Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

3. 2018 m. pradžioje N. B. grįžus iš Ispanijos į Lietuvą ir patikrinus UAB „LITMA“, UAB „Zalfrachtas“ ir UAB „STC Terminalas“ banko sąskaitų išrašus, paaiškėjo, jog maždaug nuo 2006 m. iki 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovė A. G. iš nurodytų įmonių banko sąskaitų, be jai priklausiusio darbo užmokesčio, papildomai persivedė įvairias pinigų sumas į savo asmeninę banko sąskaitą, taip pat paaiškėjo, jog iš ieškovės UAB ,,LITMA“ banko sąskaitos periodiškai buvo pervedamos įvairios pinigų sumos į atsakovės sutuoktinio V. G. (toliau – atsakovas) asmeninę banko sąskaitą mokėjimo pavedimuose nurodant, jog tai „darbo užmokestis“ ar „atsiskaitytiniai“.

4. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „LITMA“:

4.1 Nurodo, kad iš UAB „LITMA“ banko sąskaitų, esančių AB SEB banke ir „Swedbank“, AB, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. į atsakovės A. G. sąskaitą pervesta suma sudaro 129 608,04 Eur. Ieškovės nurodo, jog A. G. pagrįstai galėjo į savo sąskaitą pervesti 53 637,61 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., taip pat 11 295,18 Eur už automobilio nuomą už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2013 m., todėl pas atsakovę liko 64 675,25 Eur (129 608,04 Eur – 53 637,61 (Eur) – 11 295,18 Eur). Taip pat nurodo, jog 2010 m. rugsėjo 9 d., 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. lapkričio 15 d. iš A. G. sąskaitos buvo pervesta į UAB „LITMA“ sąskaitą iš viso 1 969,41 Eur. Ieškovė nurodo, jog pas A. G. liko 62 091,84 Eur (64 675,25 Eur – 1 969,41 Eur) be jokio pagrindo įgyta suma.

8. Dėl UAB „Zalfrachtas“ prašomų priteisti lėšų nurodo, jog jas gavo teisėtai kaip darbo užmokestį, kaip nuomos mokestį už automobilio nuomą, taip pat pradėjus dirbti įmonėje jai buvo suteikta teisė disponuoti „atsiskaitytiniais“ , todėl galėjo juos gauti ir visus juos panaudojo bendrovės reikmėms. Atsakovė jokių 112 649,53 Eur piniginių lėšų iš bendrovės, kaip teigia ieškovė, nepasisavino, nes likusią sumą, kaip nurodyta pateiktuose teismo procesiniuose dokumentuose, atsakovė panaudojo bendrovės reikmėms, tai įrodo avanso apyskaitos apie panaudotas pinigines lėšas bei iš dalies išlikę tai pagrindžiantys dokumentai. Ieškovės nurodomas pinigines lėšas atsakovė gavo pagrįstai, jas panaudojo tinkamai pagal poreikį ir bendrovės vadovo nurodymus.

8.2 Pažymi, kad nors specialisto išvadoje yra fiksuota automobilio nuomos suma tik 2 537,14 Eur, tačiau visos gautos nuomos pajamos buvo deklaruotos ir pateiktos VMI, todėl iš viso automobilio nuomos suma sudaro 14 548,98 Eur, ji realiai buvo išmokėta atliekant pavedimus į AB „Swedbank“.

8.3 Specialistė savo išvadoje nurodė, jog atskaitingas asmuo atsakovė A. G. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 30 d. pagrindė 12 948, 61 Eur gautų lėšų panaudojimą, o Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime konstatuojama, kad, pagal pateiktus dokumentus už laikotarpį nuo 2014 metų iki 2017 metų balandžio 10 dienos, atstovaujančiai advokatei Rusijoje A. K. už atstovavimą arbitraže iš viso pervesta 17 486,64 Eur. Taigi advokatei Rusijoje A. K. už atstovavimą arbitraže iš viso laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. buvo pervesta 30 435,25 Eur.

8.4 Ieškovės versija, jog 30 000 Eur grynųjų pinigų, atsakovės įneštų į UAB „Zalfrachtas“ sąskaitą, yra ne atsakovės, o ieškovės, yra nepagrįsta, nes bendrovėje nebuvo kito asmens – kasininko, kuris būtų patvirtinęs, jog pinigai priimti. Šią aplinkybę gali patvirtinti tik įrašai Kasos knygoje, tačiau ieškovė neišsaugojo šių dokumentų arba nenori jų pateikti, nes jie akivaizdžiai patvirtins atsakovės įneštų grynųjų pinigų į kasą teisėtumą bei pagrįstumą.

8.5 2019 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 2 d. atsakovė į bendrovės sąskaitą įnešė 47 990,78 Eur, o nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. kovo 17 d. į kasą atsakovės buvo grąžinta 30 000 Eur.

4 Dėl UAB „STC Terminalas“ reikalavimo atsakovė taip pat nurodo, jog jis yra nepagrįstas.

10.1 Ieškovės reikalavimams dėl 8361,90 Eur piniginių lėšų išieškojimo už 2006–2007 metus prašo taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą.

10.2 Nurodo, kad nuo 2008 m. iki 2017 m. gruodžio 1 d., pagal 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvadą, jai buvo išmokėta 21 452,53 Eur priklausančio darbo užmokesčio, todėl šios piniginės lėšos turi būti išskaičiuotos iš pareikšto reikalavimo sumos.

10.3 Specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „STC Terminalas“ banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. bendrovė pagrindė 15 630,95 Eur sumos atsakovės piniginių lėšų grąžinimą ir laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. atsakovės pinigų sumokėjimą įrodančiais dokumentais (kvitais) – 168,63 Eur piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams. Taigi specialistės pripažinta bendra suma sudaro 15 799,58 Eur (15 630,95 Eur + 168,63 Eur), o ne 15 097,89 Eur, kaip nurodo ieškovė.

10.4 Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, jog atsakovė 3 atvejais kasos pajamų orderio kvitais pagrindė 18 500 Eur piniginių lėšų grąžinimą, tačiau ieškovė nenori pripažinti šio fakto, neva tai bendrovės lėšos. Šitie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes kasos pajamų orderiuose aiškiai nurodyta, jog šios piniginės lėšos gautos iš atsakovės ir šios lėšos pagal pajamų orderius buvo įneštos į bendrovės kasą, o vėliau perduotos į UAB „LITMA“ kasą.

10.5 Likusias gautas pinigines lėšas iš ieškovės atsakovė panaudojo tinkamai pagal poreikį ir bendrovės vadovo nurodymus, pateikdama bendrovei avanso apyskaitas – „atsiskaitytinius“. Kitos nepanaudotos lėšos atsakovės buvo grąžintos įmonei, tačiau atsakovė neturi įrodymų, nes buhalteriniai dokumentai – kasos pajamų orderiai, avanso apyskaitos, yra UAB „LITMA“ priklausančiose patalpose ir jų ieškovė sąmoningai nenori pateikti teismui, teigdama, kad bendrovei atsakovė nėra perdavusi ir jų neturi.

2 Bylos nagrinėjimo metu ieškovių atstovai N. B., advokatas V. R., advokato padėjėjas J. M. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

4 Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „LITMA“ vienintelė akcininkė yra V. B., UAB „STC Terminalas“ vienintelė akcininkė yra UAB „LITMA“, o UAB „Zalfrachtas“ vienintelė akcininkė yra N. B. (b. t. I, b. l. 11–13). Iš Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų nustatyta, jog UAB „LITMA“, UAB „STC Terminalas“ ir UAB „Zalfrachtas“ direktorė nuo 2019 m. gruodžio 2 d. yra N. B., kuri yra V. B. dukra (b. t. I, b. l. 13–14).

5 Atsakovė A. G. UAB ,,Zalfrachtas“ dirbo buhaltere laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2017 m. gruodžio 1 d., UAB ,,LITMA“ dirbo vyr. buhaltere laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. (b. t. III, b. l. 9–10) ir direktore laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., UAB ,,STC Terminalas“ – buhaltere laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

6 Ieškovė UAB „LITMA“ iš atsakovės A. G. prašo priteisti be pagrindo įgytą 47 841,12 Eur sumą ir 614,00 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, jog tik laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., kurį atsakovė A. G., be vyr. buhalterio pareigų, taip pat ėjo ir ieškovės UAB „LITMA“ direktoriaus pareigas, atsakovė turėjo teisę naudoti ieškovės lėšas kaip atskaitingas asmuo ex officio, tačiau turėjo pagrįsti tokių lėšų panaudojimą. Per nurodytą laikotarpį atsakovė A. G. iš UAB „LITMA“ banko sąskaitos į savo sąskaitą persivedė iš viso 2 120,00 Lt arba 614,00 Eur „atsiskaitytinių“ (b. t. I, b. l. 79–80). Tačiau atsakovė A. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytos pinigų sumos panaudojimą ieškovės UAB „LITMA“ reikmėms ar šios sumos grąžinimą ieškovei, todėl ieškovė nurodo, jog, atsakovei A. G. einant UAB „LITMA“ direktoriaus pareigas, į savo sąskaitą persivesta 614,00 Eur „atsiskaitytinių“ suma laikytina ieškovei padaryta žala (nuostoliais), o likusi dalis iš ieškovės UAB „LITMA“ į atsakovės A. G. sąskaitą pervestų sumų, pavedimuose pavadintų „atsiskaitytiniais“, laikytina be jokio pagrindo atsakovei išmokėta pinigų suma. Prašo priteisti ieškovei UAB ,,Zalfrachtas“ iš atsakovės A. G. be pagrindo įgytą 112 649,53 Eur sumą. Priteisti ieškovei UAB ,,STC Terminalas“ iš atsakovės A. G. be pagrindo įgytą 120 841,16 Eur sumą.

7 Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; kt.). Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatiodiabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

8 Ieškovės nurodo, kad, atsakovei A. G. dirbant vyr. buhaltere pas ieškoves, jos pareigybės darbo funkcijos neapėmė teisės disponuoti ieškovių lėšomis ar spręsti dėl bendrovės lėšų panaudojimo tikslingumo, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovių vadovai būtų įsakymu paskyrę atsakovę A. G. atskaitingu asmeniu, turinčiu teisę disponuoti įmonių pinigais. Todėl laikotarpiu, kada atsakovė ėjo vyr. buhalterio, ji apskritai net neturėjo teisės gauti iš ieškovės lėšų, skiriamų atskaitingiems asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, ieškovės daro išvadą, kad šios prašomos priteisti pinigų sumos į atsakovės banko sąskaitas buvo pervestos ne darbo teisinių santykių pagrindu, bet apskritai tam nesant jokio teisinio pagrindo.

9 Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėja, kad ji buvo atskaitingas asmuo bendrovėse, turėjo teisę gauti lėšas, kurias panaudojo bendrovių reikmėms, o nepanaudotas grąžino ieškovėms. Atsakovė A. G. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ji turėjo teisę disponuoti ieškovės lėšomis ar spręsti dėl bendrovės lėšų panaudojimo tikslingumo, nes ieškovę priėmus į darbą bendrovės direktorius A. L. priėmė bendrą įsakymą daugeliui darbuotojų, turinčių teisę disponuoti „atsiskaitytiniais“, įskaitant atsakovę. Įsakymas yra pas ieškovę ir atsakovė jo pateikti negali, o ieškovė sąmoningai šių dokumentų neteikia.

10 Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „LITMA“ (darbdavys), UAB „Zalfrachtas“ (darbdavys) ir UAB „STC Terminalas“ (darbdavys) pervedė atsakovei A. G. (darbuotojai) lėšas pavedimuose nurodydamos „atsiskaitytiniai“. Pažymėtina, jog šią sąvoką visos byloje dalyvaujančios šalys supranta kaip avansą, lėšas, skirtas panaudoti bendrovės ūkiniams reikalams. 2019 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą A. G. (toliau – 2019 m. lapkričio 12 d. Nutarimas) nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta L. S. (buvusi C.) parodė, kad nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB „LITMA“ buhaltere. Kartu dirbo buhalterė A. G.. A. G., be vyr. buhalterės pareigų UAB „LITMA“, vykdė ir kitas papildomas funkcijas. Ji pirko įvairias kanceliarines prekes, reikalingas įmonės veikloje, taip pat atliko atsiskaitymus už biuro komunalinius mokesčius. Tiek ji, tiek A. G. bendrovėje buvo atskaitingi asmenys. Tiek jai, tiek A. G. buvo suteikta teisė prisijungti prie bendrovių sąskaitų. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta L. Ž. parodė, kad UAB „LITMA“ dirbo nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. vadybininke. Visomis darbo priemonėmis, reikalingomis vykdyti pareigas, buvo visiškai aprūpinta. Kanceliarinėmis prekėmis pasirūpindavo A. G.. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas U. V. paaiškino, jog UAB „Zalfrachtas“ A. G. galėjo užsakinėti prekes ir pasirašinėti sąskaitas faktūras iš kanceliarinės parduotuvės, galėjo atlikti pavedimus advokatei.

11 2019 m. lapkričio 12 d. Nutarime taip pat nurodyta, jog susipažinus su AB SEB banko pateiktais duomenis, kuriais patvirtinamos teisės tvarkyti ir valdyti UAB „LITMA“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2008 m. sausio 7 d. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje, kurioje patvirtinami nurodymai bankui dėl operacijų sąskaitoje atlikimo, nurodyta, kad pirmuoju parašu pasirašo direktorius A. L., antruoju parašu – A. P. (šiuo metu G.). 2011 m. gruodžio 28 d. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyta, kad pirmuoju parašu pasirašo direktorius A. L., antruoju parašu – A. G. ir L. C. (šiuo metu S.). 2014 m. gegužės 8 d. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyta, kad pirmuoju parašu pasirašo direktorė A. G., antruoju parašu – L. C.. 2014 m. gegužės 23 d. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyta, kad pirmuoju parašu pasirašo direktorius U. V., antruoju parašu – A. G. ir L. C.. AB SEB banko 2014 m. gegužės 23 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2319983 dėl teisių suteikimo atlikti ūkines operacijas banko sąskaitoje teises A. G. suteikė U. V., tai patvirtindamas savo parašu. 2014 m. gegužės 23 d. AB SEB banke sudaryta Elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2319983 atlikti ūkines operacijas ir apie tai, kad buvo išduotas generatorius pagal Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygas, patvirtina dokumentuose esantis U. V. parašas.

12 Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

13 Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

19 Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 48 455,12 Eur žalos atlyginimą (47 841,12 Eur reikalavimas ir 614,00 Eur žalos atlyginimas).

20 Iš UAB „LITMA“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo, kurio laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., pagal operacijas su atsakovais A. G. ir V. G. ir iš 2019 m. kovo 6 d. specialisto išvados Nr.04/12-2-8-2656 dėl UAB „LITMA“ ūkinės finansinės veiklos 15 priedo nustatyta, kad į atsakovės A. G. sąskaitą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. iš UAB „LITMA“ banko sąskaitų, esančių AB SEB banke, buvo pervesta iš viso 108 788,20 Eur (723,52 Eur iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 108 064,68 Eur iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. VII, b. l. 109–114). Iš specialisto išvados 17 priedo matyti, kad į atsakovės A. G. sąskaitą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. iš UAB „LITMA“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, AB, buvo pervesta iš viso 20 819,84 Eur (b. t. VII, b. l. 119–120). Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. į atsakovės A. G. sąskaitą pervesta suma iš viso sudaro 129 608,04 Eur. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu dėl pervestos sumos dydžio ginčo nekilo.

23 Ieškovės atstovai nurodė, jog apie U. V. paskyrimą ieškovės UAB „LITMA“ direktoriumi nei pats U. V., nei vienintelė ieškovės akcininkė V. B. nieko nežinojo ir nebuvo davę tam sutikimo. Nurodo, jog 2014 m. gegužės 15 d. vienintelio akcininko sprendime V. B. parašas yra suklastotas (plg. ieškovės UAB „LITMA“ vienintelės akcininkės V. B. parašus 6 priede ir 13 priede). Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas U. V. nurodė, jog jis buvo akcininkės atstovas be parašo teisės. Kad kažkokias pareigas ėjo UAB „LITMA“, patvirtino, tačiau neatsimena, jog būtų ėjęs direktoriaus pareigas. Mano, kad nėjo UAB „LITMA“ direktoriaus pareigų, jo nuomone, UAB „LITMA“ direktore po A. G. buvo paskirta atsakovės pažystama L.. Jis sprendimo dėl jos paskyrimo nepasirašė.

24 Nustatyta, kad atsakovė A. G. 2014 m. gegužės 16 d. Juridinių asmenų registrui pateikė 2014 m. gegužės 15 d. UAB „LITMA“ vienintelės akcininkės V. B. sprendimą, kuriuo N. B. sutuoktinis U. V. buvo paskirtas eiti ieškovės UAB „LITMA“ direktoriaus pareigas nuo 2014 m. gegužės 21 d. Sprendimas pasirašytas V. B. (b. t. I, b. l. 922–928). Byloje taip pat atsakovė pateikė 2014 m. gegužės 15 d. Darbo sutartį, pasirašytą tarp UAB „LITMA“ akcininkės V. B. ir U. V. dėl jo skyrimo į direktoriaus pareigas nuo 2014 m. gegužės 21 d., U. V. prašymą paskirti jį UAB „LITMA“ vadovu (b. t. III, b. l. 61–64). Teismas pažymi, kad tam, jog būtų nustatyta, ar parašas yra suklastotas, yra būtinos specialios žinios, tai konstatuoja ekspertas, atlikęs rašysenos ekspertizę. Ieškovės bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės jų nurodomoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti. Kadangi U. V. kaip UAB „LITMA“ vadovas yra įregistruotas Juridinių asmenų registre, šie įrašai nėra nuginčyti, teismas vertina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. sausio 19 d. direktoriaus pareigas ėjo U. V..

25 Ieškovė UAB „LITMA“ pripažįsta, kad atsakovė A. G. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. pagrįstai galėjo sau išsimokėti 53 637,61 Eur darbo užmokestį. Tokia pati darbo užmokesčio suma kaip priklausanti A. G. nurodyta ir 2019 m. kovo 6 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-8-2656. Atsakovė A. G. pripažįsta ir sutinka su specialisto išvadoje nurodyta jai apskaičiuota laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. išmokėta 53 637,61 Eur darbo užmokesčio suma.

26 L. R. ekspertizės akte nurodo, jog laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2017 metų į A. G. sąskaitą iš UAB „LITMA“ buvo pervesta 44 627,71 Eur atlyginimo (1 lentelė), o 2 lentelėje nurodoma, kad A. G. turėjo teisę gauti per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2017 m. (imtinai) 49 504,07 Eur darbo užmokesčio. 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu ekspertė L. R. paaiškino, jog 1 lentelėje nurodyta, kokia suma iš UAB „LITMA“ buvo pervesta atsakovei A. G., kai pavedimuose mokėjimo paskirtyje nurodyta „alga, atlyginimas“, o 2 lentelėje nurodyta, koks atlyginimas priklausė A. G., tačiau kaip jis buvo apskaičiuotas, nepaaiškino.

27 Atsižvelgdamas į tai, jog Specialisto išvadoje yra nurodoma darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, duomenys darbo užmokesčiui apskaičiuoti paimti iš Valstybinio socialinio draudimo, šalys su tomis sumomis sutiko, jų neginčijo, teismas vadovaujasi Specialisto išvadoje apskaičiuotu atsakovei A. G. priklausiusio gauti darbo užmokesčio dydžiu ir vertina, kad atsakovei pagrįstai laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. išmokėta 53 637,61 Eur darbo užmokesčio suma.

28 Ieškovė nurodo, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. ieškovė nuomojo iš atsakovės jai priklausantį automobilį. Ieškovė neginčija, kad automobilio nuomos sutarties pagrindu atsakovė A. G. turėjo teisę iš ieškovės UAB „LITMA“ gauti nuomos mokestį: už 2008 m. – 2 085,26 Eur, už 2009 m. – 1 042,64 Eur, už 2010 m. – 1 911,50 Eur, už 2011–2013 m. – po 2 085,26 Eur (b. t. VI, b. l. 92), iš viso 11 295,18 Eur. Ieškovė nurodo, jog 2013 m. gruodžio mėnesį automobilio nuomos sutartis buvo nutraukta, kadangi atsakovė panaudos teise iš atsakovės UAB „STC Terminalas“ perėmė automobilį „Chrysler 300C“. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta 2014 m. sausio 2 d. automobilio panaudos sutartis Nr. 14/01-02 (b. t. IV, b. l. 10–11). Ieškovė nurodo, jog, 2014 m. balandžio 30 d. nutraukus su UAB „LITMA“ direktoriumi sudarytą darbo sutartį, automobilis „Chrysler 300C“ buvo perduotas naudotis asmeniškai atsakovei ir iš atsakovės paimtas tik 2018 m. vasario mėnesį. Atsakovė su šiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka.

29 Atsakovė A. G. nurodo, jog tarp atsakovės ir UAB „LITMA“ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta ir galiojo sutartis dėl automobilio nuomos, todėl kas mėnesį į atsakovės sąskaitą bendrovė privalėjo pervesti po 600,00 Lt (173,77 Eur) nuomos mokesčio. Automobilio nuomos sutarties atsakovė neišsaugojo, sutartis yra pas ieškovę. 2013 m. gruodžio mėn., kaip nurodo ieškovė, automobilio nuomos sutartis nebuvo nutraukta. Atsakovei panaudos teise automobilis „Chysler 300C“ nebuvo perduotas.

30 Nustatyta, jog šalys pripažįsta, kad atsakovė A. G. nuomojo savo automobilį UAB „LITMA“. Tarp šalių kyla ginčas dėl to, kokį laikotarpį automobilis buvo nuomojamas ir kokią sumą A. G. turėjo teisę gauti už automobilio nuomą. Byloje nėra pateikta automobilio nuomos sutartis. Byloje yra pateiktas 2010 m. sausio 4 d. 2 priedas prie automobilio nuomos sutarties Nr. 01/12/2007 (iš 2007 m. gruodžio 3 d.), kuriame nurodyta: „Punktas 2.6 pakeičiamas sekančiai: Nuomininkas kas mėnesį moka 706,00 Lt <...> Nuomotojas sumoka 15 proc. į valstybės biudžetą, išskaičius šią sumą iš Nuomininko pajamų.“ Dokumentas pasirašytas nuomotojos A. G. ir nuomininkės UAB „LITMA“ direktoriaus A. L. (b. t. III, b. l. 17). Atsakovė nurodo, jog sutartis yra likusi pas ieškovę, tačiau ieškovė jos sąmoningai neteikia. Ieškovė nurodo, jog UAB „LITMA“ administracinėse patalpose nebuvo rasta automobilio nuomos sutartis. Šalys sutaria dėl laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. Iš byloje pateiktos 2014 m. sausio 2 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 14/01-02 (b. t. IV, b. l. 10–11) nustatyta, jog automobilis „Chrysler 300 C“ buvo perduotas naudotis UAB „LITMA“, įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis „Chrysler 300 C“ 2018 m. vasario mėnesį buvo perduotas naudotis A. G., byloje nepateikta.

31 Atsakovė paaiškino, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. bendrovėje nebeliko nė vieno darbuotojo, todėl jos sutuoktinis V. G. nenorėdamas, jog brangus turtas būtų paliktas nesaugiai žiemą, pastatė šį automobilį savo namo garaže. Šias faktines aplinkybes patvirtina atsakovės raštas antstolių kontorai ir ieškovės atstovui, jog automobilis nėra paruoštas eksploatuoti žiemą (vasarinis kuras, skysčiai ir t. t.), todėl, atšalus orams, stovėjimas atviroje aikštelėje gali pakenkti jo techninei būklei (b. t. IV, b. 1. 9). Ieškovei pareiškus norą atsiimti šią transporto priemonę, ji 2018 m. vasario 8 d. geranoriškai buvo pristatyta į „Krasta Auto“, (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelę ir perduotas ieškovės nurodytam asmeniui D. P. (b. t. IV, b. 1. 9, b. t. V, b. l. 90–91). Teismas sutinka su atsakovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog tai, kad automobiliu buvo pasirūpinta, neduoda pagrindo teigti, jog ši transporto priemonė buvo perduota naudotis atsakovams. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad sutartis buvo nutraukta, tačiau jos nurodyti motyvai, teismo vertinimu, nėra pakankamai pagrįsti ir įtikinami.

32 Specialisto išvadoje „Dėl UAB „LITMA“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodyta, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą išrašą iš kompiuterinės duomenų bazės „Kelių transporto priemonės registracijos žurnalas pagal identifikacijos numerį“ nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu A. G. vardu savininko teisėmis registruotos transporto priemonės: „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2007 m. liepos 4 d., išregistravimo data 2014 m. rugsėjo 4 d.), „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V1N kodas (duomenys neskelbtini). įregistravimo data 2014 m. kovo 5 d., išregistravimo data 2018 m. rugpjūčio 6 d.).

33 Specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „LITMA“ AB SEB banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 108 atvejais laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. pagrindė piniginių lėšų mokėjimą bankiniais pervedimais į vyr. buhalterei A. G. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB Bank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 20 074,21 Eur (iš jų 2008 m. – 2 085,26 Eur, 2009 m. – 1 042,64 Eur, 2010 m. – 1 911,50 Eur, 2011 m. – 2 085,26 Eur, 2012 m. – 2 085,26 Eur, 2013 m. – 2 085,26 Eur, 2014 m. – 1 911,49 Eur, 2015 m. – 1 597,54 Eur, 2016 m. – 2 730,00 Eur, 2017 m. – 2 540,00 Eur), nurodant mokėjimo paskirtį „už nuomą“, „už automobilio nuomą“, iš kurių laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. 12 atvejų užregistravo apskaitos registre pinigų mokėjimo žurnale iš viso 2 085,26 Eur (Specialisto išvados 15, 23 ir 24 priedai). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog UAB „LITMA“ neišsaugojo 2009 m. sausio 30 d.–2017 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpio banko sąskaitų apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti iš UAB „LITMA“ AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 96 atvejais laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. išmokėtų grynųjų piniginių lėšų į vyr. buhalterei A. G. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB Bank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „už nuomą“, iš viso 17 988,95 Eur (20 074,21 – 2 085,26), užregistravimo banko sąskaitų apskaitos registruose teisingumo (Specialisto išvada 15, 23 ir 24 priedai).

34 Atsakovė A. G. 2020 m. liepos 24 d. į bylą pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą „Dėl A. G. prašymo“, kuriame nurodoma, jog per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 A. G. gavo kito turto nuomos pajamų (24 kodas) iš UAB „LITMA“: 60 192,30 Lt (17 432,89 Eur) ir 7 140 Eur, išskaičiuota pajamų mokesčio 9 035 Lt (2 616,72 Eur) ir 1 072 Eur. Taigi, pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, UAB „LITMA“ mokesčių administratoriui už 2008–2017 metus pateikė Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (forma FR0573), kuriose buvo nurodyta, kad A. G. 2008–2017 metais gavo automobilio nuomos išmokas.

35 Iš byloje pateikto 2010 m. sausio 4 d. 2 priedo prie automobilio nuomos sutarties Nr. 01/12/2007 (iš 2007 m. gruodžio 3 d.) nustatyta: „Punktas 2.6 pakeičiamas sekančiai: Nuomininkas kas mėnesį moka 706,00 Lt <...> Nuomotojas sumoka 15 proc. į valstybės biudžetą, išskaičius šią sumą iš Nuomininko pajamų.“ Iš Specialisto išvados 23 priedo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. už automobilio nuomą buvo mokama po 600 Lt (173,77 Eur). Pažymėtina, jog iš 706 Lt atėmus 15 procentų ir gaunama 600,01 Lt suma, tai yra į A. G. sąskaitą pervestos sumos atitinka 2010 m. sausio 4 d. 2 priede nurodytą sumą už automobilio nuomą.

36 Ekspertizės akte nurodoma, jog iš UAB „LITMA“ banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2017 m. į A. G. sąskaitą buvo pervesta 19 024,05 Eur už transporto nuomą. Ekspertė nurodo, jog automobilių nuoma UAB „LITMA“ skaičiuota vadovaujantis 2007 m. gruodžio 3 d. automobilių nuomos sutartimi Nr. 01/12/2007. Kokia realiai suma buvo sumokėta už automobilio nuomą iš UAB „LITMA“ į A. G. sąskaitą, nėra nurodyta, nes toks klausimas nebuvo pateiktas. Kadangi Specialisto išvados 23 priede yra nurodytos konkrečios A. G. pervestos sumos nurodant datas, taip pat iš kokios UAB „LITMA“ sąskaitos ir į kokią A. G. sąskaitą pinigai yra pervesti, teismas nustatydamas atsakovei A. G. pervestą sumą už automobilio nuomą nurodo, jog vadovaujasi Specialisto išvadoje nurodyta A. G. už automobilio nuomą pervesta suma.

38 Ieškovė nurodo, jog atsakovė A. G., pervesdama pinigus iš ieškovės UAB „LITMA“ į savo banko sąskaitą, be darbo užmokesčio pervedimų ir pervedimų už automobilio nuomą, taip pat atlikdavo pervedimus, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „atsiskaitytiniai“, t. y. kaip atskaitingam asmeniui pervedamos bendrovės lėšos, kurias atskaitingas asmuo turėtų panaudoti bendrovės reikmėms, o nepanaudotus pinigus (likutį) grąžinti bendrovei.

39 Iš specialisto išvados dėl UAB „LITMA“ ūkinės finansinės veiklos 15 priedo matyti, kad 2010 m. lapkričio 15 d. atsakovė A. G. iš savo banko sąskaitos į ieškovės UAB „LITMA“ banko sąskaitą pervedė 1 200,00 Lt (347,54 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „atsiskaitytiniai“ (b. t. VII, b. l. 110). Iš tos pačios išvados 17 priedo matyti, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. atsakovė A. G. iš savo banko sąskaitos į ieškovės UAB „LITMA“ banko sąskaitą pervedė 4 400,00 Lt (1 274,33 Eur), o 2010 m. spalio 29 d. – 1 200,00 Lt (347,54 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „atsiskaitytiniai“ (b. t. VII, b. l. 120), iš viso 1 969,41 Eur. Ieškovė nurodo, jog pripažįsta ir sutinka, kad atsakovė į UAB „LITMA“ sąskaitą grąžino 1 969,41 Eur sumą, kaip nepanaudotus „atsiskaitytinius“.

42 Atsakovė nurodo, jog iš ieškovės UAB „LITMA“ prašomos priteisti 62 091,84 Eur sumos išminusavus lėšas, kurių grąžinimas UAB „LITMA“ pripažintas 2019 m. kovo 6 d. Specialisto išvadoje, atsakovė nėra skolinga bendrovei. Nurodo, jog specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog UAB „LITMA“ nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2014 m. kovo 28 d. 8 atvejais apskaitos dokumentais kasos pajamų orderiais pagrindė grynųjų piniginių lėšų gavimą iš atskaitingo asmens atsakovės, suma – 26 895,37 Eur. Nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2017 m. liepos 28 d. atsakovė pagal pateikiamas avansines apyskaitas pagrindė 17 273,60 Eur (7 240,13 Eur + 10 033,47 Eur) panaudojimą bendrovės reikmėms. Specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „LITMA“ AB SEB banko sąskaitos išrašais laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 17 d. pagrindė grynųjų piniginių lėšų gavimą iš atsakovės, suma – 48 500 Eur.

43 UAB „LITMA“ laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. kovo 28 d. 8 atvejais apskaitos dokumentais kasos pajamų orderiais pagrindė grynųjų piniginių lėšų gavimą iš atskaitingo asmens A. G., iš viso 26 895,37 Eur, jų duomenis 8 atvejais laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. kovo 28 d. užregistravo apskaitos registruose Kasos knygoje, pinigų gavimo žurnale, iš viso 26 895,37 Eur (Specialisto išvados 24 priedas). Atsižvelgdamas į tai, jog specialisto išvadoje nurodoma, kad grynieji pinigai buvo gauti iš A. G., jie buvo užregistruoti ir įtraukti į apskaitą registruose Kasos knygoje, jog šio laikotarpio Kasos knyga yra išsaugota, teismas vertina, jog A. G. pagrindė 26 895,37 Eur grąžinimą UAB „LITMA“.

44 Specialisto išvadoje nurodoma, kad atskaitingas asmuo vyr. buhalterė A. G. avansinėse apyskaitose laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2014 m. spalio 9 d. užregistravo ir buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos čekiais, pinigų priėmimo kvitais) pagrindė piniginių lėšų panaudojimą (atsiskaitymą su tiekėjais, dienpinigių už komandiruotes išmokėjimą, iš viso 7240,13 Eur (Specialisto išvados 21 priedas). Specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „LITMA“ neišsaugojo laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. atskaitingų asmenų ūkinių operacijų apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti pervestų piniginių lėšų, nurodant mokėjimo paskirtyje „atsiskaitytiniai“, užregistravimo apskaitos registruose teisingumo ir panaudojimo pagrįstumo. Pažymėtina, jog fakto, kad UAB „LITMA“ ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai yra išsaugoti, ieškovė neginčija. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadą atliko finansinių žinių turintys specialistai, jie vertino visus UAB „LITMA“ išsaugotus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, todėl teismas daro išvadą, jog A. G. pagrindė 7240,13 Eur panaudojimą UAB „LITMA“ naudai.

45 Atsakovė A. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. liepos 28 d. bendrovės reikmėms panaudojo 10 033,47 Eur, tai įrodo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Nustatyta, jog atsakovė į bylą yra pateikusi avansines apyskaitas, sąskaitas, kvitus (b. t. III, b. l. 23–26, 28–60, 73–115, b. t. VI, b. l 12–39). Pažymėtina, jog atsakovė nepaaiškina, kodėl šių dokumentų nepateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jiems atliekant kratas jos gyvenamosios vietos adresu, taip pat kodėl jų nepateikė specialistei, atliekančiai UAB „LITMA“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, kad jie būtų įvertinti. Pažymėtina, jog atsakovė bendrai nurodo, jog grąžino 10 033,47 Eur sumą, tačiau nepateikia teismui konkrečių skaičiavimų, pagal kuriuos mokėjimus, sąskaitas, apyskaitas susidaro nurodoma 10 033,47 Eur suma. Teismas pažymi, kad dalis finansinių ataskaitų yra surašytos 2013 metais, o šis laikotarpis buvo vertintas Specialisto išvadoje, taip pat didelėje dalyje sąskaitų faktūrų nurodyta, jog paslaugas UAB „LITMA“ vardu gavo V. G., todėl teismas vertina, kad atsakovė A. G. neįrodė, kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. liepos 28 d. UAB „LITMA“ naudai išleido 10 033,47 Eur.

48 Ieškovės su tokia išvada nesutinka, nes iš nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad grynaisiais buvo įneštos ne atsakovės lėšos, o atsakovė į banko sąskaitą įnešė bendrovės grynuosius pinigus. Todėl į ieškovės banko sąskaitą grynaisiais įnešta iš viso 48 500,00 Eur suma negali būti laikoma atsakovės lėšomis ir šia suma negali būti mažinama iš atsakovės priteistina suma. Pažymi, jog atsakovė į bylą nepateikė savo asmeninės sąskaitos banko išrašų, kurie patvirtintų atsakovės teiginį apie grynųjų pinigų išėmimus. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji nurodytu laikotarpiu (2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 17 d.) atitinkamas pinigų sumas turėjo / išėmė grynaisiais iš savo banko sąskaitų.

49 Atsakovė nurodo, jog ieškovė ignoruoja specialisto išvadą dėl 48 500 Eur grynųjų pinigų įnešimo į UAB „LITMA“ sąskaitą, ir nurodo priešingą išvadą, kad tai buvo bendrovės pinigai. Atsakovė kelia klausimą, už kokias paslaugas ieškovė gavo 48 500 Eur grynaisias pinigais iš paslaugų gavėjų ar pirkėjų, kurių gavimo ieškovė negali pagrįsti. Ieškovių atstovai bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, už kokių paslaugų suteikimą ar prekių pardavimą į UAB „LITMA“ kasą nurodytu laikotarpiu galėjo būti įnešta tokia suma, taip pat nepateikė Kasos apskaitos registrų, o Specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „LITMA“ neišsaugojo laikotarpio nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Kasos apskaitos registrų. Ekspertizės akte ekspertė L. R. taip pat nurodo, kad kadangi byloje nėra pateikta UAB „LITMA“ kasos knyga ir kiti apskaitos registrai, patvirtinti, kad UAB „LITMA“ disponavo 48 500 Eur suma, nėra galimybės (Atsakymas į ekspertizės 7 klausimą). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Ž. nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. UAB „LITMA“ nebeturėjo užsakymų, dėl to visiškai sustojo įmonės veikla. Be to, kažkas iš įmonės akcininkų ar darbuotojų informavo, kad UAB „LITMA“ bus likviduojama. Pažymėtina, jog grynųjų pinigų įnešimai į sąskaitą atlikti nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 17 d.

50 Ieškovė ir ekspertė L. R. ekspertizės akte nurodo, kad atsakovė negalėjo disponuoti tokia pinigų suma, tačiau šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės nurodomais motyvais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovei iš UAB „LITMA“ buvo išmokėtos pakankamai didelės pinigų sumos, ieškovė nenurodo, kur kitur atsakovė jas tada panaudojo ir kodėl negalėjo jų grąžinti į UAB „LITMA“ kasą.

51 Kadangi šitie pinigai A. G. buvo įnešti į UAB „LITMA“ sąskaitą, ieškovė neįrodė, kad tai buvo UAB „LITMA“ pinigai, išimti iš kasos, teismas daro išvadą, jog A. G. pagrindė 48 500 Eur piniginių lėšų grąžinimą ieškovei UAB „LITMA“.

52 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovė UAB „LITMA“ neįrodė atsakovės A. G. neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei padarymo fakto. Atsakovė įrodė 158 316,73 Eur (53 637,61 Eur + 20 274,21 Eur + 1 969,41 Eur + 26 895,37 Eur + 7 240,13 Eur + 48 500 Eur) sumos per ginčo laikotarpį panaudojimą UAB „LITMA“ reikmėms ir (ar) grąžinimą UAB „LITMA“, todėl ieškovės UAB „LITMA“ ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl UAB „LITMA“ reikalavimo V. G.

53 Ieškovė nurodo, jog atsakovė A. G., pasinaudodama tuo, jog buvo paskirta ieškovės UAB „LITMA“ direktore, vadybininku įdarbino savo sutuoktinį atsakovą V. G., nors tam nebuvo visiškai jokio poreikio. Priešingai, 2014 m. pagrindinei ieškovės klientei laivybos linijai „HANJIN“ nutraukiant veiklą, ieškovė neteko pagrindinio pajamų šaltinio ir nuosekliai atleidinėjo savo darbuotojus, todėl priimti naują darbuotoją ieškovei buvo tiesiog nuostolinga, be to, tam nebuvo gautas pritarimas nei iš ieškovės UAB „LITMA“ akcininkės, nei iš jos įgaliotinio U. V., kurie apie atsakovo darbą UAB „LITMA“ nieko nežinojo. Formaliai sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovui V. G. iš ieškovės UAB „LITMA“ sąskaitos kas mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis ir sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nors nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors realius darbus UAB „LITMA“ (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, atsakovės A. G., kaip ieškovės UAB „LITMA“ vadovės, sprendimas vadybininku įdarbinti savo sutuoktinį atsakovą V. G. ir jam kas mėnesį mokėti 1 000,00 Lt darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, be bendrovės akcininkės ar jos atstovo sutikimo tuo metu, kai bendrovėje buvo atleidžiami darbuotojai dėl to, kad bendrovė neuždirbo pajamų, neatitiko verslo logikos ir buvo ekonomiškai žalingas bendrovei. Tuo tarpu atsakovas V. G., nors ir suvokdamas, kad į savo sąskaitą iš ieškovės UAB „LITMA“ nepagrįstai gauna darbo užmokestį, tam neprieštaravo ir gautų pinigų ieškovei negrąžino. Todėl bendrais atsakovų A. ir V. G. veiksmais ieškovei UAB „LITMA“ buvo padaryta žala, lygi atsakovui iš viso išmokėto darbo užmokesčio sumai, t. y. 10 336,90 Eur, už kurią solidariai atsakingi abu atsakovai.

54 Atsakovai A. G. ir V. G. su tokiais ieškovės motyvais nesutiko. Nurodė, kad sutikimą priimti į darbą V. G. davė akcininkės patikėtinis ir direktorius U. V.. Priėmimas ir atlyginimo dydis buvo derinti su juo. V. G. pradėjo dirbti iš darbo išėjus L. C.. Jis buvo atsakingas už įmonės transporto bei patalpų priežiūrą.

55 Iš byloje pateiktos 2014 m. gegužės 15 d. Darbo sutarties nustatyta, jog V. G. nuo 2014 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti UAB „LITMA“ vadybininku puse etato. Ši darbo sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Darbo sutartį su V. G. pasirašė tuo metu direktoriaus pareigas ėjusi A. G., kuri yra V. G. sutuoktinė.

56 2019 m. lapkričio 12 d. Nutarime nurodyta, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo centrinės duomenų bazės duomenis, draudėjo ir jo darbuotojų duomenis matyti, kad V. G. (V. G.) UAB „LITMA“ įdarbintas nuo 2014 m. liepos 1 d. ir dirbo iki 2017 m. liepos 6 d. Specialisto išvadoje nurodoma, jog UAB „LITMA“ nuo V. G. apskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo išskaičiavo ir sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas.

57 Kaip liudytojas byloje apklaustas U. V. nurodė, jog sutikimo priimti į darbą V. G. nedavė, lankydamasis UAB „LITMA“ patalpose jis niekada nematė ten dirbančio V. G.. Nurodė, jog V. G. tik ateidavo į svečius aplankyti, bet ne dirbti. Patvirtino, kad V. G. vieną kartą parvežė jį iš oro uosto, bet tai buvo draugiška paslauga, o ne darbo funkcijų atlikimas. Kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime apklausta UAB „LITMA“ vadybininkė L. Ž. parodė, kad V. G. buvo atsakingas už įmonės transporto priemonių priežiūrą, taip pat teko girdėti, kad jis prižiūrėjo akcininkės ir direktoriaus nekilnojamąjį turtą. Į darbą jis buvo priimtas 0,5 etato.

58 Atsakovai nurodė, jog V. G. į darbą buvo priimtas vietoj L. C., kuri išėjo iš darbo. Taip pat pažymėjo, jog UAB „LITMA“ tuo metu priėmė į darbą vadybininke L. Ž., todėl ieškovės nurodyti motyvai, jog buvo mažinamas darbuotojų skaičius, todėl sutikimas priimti į darbą V. G. negalėjo būti duodamas, yra nepagrįsti. Šias atsakovų nurodytas faktines aplinkybes patvirtina 2019 m. lapkričio 12 d. nutarime nurodytos faktinės aplinkybės, jog L. C. UAB „LITMA“ dirbo nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. buhaltere, o L. Ž. UAB „LITMA“ dirbo nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio vadybininke.

61 Ieškovė nurodo, jog atsakovės A. G. sutuoktinis atsakovas V. G., nebūdamas paskirtas ieškovės UAB „LITMA“ atskaitingu asmeniu, neprieštaravo tam, jog atsakovė A. G. iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovo asmeninę banko sąskaitą be jokio teisinio pagrindo pervestų įvairias pinigų sumas, mokėjimo paskirtyje pavadintas „atsiskaitytiniais“. Atsakovas V. G. nurodytų į savo sąskaitą gautų sumų panaudojimo ieškovės UAB „LITMA“ reikmėms nepagrindė, pinigų ieškovei negrąžino (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl mano, kad prievolė grąžinti ieškovei UAB „LITMA“ iš jos sąskaitos be jokio teisinio pagrindo į atsakovo V. G. sąskaitą pervestą bendrą 1 833,29 Eur sumą yra solidari atsakovų prievolė (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 3.109 straipsnio 1, 3 dalys).

62 Atsakovai nurodo, jog bendrovės direktorius buvo priėmęs įsakymą dėl suteikimo teisės disponuoti bendrovės pinigais ne tik atsakovui, bet ir naujai priimtai vadybininkei L. Ž., kurie gaudavo „atsiskaitytinius“ ir teikdavo avansines apyskaitas, tačiau šitokio įsakymo atsakovas negali pateikti, nes jis yra pas ieškovę, kuri sąmoningai šių duomenų neteikia teismui. Kadangi atsakovas rūpinosi bendrovės automobilių priežiūra, todėl iškilus įvairių problemų atsakovui buvo pervesta 1 833,29 Eur, tačiau šios lėšos pagal avansines apyskaitas – „atsiskaitytinius“ buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Šias paminėtas pinigines lėšas atsakovas įgijo teisėtu pagrindu, todėl nėra pagrindo teigti, kad gaudamas šią sumą atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Tai, kad avansinės apyskaitos nėra pasirašytos bendrovės vadovo, nedaro jų negaliojančių, nes piniginės lėšos panaudotos bendrovės reikmėms, tai įrodo kvitai, sąskaitos ir kt. Avansines apyskaitas pasirašo bendrovės vadovas, todėl atsakovas negali atsakyti už bendrovės vadovo veiksmus, kurių jis neatliko.

63 Iš byloje atsakovų pateiktų finansinių apyskaitų su kvitais nustatyta, jog V. G. UAB „LITMA“ poreikiams išleido, panaudojo iš viso 1 498,43 Eur sumą (2016 m. gruodžio 5 d., sąskaita faktūra 93 Eur sumai (b. t. III, b. l. 115), 2016 m. gruodžio 2 d. – 184,27 Eur (b. t. III, b. l. 114); 2016 m. gruodžio 5 d. – 71,20 Eur (b. t. III, b. l. 113); 2016 m. gruodžio 3 d. – 12,08 Eur (b. t. III, b. l. 111); 2016 m. lapkričio 16 d. – 42,90 Eur (b. t. III, b. l. 109); 2016 m. lapkričio 30 d. – 32,73 Eur (b. t. III, b. l. 108); b. t. III, b. l. 105–106 – 36 Eur panaudojimas padangų montavimui; 2016 m. rugsėjo 19 d. – 29,70 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d.– 56,33 Eur (b. t. III, b. l. 102–104); b. t. III, b. l. 98, 99 – 107,78 Eur panaudojimas; b. t. III, b. l. 96, 97 – 40 Eur ir 28,93 Eur panaudojimas 2016 m. balandžio 15 d.; b. t. III, b. l. 94 – 29,11 Eur panaudojimas 2016 m. sausio 30 d. už kurą; 2015 m. lapkričio 30 d. – 66 Eur panaudojimas (b. t. III, b. l. 89–92); 2015 m. balandžio 29 d. – 238,97 Eur (b. t. VI, b. l. 5–11 ir b. t. III, b. l. 76–79); 2015 m. spalio 30 d. – 127 Eur panaudojimas (b. t. III, b. l. 86–88); 2015 m. rugsėjo 1 d. – 93,99 Eur panaudojimas (b. t. III, b. l. 82–85); 2015 m. birželio 19 d. – 39,45 Eur panaudojimas (b. t. III, b. l. 81); 2017 m. kovo 3 d. – 147,00 Eur panaudojimas (b. t. III, b. l. 74); 2017 m. kovo 23 d. – 22,00 Eur panaudojimas (b. t. III, b. l. 75)).

64 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

65 Taigi, atsakovas, kaip darbuotojas, kuriam darbdavys į sąskaitą pervedė pinigus tam, kad padengtų su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas, turėjo pareigą pateikti vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir surašyti avanso ataskaitą, joje nurodyti šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas arba grąžinti nepanaudotus pinigus. Pažymėtina, jog ieškovui įrodžius, kad atsakovui buvo išmokėtas avansas darbo funkcijoms atlikti, atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog jam išmokėti avansai iš tiesų buvo panaudoti pagal tikslinę paskirtį, t. y. įrodyti, kad iš tiesų už UAB „LITMA“ jam pervesta 1 833,29 Eur suma buvo panaudota bendrovės interesams arba jai grąžinta.

66 Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. G. buvo įdarbintas ir dirbo UAB „LITMA“, ieškovė pateikė įrodymus, kad V. G. buvo pervesta 1 833,29 Eur suma pavedimuose nurodant „atsiskaitytiniai“, atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovės UAB „LITMA“ naudai panaudojo 1 498,43 Eur sumą, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių likusios 334,86 Eur sumos panaudojimą arba grąžinimą ieškovei, teismas mano, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo atsakomybei atsirasti, todėl ji gali būti taikoma (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovas, kaip darbuotojas, negrąžinęs ir (ar) nepateikęs buhalterei avansinių apyskaitų, patvirtinančių, kad jam išmokėti 334,86 Eur buvo panaudoti bendrovės reikmėms, savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė 334,86 Eur žalą darbdaviui ir privalo ją visą atlyginti (2017 m. DK 151 straipsnis, DK 255 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymi, kad ieškovė netinkamai ieškinyje kvalifikavo šalių santykius, jiems taikydama nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir netaikydama darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, tačiau teismas nustatė visas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, sudarančias pagrindą jam taikyti neribotą materialinę atsakomybę.

71 Atsakovė nurodo, kad tarp UAB „Zalfrachtas“ ir atsakovės 2003 metais buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė ieškovei UAB „Zalfrachtas“ nuomojo automobilį už 650,00 Lt nuomos mokestį per mėnesį, todėl šiuo laikotarpiu atsakovei pagrįstai buvo pervedamos lėšos už automobilio nuomą. Kadangi visi įrodymai, susiję su sudaryta nuomos sutartimi, yra pas ieškovę, todėl atsakovė jų neturi ir negali pateikti. Nuo 2008 metų iki 2012 gruodžio mėn. automobilio nuomos mokestis sudarė 9 592,22 Eur, o laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. automobilio nuomos mokestis sudarė 4 953,76 Eur, iš viso nuo 2008 m. iki 2017 metų atsakovei pagrįstai buvo pervesta 14 548,98 Eur piniginių lėšų už automobilio nuomą. Ši aplinkybė nustatyta 2019 m. lapkričio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovei A. G. (b. t. VIII, b. l. 107). Nors specialisto išvadoje yra fiksuota nuomos suma tik 2 537,14 Eur, tačiau visos gautos nuomos pajamos buvo deklaruotos ir pateiktos VMI, todėl iš viso automobilio nuomos suma sudaro 14 548,98 Eur, kuri realiai buvo išmokėta atliekant pavedimus į priklausančią AB „Swedbank“.

72 Ieškovė su tokia pozicija nesutinka. Nurodo, jog tarp atsakovės ir ieškovės UAB „Zalfrachtas“ nesant sutarties dėl automobilio nuomos, kuri tai patvirtintų, ar kitokių duomenų, patvirtinančių sutartinių nuomos teisinių santykių egzistavimą tarp ginčo šalių, toks atsakovės teiginys yra nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovė pati tvarkė ir buvo atsakinga už ieškovės buhalterinę apskaitą, faktiškai viena pati disponavo visais ieškovės veiklos dokumentais ir yra nelogiška, kad ji būtų neišsaugojusi automobilio nuomos sutarties, kurios pagrindu vedė sau iš ieškovės pinigus. Tai netiesiogiai rodo, kad jokia automobilio nuomos sutartis realiai nebuvo sudaryta ir atsakovė nepagrįstai sau vedė pinigus už automobilio nuomą.

73 Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė A. G., pervesdama pinigus iš ieškovės UAB „Zalfrachtas“ į savo banko sąskaitą, be darbo užmokesčio pervedimų, taip pat atlikdavo pervedimus, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „už nuomą“ (b. t. IV, b. l. 68). Byloje automobilio nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės UAB „Zalfrachtas“ ir atsakovės A. G., nėra pateikta.

81 2019 m. lapkričio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą A. G. nurodoma, kad A. G. advokatės O. G. 2019 m. sausio 8 d. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktame prašyme buvo pridėtos dokumentų kopijos, o būtent atsiskaitymai su „Western Union“ (už laikotarpį nuo 2014 metų iki 2017 m. balandžio 10 d.). Pagal pateiktus dokumentus nutarime nustatyta, kad buvo atlikti piniginių lėšų pavedimai UAB „Zalfrachtas“ atstovaujančiai advokatei Rusijoje J. K. už atstovavimą arbitražo byloje: 2014 m. rugpjūčio 28 d. atliktas 1 506,02 Eur sumos pavedimas, 2014 m. rugsėjo 16 d. – 2 594,27 Eur, 2015 m. lapkričio 5 d. – 671 Eur, 2015 m. gruodžio 29 d. – 3090 Eur, 2016 m. kovo 16 d. – 1 133 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 1 421,40 Eur, 2016 m. gegužės 19 d. – 1 833,40 Eur, 2016 m. gegužės 19 d. – 1 781,90 Eur, 2017 m. kovo 3 d. – 1 957 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. – 1 498,65 Eur. Iš viso pervesta suma sudaro 17 486,64 Eur. Tai pagrindžia ir pateiktos už nurodytą laikotarpį avansinės apyskaitos. Šios sumos neginčija ir ieškovė UAB „Zalfrachtas“ civilinėje byloje Nr. e2-972- 796/2018.

82 Iš bylos medžiagos nustatyta, jog į bylą yra pateikti šie įrodymai, patvirtinantys pinigų pervedimą advokatei J. K.: 2017 m. balandžio 10 d. 1 498,65 Eur mokėjimą patvirtinantys dokumentai, 2017 m. kovo 3 d. 1 957 Eur mokėjimą patvirtinantys dokumentai, 2016 m. gegužės 19 d. – 1 781,90 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 1 421,40 Eur, 2016 m. kovo 16 d. – 1 133 Eur, 2015 m. gruodžio 29 d. – 3 090 Eur, 2014 m. rugsėjo 16 d. – 2 594,27 Eur ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. – 1 833,40 Eur mokėjimą patvirtinantys dokumentai, 2014 m. rugpjūčio 28 d. „Western Union“ siuntimo blankas, kuriame nurodoma siunčiama 1 506,02 Eur (5 200 Lt) suma, ir 2015 m. lapkričio 5 d. siuntimo blankas – 671 Eur suma (b. t. III, b. l. 128–129, 131–132, 134–135, 137–138, 141, 143–145, 146, 148, 150, 152). Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad iš viso iš savo sąskaitos pervedė advokatei J. K. 17 486,64 Eur.

83 Ekspertizės akte taip pat nurodoma, jog, pagal byloje esančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (čekius, kvitus, „Western Union“ pinigų perlaidas), laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovė A. G. pervedė UAB „Zalfrachtas“ Rusijoje atstovaujančiai advokatei J. K. 17 006,23 Eur. Įvertinus ekspertės nurodytas pavedimų datas ir pervestas sumas, paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nustatyta, jog ekspertė nurodė tik pačios pervestos sumos dydį, tačiau neįskaičiavo komisinio mokesčio, kurį atsakovė A. G. taip pat sumokėjo iš savo sąskaitos.

84 Pažymėtina, jog Specialisto išvadoje yra įskaitomi ir vertinti A. G. advokatei laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 30 d. atlikti pervedimai. Byloje pavedimų ir atliktų mokėjimų 2008–2013 metais nėra pateikta, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti specialistės išvadoje nurodytomis sumomis ir jų dydžiais. Teismo papildomai vertinti mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 metų (imtinai), todėl teismas šituos mokėjimus įskaito.

87 Atsakovė nurodo, jog įnešė iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais į sąskaitą per 2014 metus 37 000 Lt (10 715,94 Eur), tai patvirtina ieškovės pridėtas bendrovės sąskaitos išrašas prie pradinio ieškinio (2014 m. gegužės 30 d. – 20 000 Lt; 2014 m. birželio 2 d. – 17 000 Lt), o 2014 m. birželio 4 d. – 5 000, taip pat Specialisto išvados 39 priedas. Iš pridėtų ieškovės sąskaitos išrašų matyti, kad 2014 m. gegužės 29 d. atsakovė grąžino bendrovei 6 000 Lt; 2014 m. gegužės 30 d. per kasą grąžino 20 000 Lt; 2014 m. birželio 2 d. per kasą grąžino 17 000 Lt; 2014 m. birželio 4 d. atsakovė pervedė į bendrovės sąskaitą 5 000 Lt „atsiskaitytinių“; 2014 m. birželio 9 d. – 7 000 Lt „atsiskaitytinių“ (b. t. 1V, b. l. 86), 2016 m. rugsėjo 15 d. – 13 000 Eur; 2016 m. spalio 12 d. – 10 000 Eur; 2017 m. kovo 17 d. – 7 000 Eur (b. t. IV, b. l. 117, 121–122).

88 2019 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 8 d iki 2014 m. birželio 2 d. atsakovė į bendrovės sąskaitą įnešė 47 990,78 Eur (Specialisto išvados 33 ir 39 priedai). Ieškovė apie šių lėšų grąžinimo pagrįstumą patikslintame ieškinyje nieko nepasisako. Kadangi Specialisto išvados 39 priede nurodyta, kada ir kokios sumos buvo įneštos į UAB „Zalfrachtas“ banko sąskaitas nurodant, kad pinigus įnešė A. G., teismas neturi pagrindo nesant kitų įrodymų, paneigiančių nurodytus, jais netikėti ir jais nesivadovauti, todėl vertina, jog A. G. grąžino UAB „Zalfrachtas“ 47 990,78 Eur sumą įnešdama ją į ieškovės sąskaitą.

91 Ieškovė su šiais teiginiais ir įrodymais nesutinka. Nurodo, kad kasos pajamų orderiuose nėra parašo asmens, patvirtinančio, jog atsakovės perduodami pinigai buvo priimti į bendrovės kasą. Atsakovė nurodo, jog jos pateiktuose kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad mokėtojas – atsakovė, ir šie pateikti įrodymai ieškovės nėra nuginčyti.

92 Atsakovė nurodo, jog ieškovės versija, kad atsakovės įnešti pinigai yra ieškovės, yra nepagrįsta, nes bendrovėje nebuvo kito asmens – kasininko, kuris būtų patvirtinęs, jog pinigai priimti. Šią aplinkybę gali patvirtinti tik įrašai Kasos knygoje, tačiau ieškovė neišsaugojo šių dokumentų arba nenori jų pateikti, nes jie akivaizdžiai patvirtins atsakovės įneštų grynųjų pinigų į kasą teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina, jog įnešti į bendrovės kasą pinigai vėliau buvo pervedami į bendrovės sąskaitą, tačiau jokiu būdu nėra pagrindo teigti, jog tai bendrovės pinigai.

93 Iš byloje pateiktų Kasos pajamų orderių nustatyta, jog jie pasirašyti pačios A. G. ir kaip įnešančio, ir kaip grąžinančio pinigus asmens. Specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „Zalfrachtas“ neišsaugojo 3 vienetų kasos apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių, kurių bendra suma 30 000 Eur, iš jų: 2016 m. rugsėjo 15 d. kasos pajamų orderio Nr. 2 – 13 000 Eur, 2016 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderio Nr. 3 – 10 000 Eur, 2017 m. kovo 17 d. kasos pajamų orderio Nr. 1 – 7 000 Eur. Specialisto išvadoje vadovautasi atsakovės pateiktais dokumentais. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog UAB „Zalfrachtas“ neišsaugojo atskaitingų asmenų apskaitos registrų, laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.; kasos apskaitos registrų, laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., todėl patikrinti, ar šie pinigai buvo įnešti į kasą, nėra galimybės. Už kasos apskaitos registrų išsaugojimą atsakingas bendrovės vadovas. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad UAB „Zalfrachtas“ buvo paskirtas asmuo, einantis kasininko pareigas, priešingai, kaip liudytojas apklaustas U. V. nurodė, jog UAB „Zalfrachtas“ kasininko pareigas ėjo A. G.. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu I. P., UAB „Zalfrachtas“ vadovas, pripažintas kaltu, jog įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „Zalfrachtas“ buhalterinės apskaitos dokumentų, be kita ko, ir 3 (vnt.) kasos apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių, kurių bendra suma 30 000 Eur, iš jų: 2016-09-15 kasos pajamų orderio Nr. 2 – 13 000 Eur, 2016-10-12 kasos pajamų orderio Nr. 3 – 10 000 Eur, 2017-03-17 kasos pajamų orderio Nr. 1 – 7 000 Eur.

95 Atsakovė A. G. nurodė, jog visus iš ieškovės gautus pinigus atsakovė panaudojo ieškovės reikmėms.

101 Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė su pradiniu ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. sausio 26 d. Ieškovė patikslintu ieškiniu iš atsakovės A. G. prašo priteisti 161 450,88 Eur sumą kaip be pagrindo įgytą turtą per laikotarpį nuo 2006 m. iki 2017 m. Ieškinyje nurodo, kad iš UAB „STC Terminalas“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad per 2006–2007 metus pagal operacijas su atsakove A. G. į jos sąskaitą buvo pervesta 2006 m. – 3 460,08 Eur, 2007 m. – 4 901,82 Eur, iš viso 8 361,90 Eur.

102 Atsakovė nurodo, jog ieškovės pareikštam reikalavimui dėl piniginių lėšų išieškojimo už 2006–2007 metus turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.

112 Ieškovė neginčija fakto, kad atsakovė A. G. dirbo UAB „STC Terminalas“ vyr. buhaltere laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2017 m. gruodžio 1 d. (b. t. III, b. l. 161). 2019 m. vasario 22 d. Specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-9-2000 (toliau – Specialisto išvada) dėl UAB „STC Terminalas“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad įvertinus UAB „STC Terminalas“ darbuotojos darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodytus duomenis, metinėse pajamų deklaracijose nurodytą darbuotojai A. G. išmokėtą apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų, išskaičiuoto / sumokėto gyventojų pajamų mokesčio sumas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai deklaruotą išskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą nustatyta, kad darbuotojai A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėtas 2 872,80 Eur dydžio darbo užmokestis; 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėtas 3 622,06 Eur dydžio darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo išmokėtas 1 020,72 Eur dydžio darbo užmokestis. Iš viso per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atleidimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d., A. G. buvo išmokėtas 7 515,58 Eur dydžio darbo užmokestis. Pažymėtina, jog atsakovė A. G. procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog su Specialisto išvadoje apskaičiuota darbo užmokesčio suma sutinka, jos neginčijo.

114 Atsakovė nurodė, kad gautas pinigines lėšas iš ieškovės atsakovė panaudojo tinkamai pagal poreikį ir bendrovės vadovo nurodymus, pateikdama bendrovei avanso apyskaitas –„atsiskaitytinius“. Kitos nepanaudotos lėšos atsakovės buvo grąžintos atgal įmonei, tačiau atsakovė neturi įrodymų, nes buhalteriniai dokumentai – kasos pajamų orderiai, avanso apyskaitos, yra UAB „LITMA“ priklausančiose patalpose, jų ieškovė sąmoningai nenori pateikti teismui, teigdama, kad bendrovei atsakovė nėra perdavusi ir jų neturi. Kadangi atsakovė ieškovės piniginių lėšų nėra pasisavinusi, jas panaudojo įmonės reikmėms, todėl teigti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nėra ieškovei teisinio pagrindo.

116 Iš Specialisto išvados 31 priedo nustatyta, jog 2016 m. spalio 25 d. Kasos pajamų orderiu Nr. 6 A. G. į UAB „STC Terminalas“ kasą grąžino 9 000 Eur „atsiskaitytinių“, 2016 m. lapkričio 11 d. Kasos pajamų orderiu Nr. 7 grąžino 4 500 Eur „atsiskaitytinių“, 2017 m. kovo 17 d. Kasos pajamų orderiu Nr. 1 grąžino 5000 Eur „atsiskaitytinių“. Daugiau jokių pervedimų ar mokėjimų grynaisiais į sąskaitą arba grąžinimo į kasą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. atsakovė A. G. neatliko.

117 Iš bylos medžiagos nustatyta jog atsakovė remdamasi į bylą jos pačios pateiktais kasos pajamų orderio kvitais (b. t. III, b. l. 171–172) įrodinėja, kad grąžino 18 500,00 Eur sumą grynųjų pinigų (2017 m. kovo 17 d. – 5 000,00 Eur, 2016 m. lapkričio 11 d. – 4 500,00 Eur, 2016 m. spalio 25 d. – 9 000,00 Eur). Ieškovė nurodo, jog nesutinka su atsakovės A. G., byloje įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ji ieškovei grąžino 18 500,00 Eur sumą grynųjų pinigų, nes dalis kasos pajamų orderių yra surašyti ir pasirašyti vien tik pačios atsakovės, o vienas iš viso nepasirašytas. Jame nėra parašo asmens, patvirtinančio, jog atsakovės perduodami pinigai buvo gauti ir už bendrovės kasą atsakingo asmens priimti. Ieškovė nurodo, kad pačios skolininkės surašytų raštelių, nesant jokių kitų įrodymų, nepakanka pagrįsti pinigų grąžinimo ieškovei fakto (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, užimdama vyr. buhalterio pareigas daugelį metų keliose bendrovėse, tikrai turėjo suprasti ir suprato, kokie privalomi reikalavimai yra taikomi grynųjų pinigų įnešimo į įmonės kasą dokumentams ir kad vien jos pačios pasirašytas pinigų įnešimo į kasą orderis nėra tinkamas dokumentas. Taip pat pažymi, kad iš ieškovės UAB „STC Terminalas“ banko sąskaitos išrašų (b. t. IV, b. l. 65–67) matyti, kad atsakovės nurodytos pinigų sumos į ieškovės banko sąskaitą nebuvo įmokėtos. Tai netiesiogiai taip pat patvirtina aplinkybę, kad jokie grynieji pinigai atitinkamais laikotarpiais į ieškovės kasą nebuvo įnešti. Atsakovė nurodo, jog tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes kasos pajamų orderiuose aiškiai nurodyta, jog šios piniginės lėšos gautos iš atsakovės ir šios lėšos pagal pajamų orderius buvo įneštos į bendrovės kasą, o vėliau perduotos į UAB „Litma“ kasą. Pažymi, kad 2016 metais bendrovė jokios veiklos nevykdė, 2016–2017 metais bendrovėje darbuotojų, išskyrus atsakovę, nebedirbo, todėl atsakovė negalėjo gauti iš bendrovės ar jos darbuotojų ar trečiųjų asmenų jokių piniginių lėšų, todėl ieškovės versija, jog tai bendrovės lėšos, prieštarauja šiems paminėtiems rašytiniams įrodymams.