Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto E. R. 2017-09-04 nutarimu nubaustas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nesutikdamas su nutarimu, J. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė palikti galioti paskirtą baudą, tačiau pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba šios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-09-04 nutarimą Nr. 30ANN-115988188-17 nepakeistą ir J. V. skundo netenkino. Teismo manymu, pažeidėjas nenurodė aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatą.Apeliaciniu skundu pažeidėjas J. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują – tenkinti skundą, t. y. pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-09-04 nutarimą – palikti galioti paskirtą 300 Eur baudą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti paskirtą 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant teisės normas. Nepagrįstai priimant nutarimą nebuvo priimti jo teikti dokumentai, neišklausyti jo paaiškinimai, be to, yra neatitikimų tarp administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytų faktų. Anot apelianto, teismas taip pat visiškai nevertino skunde nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl procesinių pažeidimų ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo, nevertino jo asmenybės. Dėl neatitikimų, esančių tarp administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytų faktų, nėra aišku, kada tiksliai buvo padarytas nusižengimas, tačiau teismas neįpareigojo Institucijos paaiškinti šios situacijos. Apeliantas mano, kad teismas visiškai nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Mano, kad jo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Nurodo, kad augina dvi nepilnametes dukras, rūpinasi mama, kuriai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, dirba UAB „Ž“ ir teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga pareigų atlikimui. Be to, turi būsto kreditą, todėl netekus darbo, neturėtų pajamų dengti kreditą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šios priežastys nėra svarbios ir nesudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą.Nurodo, kad jis po šio pažeidimo, daugiau jokių pažeidimų nepadarė, analogiškų pažeidimų niekada nėra padaręs, todėl yra pagrindas manyti, kad daugiau tokių pažeidimų nedarys. Tvirtina supratęs, kad pasielgė neatsakingai, dėl to labai gailisi. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 2017-08-12 ir šis laikotarpis, apelianto manymu, yra pakankamas terminas už padarytą pažeidimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo J. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį, Nurodo, jog apeliantas, darydamas nusižengimą, turėjo numatyti kilsiančias pasekmes, o šeiminės, darbinės aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti nutarties ar sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniame skunde nurodomi procesiniai pažeidimai, kurie, anot apelianto, turėjo įtakos nepagrįstam nutarimui priimti ir dėl kurių nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau iš esmės skundu prašo pakeisti nutarimu paskirtą nuobaudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Taigi apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl nuobaudos paskyrimo. Mano, kad yra visos aplinkybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Dėl nutarime nurodytų aplinkybių

Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad yra neatitikimų tarp administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytų faktų, kad nebuvo priimti jo dokumentai, tvirtina, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarime nurodytas aplinkybes, nesutinka su apeliantu, kad nutarimo priėmimo aplinkybės, jame esantys netikslumai, sąlygojo netinkamo nutarimo priėmimą. Apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo padarymo laikas neatitinka nutarime nurodyto laiko. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolo originale ranka yra pataisytas laikas ir nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2017 m. rugpjūčio 12 d. 08.24 val. Toks pat laikas nurodytas vyriausiojo patrulio N. J. tarnybiniame pranešime bei skundžiamame nutarime (b. l. 55-56). Taigi iš esmės neatitikimas yra ištaisytas. Kita vertus, toks neatitikimas iš esmės nepakeistų ir paties nutarimo pagrįstumo, juolab, kad apeliantas neginčija, kad nusižengimą padarė.Apeliantas taip pat nurodo, kad nutarimas priimtas faktiškai jo neišklausius ir nepriėmus dokumentų. Pažymi, kad nors byla neva išnagrinėta jam dalyvaujant, tačiau nurodyta, kad nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas nutarimas priimtas 2017 m. rugsėjo 4 d. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Vadinasi, byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, o padaryta klaida, nurodant, kad išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šiuo atveju esmės nekeičia. Nutarimo skiltyje „Asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas“ yra tik J. V. parašas ir nepateikta jokių pastabų dėl nutarimo. Taigi J. V. jokių pastabų dėl priimto nutarimo nenurodė ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad Institucijai, priimant nutarimą teikė dokumentus, kuriuos ji atsisakė priimti. Kita vertus, vien dokumentų nepriėmimas nedaro nutarimo nepagrįsto. Pažymėtina, kad pateiktus dokumentus vertino ir dėl nuobaudos paskyrimo pagrįstumo pasisakė pirmosios instancijos teismas. Pažeidėjo nurodytos aplinkybės vertinamos ir nagrinėjant apeliacinį skundą.Tvirtina, jog nutarimo grafoje „Atsakomybę lengvinančios aplinkybės“, nepagrįstai nurodoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tvirtina, kad jis tik buvo sustabdytas ir patikrintas jo blaivumas, o jokių papildomų veiksmų, kad padėti išaiškinti pažeidimą, neatliko. Iš tokių apeliacinio skundo argumentų galima manyti, kad pažeidėjas nesutinka su nustatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad Institucija, į nutarimo skiltį „Atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ įrašė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę, t. y. „kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.“ Taigi būtina konstatuoti vieną iš alternatyvių veiksmų, numatytų ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo atveju matyti, kad pažeidėjas neginčijo padaręs pažeidimą, t. y. prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl Institucija, atsižvelgusi į tai, konstatavo šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su nustatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tuo pačiu prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą bei apeliaciniame skunde teigdamas, kad dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, iš esmės prieštarauja pats sau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieštaringus skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik pagerina pažeidėjo padėtį, o ne pablogina, todėl teismas dėl šios aplinkybės nustatymo pagrįstumo nepasisako ir vertina, kad pažeidėjui nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Dėl nuobaudos paskyrimo

Kaip minėta, esminis apelianto argumentas yra susijęs su paskirta administracinio poveikio priemone, kurios, anot apelianto, nebuvo būtina skirti arba buvo galima taikyti trumpesnį nei 12 mėnesių terminą. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir galimybės paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Institucija, paskirdama baudą, įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ANK 36 str.) ir konstatavo, kad yra pagrindas skirti minimalią baudą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nematė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad apylinkės teismas nutarimo pagrįstumą įvertino tik formaliai ir liko neįvertintos jo nurodytos aplinkybės. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad darbdavio pateikta teigiama charakteristika, rūpinimasis šeima yra tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės, tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, jų nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą.Apeliantas pateikė duomenis, kad jis darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kad turi įsipareigojimą bankui, augina dvi nepilnametes dukras, jo motinai nustatytas didelis specialių poreikių lygis (b. l. 8-15), tačiau šių duomenų visuma, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatyta minimali. Šios aplinkybės sudarė pagrindą skirti nuobaudą sankcijos ribose, kuri, kaip matyti, pažeidėjui paskirta minimali. Didelę įtaką sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos, taikymo, svarbu padaryto pažeidimo pavojingumas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pažeidėjas padarė itin šiurkštų pažeidimą (ANK 422 str. 5 d.) kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik pačio pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas pažeidimo pavojingumas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjo neblaivumo laipsnis siekė 0,76 promiles. Tokio neblaivumo negalima laikyti vos peržengiančiu leistiną normą. Apelianto esminiai argumentai dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo nei numatyta sankcijoje yra susiję su darbinėmis aplinkybėmis, šeimos poreikių tenkinimu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad šeiminė, darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.Pažymėtina, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju netaikyti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad visos nurodytos aplinkybės egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą. Tai, kad J. V., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.. Taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, svarbu įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – iš viso baustas 4 kartus, nors nėra padaręs analogiškų pažeidimų už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, tačiau nuo 2012 m padaryti pažeidimai, rodo, kad pareiškėjas nėra itin teigiama asmenybė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ankstesnius pažeidimus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, vertina tik kaip jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą.Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Nesutiktina su apeliantu, jog taikytas specialiosios teisės atėmimo laikotarpis (nuo 2017-08-12 iki dabar) sudaro pagardiną manyti, kad yra pasiekti nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, taikius ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad paskirta minimali nuobauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju švelnesnės nuobaudos paskyrimas nei sankcijoje numatyta minimali, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Remdamasis tuo, kas išvardyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog specialiosios teisės atėmimas apeliantui taikytas nepagrįstai. Skundžiamu nutarimu taikyta nuobauda atitinka nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nutarimą nepakeistą, todėl naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.