Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti tarp atsakovės S. B. ir ieškovo T. B. 2022 m. spalio 25 d. sudarytą transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtą 2 600 Eur automobilio kainą, o atsakovei transporto priemonę automobilį Audi A6; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

18.3. Išdėstyti atsakovei priteistą sumą nėra pagrindo. Šis atsakovės prašymas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Išskirtinių aplinkybių dėl išdėstymo būtinumo atsakovė nepateikė. Prašymo tenkinimas labai pažeistų ieškovo teises.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl automobilio kokybės jo pardavimo metu, galimai nuslėptų automobilio defektų, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo iš pardavėjos, t. y. atsakovės, kurios vertinimu, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis jokių defektų ir / ar trūkumų (įskaitant jo pagrindinius mazgus ir esmines automobilio funkcijas) neturėjo, atsižvelgiant į tai, kad parduotas naudotas automobilis, įvertinant jo nusidėvėjimą, be to, automobilio techninė būklė ieškovą visiškai tenkino.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. B. ir atsakovė S. B. 2022 m. spalio 25 d., 21.30 val. sudarė transporto priemonės Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2007 m. automobilio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rida 253 000 km) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė už 2 600 Eur sumą pardavė ieškovui minėtą automobilį. Sutartyje nurodyta, jog atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra ir, kad automobilis turi trūkumų – stabdžių sistemos ir kėbulo defektų. Skelbimas apie parduodamą automobilį buvo paskelbtas portale www.autoplius.lt, kuriame nurodyta, kad parduodamas automobilis Audi A6, kaina – 2 700 Eur.

22. Po automobilio įsigijimo buvo pastebėti transporto priemonės trūkumai, todėl jis 2022 m. spalio 27 d. buvo pristatytas patikrai į UAB „Kauno techninės apžiūros centras“. Automobilio patikros metu buvo nustatyta trūkumai: gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga (uždėta plokštelė „Subaru“); benzininio variklio išmetamosios dujos – CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; kita tarša – skysčio nuotėkis (bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams); pakaba – pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje, kairės priekis viršus); taip pat nurodyti ir šie trūkumai: priekinių žibintų elementai nepritvirtinti (kairė priekis); priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas neatitinka nustatytų reikalavimų; priekiniai ir galiniai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai – nešviečia arba yra šviesos šaltinio defektas; stabdymo signalo žibintai – balta šviesa skleidžiama atgal, labai sumažėjęs šviesos ryškumas; priekiniai ir galiniai rūko žibintai – sureguliavimo trūkumas; kabina ir kėbulas – išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus; priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galiniai kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai – ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra pašalinių medžiagų (dažai, gaubtai ar kita), kurios akivaizdžiai mažina skleidžiamos šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą; stovėjimo stabdžių efektyvumas mažesnis už 16 proc. Atsižvelgiant į visus nustatytus automobilio trūkumus, priimtas sprendimas, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, todėl automobiliui neleidžiama dalyvauti viešajame eisme. R. V., dirbančio pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktos automobilio variklio diagnostikos metu nustatyti dar keli gedimai: 008801 – turbinos slėgio valdymo reguliavimo vožtuvo (N249), P2261-088 – mechaninis gedimas – su pertrūkiais bei 001056 – katalizatoriaus sistema; išmetimo (kietų dalelių filtro) sistemos problema, P0420 – 002 – efektyvumas žemiau minimalių ribų. Pagal UAB „Hibdeta“ 2022 m. lapkričio 11 d. skaičiavimus (autodetalės medžiagos Nr. FS-4784) preliminari šių defektų šalinimo kaina yra 2 899 Eur. Dėl to ieškovas 2023 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei S. B. pretenziją dėl parduoto netinkamos kokybės daikto, tačiau atsakovė neigė nurodytus parduoto automobilio trūkumus.

23. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

24. Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.

25. Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 str. 1 d., 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

26. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Dėl įrodymų vertinimo

28. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat neteisingai taikė įstatymo normas, teismų praktiką.

29. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327 str., 6.33 str.). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

30. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas automobilį įsigijo, siekdamas jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti. Ieškovas nurodė, kad perkant automobilį jis buvo nurodyti tik keli transporto priemonės trūkumai – stabdžių sistemos ir kėbulo defektai, su kuriais ieškovas sutiko. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino aplinkybes, jog ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, jį tikrino su atsivestu meistru, kartu buvusiu draugu, todėl nurodytus trūkumus, jei jie būtų buvę, būtų galėjęs pastebėti.

31. Kaip jau minėta, ieškovas 2022 m. spalio 25 d. pirko naudotą automobilį, kurio trūkumai, jį eksploatuojant buvo nustatyti 2022 m. spalio 27 d.

32. Ieškovas, įsigijęs naudotą automobilį, iš esmės iš karto kreipėsi į servisą dėl automobilio būklės. Ieškovas automobiliu iki minėtų trūkumų (gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga (uždėta plokštelė „Subaru“); benzininio variklio išmetamosios dujos – CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; kita tarša – skysčio nuotėkis; pakaba – pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje, kairės priekis viršus, kt.) nustatymo 2021 m. spalio 27 d. buvo nuvažiavęs tik apie 96 km. Ginčo byloje dėl to nekilo.

33. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų buvęs informuotas apie šiuos trūkumus bet kuriuo metu (iki automobilio įsigijimo, jo įsigijimo metu) (CPK 178 str.). Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė nepripažino, jog automobilis jo pardavimo metu turėjo paslėptų trūkumų.

34. Tikslios priežastys, dėl kurių atsirado minėti trūkumai, byloje nenustatytos. Ieškovo teigimu, automobilis jam buvo parduotas su paslėptais trūkumais, o atsakovė gynėsi tuo, kad ji pardavė tinkamos kokybės daiktą (be paslėptų trūkumų).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

36. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas (pirkėjas) šioje byloje tinkamai įgyvendinimo jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio, kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra įmanoma. Nustatytų defektų faktą patvirtina UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2022 m. spalio 27 d. transporto priemonės patikros aktas bei R. V. patikros aktas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė to, kad ji pardavė ieškovui tinkamos kokybės automobilį, jog automobilio trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad ieškovas, kaip vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus.

37. Atsakovės teigimu, parduodamas automobilis buvo tinkamos techninės būklės, jo techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. vasario mėn., apie jokius trūkumus ji nežinojo, be to, ieškovas, įsigydamas automobilį, atliko automobilio apžiūrą vietoje, ir taip pat nenustatė jokių trūkumų, neteikė pretenzijų, todėl negali remtis tuo, jog automobilis buvo parduotas netinkamos kokybės, su trūkumais.

38. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovės argumentus, pažymi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, o tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (kaip nagrinėjamu atveju, praėjus vos kelioms dienoms), svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2017).

39. Pažymėtina tai, kad nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 str.), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 str.). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

41. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 str. 2 d.). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, tai, kad šiuo atveju negalėjimas automobilį naudoti pagal paskirtį yra nulemtas būtent tokių trūkumų, kurie nurodytų šios nutarties 13 punkte, kas objektyviai nelaikytina išoriškai be specialių tam skirtų priemonių galimu pastebėti akivaizdžiu trūkumu, neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas apžiūrėjęs įsigyjamą iš atsakovės automobilį, visgi turėjo realią galimybę nustatyti šiuos automobilio trūkumus jo įsigijimo metu, taigi ir prisiimti riziką už automobilio gedimą praėjus vos kelioms dienoms po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (CPK 178 str.).

43. Nors atsakovė nurodo, kad automobilis buvo tinkamos techninės būklės, jo techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. vasario mėn. ir ji apie jokius automobilio trūkumus nežinojo, jų nesupranta, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šios aplinkybės neatleidžia pardavėjos (atsakovės) nuo atsakomybės ir / ar jos nesumažina pardavus netinkamos kokybės daiktą.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovo iš atsakovės 2022 m. spalio 25 d. įsigyto naudoto automobilio techninė apžiūra dar galiojo, savaime nelemia to, kad automobilis buvo tinkamos kokybės būtent jo pardavimo ieškovui dieną.

45. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi tai, ar šiuo atveju atsakovė žinojo ar ne apie automobilio trūkumus, ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjos atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio ginčo pobūdį ir aplinkybes, kurias šalys šioje byloje turėjo įrodyti, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad buvo parduotas tinkamos kokybės automobilis, atitinkantis įprastus kokybės reikalavimų, kad patikros ir apžiūros aktuose nurodyti trūkumai atsirado po automobilio įsigijimo, nuvažiavus apie 96 km.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtent atsakovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą ieškovui, o ne ieškovas turėjo įrodyti trūkumų atsiradimo priežastis. Ieškovas jam priskirtą įrodinėjimo pareigą įvykdė, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje buvo nustatytas automobilio trūkumų faktas, nors realios priežastys, lėmusios šiuos gedimus, byloje visgi nebuvo nustatytos. Šiuo atveju, priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad automobilio trūkumų priežastis atsirado po automobilio įsigijimo. Kadangi byloje aplinkybes dėl trūkumų atsiradimo, turėjo įrodyti atsakovė, o jos nėra įrodytos, su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika tenka atsakovei, kaip pardavėjai, o ne ieškovui, kaip pirkėjui.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant konstatuotam automobilio trūkumų faktui, atsakovei (išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamą aplinkybių nustatymą ir įrodymų vertinimą, ieškovo pateiktų įrodymų kritikavimą), neįrodžius, kad ji pardavė tinkamos kokybės daiktą ir ji nėra atsakinga dėl automobilio gedimo priežasčių (šioms priežastims apskritai esant nenustatytoms), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, pagrįstai šiuo pagrindu ieškinį tenkino.

49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, šalinančių / mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę (kad buvo informavusi pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės). Dėl šių priežasčių yra pagrindas šioje byloje taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teisių gynybą, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

50. Paminėtina tai, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

51. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011; 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-686/2016).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovas (pirkėjas) ieškiniu prašė priteisti jam už automobilį sumokėtus pinigus, o atsakovei – grąžinti automobilį, t. y. pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių daikto negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį dėl didelės remonto darbų kainos.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo atveju važiuoklės ir variklio gedimai laikytini esminiais trūkumais ir pirkėjas (ieškovas), įsigydamas automobilį, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėja (atsakove) pirkimo – pardavimo sutarties – galimybės automobilį eksploatuoti (juo važinėti), šių trūkumų pašalinimas reikštų nepagrįstai dideles išlaidas pirkėjui, t. y. faktiškai sumą, lygią įsigyto automobilio kainai; atsakovė savo paskaičiavimų į bylą neteikė (CPK 178 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti ieškovo reikalaujamą pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nutraukiant šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinant šalis į buvusią padėtį iki sutarties sudarymo.

Dėl bylos baigties

54. Į esminius S. B. apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

55. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į apeliantės apeliaciniame skunde bei ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

56. Apeliantė S. B. skunde išdėstė savarankišką prašymą (jei nebūtų panaikintas skundžiamas sprendimas) išdėstyti teismo sprendimo vykdymą – atsakovei mokant sprendimu priteistą sumą kas mėnesį po 100 Eur iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, nes jos materialinė padėtis yra sunki – ji nedirba, gauna bedarbio pašalpą, augina mažametį vaiką.

57. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, sprendė, jog teismo sprendimu yra taikoma restitucija, t. y. automobilis grąžinamas atsakovei, kuri turės galimybę jį parduoti, gauti už jį pinigines lėšas, todėl priteistos sumos išdėstymas, kai ieškovui pinigines lėšas atsakovė mokėtų tik dalimis, neatitiktų civilinio proceso kodekso įtvirtintų teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, taip pat prieštarautų CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog turėtų galimybę piniginių lėšų pasiskolinti.

58. Remdamasi pirmiau nustatytomis aplinkybėmis (konstatuota, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos realią finansinę padėtį, taip pat duomenų apie objektyvią finansinės padėties pagerėjimo perspektyvą) bei atsižvelgdama į tai, kad apeliantė nepateikė papildomų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pagrįstumą, teisėjų kolegija tokio prašymo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

60. Ieškovas nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Pateiktos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis, todėl apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.