip pat gyvenimiški nepatogumai netekus teisės vairuoti dėl senelių priežiūros – nelaikytinos išskirtinėmis. Toks apylinkės teismo vertinimas neatitinka tiek tos pačios grandies, tiek aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos. Taip pat advokatė nurodo, kad 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-640. Pagal naują ANK 420 straipsnio 1 dalies redakciją, atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juosta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus gali būti taikoma tuo atveju, jei asmuo įvažiavimu į priešpriešinio eismo juosta sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Duomenų, kad A. P. būtų sukėlusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą pavojingą situaciją, byloje nėra. Veikos – įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus – požymiai minėtu pakeitimo įstatymu analogiškai perkelti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK 420 straipsnio redakcija numatė, jog šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu šiuo metu galiojanti ANK 417 straipsnio redakcija numato, jog šio straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos veikos padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų, o ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Paminėtų teisės normų lyginamoji analizė rodo, jog šiuo metu galiojančio ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra akivaizdžiai mažesnis nei administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, be to teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra numatytas kaip alternatyvi, o ne privaloma skirti administracinio poveikio priemonė. Taigi, darytina išvada, jog nuo 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojus naujajai ANK 420 straipsnio, ANK 417 straipsnio redakcijai, už A. P. veiksmus ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ANK 420 straipsnyje, galiojusiame pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, A. P. administracinis nusižengimas turi būti perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-564-810/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-579-175/2017 ir kt.).
Atsiliepimas į A. P. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
A. P. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino A. P. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės (toliau tekste – apeliantė) ginčytos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apygardos teismo vertinimu, veikos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, A. P. veika kvalifikuota tinkamai.
A. P. nubausta už tai, kad lenkė sankryžoje, pažymėtoje KET ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, ir važiuodama priešpriešinio eismo juosta pažeidė ištisinės ženklinimo linijos reikalavimus. Nustatytos šių veiksmų faktinės aplinkybės nėra ginčijamos.
Nagrinėjamų minėtų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 420 straipsnio 1 dalis reglamentavo administracinę atsakomybę už abi šias veikas, sankcijoje buvo numatyta galimybė už jas skirti baudą nuo 170 iki 230 € bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. spalio 3 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-640. Naujos redakcijos ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pagal naują ANK 420 straipsnio 1 dalies redakciją atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmuo įvažiavimu į priešpriešinio eismo juosta sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), kita vertus pažymi, kad nei ankstesnė, nei nauja šio straipsnio redakcija nepanaikina atsakomybės už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Atsakomybė už šią veiką išliko tokia pati.
Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad kiti nustatyti A. P. veiksmai, o būtent važiuojant priešpriešinio eismo juosta pažeistas ištisinės ženklinimo linijos reikalavimus, šiuo metu atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau esamu atveju jos veiksmus papildomai kvalifikavus ne tik pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kiltų būtinybė skirti pagal ją naują administracinę nuobaudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.
Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą pagrindo spręsti, kad apeliantės nurodytas 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojęs 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-640 palengvino A. P. teisinę padėtį, dėl ko turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog apylinkės teismo vertinimas, kad (tiksliai neįvardinta) teismų praktika aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, o būtinybė vairuoti transporto priemonę dėl darbo funkcijų, taip pat gyvenimiški nepatogumai netekus teisės vairuoti dėl senelių priežiūros – nelaikytinos išskirtinėmis, neatitinka tiek tos pačios grandies, tiek aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos, pažymėtina, kad A. P. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Akivaizdu, kad administracinė nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes – nepatogumų buityje, atliekant darbines funkcijas ir kt. Tuo siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą (jį atspindi minėti konkretūs pažeidėjo suvaržymai) ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo, kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nedarytų pažeidimų. Be to, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami nepatogumai neturint teisės vairuoti, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.
Tuo pačiu pažymėtina, jog apeliantė, galimai, nėra pakankamai susipažinusi su teismų formuojama praktika, jeigu ji ginčija apylinkės teismo argumentus, kad darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidėjui mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas yra ne kartą pažymėję, jog ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos pažeidėjai buvo žinomos, tačiau nesulaikė jos nuo vieno iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo.
Apylinkės teismo paskirta A. P. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 170 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliantė nepateikė apygardos teismui duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. P. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.