- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- e2-2221-465/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29876-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mano būstas Dainava“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Dainava“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Ignitis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – atsakovė) 235,95 Eur skolą už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. sausio 31 d., 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad minėtas butas nuosavybės teise pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos Respublikai nuo 2019 m. balandžio 11 d., kurį patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Iki nurodyto laiko butas nuosavybės teise priklausė A. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Mano būstas Dainava“ ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas bei apie tai pranešti kiekvienam vartotojui. Ieškovė paaiškino, kad prašoma iš atsakovės priteisti skola už suvartotą elektros energiją susidarė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. sausio 31 d. Ieškovė 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. SD-2020-241 kreipėsi į atsakovę dėl skolos apmokėjimo. Atsakovė su ieškove atsiskaitė iš dalies, kadangi 2020 m. birželio 23 d. atsakovė apmokėjo 66,45 Eur už elektros energiją bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose ir dalį skolos, t. y. 188,85 Eur, susidariusios už suvartotą elektros energiją bute/patalpose, todėl liko nesumokėtas 235,95 Eur įsiskolinimas.
Teisme 2020 m. lapkričio 11 d. gautas atsakovės atsiliepimas, kuriuo prašoma ieškinį atmesti bei įpareigoti ieškovę pateikti 2005 m. lapkričio 1 d. sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties kopiją nuo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d. ieškovės išrašytų sąskaitų kopijas. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir atsakovė priėmė mirusiojo A. V. palikimą, pasirašydama 2019 m. balandžio 12 d. Turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pakankamai duomenų, pagrindžiančių skolos susidarymo faktą ir teisingumą bei tinkamai suformuotos sąskaitos apmokėjimui, nepateikė, todėl atsakovė negalėjo tinkamai atsiskaityti su ieškove. Atsakovės vertinimu, ieškovė turi pateikti duomenis ir dokumentus apie konkrečių elektros energijos kiekių suvartojimą per ataskaitinį laikotarpį bei apie tai, kaip buvo užskaityti atsakovės atlikti mokėjimą už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių bendrosioms reikmėms laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. apskaičiavo atsakovei įsiskolinimą vidutiniškai 25,00 Eur sumai kas mėnesį. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei nepateikus pakankamai rašytinių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti bei ieškovei nevykdant pareigos kontroliuoti, kaip mokami mokesčiai už elektros energijos suvartojimą, atsakovė vertina, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.
Teisme 2020 m. lapkričio 19 d. gautas trečiojo asmens UAB „Mano būstas Dainava“ atsiliepimas, kuriame trečiasis asmuo nurodo, kad pozicijos kilusiame ginče nepareiškia ir prašo teismo ieškinį nagrinėti savo nuožiūra.
Teisme 2021 m. sausio 11 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame ieškovė pateikė sąskaitų, išrašytų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d. kopijas bei paaiškino, kad 2005 m. lapkričio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, kuri buvo sudaryta su buvusiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku A. V., ieškovės archyvuose nerasta, o su atsakove rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis skolos susidarymo laikotarpiu sudaryta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2019 m. balandžio 12 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį butą buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad butą patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Byloje nustatyta, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. sausio 31 d. už suvartotą elektros energiją atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 491,25 Eur skola, kurią atsakovė apmokėjo iš dalies, todėl liko neapmokėta 235,95 Eur skolos dalis.
Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.
Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo butui būtų tiekiama elektros energija, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieškove tenka buto savininkui, t. y. atsakovei.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus buto savininkui A. V., butą paveldėjo atsakovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad nuo palikėjo mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. sausio 31 d. patiektą elektros energiją paveldėtam butui.
Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktame atsiliepime išreiškė poziciją, kad ieškovė tinkamai nevykdė pareigos kontroliuoti, kaip buvo mokami mokesčiai už elektros energijos suvartojimą ir tiksliai apskaičiuotų bei pagrįstų mokestinių dokumentų, pagrindžiančių įsiskolinimą už patiektą elektros energiją bendrosioms reikmėms, nepateikė. Teismas kritiškai vertina nurodytą atsakovės poziciją, kadangi, kaip ieškinyje nurodė ieškovė, name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengtas visam namui bendras įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas ir dėl šios priežasties kiekvienam patalpų savininkui ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms ir sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį, kiekį, nėra įmanoma. Byloje nustatyta, jog vadovaujantis tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Mano būstas Dainava“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudaryta Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutartimi, trečiasis asmuo, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją per ataskaitinį laikotarpį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 „Dėl Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“, pagal kurį administratoriui pateikiama sąskaita už viso daugiabučio namo gyventojų suvartotą elektros energiją ir 10 procentų nuo šios sumos išskirstoma visiems butams už elektros energijos suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose. Atsižvelgiant į ieškovės išdėstytą suvartojamos elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms ir sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį, kiekio apskaičiavimą bei į ieškovės pateiktą 2020 m. birželio 9 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. sausio 31 d. „Exel“ formatu, taip pat į 2020 m. rugsėjo 21 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. „Exel“ formatu, kurioje atsispindi atsakovės 2020 m. birželio 23 d. atliktas 255,30 Eur mokėjimas, tokiu būdu sumažinant įsiskolinimą už elektros energiją iki 235,95 Eur, teismas šiuo atveju vertina, kad ieškovė pateikė detalius paskaičiavimus dėl laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. sausio 31 d. susidariusio įsiskolinimo ir pateikta skolos skaičiuotė bei priskaitymų ir mokėjimų ataskaitos yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys skolos susidarymo faktą ir jos dydį.
Atsižvelgiant į nurodytą bei vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei už šios teikiamą elektros energiją. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės tinkamai atsiskaityti su ieškove už tiektą elektros energiją, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 235,95 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38, 6.63, 6.720 straipsniai).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 235,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 88, 93 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 235,95 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 95 ct) skolos.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 235,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.