Šiaulių apylinkės teismo nutartis

spręsdama ieškovės L. L. ieškinio atsakovui G. L., trečiajam asmeniui – antstoliui I. G., dėl pripažinimo teisės įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypus, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovės L. L. ieškinys atsakovui G. L., trečiajam asmeniui (antstoliui) I. G., kuriuo prašoma pripažinti ieškovei L. L. teisę įregistruoti atsakovo G. L. nuosavybės teisę į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2004-03-08 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1634), 2004-03-08 priėmimo–perdavimo aktą (notarinio registro Nr. 1636), 2004-03-08 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1631), 2004-03-08 priėmimo–perdavimo aktą (notarinio registro Nr. 1633), VĮ Registrų centre paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos žemės sklypus be atskiro atsakovo G. L. sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė L. L. ieškinio reikalavimu prašo pripažinti jai teisę įregistruoti atsakovo G. L. nuosavybės teisę į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) be atskiro atsakovo G. L. sutikimo. Iš pateikto reikalavimo matyti, jog inicijuojamos bylos ginčo objektas yra nuosavybės teisės į nurodytus nekilnojamuosius daiktus įregistravimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.20 straipsnis numato, jog daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš jų. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo normas bei įvertinus ieškinio dalyką, teismas sprendžia, jog byloje ginčas kyla dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, kadangi nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimas yra neatsiejamai susijęs su nuosavybės teisės į daiktą tinkamu realizavimu (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad ieškovė ieškinio faktiniame pagrinde nurodo, jog 2019 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4581-251/2019 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, ieškinio dėl pripažinimo teisės įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypus pareiškimui teisme CPK XIX skyriaus šeimos bylų nagrinėjimo nuostatos netaikytinos, kartu netaikytinos ir alternatyviojo teismingumo nuostatos (CPK 30 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, jog atsakovas G. L. gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, tačiau jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 straipsnio 3 dalis). Tokia pati nuostata suformuluota ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuris yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje negu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, nepakeičia ir bylos bendrojo teritorinio teismingumo (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-418-227/2017; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2240-852/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-924-480/2015; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-944-390/2012)

Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs, jog byloje ginčas kyla dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimą, o nekilnojamasis turtas yra Tauragės r. sav., sprendžia, jog ieškinys yra teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui – Tauragės apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 137 straipsnio 3 dalimi, 291-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės L. L. ieškinį G. L., trečiajam asmeniui, antstoliui I. G. dėl pripažinimo teisės įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypus bei jį grąžinti ieškovei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.