Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-980-324/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-16
Bylos Nr.: e2A-980-324/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16306-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas: D. Š.
Ieškovas: J. B.

Kategorijos

2.6.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-980-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16306-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui D. Š. dėl rangos sutarties nutraukimo, dalies atlyginimo už darbą grąžinimo, neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė nutraukti šalių 2016 m. liepos 23 d. sudarytą rangos sutartį dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 10 860,00 Eur už darbą sumokėtos kainos ir 1500 Eur neturtinės žalos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. liepos 23 d. ieškovas su rangovu (atsakovu) sudarė rangos sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų. Sutarties 1 ir 2 punktais atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus, kurių kainą nurodė darbų sąmatoje, per 90 darbo dienų (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio mėn.). Šalys sutarė, jog galutinė darbų kaina 90 300 Eur (sutarties 2 punktas). Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 46 920 Eur. Kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai, dalis darbų iš viso neatlikta, ieškovas 2017 m. kovo 27 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti 10 860 Eur sumą už nekokybiškus ir nepilnai atliktus statybos darbus. Nurodė, kad ieškovas yra priverstas nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės, kadangi sutartis nėra tinkamai įvykdyta, be to, rangovas (atsakovas) nėra kreipęsis į užsakovą (ieškovą) dėl darbų pabaigos termino pratęsimo ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl darbai nebuvo baigti laiku. Atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad šalys apibusiu sutarimu nutraukė rangos sutartį elektroniniu paštu 2017 m. kovo 16 d. bei susitarė, jog rangovas (atsakovas) nereikalaus iš užsakovo (ieškovo) jam nesumokėtos pinigų dalies už kitus statybos etapus ir atliktus darbus, o užsakovas (ieškovas) pasisamdys kitą rangovą darbams tęsti. Iš šių atsakovo teiginių galima spręsti, kad atsakovas laiko, jog sutartis yra nutraukta abipusiu šalių susitarimu, t. y. ne dėl atsakovo kaltės, kaip kad nurodė ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutiko dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ieškovas reiškia reikalavimą dėl sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo. Remiantis sutarties priedu „Darbų sąmata“, ieškovas buvo sumokėjęs atsakovui 46 920 Eur, tačiau atsakovas atliko tik dalį darbų, už 10 860 Eur sumą darbų nebuvo atlikta, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti dalį už juos sumokėtos kainos. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų netinkamai vykdant bei neįvykdžius sutarties sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, papildomus rūpesčius, dėl ko suprastėjo jo gyvenimo kokybė. Atsakovas žadėjo, kad gyvenamojo namo statybos darbus atliks per 90 darbo dienų nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., taip suteikdamas ieškovui lūkesčius greitu metu įsikelti į naują būstą. Laiku neužbaigus darbų ieškovui teko gyventi nuomojamame bute, dėl ko jis patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bet ir papildomas išlaidas. Ieškovui teiraujantis, ar atsakovas laiku atliks darbus, atsakovas nurodydavo, kad sutartį jis įvykdys. Ieškovas dėl atsakovo melagingų paaiškinimų apie statybos darbų eigą, dėl nuolatinių pažadų, raginimų vykdyti statybos darbus patyrė didelį nusivylimą, dėl to ir šiuo metu nebepasitiki žmonėmis, kurie dirba statybos darbų srityje. Patirtą neturtinę žalą vertina 1 500 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdant sutartį atsakovas ir ieškovas nuolat konfliktuodavo dėl darbų atlikimo eigos ir darbų sprendinių. Atsakovas 2017 m. kovo 16 d. siuntė ieškovui elektroninį laišką, kuriuo pasiūlė pasisamdyti kitą rangovą darbų vykdymui. Toks laiškas vertintinas kaip pasiūlymas nutraukti sutartį. Ieškovas atsakė, kad samdys ekspertą atsakovo atliktų darbų kainai nustatyti, t. y. nepareiškė noro tęsti sutartinius santykius. Tokiu būdu šalys 2017 m. kovą išreiškė valią atsisakyti sutarties, nes po apsikeitimo elektroniniais laiškais nei viena šalis nesiėmė veiksmų išsaugoti ar vykdyti sutartį. Nei viena šalis nereikalavo raštu įforminti atsisakymą nuo sutarties, todėl, vadovaujantis CK 6.206 straipsniu, tai nėra kliūtis pripažinti sutartį pasibaigusia 2017 m. kovą. Ji pasibaigusi, todėl pagal įstatymą ir teismų praktiką ieškovas turi sumokėti atsakovui už faktiškai atliktus darbus. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyręs neturtinę žalą, nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl šis reikalavimas atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 10 860 Eur už darbą sumokėtos kainos, 4187 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybei 388 Eur žyminio mokesčio.

5. Nustatė, kad 2016 m. liepos 23 d. ieškovas sudarė rangos sutartį su rangovu (atsakovu) dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų. Gyvenamasis namas turėjo būti statomas pagal (duomenys neskelbtini) parengtą Vienbučio gyvenamojo namo kartotinį projektą (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.2.4 punktas). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus (sutarties 1 punktas), o ieškovas įsipareigojo sumokėti už tinkamai atliktus bei priimtus darbus (sutarties 3.1.1 punktas). Šalių sudaryta sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Iš statybos rangos sutarties objekto (gyvenamojo namo statybos darbų atlikimas) teismas padarė išvadą, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. 2017 m. gegužės 11 d. ieškovas atsakovui išsiuntė 2017 m. kovo 27 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad sutartis nėra tinkamai įvykdyta, rangovas nėra kreipęsis į užsakovą dėl darbų pabaigos termino pratęsimo ir nenurodo jokių priežasčių, kodėl darbai nebuvo baigti laiku, kad užsakovas yra priverstas nutraukti 2016 m. liepos 23 d. statybos rangos sutartį dėl rangovo kaltės. Pranešime nurodoma, kad darbai nebevykdomi nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, rangovas nebeatvyksta į sutartyje numatytą darbų atlikimo vietą, dėl ko užsakovas nebegali tikėtis tinkamo sutarties įvykdymo. Pranešime taip pat remiamasi CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teise bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant nustatytos kainos dalį, proporcingą atliktam darbui. Prašoma grąžinti 10 860 Eur, sumokėtų už statybos darbus, kurie nebuvo atlikti, bei apmokėti advokato teisinės pagalbos išlaidas. Rangovas 2017 m. gegužės 19 d. pateikė atsakymą į ieškovo pranešimą, kuriame išdėstė nesutikimo su šiuo reikalavimu argumentus. Prieštaravimų dėl sutarties nutraukimo fakto nėra pateikta. Rangos sutarties 5.3 punkte numatyta vienintelė galimybė nutraukti sutartį abipusiu šalių raštišku susitarimu. Abiejų šalių raštiško susitarimo dėl sutarties nutraukimo nebuvo. Šalys sutartyje nenumatė atvejų, kada ji gali būti nutraukta vienašališkai. Nepaisant to, kad šalys rangos sutartyje neįtvirtino vienašalio sutarties nutraukimo galimybės bei pagrindų, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą teismas vadovavosi CK 6.673 straipsnio 2 dalimi, numatančia vienašališko sutarties nutraukimo atvejus, sąlygas ir tvarką. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui išreiškiant valią dėl sutarties nutraukimo, statybos darbai pilna apimtimi nebuvo atlikti. Ieškovui 2017 m. kovo 27 d. pranešime išreiškus reikalavimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, aiškiai nurodžius vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus, o atsakovui neginčijant sutarties pabaigos fakto nei gavus pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nei teisme atsikirtimų į pareikštą ieškinį forma, teismas pripažino, kad 2016 m. liepos 23 d. vartojimo statybos rangos sutartis vienašališkai nutraukta ieškovo 2017 m. kovo 27 d. pranešimu. Tolimesnis faktinis šalių elgesys taip pat patvirtino, kad šalys nebetęsė sutartinių santykių – rangovas objekte nebeatliko jokių darbų, jų atlikimui užsakovas pasitelkė kitus asmenis.

6. Byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės, gauti du ekspertizės aktai. Teismo ekspertė Z. B. pateikė 2018 m. gruodžio 21 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovo atliktų darbų vertė 2016 m. rinkos kainomis laikotarpyje 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. yra 60 288,95 Eur su PVM, 49 825,57 Eur be PVM. Ekspertas S. Z. pateikė 2019 m. spalio 9 d. pakartotinės ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovo atliktų darbų vertė, skaičiuojant 2016 m. liepos 23 d. pasirašytos rangos sutarties kainomis, yra 35 761 Eur. Ekspertizių išvados dėl atliktų darbų vertės ženkliai skiriasi. Ekspertė Z. B. nustatė atliktų darbų rinkos kainą, o ekspertas S. Z. nustatė atliktų darbų vertę šalių sudarytos rangos sutarties kainomis. Tuo atveju, jeigu šalys yra susitariusios dėl darbų kainos, nėra teisinio pagrindo atliktų darbų vertę apskaičiuoti pagal tuo metu rinkoje galiojusias kainas, nes tokiu būdu būtų pažeistas šalių sutarties laisvės principas. Šalys rangos sutarties 2 punktu susitarė dėl bendros darbų kainos 90 300 Eur. Sudedamosios darbų kainos dalys detalizuotos sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad šalių pasirašyta darbų sąmata nėra detali, tačiau nepritarė pozicijai, kad sąmatos neišsamumas sąlygoja poreikį darbų kainą skaičiuoti vidutinėmis rinkos kainomis, o ne šalių susitartomis kainomis. Teismas iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatė, jog rangos sutarties projektą rengė atsakovas, todėl jam kaip savo srities profesionalui turėjo būti žinoma, kaip turėtų būti rengiamos sąmatos. Manydamas, kad darbų sąmata nėra pakankamai detali ir kad egzistuoja poreikis susitarti dėl darbų kiekio ir jų įkainių detalių paskaičiavimų, atsakovas galėjo ir privalėjo parengti detalią sąmatą. Sutarties kaina yra šalių derybų ir susitarimo rezultatas, šalys nesitarė dėl to, kad atlyginimas už darbus pagal sutartį bus apskaičiuojamas naudojant programą „Sistela“. Sutarties kaina yra nustatyta šalių susitarimu ir ji yra aiški. Ekspertės Z. B. išvada dėl atliktų darbų vertės grindžiama jos sudaryta lokaline sąmata. Šios sąmatos 2, 12, 26 punktuose apskaičiuotos autogreiderių, savaeigių plentvolių bei laistymo mašinų darbo laiko sąnaudos ir įkainiai. Sąmatoje nenurodyti darbų etapai, todėl negalima įvertinti, kuris statybos darbas kurį sąmatos numerį atitinka ir kodėl net trijose vietose apskaičiuoti paminėtų įrenginių naudojimo kaštai. Teismas kritiškai vertino ekspertės išvadą, nes ekspertizės turinys prieštaringas, padarytos išvados neišplaukia iš tyrimo eigos; sudarytoje sąmatoje, kuria grindžiama išvada, yra neatitikimų dėl tam tikrų kaštų įtraukimo pagrįstumo ir jie nebuvo pašalinti teismo posėdžio metu ekspertei teikiant paaiškinimus. Ekspertas S. Z. išanalizavo visą ekspertizės atlikimui pateiktą medžiagą, gyvenamojo namo projektą, apžiūrėjo objektą ir nustatė kiekvienos pozicijos santykinį įvykdymą. Tuo remiantis, atsižvelgiant į sutartinę kainą, buvo apskaičiuota atliktų darbų vertė. Ekspertas nustatė, kad rangovas atliko šiuos sutartyje numatytus statybos darbus: žemių pašalinimo darbai (100 procentų); kelio paruošimas į objektą (100 procentų); namo pamatų įrengimas (81 procentą darbų su konstrukciniais nukrypimais nuo projekto); namo grindų įrengimas, įskaitant nuotekų vamzdžių po pirmo aukšto grindimis įrengimą (36 procentus); mūro darbai ir monolitinės kolonos įrengimas (66 procentus darbų, su konstrukciniais nukrypimais nuo projekto); buvo papildomai išbetonuota g/b monolitinė kolona pirmo aukšto svetainėje (100 procentų darbų, su nukrypimais nuo projekto, nes projekte buvo numatyta laikančioji siena); namo pirmo aukšto perdangos įrengimas (100 procentų darbų, su konstrukciniais nukrypimais nuo projekto); pradėjo kaminų mūrijimo darbus, bet užbaigti nespėjo (atliko 60 procentų darbų). Ekspertas S. Z., naudodamasis skaičiuojamosios kainos metodika „Sistela“, sudarė sąmatas tam, kad būtų nustatytas kiekvienos pozicijos santykinis įvykdymas ir, nustačius įvykdymo laipsnį, atsižvelgiant į sutartinę kainą apskaičiuota vertė. Ekspertizės akte pateikiamos išvados pagrįstos išsamiais skaičiavimais, aktas nuoseklus ir pagrįstas, įvertinta visa ekspertui perduota medžiaga, apžiūrėtas objektas, išanalizuota projektinė dokumentacija, sudarytoje sąmatoje gautas skaičiavimo rezultatas bei jo nustatymo procesas yra pagrįstas normatyvais, todėl teismas sprendė neturintis pagrindo nesivadovauti šios ekspertizės išvada. Teismas nepritarė atsakovo atstovo argumentui, jog rangovas nėra PVM mokėtojas ir neturi teisės į PVM atskaitą įsigyjant medžiagas ar nuomojantis įrengimus, todėl ekspertas, skaičiuodamas darbų vertę, privalėjo įvertinti ir PVM sąnaudas. Rangos sutartyje pridėtinės vertės mokestis nėra išskirtas. Dar iki jos sudarymo buvo žinoma, jog rangovas nėra PVM mokėtojas ir dėl to atitinkamai tam tikruose etapuose patirs šio mokesčio sumokėjimo sąlygotas sąnaudas. Todėl, šalims susitarus dėl konkrečios tam tikro darbų etapo kainos (į kurį turi patekti tiek sąnaudos, tiek pelnas) ir ekspertui apskaičiavus atlikto darbo vertę pagal šio darbo baigtumo (įvykdymo) procentą ir jo sutartinę kainą, nėra pagrindo teigti, jog darbų vertė buvo nustatyta netinkamai. Atsakovas nesutiko su eksperto nustatyta atliktų darbų verte motyvuodamas tuo, kad ekspertas įvertino ne visus rangovo atliktus darbus, t. y. nepagrįstai vertino tik tuos darbus, kurie buvo numatyti sutartyje, ir neįvertino tų darbų, kuriuos rangovas faktiškai atliko, nors dėl jų atlikimo ir nebuvo susitarta nei rangos sutartyje, nei jos prieduose. Teismas sprendė, jog rangovas šiuo atveju neturi teisės reikalauti, kad jam būtų užmokėta už sutartimi nesulygtus darbus nepaisant to, kad ją vykdydamas ir patyrė papildomų sąnaudų ar faktiškai atliko daugiau darbų, nei buvo susitarta. Byloje nustatyta, kad ieškovas rangovui yra sumokėjęs 46 920 Eur. Pakartotinė ekspertizė nustatė, kad atliktų darbų vertė, skaičiuojant 2016 m. liepos 23 d. rangos sutarties kainomis, yra 35 761 Eur. Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 11 159 Eur daugiau, nei jo atliktų darbų vertė, todėl reikalavimas priteisti iš rangovo 10 860 Eur sumokėtos kainos už neatliktus darbus yra pagrįstas ir tenkinamas.

7. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius dėl kilusių sunkumų susirasti kitus rangovus. Patirtos išlaidos būsto nuomai negali sudaryti teisinio pagrindo neturtinei žalai priteisti, nes tai yra materialinio pobūdžio praradimai, kurių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tik pareiškus reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Gyvenamojo namo statyba yra sudėtingas procesas, juo labiau pačiam ieškovui pasirinkus tokį gyvenamojo namo statybos būdą, kuomet, nors ir formaliai sudaroma rašytinė statybos rangos sutartis, tačiau eigoje daromi įvairūs projektinių sprendinių pakeitimai, atliekant statybos darbus tiek viena, tiek kita sandorio šalis remiasi žodiniais susitarimais, kurių turinys neatitinka šalių sudaryto rašytinio susitarimo ir tai sąlygoja konfliktinius santykius tarp rangovo ir užsakovo. Atsakovas turėjo įstatyminę pareigą įvykdyti šalių sudarytą vartojimo statybos rangos sutartį, tačiau pats ieškovas neturėjo intereso, kad gyvenamasis namas būtų statomas nenukrypstant nuo kartotinio projekto. Dalies sprendinių pakeitimą sąlygojo objektyvios aplinkybės (pamatų iš juostinių į polinius – atlikti geologiniai tyrimai), dalį subjektyvios ir tik nuo ieškovo valios priklausančios aplinkybės (vietoj laikančios sienos svetainėje įrengta kolona, nepasisprendimas dėl sanitarinio mazgo vietos ir pan.). Ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktui, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl reikalavimas dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestas kaip neįrodytas.

8. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5718 Eur, atsakovui iš ieškovo 1531 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 4187 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl sumokėtų sumų už statybos darbus grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų, atmetant ieškovo reikalavimus dėl 10 860 Eur už darbą sumokėtos kainos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ekspertė Z. B. nustatė atliktų darbų rinkos kainą, ekspertas S. Z. nustatė atliktų darbų vertę rangos sutarties kainomis. Teismas nurodė ekspertui S. Z. pakartotinės ekspertizės atlikimo metu nustatyti atsakovo atliktų darbų vertę rangos sutarties kainomis, nors ekspertei Z. B. toks nurodymas nebuvo pateiktas. Kadangi ekspertizių tikslas buvo objektyviai išsiaiškinti atsakovo atliktų rangos darbų vertę, abiem ekspertams turėjo būti sudarytos vienodos sąlygos atlikti savo darbą. Teismas ekspertui S. Z. pateikė ne tokius pačius klausimus, kokius pateikė ekspertei Z. B. Byloje nėra nei vieno patikimo ir svaraus įrodymo, kuris leistų pagrįstai abejoti teismo ekspertės Z. B. išvadų teisingumu. Ieškovas neįrodė teismo ekspertės Z. B. išvadų nepatikimumo, todėl teismas neturėjo pagrindo visiškai nesivadovauti šios ekspertės išvadomis. Teismo sprendime pateikti argumentai yra dėl smulkmenų, kurios neturi reikšmingos įtakos visos ekspertizės akto vertinimui. Teismas pripažino, kad ekspertė Z. B. posėdžio metu pateikė atsakymus į kilusius klausimus dėl autogreiderių, savaeigių plentvolių ir laistymo mašinų įkainių įtraukimo į apelianto atliktų darbų vertę, be to, iš ekspertės paaiškinimų akivaizdu, kad jos parinkti šių mašinų įkainiai yra mažesni, nei atsakovo faktiškai atlikti darbai naudojant rankinį darbą. Todėl teismo argumentas, kad į kaštus įtrauktos dedamosios, kurios nebuvo naudojamos atliekant darbus, yra nelogiškas ir nepakankamas, kad būtų galima visiškai nesivadovauti ekspertės atlikta ekspertize. Teismas sprendime kelia abejonę dėl Z. B. ekspertizės aktu, nes, paklausta dėl sąmatos 6, 11, 23 punktuose nurodyto kodo PRN6-134, ekspertė negalėjo paaiškinti kodo reikšmės, ieškovui teigiant, kad nurodytu kodu koduojami tie darbai, kurie negalėjo būti atliekami gyvenamojo namo statybose. Tačiau faktas, kad ekspertė negalėjo paaiškinti vienintelio kodo reikšmės, nesudaro teisėto pagrindo visiškai neatsižvelgti į jos išvadą.

9.2. Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo metodika skirta skaičiuoti tik rinkos kainas tam tikro laikotarpio kainų lygiu, ji neskirta skaičiuoti sutartinėms kainoms, tačiau ekspertas S. Z. tą metodiką taikė nustatant sutartines kainas, kas iš esmės įtakojo gautų ekspertizės rezultatų nepatikimumą. Be to, šis ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad dalis atsakovo faktiškai atliktų darbų (pvz., pamatai po pertvaromis) neįtraukti į atsakovo atliktų darbų vertės sutartinėmis kainomis skaičiavimą, nes jie nenumatyti gyvenamojo namo kartotiniame projekte (duomenys neskelbtini). Ekspertas S. Z. neįvertino visų atsakovo faktiškai atliktų statybos darbų, todėl jo išvadose buvo nepagrįstai sumažinta atsakovo atliktų statybos darbų vertė. Šis ekspertas teismo posėdyje nurodė, jog skaičiuojant atsakovo faktiškai atliktų darbų vertę sutarties kainomis buvo vadovaujamasi kainomis be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Atsakovas sutarties vykdymo metu nebuvo PVM mokėtojas ir neturėjo teisės į PVM atskaitą, t. y., į atsakovo sąnaudas taip pat patenka už medžiagas ir mechanizmus mokėtinas PVM. PVM faktiškai padidina medžiagų ir mechanizmų savikainą 21 proc., todėl tai sudaro reikšmingas sumas bendroje darbų sąmatoje. PVM faktorius taip pat turėjo įtakos sutartinės kainos nustatymui. Nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra išskirtas PVM, nors buvo žinoma, kad rangovas patirs jo sąlygotas sąnaudas.

9.3. Ekspertas S. Z. savo išvadoje peržengė kompetencijos ribas ir pasisakė ne tik specialiųjų žinių reikalaujančiais, bet ir teisės klausimais (ekspertizės akto 47 psl. išvada, kad atsakovas statybos darbus turėjo atlikti pagal namo kartotinį projektą (duomenys neskelbtini), 49 psl. išvada, kokios apimties darbus turėjo atlikti atsakovas, 43 psl. išvada dėl tariamos statybos vadovo funkcijos nevykdymo ir tariamos pareigos atlikti projekto korektūrą nevykdymo, nors dėl šių klausimų tarp šalių ginčo nėra, ieškovas nereiškė dėl to pretenzijų atsakovui). Eksperto S. Z. pasisakymai duoda pagrindo manyti, kad jis nebuvo nešališkas, nepriklausomas ir objektyvus atlikdamas ekspertizę. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad S. Z. ekspertizės atlikimo metu atsakovo darbų vertę bei darbų rezultatus vertino išimtinai ieškovo naudai, todėl ekspertizė nėra objektyvi. Šio eksperto pasisakymais teisės klausimais paremtos išvados turėjo būti vertinamos kritiškai, tačiau teismas nepagrįstai suteikė joms pernelyg didelę (išskirtinę) įrodomąją galią. Be to, ekspertas išvadose pasisakė apie tariamai netinkamą atsakovo sutartinių prievolių vykdymą ir jo atliktų darbų vertės sumažėjimą ryšium su viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimais (pvz., statybos žurnalo nepildymas, neįforminti nukrypimai nuo projekto ir t. t.). Tačiau atitinkamų viešosios teisės reikalavimų buvo nesilaikoma su ieškovo žinia ir pritarimu, tai patvirtina ieškovo faktinis elgesys, todėl darytina išvada, kad eksperto S. Z. išvados apie sutartines darbų kainas iš dalies remiasi nepatvirtinta moksline metodika, neįtraukia visų atsakovo faktiškai atliktų darbų, yra pateiktos neįtraukiant PVM, dėl to laikytinos nepatikimomis.

9.4. Net ir tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjęs teismas abu ekspertizės aktus būtų laikęs lygiaverčiais, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, atsakovo atliktų statybos darbų verte turėjo būti laikoma abiejų teismo ekspertų nustatytų verčių aritmetinis vidurkis, prie jo pridedant už medžiagas ir mechanizmus mokėtiną PVM. Z. B. nustatyta vertė be PVM yra 49 825,57 Eur, S. Z. nustatyta vertė be PVM ir be mažinimo dėl statybos valdymo/projekto korektūros 38 722 Eur. Šių dydžių vidurkis be PVM sudaro 44 273,79 Eur. Pridėjus už medžiagas bei mechanizmus mokėtiną PVM, ši suma išaugtų daugiau nei 3000 Eur ir taptų didesne už ieškovo atsakovui sumokėtą sumą (46 920 Eur). Atsakovo faktiškai atliktų darbų vertė didesnė už ieškovo sumokėtą sumą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 10 860 Eur priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

9.5. Neginčytina, kad atsakovas turėjo įstatyminę pareigą įvykdyti vartojimo statybos rangos sutartį, tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pats ieškovas neturėjo intereso, kad gyvenamasis namas būtų statomas nenukrypstant nuo kartotinio projekto. Teismas nustatė, kad dalies sprendinių pakeitimą sąlygojo objektyvios aplinkybės, dalį tik nuo ieškovo valios priklausančios aplinkybės, t. y. teismas pripažino faktą, jog rangos sutarties šalys ją vykdydamos rėmėsi žodiniais susitarimais, kurių turinys neatitiko rašytinio susitarimo, dėl to teismo sprendimas darbų kainą vertinti išimtinai tik rašytinės sutarties kainomis yra nepagrįstas.

9.6. Sudarydamos rangos sutartį šalys susitarė tik dėl bendro pobūdžio sąmatos, kurioje nėra nurodyta, kokie konkrečiai statybos darbai (jų nomenklatūra, kiekiai ir įkainiai) turėjo būti atlikti. Teismas sprendime pripažino, kad šalys bendru sutarimu statė gyvenamąjį namą pagal vienbučio gyvenamojo namo kartotinį projektą (duomenys neskelbtini) su žodžiu suderintais šio projekto pakeitimais. Dėl to šalių pasirašytos sąmatos negalima aiškinti kaip apimančios vien vienbučio gyvenamojo namo kartotiniame projekte (duomenys neskelbtini) numatytus statybos darbus. Esant tokiai situacijai objektyviai neįmanoma iš šalių sudarytos sąmatos išskaičiuoti pavienių darbų sutartinius įkainius ir pagal juos apskaičiuoti faktiškai atliktų darbų sutartinę kainą. Siekiant nustatyti atsakovo faktiškai atliktų statybos darbų kainą, derėtų vadovautis atitinkamų darbų rinkos kainomis kaip objektyviu matu (CK 1.5 straipsnis).

9.7. Teismas sprendime prieštaringai teigia, jog rangovas neturi teisės reikalauti, kad jam būtų užmokėta už sutartimi nesulygtus darbus, nepaisant to, kad vykdydamas sutartį, patyrė papildomų sąnaudų ar faktiškai atliko daugiau darbų nei buvo susitarta rašytinėje sutartyje, nors šalys dėl papildomų darbų aiškiai susitarė žodžiu. Ieškovui tokie papildomi darbai buvo priimtini, jis su jais sutiko, jų neginčijo, faktiškai juos priėmė ir naudojasi darbų rezultatu iki šiol, todėl turėjo pareigą atsakovui už juos tinkamai atlyginti. Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Byloje nėra ginčo, kad šalys rašytinių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašinėjo, dėl to reikėtų vadovautis kasacinio teismo praktika, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 423/2011; 2015 m. lapkričio 04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

Žemesnės instancijos teismas

9.8. Teismas pažymėjo, kad atliktų rangos darbų kaina įprastinėmis rinkos kainomis gali būti nustatoma tuo atveju, jeigu šalys nėra sutariusios dėl darbų kainos (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Kadangi darbų kaina buvo nustatyta pagal kartotinio namo (duomenys neskelbtini) projektą, o vykdant sutartį šalys žodinių susitarimų būdu atliko pakeitimus ir susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, dėl kurių kainos rašytinėje sutartyje susitarta nebuvo, atsakovo manymu, atliktų darbų vertę reikia vertinti remiantis CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

9.9. Byloje nustatyta, kad ieškovas priėmė visus atsakovo atliktus darbus pradėdamas jais faktiškai naudotis, tad jam atsirado pareiga atsiskaityti su atsakovu už jo faktiškai atliktus darbus. Teismas į tai neatsižvelgė ir vadovavosi tik eksperto S. Z. ekspertizės išvada, į kurią nebuvo įtraukti visi apelianto faktiškai atlikti statybos darbai. Sąmatoje nurodytų darbų pakeitimai, panaudotos kitos medžiagos bei atlikti papildomi darbai negali būti apskaičiuojami sutarties kainomis, nes jie nebuvo sutarties, kurioje nustatytos namo kartotinio projekto (duomenys neskelbtini) statybos darbų kainos, objektas. Teismas turėjo nustatyti tikrąja šalių valią ir tarp jų susiklosčiusių santykių esmę, tačiau priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė.

9.10. Sudarant, vykdant ir nutraukiant rangos sutartį, atsakovo elgesys atitiko sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, nes jis reikalavo atsakovo atlikti kaminų mūrijimo darbus nesant projektuotojo patvirtinimo, dėl ko ir kilo konfliktas. Ieškinyje nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, nors ekspertizių metu nenustatyti jokie kokybiniai trūkumai, išskyrus tai, kad buvo nukrypta nuo projekto, o nukrypimas buvo su ieškovo žinia ir pritarimu. Teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė.

Atsiliepimas

10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Atsakovas bando paneigti jam nepalankią ekspertizę ir teismo sprendimą, tačiau iš tikrųjų neteisėta yra atsakovo veikla namo (duomenys neskelbtini), statybose. 2016 m. vasarą ieškovas inicijavo gyvenamojo namo statybos darbus, pagal skelbimą internete surado statytoją (atsakovą), kuris sutiko pastatyti namą. Prieš sudarant statybų sutartį, elektroniniu paštu ieškovas išsiuntė atsakovui susipažinti namo projektą (duomenys neskelbtini), namo pririšimo prie sklypo brėžinį, grunto tyrimo ataskaitą, kurioje rekomenduojama namo pamatus daryti gręžtinius polinius, sklypo planą. Po dviejų savaičių, susipažinęs su gautais dokumentais, atsakovas atsiuntė ieškovui statybos darbų rangos sutartį, kurioje nurodyta statybos darbų suma 90 300 Eur. Rangos sutartis buvo pasirašyta 2016 m. liepos 23 d. Kaune. Atsakovas įsipareigojo per 30 darbo dienų už sutartą kainą pastatyti ieškovui gyvenamąjį namą, kuris turėjo būti skirtas jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Prieš pasirašant sutartį atsakovas prisistatė kaip 7 statybininkų brigados vadovas. Sutarties sudarymo metu atsakovas dirbo pagal verslo liudijimą. Dar nepabaigęs pamatų įrengimo (neatlikta 19%), grindų įrengimo (neatlikta 64%), mūro darbų (neatlikta 34%), kaminų įrengimo darbų (neatlikta 40% ), atsakovas užsiminė, kad laikas mokėti avansą už stogo įrengimo darbus. Ieškovas raštu informavo atsakovą, kad už stogą bus sumokėtas avansas tik po to, kai jis užbaigs visus nebaigtus statybos darbus. Į tai atsakovas nieko neatsakė ir toliau darbų nebevykdė.

10.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktos sąskaitos-faktūros nepagrindė jo turėtų išlaidų statybose, jis nevedė statybų darbų žurnalo, neatsiskaitė su ieškovu darbų perdavimo-priėmimo aktais, teismas nusprendė skirti statybų ekspertizę. 2018 m. spalio 19 d. buvo paskirta teismo statybų ekspertė Z. B., taikiusi tyrimo metodus ir priemones: 2018 m. rudenį ekspertė pakvietė ieškovą pas save į namus aiškintis bylos aplinkybių, atsakovas susitikime nedalyvavo. 2018 m. gruodžio 7 d. apsilankiusi ekspertizės objekte ekspertė neapžiūrėjo namo nei iš vidaus, nei iš išorės, neatliko jokių matavimų, pasinaudojusi ieškovo nežinojimu, reikalavo iš ieškovo vis naujų dokumentų, o atsakovas jai perdavinėjo iš anksto parengtus dokumentus. Tokiu būdu atsirado dideli neatitikimai tarp atsakovo pateiktų dokumentų, kurie buvo užregistruoti byloje per EPP, ir tų, kurie buvo perduoti ekspertei tiesiogiai. Ekspertė siūlė susitarti, klausė, kiek jai įrašyti, kad abi pusės pasirašytų; minėjo, kad jai reikia ieškovo parašo, nes kitokiu atveju jai reikės dokumentus teikti per teismą, ignoravo ieškovo raginimus atlikti reikiamus matavimus ir skaičiavimus. Tokiu būdu ekspertės teismui 2018 m. gruodžio 21 d. pateiktos ekspertizės sąmatoje nurodyta jokiais matavimais ir skaičiavimais nepagrįsta 60 288,95 eurų suma.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovas 2019 m. kovo 2 d. pateikė prašymą teismui pakartotinei ekspertizei atlikti, neprieštaravo atsakovo pasiūlytai statybų eksperto S. Z. kandidatūrai. Šis ekspertas 2019 m. rugsėjo 11 d. atliko namo ir sklypo vizualinę apžiūrą, instrumentinius tyrimus, konstrukcijų techninį įvertinimą, esamos padėties fotofiksacijas. Teismo ekspertizės metu naudoti matavimo įrankiai ir techninė įranga. 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas patvirtino, kad vadovavosi byloje pateikta medžiaga, tame tarpe ir 2017 m. kovo 20 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių protokolu (53:30). Teismas teisingai nurodė, kad neturi jokio pagrindo nesivadovauti šios ekspertizės išvada. Apeliaciniame skunde modeliuojamos įvairios situacijos su abiem atliktomis statybų ekspertizėm (punktas Nr. 10) yra tik apelianto idėjos, nieko bendra neturinčios su faktinėmis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl rangovo pareigos sugrąžinti užsakovui pinigų sumą, viršijančią rangovo iki vartojimo statybos rangos sutarties nutraukimo atliktų darbų vertę.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl vartojimo statybos rangos sutarties nutraukimo aplinkybių, tačiau nesutinka su išvada, kad ieškovas yra sumokėjęs 11 159 Eur daugiau, nei atsakovo atliktų statybos darbų apimtis ir vertė. Pastaroji aplinkybė sietina su atliktų statybos darbų kainos nustatymu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad, spręsdamas apie darbų kainą, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis sutarties tekstu, kad jis nenustatė tikrosios šalių valios ir tarp jų susiklosčiusių santykių esmės. Faktas, jog iš dalies dėl objektyvių aplinkybių (poreikis pakeisti pamatų tipą), iš dalies dėl užsakovo pageidavimų vartojimo statybos rangos sutarties vykdymo metu buvo nukrypta nuo kartotinio gyvenamojo namo statybos projekto, nekeičia šalių susitarimo esmės – atsakovas įsipareigojo atlikti konkrečius ieškovo gyvenamojo namo statybos darbus, kurių kainą nurodė sąmatoje (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, užsakovui ir rangovui dėl konkrečių statybos darbų kainos susitarus sutartyje, jie negali būti įkainojami rinkos kainomis, todėl apeliacine tvarka vertinamame sprendime atliktų darbų kaina pagrįstai nustatyta remiantis eksperto S. Z., o ne ekspertės Z. B. atliktos statybinės ekspertizės akto išvada.

14. Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad vartojimo statybos rangos sutarties 2 punktu šalys įvardijo galutinį atlyginimą už darbus 90 300 Eur ir susitarė, jog visą sumą darbus atsakovas sumoka dalimis darbų eigos metu, t.y. 80 proc. nuo bendros kiekvieno etapo sumos užsakovas įsipareigojo sumokėti iki darbo pradžios įgyvendinimo, o likusius 20 proc. atlikus kiekvieną etapo darbą. Sutarties 3.2.7 punktu rangovas įsipareigojo laiku ir tinkamai informuoti užsakovą apie atliktų darbų etapus bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo datą bei pateikti užsakovui atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus. Konkrečių darbų kaina nurodyta rangos sutarties priede – darbų etapų sąmatose, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, prašydamas priteisti 10 860 Eur už neatliktus ir nekokybiškai atliktus darbus iki sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sutartinės darbų kainos. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų darbų rangovas užsakovui neperdavinėjo darbų perdavimo-priėmimo aktais, o nutraukus sutartį tarp šalių iškilo ginčas dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir vertės, ekspertizė buvo paskirta pastarųjų faktinių aplinkybių (kiekio, kokybės ir vertės) nustatymui. Pavedimas ekspertei dėl darbų vertės apskaičiavimo sutartinėmis kainomis nebuvo pateiktas, nes, kaip minėta, toje bylos proceso stadijoje atsakovas nekvestionavo jos apskaičiavimo remiantis sutartine kaina.

15. Ekspertizę pavesta atlikti ekspertei Z. B.. Nors ekspertei buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, t. y. ir statybos rangos sutartis su priedais, ekspertizės akto išvados 7 punkte į klausimą dėl atliktų darbų vertės ji nurodė darbų vertę ne sutartinėmis, o 2016 m. rinkos kainomis su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir be pastarojo mokesčio. Kadangi ši ekspertė apklausos teismo posėdyje metu nepašalino abejonių dėl tam tikrų kaštų įtraukimo pagrįstumo, teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, ją atlikti pavedant ekspertui S. Z.. Tai atitinka CPK 219 straipsnio 2 dalyje nustatytą pakartotinės ekspertės paskyrimo pagrindą tais atvejais, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami.

16. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl ekspertams sudarytų nevienodų darbo sąlygų tuo aspektu, kad ekspertei Z. B. nebuvo pateiktas klausimas nustatyti atliktų darbų sutartinę kainą. Minėta, kad skiriant pirminę ekspertizę atsakovas nekvestionavo ieškinyje nurodytos sutartinės kainos, todėl atliktų darbų vertės nustatinėjimas šiuo aspektu (sutartine ar rinkos kaina) nebuvo aktualus. Abiems ekspertams buvo pateikti analogiški klausimai, teismui nutartyje akcentuojant, kad pakartotinė ekspertizė skiriama tikslu pašalinti abejones dėl pirmosios ekspertizės pagrįstumo, todėl kitokių klausimų pateikimas skiriant pakartotinę ekspertizę netektų prasmės. Atsižvelgiant į ieškovo argumentą, kad ekspertė nesivadovavo sutartinėmis darbų kainomis bei eksperto prašymą pateikti ekspertizės atlikimui reikalingus papildomus dokumentus, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartyje teismas patikslino, kad atsakovo atliktų darbų vertė nustatytina 2016 m. liepos 23 d. šalių pasirašytos rangos sutarties kainomis. Nuorodos dėl sutartinės kainos nebuvimas skiriant pirminę ekspertizę nereiškia pavedimo ekspertei ją nustatinėti pagal rinkos kainas. Abiems ekspertams buvo pateikta bylos medžiaga, sudaryta galimybė ekspertizės objektą įvertinti vietoje, t. y. ekspertinio tyrimo sąlygos buvo vienodos. Pastebėtina, jog aptartoji nuoroda atsirado ne teismo iniciatyva, o dėl nutarties patikslinimo kreipusis ekspertui S. Z. Ekspertei Z. B. toks klausimas neiškilo.

17. Apeliantas neteisingai teigia, kad ekspertės Z. B. atliktos ekspertizės išvada teismas nesivadovavo nepagrįstai, remdamasis smulkmenomis, kurios neturi reikšmingos įtakos viso ekspertizės akto vertinimui. Esminė priežastis, dėl kurios nustatant atliktų darbų apimtį, kokybę ir vertę pirmosios instancijos teismas rėmėsi pakartotinės ekspertizės išvada, yra ne apelianto išvardintos įvairių įkainių dedamosios dalys, nepaaiškinta vieno kodo reikšmė ar tai, kad Z. B. parinkti autogreiderių, savaeigių plentvolių ir laistymo mašinų mažesni įkainiai, nei atsakovo faktiškai atlikti darbai rankiniu būdu, o faktas, kad darbų vertę ji apskaičiavo remdamasi rinkos, o ekspertas S. Z. – sutartinėmis kainomis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbų kainą nėra teisinio pagrindo vertinti kitaip, kaip tik pagal statybos rangos sutartį, nes priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laivės principas.

18. Su sutartinių įsipareigojimų privalomumu šalims susijęs ir vertinimas, ar atliktų darbų kaina apskaičiuotina su pridėtinės vertės mokesčiu (į darbų kainą ekspertas S. Z. jos neįtraukė). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sąmatas parengęs atsakovas žinojo nesantis PVM mokėtoju, todėl tam tikruose sutarties vykdymo etapuose patirs šio mokesčio sumokėjimo sąlygotas sąnaudas. Darbų vertė sutartyje buvo apskaičiuota pagal šalių sutartas kainas, nenumatant pridėtinės vertės mokesčio, todėl nėra pagrindo įtraukti jį į atsakovo atliktų darbų kainą. Apelianto pageidavimas ją apskaičiuoti pagal abiejų ekspertų nustatytų verčių aritmetinį vidurkį, prie jo pridedant PVM, nėra pagrįstas nei sutarties, nei įstatymų nuostatomis.

19. Atmestini apelianto argumentai apie negalėjimą eksperto S. Z. išvada remtis dėl to, kad jis, apskaičiuodamas darbų vertę, nevertino visų faktiškai atliktų statybos darbų (byloje nustatyta, kad sąmata nebuvo detali, egzistavo konstrukciniai nukrypimai nuo projekto).

20. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustačius, jog rangos sutarties projektą ir sąmatas rengė atsakovas – statybų srities profesionalas, jam tenka ir susitarimo dėl darbų kiekio ir jų detalių apskaičiavimų nerealizavimo rizika (manydamas, kad darbų sąmata nėra pakankamai detali, atsakovas galėjo ir privalėjo parengti detalią sąmatą). Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutarties kaina yra šalių derybų ir susitarimo rezultatas, o jos nesitarė dėl to, kad atlyginimas už darbus pagal sutartį bus apskaičiuojamas naudojant programą „Sistela“. Rangos sutarties prieduose – sąmatose – įvardijus konkrečią darbų kainą, nėra pagrindo remtis apelianto nurodomu CK 6.198 straipsniu, reglamentuojančiu kainos nustatymą tais atvejais, kai rangos sutartyje ji nenurodoma.

21. Atmesdamas atsakovo argumentus dėl papildomų darbų įtraukimo į sąmatą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog rangovas šiuo atveju neturi teisės reikalauti, kad jam būtų užmokėta už sutartimi nesulygtus darbus, nepaisant to, kad vykdydamas sutartį patyrė papildomų sąnaudų ar faktiškai atliko daugiau darbų, nei buvo susitarta – pagal užsakovo garantijas reglamentuojančio CK 6.673 straipsnio 1 dalį, rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje.

22. Nesutiktina su apeliantu, kad teismas, pripažinęs faktą, jog žodiniai šalių susitarimai, susiję darbų vykdymu nukrypstant nuo projekto, skyrėsi nuo rašytinio susitarimo, todėl papildomi darbai turėjo būti atskirai įvertinti ir atlyginti. Sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje: bendrosios rangos nuostatos (šiuo atveju papildomų darbų apmokėjimą įtvirtinanti CK 6.653 straipsnio 4 dalis) taikomos tada, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos (šiuo atveju CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio normos, reglamentuojančios vartojimo rangą). Be to, pažymėtina, kad didinti ar mažinti konkrečią sutartyje nurodytą kainą draudžia ir CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji rangos sutarties norma.

23. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nukrypimai nuo kartotinio projekto ir su tuo susiję papildomi darbai yra tik konstrukcinio pobūdžio, t.y vieni darbai pakeisti kitais: nukrypimas įrengiant pamatus (vietoje juostinių poliniai), vietoje laikančios sienos svetainėje įrengus kolonas, perdangą iš „Teriva“ pakeitus į monolitinę, mūro blokelius pakeitus į silikatinius, atsisakant vandentiekio stovų kilimo į kitą aukštą, mažąjį kaminą sumontuojant nuo apačios iki virš perdangos 2 m., cokolį (rostverką) apšiltinant 50 mm polistiroliu. Atsakovas nepagrindė, jog šie pokyčiai iš esmės keitė sutartinę kainą, todėl juos būtina įvertinti rinkos kainomis. Sąmatoje nurodyti darbai įvardinti labiau apibendrinančia forma – sutankinto kelio paruošimas į objektą, pamatai, grindų įrengimas, nuotekų vamzdžių įrengimas, mūro darbai, perdanga, kaminai, stogas (lietvamzdžiai, kaminų apskardinimas, pakalimai, skardinimo darbai, lašinės sudėjimas), elektros instaliacijos darbai bei ortakių išvedžiojimas, langai, durys, šiltinimas, tačiau kiekvieno iš šių darbų etapo kaina išreikšta konkrečiai apibrėžtu skaičiumi. Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Nagrinėjamu atveju šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad rangos sutartis buvo nutraukta užsakovo. Byloje nėra duomenų, kad rangovas būtų pranešęs užsakovui apie tai, jog dėl nukrypimų nuo projekto būtina didinti darbų kainą, o užsakovui su tuo nesutikus atsisakęs nuo sutarties. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinančia rangovo pareigą pranešti užsakovui apie tai, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutartinę kainą, taip pat CK 6.685 straipsniu, pagal kurio 3 dalį rangovas turi teisę reikalauti atlyginti protingas išlaidas, padarytas dėl sutarties dokumentų defektų nustatymo ir pašalinimo (sutarties dokumentų defektais atsakovas byloje apskritai nesirėmė) bei su pastarųjų normų taikymu susijusia kasacinio teismo praktika.

24. Vadovaujantis nurodytais argumentais atmestini apeliacinio skundo motyvai dėl darbų, susijusių su sutarties vykdymu ir gyvenamojo namo kartotinio projekto korekcija, kainos apskaičiavimu atitinkamų darbų rinkos kainomis.

25. Tai, kad atsakydamas į klausimus ekspertizės akto aprašomojoje dalyje ekspertas S. Z. nurodė bylos aplinkybes (įvardijo projektą, pagal kurį turėjo būti atliekami darbai, darbų apimtį, pastabas dėl statybos vadovo funkcijų nevykdymo ir pareigos atlikti projekto korektūrą nevykdymo, nors dėl to tarp šalių nebuvo ginčo), yra ne eksperto pasisakymas teisės klausimais, o ekspertinio tyrimo metu byloje nustatytos aplinkybės. Toks tiriamojo dalyko aprašymas ir išvadų motyvavimas neprieštarauja Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio nuostatoms dėl teismo ekspertizės rezultatų įforminimo (minimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis) bei Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatams, patvirtintiems LR teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia ir apie eksperto šališkumą. Pagrindai teisėjui nušalinti, nurodyti CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, taikomi ir ekspertui (CPK 67 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007). Apeliantas, teigdamas apie eksperto šališkumą, nesiremia nei vienu iš CPK 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Nušalinimas ekspertui byloje nebuvo pareikštas, priešingai – skiriant pirminę ekspertizę atsakovas prašė pavesti ją atlikti būtent šiam ekspertui. Aplinkybė, kad ekspertas S. Z. darbų kainą įvertino ne atsakovo pageidaujamomis, o sutartinėmis kainomis, savaime nereiškia nei ekspertizės išvadų neobjektyvumo, nei eksperto šališkumo. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui, nesudaro pagrindo abejoti tas išvadas padariusio asmens nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 2KT-63-387/2018, Nr. 2KT-64-387/2016, Nr. 2KT-65-387/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-41-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-59/2014; 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012; 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-128/2012, ir kt.).

27. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog eksperto išvada nepatvirtinta moksline metodika. Byloje nustatyta, kad abu ekspertai naudojosi skaičiuojamosios kainos metodika „Sistela“, tačiau ekspertė Z. B., ja naudodamasi, atliktų darbų vertę apskaičiavo pagal 2016 m. rinkos kainas, o ekspertas S. Z., remiantis šia metodika, sudarė sąmatas tam, kad būtų nustatytas kiekvienos pozicijos santykinis įvykdymas ir, nustačius įvykdymo laipsnį, atliktų darbų vertė apskaičiuota atsižvelgiant į sutartinę kainą. Apeliacinio skundo argumentai pastarųjų išvadų objektyvumo nepaneigia.

28. Šalių elgesio nutraukiant sutartį atitikimas sąžiningumo ir protingumo reikalavimams bei atliktų darbų kokybė neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimui, nes šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sutarties nutraukimo, be to, pagal CK 6.673 straipsnio 2 dalį užsakovas gali bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį sumokant dalį kainos, proporcingos atliktam darbui. Nustatydamas iki sutarties nutraukimo permokėtą kainos dalį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ją pagrindžiančius įrodymus, teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl teisėtas ir pagrįstas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėRūta Palubinskaitė