- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- AN2-97-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01482-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-21 nutarties, kuria netenkintas A. D. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Klaipėdos AVPK, Institucija) 2018-10-24 nutarimas Nr. 30-ANR_N-14973-2018, kuriuo A. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį 140 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2018-08-22 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-35203-2018 A. D. už tai, kad jis 2018-06-03, apie 00.48 val., Utenos r., magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 138,50 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę „Lamberet LVFS3F1R“ (priekaba arba puspriekabė virš 10 t), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 87 km/h greičiu ir nustatytą leistiną greitį viršijo 37 km/h (po paklaidos ± 3 km/h – 34 km/h). Tokie A. D. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018-10-24 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14973-2018 A. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, prašydamas pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, t. y. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-01-21 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. skundo netenkino ir Klaipėdos AVPK 2018-10-24 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatavo, jog trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 416 straipsnio 7 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą. Teismas pažymėjo, kad A. D. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (dabar nubaustas 5 kartą), 2018-04-07 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jam buvo surašytas už analogišką nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnyje. Tai rodo, jog KET pažeidinėjimai nėra atsitiktinis reiškinys A. D. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Institucija 2018-10-24 nutarimu, net nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, A. D. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Tai, kad A. D. dirba, turi įsipareigojimų bankui, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-21 nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują nutartį – už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, paskirti jam švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, t. y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant paskirtą piniginę baudą. Apelianto nuomone, teisės vairuoti transporto priemones netekimas jam yra aiškiai per griežta nuobauda.
4.1. A. D. nurodo, kad specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones – jam yra būtina, nes tai yra tiesiogiai susiję ne tik su jo darbinėmis pareigomis, bet ir yra pragyvenimo užtikrinimo priemonė.
4.2. Apeliantas pažymi, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kreipdamasis į teismą dėl paskirtos administracinio nusižengimo nuobaudos sušvelninimo jis tikėjosi, kad teismas atkreips dėmesį į tai, jog leistiną greitį, pažeisdamas KET, jis viršijo tik 4 km/h magistraliniame kelyje nakties metu, kai eismas nėra intensyvus, taigi tikimybė sukelti neigiamas pasekmes dėl viršyto greičio buvo minimali. Dėl jo padaryto administracinio teisės nusižengimo jokių neigiamų pasekmių nekilo ir kiti asmenys nenukentėjo. Be to, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, taigi teisė vairuoti jam būtina darbe. Kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktame rašte (charakteristikoje–prašyme), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini),“ jis, A. D., charakterizuojamas tik teigiamai, o šiuo metu įmonei trūksta vairuotojų. A. D. pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam, kaip vairuotojui, trikdo įmonės darbo veiklą, nes mažiausiai 3 mėnesių laikotarpiui netenkama vairuotojo. Kitų darbų įmonėje nėra, todėl akivaizdu, kad dėl specialiosios teisės atėmimo jis bus atleistas iš darbo. Kitos profesijos jis neturi. Asmeniui, kuriam vairuotojo profesija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, paskirtoji nuobauda nėra adekvati padarytam pažeidimui ir sukelia ypač sunkias pasekmes, taip pat depresiją ir nusivylimą. Be to, A. D. prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi prievolinių įsipareigojimų bankui pagal paskolą, išlaiko savo posūnį A. D., kuris mokosi.
4.3. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuri pasiekia nuobaudos tikslus.
4.4. Administracinę bylą nagrinėjęs teismas pabrėžė visuomenės intereso viršenybę, pažymėjo negaliojančias nuobaudas kaip pagrindą teiginiui, jog padarytas pažeidimas neatsitiktinis. Taip pat akcentavo, kad specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui taikytas net nekonstatavus atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, nes primenamos „senos nuodėmės“, nors pagal įstatymą pasibaigus nuobaudų galiojimo terminui asmuo laikomas nebaustu.
4.5. Apeliantas pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, konstatavus atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
4.6. A. D. nuomone, nors jis ir padarė KET pažeidimą, už kurį sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau turėdamas didelį transporto priemonių vairavimo stažą, nei už analogiškus, nei už kitokius KET ar kitus administracinius teisės pažeidimus jis nebuvo baustas ir galiojančių nuobaudų neturi. Suklydo pirmą kartą. Tam įtakos turėjo ir jo koncentracijos stoka važiuojant naktį, o ne sąmoningas KET ignoravimas. Juolab, kad šiuo keliu jis yra ne kartą važiavęs ir gerai žino greičio matuoklių išsidėstymą. Iš teismo nutarties ir jos motyvų išeina, kad šį pažeidimą, dėl kurio jis nuoširdžiai gailisi, jis padarė tyčia, tai yra visiškai netiesa.
4.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).
4.8. Dėl išvardytų motyvų, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo, protingumo bei teisingumo principais, švelnesnės administracinės nuobaudos, negu numatyta ANK 416 straipsnio 4 dalies sankcijoje, apelianto A. D. nuomone, paskyrimas nepažeistų nei teisingumo, nei protingumo principų ir jam turėtų auklėjamąjį poveikį ateityje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiama nutartimi paliktas galioti Institucijos 2018-10-24 nutarimas, kuriuo A. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 140 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Apeliaciniame skunde neginčijamas administracinio nusižengimo padarymas, keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Nagrinėjamu atveju A. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2018-06-03 00.48 val. Utenos r., magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 138,50 kilometre, pažeisdamas KET 129 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę „Lamberet LVFS3F1R“ (priekaba arba puspriekabė virš 10 t), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 87 km/val. greičiu ir nustatytą leistiną greitį, įvertinus paklaidą (± 3 km/h), viršijo 34 km/val.
8. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 120 Eur iki 170 Eur. Šio straipsnio 7 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
9. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018-10-24 nutarimu A. D. pripažino kaltu padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir, nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė artimą minimaliai baudą – 140 Eur – ir minimaliam ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – 3 mėnesiams – paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
10. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
11. Vertinant A. D. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
12. Kita vertus, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
13. Esant aptartam teisiniam reguliavimui analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį už A. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių yra privalomas.
14. Nagrinėjamu atveju A. D. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirtas minimalus šio straipsnio 7 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apeliantas prašo šios administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam neskirti, šį savo prašymą argumentuodamas tuo, kad dėl jo padaryto nusižengimo jokių neigiamų pasekmių nekilo ir kiti asmenys nenukentėjo, leistiną greitį, pažeisdamas KET, jis viršijo tik 4 km/val. magistraliniame kelyje nakties metu, kai eismas nėra intensyvus, taigi tikimybė sukelti neigiamas pasekmes dėl viršyto greičio buvo minimali; taip pat tuo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis bus atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba tolimųjų reisų vairuotoju, šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, tai sukels ne tik jam, bet ir jo darbdaviui neigiamų pasekmių, nes mažiausiai 3 mėnesių laikotarpiui netenkama vairuotojo, be to, praradęs darbą jis neteks pajamų, taigi ir galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį bankui bei išlaikyti posūnį A. D., kuris mokosi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo neskirti A. D. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra.
15. Pažymėtina, kad A. D. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. magistraliniame kelyje vairuodamas transporto priemonę „Lamberet LVFS3F1R“ (priekaba arba puspriekabė virš 10 t), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 30 km/val. viršijo leidžiamą greitį, t. y. važiavo 87 km/val. greičiu, nors leistinas greitis buvo 50 km/val., viršydamas greitį 34 km/val. (įvertinus greičio matuoklio ± 3 km/h paklaidą pažeidėjo naudai). Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
15.1. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, jog, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (b. l. 20–25), anksčiau A. D., priešingai nei teigiama jo apeliaciniame skunde, ne kartą buvo baustas administracine tvarka, iš jų ir už KET pažeidimus (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015-11-16 nutarimu Nr. 83N-43521087-15 A. D. nubaustas pagal ANK 124¹ straipsnio 3 dalį ir 125 straipsnį 144 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad 2015-11-13 17.00 val. Rokiškio r., Obelių sen., Trumoiškių k., vairuodamas krovininį automobilį, nesustojo prie STOP ženklo, kaip to reikalauja KET (mirksint baltam šviesoforo signalui), taip pat geležinkelio pervažoje lenkė kitą krovininį automobilį (b. l. 23–24). Nors, kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, už minėtus nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau A. D. administracinį nusižengimą, už kurį nubaustas šioje byloje, padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už kitą administracinį nusižengimą – muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą (ANK 210 straipsnio 2 dalis) (b. l. 23). Be to, 2018-06-18 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už analogiško pobūdžio nusižengimą – nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 straipsnis) (b. l. 20–21); 2018-08-31 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 436 straipsnio 6 dalį (pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais, kai pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė neturi tam tikrus pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių patvirtinimo sertifikato) (b. l. 20). Šie duomenys neigiamai charakterizuoja A. D. ir leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog teisės pažeidimų darymas, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nėra atsitiktinis reiškinys jos gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro.
16. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą (kai greitis viršijamas daugiau kaip 30 km/val., bet ne daugiau kaip 40 km/val.) nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl tai, kad A. D. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.
16.1. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo veikla, nesudaro pagrindo situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas KET reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Juo labiau, jog, priešingai, nei teigiama A. D. apeliaciniame skunde, jis ir anksčiau jau buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, padarytus vairuojant krovininį automobilį, už padarytus KET pažeidimus jam buvo paskirta ne tik piniginė bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl pažeidė KET, padarydamas šiurkštų administracinį nusižengimą, be to, kaip minėta, A. D. ir po šio jam inkriminuoto nusižengimo padarymo buvo baustas administracine tvarka už analogišką nusižengimą (2018-06-18 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018-04-07 14.46 val. Utenos r. sav., magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 138,50 kilometre važiavo 70 km/val. greičiu, kai leistinas greitis 50 km/val., taigi viršijo leistiną greitį 20 km/val. (b. l. 21–22), suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių išvadų dėl savo neteisėto elgesio A. D., nepaisydamas darbo veiklos (kaip pats pabrėžia, dirba tolimųjų reisų vairuotoju), nedaro, toliau pažeidinėja įstatymų nustatytą tvarką. Todėl tokio asmens interesai, priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.
16.2. Pažymėtina ir tai, kad A. D. skunde akcentuojama aplinkybė, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbe, jam buvo žinoma dar iki nusižengimo padarymo, tačiau jis to nepaisė ir vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę kelyje, kur leistinas greitis 50 km/val., važiavo žymiai didesniu nei leistinas greičiu (leistiną greitį viršijo 34 km/val.), būdamas visiškai abejingas galimoms sunkioms pasekmėms. Kita vertus, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. G. pateiktos A. D. charakteristikos-prašymo (b. l. 5), A. D. šioje įmonėje dirba nuo 2017-05-09, t. y. dirbo iki nusižengimo padarymo, taigi jis žinojo, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbe, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis vairavo automobilį magistraliniame kelyje, kur eismas, priešingai, nei teigia apeliantas, nepaisant vėlyvo paros meto (nusižengimas fiksuotas 00.48 val.) vyksta, nors, kaip pabrėžia apeliantas, ir nėra pakankamai intensyvus. Kita vertus, įvertinus tai, kad A. D. teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui – 3 mėnesiams, abejotina jo skundo argumentu, kad dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo jis gali prarasti darbą, kaip teigiama jo skunde. Tai nenurodyta ir A. D. darbdavio charakteristikoje, kurioje, prašant panaikinti ar sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą A. D., pažymėta tik tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dar pakankamai jauna įmonė, sunku susirasti gerų, profesionalių darbuotojų (b. l. 5).
17. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Tai, kad A. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas.
18. Nagrinėjamu atveju apelianto vertinimas, kad jo padarytas nusižengimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė ir kiti asmenys nenukentėjo parodo, kad A. D. tinkamai neįvertina šio administracinio nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį bando racionalizuoti ir pateisinti nelogišku argumentu – neva važiavimas magistraliniame kelyje nakties metu, kai, pasak apelianto, eismas nėra intensyvus, taigi ir tikimybė sukelti neigiamas pasekmes dėl viršyto greičio yra minimali, yra mažiau pavojingas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog A. D., be paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nedarytų šiurkščių KET pažeidimų.
19. Apeliantas A. D. skunde nurodo, kad jis savo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti privalu nustatyti vieną iš dviejų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdų gailėjimąsi arba 2) kaltininko prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir padėjimą jį išaiškinti. Taigi vien tik asmens prisipažinimas yra nepakankamas šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos arba kaltininko padėjimą ją išsiaiškinti. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjas savo kaltę pripažįsta tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, tačiau net ir pripažindamas padaryto nusižengimo faktą, kaip matyti iš jo apeliacinio skundo argumentų visumos, bando sušvelninti savo teisinę padėtį, teigdamas, kad jo padarytas nusižengimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, bei nurodydamas objektyviems bylos duomenims prieštaraujančią aplinkybę, kad neva nustatytą greitį jis viršijo tik 4 km/h, tai prieštarauja Kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole užfiksuotiems duomenims apie transporto priemonės greitį – 87 km/h (po paklaidos – 84 km/h) (b. l. 17). Pažymėtina ir tai, kad nei Institucijai priimant nutarimą, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme metu A. D. nedalyvavo, paaiškinimų dėl padaryto nusižengimo neteikė. Šių duomenų kontekste apelianto deklaruojamas prisipažinimas vertintinas kaip deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, toks prisipažinimas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nuoširdų A. D. gailėjimąsi padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Dėl išvardytų motyvų nėra pagrindo A. D. deklaratyvų kaltės pripažinimą laikyti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kita vertus, Institucija 2018-10-24 nutarimu, net ir nenustačiusi pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė A. D. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo.
20. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis A. D. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad vien administracinės nuobaudos – baudos – skyrimas pažeidėjui, neatimant specialiosios teisės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, nes tokia nuobauda už padarytą šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl neteisinga.
22. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-21 nutartis ir Institucijos 2018-10-24 nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, keisti juos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-21 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.