Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2022-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-710-370/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
e2A-710-370/2022
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00406-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Tomas Venckus, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų Koordinatoriai“
Atsakovas
Neringos savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-710-370/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00406-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų Koordinatoriai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-538/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų Koordinatoriai“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Active Construction Management“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų Koordinatoriai“ (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2019 m. liepos 12 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo vienašališkai nutraukta 2019 m. vasario 11 d. sutartis, neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. vasario 11 d. su atsakove sudarė sutartį (toliau – Sutartis). Ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti statinio statybos techninės priežiūros ir statinio statybos sutarties administravimo (FIDIC inžinieriaus) paslaugas vykdant Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukciją, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nuo Sutarties sudarymo iki 2019 m. liepos atsakovė neturėjo pastabų ir pretenzijų dėl ieškovės sutartinių prievolių vykdymo, jos teikiamų paslaugų kokybės, tačiau 2019 m. liepos 12 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu ir Sutarties 9.4 papunkčiu, vienašališkai nutraukia Sutartį, jos nutraukimo diena laikant 2019 m. liepos 22 d. Ieškovės vertinimu, ji tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nepadarė nei pranešime nurodytų, nei kitų Sutarties pažeidimų. Atsakovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, jog nevykdė sutartinio įsipareigojimo teikti paslaugų teikimo ataskaitas. Ieškovės teiginys, kad 2019 m. balandį ir gegužę rangovė trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Active Construction Management“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Irdaiva“) (toliau – ir trečiasis asmuo, rangovė) sustabdė rangos darbų vykdymą objekte ir todėl ieškovė nebeturėjo apie ką rašyti ataskaitų, nepagrįstas, nes trečiasis asmuo objekte dirbo iki 2019 m. gegužės 31 d. Vien Sutarties 3.1.5 papunkčio pažeidimas – kasmėnesinių ataskaitų neteikimas už 2019 m. balandį, gegužę, birželį – yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Sutartį atsakovė nutraukė pagrįstai. Tačiau svarbesnis pažeidimas, kuriam atsakovė suteikė esminio Sutarties pažeidimo reikšmę, buvo netinkamas veikimas vykdant Sutartį. Statybos auditorius UAB Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras pateikė išvadas ir paskaičiavimus, kad trečiojo asmens atlikti objekto ardymo darbai negalėjo būti įkainoti 462 632,61 Eur, o yra verti tik 131 183,94 Eur. Toks ieškovės aplaidumas ar sąmoningas pareigų nevykdymas galėjo sukelti atsakovei didelę turtinę žalą, jei atsakovė būtų visiškai apmokėjusi trečiojo asmens išrašytas sąskaitas už objekto ardymo darbus. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1277-730/2019 atsakovė yra priversta reikalauti priteisti iš trečiojo asmens daugiau nei 36 000 Eur permoką. Ieškovė iš esmės pažeidė statybos techninius reikalavimus – leido rangovei vykdyti darbus objekte neturint projekto. Trečiasis asmuo ir ieškovė galbūt veikė išvien, siekdamos nepagrįstai padidinti objekto ardymo darbų, žemės darbų ir kitų rangos sutarties pradžioje atliekamų darbų vertę. Galimas tokių veiksmų tikslas buvo gauti kuo didesnę naudą iš rangos sutarties vykdymo ir nutraukti rangos sutartį jos neįvykdžius. Atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį vien dėl to, kad ieškovė nevykdė sutartinio įsipareigojimo kas mėnesį pateikti atsakovei paslaugų teikimo ataskaitas. Darbo projektas griovimo ir žemės darbų daliai negalėjo būti parengtas, kadangi nebuvo atlikti žemės sklypo inžineriniai geologiniai tyrimai, nesudaryta inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita. Į bylą pateiktas statybos darbų technologijos projektas yra parengtas ne 2019 m. vasarį, bet vėliau, galbūt bylos nagrinėjimo metu. Šis statybos darbų technologijos projektas, matyt, yra nevykusi kito projekto kopija, kadangi 2019 m. rengtas statybos darbų technologijos projektas paremtas seniai nebegaliojančiais teisės aktais, taigi, leisdama trečiajam asmeniui dirbti be darbo projekto, ieškovė darė esminį Sutarties pažeidimą.

4. Trečiasis asmuo prašė ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė negalėjo vienašališkai nutraukti Sutarties su ieškove, remdamasi faktiniais darbų kiekiais. Keisti darbų kainą pagal faktinius darbų kiekius būtų galima, jeigu darbų kaina būtų apytikrė. Darbų atlikimo metu atsakovė aktyviai dalyvavo pasitarimuose, todėl jos argumentas, jog pasitikėjo technine priežiūra ir todėl pasirašė atliktų darbų aktus, nepagrįstas. Remiantis atliktų darbų aktais, už ardymo darbus rangos sutarties šalys susitarė dėl fiksuotos 462 632,61 Eur kainos. Atsakovė neneigia, kad ardymo darbai atlikti visa apimtimi, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už šiuos darbus sutartą fiksuotą kainą. Rangos sutarties šalys susitarė, kad bus mokama už darbą kaip už vienetą, neatsižvelgiant į tai, koks konkrečių darbų kiekis. Nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Rangos sutarties šalys susitarė dėl fiksuotos kainos, todėl visi atsakovės argumentai dėl išgabento statybinių atliekų kiekio, konstrukcijų tūrio, sunkvežimių kiekio, UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro išvados yra teisiškai nereikšmingi. Ieškovė, kaip techninė prižiūrėtoja, pagrįstai priėmė šiuos trečiojo asmens atliktus darbus ir pasirašė atliktų darbų aktus. Atsakovė neturi teisės nemokėti už darbus ir ginčyti darbų kiekius dar ir dėl to, kad atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3 yra pasirašiusi ir visus darbus priėmusi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi nesąžiningus veiksmus, klaidinusi atsakovės atstovus, teikusi apgaulingą informaciją ar vertusi pasirašyti atliktų darbų aktus. UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro išvados nepagrįstos ir turi būti vertinamos kritiškai. Kasmėnesinių paslaugų teikimo ataskaitų neteikimas nėra esminis Sutarties pažeidimas ir esant šiam pažeidimui Sutartis negali būti vienašališkai nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 286,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens prašymą dėl bylos sustabdymo, sustabdė bylą, iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Active Construction Management“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Statybų koordinatoriai“, mažajai bendrijai (MB) „Virmalda“, bankrutavusiai UAB „Kortas“ dėl skolos, nuostolių ir sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės priešieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, nustatyti ieškovės atliktų rangos darbų vertę, priteisti iš ieškovės atsakovei permoką už faktiškai neatliktus rangos darbus. Byla, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu. Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 18 d., Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo sprendimą palikus nepakeistą.

4. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovei (trečiajam asmeniui nagrinėjamoje byloje) priteistina skola apskaičiuotina ne pagal atliktų darbų aktuose nurodytą ardymo darbų įkainojimą, o pagal teismo eksperto S. M. 2020 m. vasario 18 d. išvadoje nurodytą ardymo darbų sutartinę vertę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutartinė ardymo darbų kaina eksperto išvadoje apskaičiuota pagal visų rangos darbų skaičiuojamosios kainos (7 934 225,31 Eur) ir ardymo darbų skaičiuojamosios kainos (445 712,01 Eur) procentinį santykį (5,24 proc.). Visų rangos darbų ir ardymo darbų skaičiuojamąsias kainas teismo ekspertas nustatė pagal objekto techninio projekto lokalinę sąmatą, suvestinį statybos darbų apskaičiavimą, įvertinęs statybinių šiukšlių transportavimo kiekį ir jų transportavimą. Teismo eksperto taikytas statybinio laužo tūrinės masės rodiklis (2,1 t/m³) pagrįstai apskaičiuotas įvertinus susigulėjusio statybinio laužo tūrį, o ne statybinio laužo tūrį, esant neišardytoms pastato konstrukcijoms (kaip 2019 m. liepos 17 d. pažymoje nurodė UAB Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras). Taip pat nurodė, kad atsakovė teismo eksperto nurodytų duomenų apie atliekų išvežimo atstumą nepaneigė, be to, UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro 2019 m. liepos 17 d. pažymoje ir teismo eksperto išvadoje nurodytas toks pat statybinių šiukšlių transportavimo papildomas atstumas. Kadangi abi šalys sutinka, kad ardymo darbus ieškovė atliko 100 proc., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovei priteistinos 267 860,14 Eur skolos bei 2 411 Eur delspinigių už atliktus ardymo darbus. Taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti, jog ieškovės (trečiojo asmens nagrinėjamoje byloje) atliktų ardymo darbų objekte vertė lygi 131 183,94 Eur ir priteisti atsakovei iš ieškovės 36 389,46 Eur permoką už faktiškai neatliktus ardymo darbus, nustačius, kad tokios atsakovės nurodytos ardymo darbų vertės neatitinka sutartinių kainų, nurodytų teismo eksperto išvadoje.

5. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta, jog trečiojo asmens nurodytų darbų kiekis ir kaina skiriasi nuo faktinių darbų kiekio ir kainos, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nevykdė statybos techninės prižiūrėtojos pareigų, įtvirtintų įstatyme, teisės aktuose ir Sutartyje – tikrinti, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktinius ir, jei reikia, organizuoti tų kiekių nustatymą matuojant; informuoti raštu statytoją (atsakovę), jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių; pasirašyti (vizuoti) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktinius, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Sutarties sąlygas.

6. Įrodinėdama Sutarties nutraukimo teisėtumą atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nevykdė sutartinio įsipareigojimo teikti paslaugų teikimo ataskaitas. Sutarties 3.1.5 papunkčiu ieškovė įsipareigojo kas mėnesį pateikti atsakovei Sutarties priede Nr. 2 nurodytos formos paslaugų teikimo ataskaitą; paslaugų teikimo ataskaitos turi būti teikiamos be atsakovės reikalavimo.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė pripažino, jog nevykdė sutartinio įsipareigojimo teikti paslaugų teikimo ataskaitas motyvuodama tuo, kad 2019 m. balandį ir gegužę trečiasis asmuo sustabdė rangos darbų vykdymą objekte, todėl ieškovė nebeturėjo apie ką rašyti ataskaitų.

8. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodyta, jog pagal kalendorinį darbų grafiką 2019 m. poliniai pamatai turėjo būti sumontuoti objekte iki 2019 m. gegužės 13 d. Abi rangos sutarties šalys pripažino, kad 2019 m. gegužės 13 d. poliniai pamatai nebuvo sumontuoti, nors trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti darbus pagal kalendoriniame darbų grafike nurodytus laikotarpius. Aplinkybę, kad statybos darbai objekte nuo 2019 m. gegužės 31 d. faktiškai nebuvo vykdomi, patvirtina įrašai statybos darbų žurnale Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad darbai objekte vykdyti iki 2019 m. gegužės 30 d. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad darbai faktiškai objekte nebevyko tik nuo 2019 m. gegužės 31 d., taigi 2019 m. balandį – gegužę darbai buvo vykdomi, todėl ieškovė turėjo pareigą atsakovei teikti ataskaitas, tačiau jų neteikė, todėl pažeidė Sutarties 3.1.5 papunkčio nuostatas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė pažeidė Sutartį, nes nevykdė statybos norminių reikalavimų ir leido rangovei vykdyti darbus objekte be darbo projekto.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nustatė, kad atsakovė reikalavo, jog trečiasis asmuo pateiktų jai darbo projektą, kad atsakovė galėtų atlikti privalomą darbo projekto ekspertizę. Darbo projektas atsakovei nebuvo pateiktas, o ieškovė leido trečiajam asmeniui pradėti griovimo darbus be darbo projekto – nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Nors ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo pateikė dalinį darbų technologijos (vykdymo) projektą, tačiau tokio projekto pateikimo statybos reglamentas nenumato, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nevykdė statybos norminių reikalavimų ir leido rangovei vykdyti darbus objekte be darbo projekto.

11. Teismas nusprendė, kad esant nurodytų Sutarties pažeidimų visumai, pripažintina, jog atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovei Sutarties sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Prievolė nebuvo vykdoma dėl ieškovės didelio neatsargumo, tai sudarė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad Sutartis bus vykdoma ateityje. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė su ieškove nutraukdama Sutartį įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Ieškovė UAB „Statybų Koordinatoriai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1. Atsakovė kaltino ieškovę piktavališku susitarimu su trečiuoju asmeniu, pastarosios subrangove dėl statybinio laužo kiekių padidinimo, tačiau ieškovės neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl trečiojo asmens atstovo kurstymo suklastoti dokumentą (važtaraščius) ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudoti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu šis asmuo buvo nuteistas, apeliacinis instancijos teismas nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi (bylos Nr. 2K-242-495/2021) apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Kolegija motyvavo, kad teismų išvadai, jog suklastotų važtaraščių pagrindu buvo surašyti atliktų darbų aktai ir kiti juos lydintys dokumentai, kurių pagrindu buvo reikalaujama sumokėti už realiai neatliktus darbus, prieštarauja aplinkybės, kad krovinio važtaraščiai surašyti žymiai vėliau (2019 m. balandžio 24 – 26, 29 d.), nei atliktų darbų aktai (2019 m. kovo 21, 29 d. ir kt.) bei PVM sąskaitos faktūros, pažymos. Kartu kolegija pažymėjo, kad teismas nevertino svarbios aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal atsakovės pareiškimą dėl galimo sukčiavimo bei piktnaudžiavimo pagal sutartį su trečiuoju asmeniu atliekant statybos rangos darbus. Prokuroro nutarime nutraukti šį ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pateikiant 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymas, pasirašant 2019 m. kovo 21, 29 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 ir jų pagrindu išrašant PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų ardymo darbų apmokėjimo, apgaulė prieš atsakovę nebuvo naudojama. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas byloje nustatytas aplinkybes ir byloje atliktus papildomus atliktų darbų tyrimus bei jų vertinimus, rėmėsi tik UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro išvada dėl faktiškai atliktų darbų kiekių ir kainų pagrįstumo, kad bendras objekte išardytų antžeminių konstrukcijų ir betoninių pamatų konstrukcijų (statybinio laužo) svoris sudaro 1 768,57 t, t. y. 3 170,43 t mažiau, nei nurodyta trečiojo asmens lokalinėje sąmatoje (4 939 t) ir pateiktuose darbų atlikimo aktuose. Tačiau 2020 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad atliktų darbų faktinis kiekis yra 3 095 t, o atliktų darbų vertė – 435 433,54 Eur. Kolegija taip pat nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 nustatyta, jog UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro pateikti skaičiavimai neatitinka 2020 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akto išvadų, todėl atliktų darbų aktuose nurodytas išvežto statybinio laužo kiekis ir kainos apskaičiuoti būtent pagal ekspertizės akte pateiktas išvadas. Be to, nurodytoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad darbai pagal 2019 m. kovo 21, 29 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras atlikti ir trečiojo asmens naudai iš atsakovės priteista skola už šiuos atliktus darbus.

15.2. Nagrinėjamoje byloje atsakovė rėmėsi tais pačiais UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimais apie faktiškai atliktų ir į aktus įtrauktų ardymo darbų kiekį objekte, tačiau tokių išvadų pagrįstumas paneigtas kitoje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį atsakovei. Išnagrinėtoje byloje atsakovė taip pat kaltino trečiąjį asmenį, kad šis neatliko atliktų darbų aktuose Nr. 1, 2 ir 3 nurodytų darbų kiekių, jog neparengė darbo projekto, be kurio negalėjo vykdyti statybos darbų. Darbų aktuose nurodytų darbų kiekių neatitikimą, kaip ir šioje byloje, atsakovė grindė UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro 2019 m. birželio 17 d. raštu. Tačiau įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-476-730/2020) tokie atsakovės atsikirtimai pripažinti nepagrįstais ir trečiojo asmens reikalavimas priteisti užmokestį už darbų aktuose Nr. 1, 2 ir 3 nurodytus darbus didžiąja dalimi patenkintas. Teismas konstatavo, kad atliktų darbų aktuose nurodyta, jog faktiškai ieškovė ardymo darbus yra atlikusi visiškai, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teismas atsakovės argumentus dėl sumokėjimo už darbus pagal faktinius vienetinius darbų kiekius pripažino nepagrįstais, taip pat pripažino nepagrįstais UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimus, todėl vertino kaip nepagrįstus ir atsakovės argumentus dėl trečiojo asmens atliktų ardymo darbų kiekių, nurodytų atliktų darbų aktuose. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė įrodė, kad jos ginčijami atliktų darbų aktai priimti ir pasirašyti dėl apgaulės, todėl nėra pagrindo atsakovės ginčijamus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu pateiktas ginčijamas PVM sąskaitas faktūras pripažinti negaliojančiais. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje byloje turi prejudicinę galią.

Atsiliepimas

15.3. Atsakovės teiginiai, grindžiami UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimais dėl statybinio laužo kiekių, nepagrįsti. Atsakovė parašė ieškovei pranešimą apie Sutarties nutraukimą (2019 m. liepos 12 d.) dar iki to, kai gavo UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimus, išdėstytus 2019 m. liepos 17 d. pažymoje. Atsakovė nutraukė Sutartį remdamasi abejonėmis, nebūdama tikra, kad trečiojo asmens atliktų darbų apimtis skyrėsi nuo deklaruotų ir ketino kreiptis į teisėsaugą.

15.4. Atsakovė nutraukė Sutartį argumentuodama aktuose nurodytais kiekiais klaidingai suvokdama pastarųjų dokumentų reikšmę jos prievolei atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovės ir trečiojo asmens sutartyje buvo nustatyta fiksuotos kainos kainodara. Atsakovės aiškinimas, kad jai tenka prievolė mokėti tik pagal konkrečius darbų aktus, juose nurodytas sumas, klaidingas. Atliktų darbų aktai sutarties vykdymo metu reikšmingi tik tarpiniams mokėjimams gauti. Aktuose nurodytos kainos nekeičia sutarties kainos, kadangi sutartyje nustatyta fiksuotos kainos, o ne įkainių metodas. Atsakovė nepagrįstai rangos sutarties kainos klausimu remiasi aktais, kadangi aktai negali būti vertinami kaip sutarties sąlygas keičiantis, naikinantis ar nustatantis susitarimas.

15.5. Atsakovės pozicija, kad ji pagal fiksuotos kainos rangos darbų sutartį privalo sumokėti tik už faktiškai atliktus darbus pagal darbų aktus, paneigta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-476-730/2020). Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei proporcingai atliktų darbų baigtumui, o ne pagal atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir kurioje ginčo bei įrodinėjimo dalyku iš dalies buvo tos pačios aplinkybės kaip ir šioje byloje, atmesti visi atsakovės argumentai, kuriais šioje byloje atsakovė grindė ieškovės tariamą pažeidimą dėl darbų aktų. Teismas prejudicinę galią šioje byloje turinčias aplinkybes vertino formaliai.

15.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kitoje byloje pagal aktus Nr. 1, 2, ir 3 atliktų darbų kiekis ir kaina nustatyta eksperto skaičiavimais, o ne faktiškai, atsakovė nesutiko su tais skaičiavimais, ji rėmėsi UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimais, pagal kuriuos minėtų darbų kaina nuo nustatytos eksperto skyrėsi 3,32 karto, o palyginus su ieškovės pasirašytais aktais, eksperto apskaičiuota suma mažesnė tik 5,87 proc.

15.7. Teismas CK 6.217 straipsnio taikymo aspektu neįvertino, kad atsakovės pagrindiniu Sutarties nutraukimo pagrindu nurodytas pažeidimas (dėl darbų aktų pasirašymo) tokiu atsakovės kvalifikuotas tik todėl, kad atsakovė klaidingai vertino darbų aktų teisinę reikšmę jos prievolei sumokėti sutartą kainą, be to, ji ir faktiškai klydo dėl darbų kiekių ir jų kainos. Sutartį su trečiuoju asmeniu atsakovė nutraukė taip pat dėl klaidingo įsitikinimo apie aktuose nurodytas kainas bei klaidingai manant, jog trečiasis asmuo pagal sutartį privalo atlikti scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos įrengimo darbus, tai paneigta teismo sprendimu kitoje byloje. Teismas nevertino, ar, ieškovei žinant tikrąją reikalų padėtį (darbų aktų klausimu), o ne suklydus dėl teisinių ir faktinių aplinkybių, jai būtų teisinis pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį.

15.8. Pasisakydamas dėl ieškovės paslaugų suteikimo ataskaitų, teismas nevertino ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų, kad balandį ir gegužę vyko ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens bendri pasitarimai (2019 m. balandžio 4, 5 d. ir 2019 m. gegužės 7 d.), kuriuose buvo aptariami aktualūs klausimai, todėl apie tą patį teikti atskiras ataskaitas nebuvo prasmės. Teismas atsakovės pretenzijų nebuvimą privalėjo įvertinti CK 6.217 straipsnio požiūriu, ar šis pažeidimas yra esminis, ar tai sudarė pagrindą manyti, kad ataskaitų už 2 mėn. nepateikimas sudarė pagrindą išvadai, jog Sutartis neteko prasmės, ar Sutarties sąlygos dėl ataskaitų griežtas laikymasis turi esminės reikšmės, ar sąlyga neįvykdyta tyčia ar dėl neatsargumo, ar sutarties sąlygos neįvykdymas sudarė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad ji bus įvykdyta ateityje, ar dėl šios sąlygos neįvykdymo atsakovės pasirinktas gynybos būdas adekvatus galimiems ieškovės nuostoliams. Atsakovė, prieš nutraukdama Sutartį, privalėjo ieškovei pareikšti pretenziją dėl Sutarties netinkamo vykdymo ir pareikalauti Sutarties vykdymo trūkumus ištaisyti. Atsakovė Sutartį su ieškove nutraukė tik todėl, kad dėl ginčo su trečiuoju asmeniu (iš esmės dėl darbų kainos) nusprendė sutartį nutraukti su pastaruoju. Ataskaitų neteikimas nelaikytinas pažeidimu, kurį būtų galima laikyti esminiu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, kadangi tai neturėjo įtakos nei atsakovės su ieškove, nei atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarytų sutarčių vykdymui, nebuvo pagrindo nesitikėti, kad ieškovė nepateiktų formalių ataskaitų, jei atsakovė būtų to pareikalavusi. Atsakovės neveikimas nepareiškiant pretenzijos dėl ataskaitų, jų nereikalaujant, turėjo būti įvertintas sąžiningumo, bendradarbiavimo, ekonomiškumo principų požiūriu, atsakovė dėl pažeidimo galėjo reikalauti nuostolių atlyginimo, o ne vienašališkai nutraukti Sutartį.

15.9. Formaliai teismas įvertino ir atsakovės nurodytą pažeidimą, kad ieškovė nevykdė statybos norminių reikalavimų leisdama trečiajam asmeniui vykdyti griovimo ir žemės kasimo darbus objekte be darbo projekto. Teismas nevertino atsakovės nurodyto pažeidimo CK 6.217 straipsnio požiūriu. Tie darbai, kuriuos atliko trečiasis asmuo, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjusiu sprendimu (Nr. e2-476-730/2020) pripažinti atliktais tinkamai ir už jų atlikimą trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistos sumos. Paskutinis iš ardymo / griovimo darbų atlikimo aktų, dėl kurių atsakovė kėlė pretenzijas, pasirašytas 2019 m. balandžio 17 d. (aktas Nr. 3). Po 2 mėn. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atliko statybos, rangovo ir techninio prižiūrėtojo veiklos patikrinimus ir 2019 m. birželio 4 d. aktais konstatavo, kad teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas apie juos neužsiminė.

15.10. Atsakovės nurodyti Sutarties nutraukimo pagrindai nelaikytini esminiais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti Sutartį, ir taip užkirsti ieškovei teisę ateityje 3 metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose įrašant į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

16. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Vienašališkai nutraukdama Sutartį su ieškove atsakovė paisė Sutarties nuostatų, reguliuojančių Sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką. Atsakovė turėjo materialųjį pagrindą Sutarčiai nutraukti (ieškovės daromus pažeidimus) ir tiksliai laikėsi Sutartyje nustatytos tvarkos Sutarčiai nutraukti.

16.2. Ieškovė turėjo veikti ne tik kaip statinio statybos techninė prižiūrėtoja, bet ir kaip rangos sutarties administratorė (technine prasme, kaip tai numatyta Aplinkos projektų valdymo agentūros rekomendacijose). Apeliaciniame skunde ieškovė siekia nepagrįstai susiaurinti savo atsakomybės pagal Sutartį ribas. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108.17, 108.18, 108.19 papunkčiai įpareigoja statinio statybos techninį prižiūrėtoją tikrinti rangovo nurodomus darbų kiekius. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo kritiškai vertinti rangovo nurodomus darbų kiekius, kurie lemia atliktų darbų etapo kainą. Ieškovė šios pareigos nevykdė – ieškovės atstovas be išlygų pasirašė trečiojo asmens parengtus atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3 bendrai 462 632,61 Eur sumai, taip rekomenduodama atsakovei priimti ir pasirašyti šiuos atliktų darbų aktus bei sumokėti trečiajam asmeniui ardymo darbų kainą. UAB Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras 2019 m. birželio 17 d. pateikė atsakovei duomenis, kad už ardymo darbus trečiajam asmeniui gali būti mokama ne didesnė nei 167 573,40 Eur suma.

16.3. Nepaisant to, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 nesivadovavo UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro išvadomis, teismas iš esmės paneigė trečiojo asmens atliktų darbų aktų Nr. 1, 2 ir 3 bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą. Teismas netiesiogiai pripažino, kad ieškovės veiksmai – priimti atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3 – neteisėti. Teismas byloje Nr. e2-476-730/2020 atsisakė vadovautis atliktų darbų aktais Nr. 1, 2 ir 3. Nors trečiasis asmuo prašė priteisti iš atsakovės 295 059,21 Eur skolą ir 5 052,82 Eur delspinigius už ardymo darbus – teismas perskaičiavo rangovei mokėtiną sumą ir priteisė tik 267 860,14 Eur skolą ir 2 411 Eur delspinigius. Klaipėdos apygardos teismas trečiajam asmeniui priteistiną sumą už ardymo darbus apskaičiavo vadovaujantis teismo eksperto S. M. atliktos teismo ekspertizės išvadomis. Trečiasis asmuo melagingai nurodė išvežęs ne 3 095 t statybinio laužo (kaip konstatavo ekspertas S. M.), o 4 939 t statybinio laužo, o ieškovė tokius duomenis tvirtino. Toks pat statybinio laužo kiekis nurodytas ir trijuose trečiojo asmens atliktų darbų aktuose Nr. 1, 2 ir 3. Ieškovė šiuos aktus pasirašė be klausimų, leisdama trečiajam asmeniui įgyti reikalavimo teisę į atsakovę nepagrįstai didelėms sumoms. Ieškovė nevykdė pareigos kontroliuoti trečiojo asmens atliekamų darbų kiekius, rekomenduoti nepriimti atliekamų darbų ir išrašomų sąskaitų. Ieškovė nevykdė statinio statybos techninės prižiūrėtojos pareigų ir FIDIC inžinierės pareigų, susijusių su tinkamu rangos sutarties administravimu.

16.4. Priešingai nei teigia ieškovė, ji privalėjo dalyvauti ginčų sprendime ir tą faktiškai darė. Tačiau ginčų sprendime dėl nežinomų priežasčių ieškovė atstovavo ne atsakovei, bet trečiajam asmeniui. Dėl ieškovės neveikimo (ar veikimo trečiojo asmens interesais) kilo pasekmės – ginčas su trečiuoju asmeniu dėl ardymo ir žemės darbų apmokėjimo. Ginčas baigėsi tuo, kad ieškovės patvirtinti atliktų darbų aktai Nr. 1, 2 ir 3 iš esmės pripažinti beprasmiais, nes teismas, iš atsakovės priteisdamas skolą trečiajam asmeniui, jais nesivadovavo. Tai savaime yra netinkamo ieškovės darbo įrodymas, nes atliktų darbų aktas yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis tarpinių mokėjimų rangovei sumą.

16.5. Už statybinio laužo kiekio duomenų klastojimą objekte dirbę asmenys nuteisti baudžiamąja tvarka. Ieškovės atstovas A. D. ikiteisminio metu aiškino, kad jis skaičiavo objekte galėjusio susidaryti statybinio laužo kiekį. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (Nr. 1-705-718/2020) buvo nuteisęs trečiojo asmens projektų vadovą V. J. ir subrangovės UAB „V.“ statybos vadovą Ž. T. už dokumentų klastojimą, fiktyviai didinant statybinių atliekų kiekį ginčo objekte. Subrangovės UAB „V.“ statybų vadovas Ž. T. savo kaltę pripažino visiškai.

16.6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjusiame sprendime (civilinė byla Nr. e2-476-730/2020) patvirtino, kad rangos sutartyje tebuvo nurodyta tik fiksuota darbų kaina – 7 010 328,43 Eur plius PVM, tačiau ši bendra kaina nebuvo išskirstyta atskiroms darbų grupėms. Ieškovės vaidmuo vykdant rangos sutartį buvo itin svarbus, nes tik ieškovė galėjo patikimai pakonsultuoti atsakovę, ar trečiasis asmuo proporcingai išskirstė darbų kainą atskiroms darbų grupėms, ar siekia įsisavinti kuo didesnes lėšas už rangos sutarties pradžioje atliekamus darbus. Rangos sutarties kaina buvo fiksuota, tačiau nesutiktina su teiginiu, kad trečiasis asmuo gali išdalyti sutarties kainą atskiroms darbų grupėms savo nuožiūra. Trečiasis asmuo privalėjo išdalyti visą sutarties kainą atskiroms darbų grupėms proporcingai, užtikrinant tinkamą statybos finansavimą visu rangos sutarties vykdymo metu. Rangovė neturėjo teisės didinti rangos sutarties pradžioje atliekamų darbų vertės (ardymo, žemės darbų kainos), vėliau atliekamų darbų sąskaita – tai rangovė siekė padaryti dėl planuojamo skelbti bankroto. Atsakovė siekė, kad ieškovė kontroliuotų tinkamą sutarties kainos išskirstymą atskiroms darbų grupėms.

16.7. Dalyvavimas pasitarimuose ir ataskaitų teikimas yra dvi skirtingos ieškovės turėtos pareigos, kurias ieškovė nepagrįstai bando apjungti. Pareiga teikti kasmėnesines paslaugų teikimo ataskaitas nėra formalus ir mažareikšmis reikalavimas. Ieškovės paslaugų teikimo ataskaitos turėjo būti informatyvios ir padėti atsakovei efektyviai valdyti rangos sutarties vykdymą, finansinių srautų paskirstymą.

16.8. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.217 straipsnio 3 dalies norma. Nesutiktina su ieškove, kad atsakovė turėjo kiekvieną mėnesį nustatyti ieškovei papildomą terminą kasmėnesinei paslaugų suteikimo ataskaitai pateikti. CK 6.217 straipsnio 3 dalis taikytina sutarties įvykdymo termino pabaigai, o ne tarpinių einamųjų veiksmų atlikimo pratęsimui. Sutartis aiškiai nustatė – jei sutartiniai įsipareigojimai nevykdomi ilgiau kaip 30 darbo dienų, Sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai. Sutartyje nebuvo nurodyta atsakovės pareiga įspėti ieškovę ir tik vėliau nutraukti Sutartį.

16.9. Atsakovė ne kartą reikalavo, kad trečiasis asmuo pateiktų jai darbo projektą tam, jog atsakovė galėtų atlikti privalomą darbo projekto ekspertizę. Darbo projektas atsakovei nebuvo pateiktas. Darbo projektas negalėjo būti parengtas, neatlikus geologinių tyrimų objekte ir neįregistravus geologinių tyrimų ataskaitos. Ieškovė, teigdama, kad darbo projektas buvo, kai trečiasis asmuo vykdė darbus, nepateikė darbo projekto. Darbo projektas (bent jau griovimo ir žemės darbų daliai) nebuvo pateiktas atsakovei nei rangos sutarties vykdymo metu, nei į šią bylą. Projekto rengėja UAB „A 405“ patvirtino, kad nėra perdavusi trečiajam asmeniui darbo projekto (griovimo ir žemės darbų daliai). Akivaizdu, kad objekto griovimo ir žemės darbai buvo atliekami be projekto. Ieškovė turėjo tai kontroliuoti, kadangi jos įstatyminė pareiga yra tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą. Į bylą ieškovė pateikė darbų technologijos / vykdymo projektą, kurio atsakovė nėra mačiusi ir suderinusi. Darbų technologijos projektas nėra tapatus darbo projektui. Tik 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakovė ir UAB „A 405“ sudarė projektavimo sutartį, pagal kurią UAB „A 405“ įsipareigojo parengti pastato techninio projekto korektūrą ir darbo projekto laidos „A“ visas dalis. Trečiasis asmuo nebuvo parengęs nė vienos darbo projekto dalies ir nebuvo pateikęs jos atsakovei. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo statybos rangos darbus 2019 m. kovą – gegužę vykdė neturėdamas darbo projekto. Ieškovė privalėjo neleisti vykdyti statybos darbų, kol nėra pateiktas darbo projektas. Todėl ieškovė iš esmės pažeidė statybos techninius reikalavimus – leido trečiajam asmeniui vykdyti darbus neturint projekto.

16.10. Statybos rūšis buvo rekonstravimas, todėl nėra taikomos statybos normos, reglamentuojančios griovimą ir naują statybą. Teismas nepagrįstai citavo griovimo projekto sudėtį nustatančius teisės aktus, nes nagrinėjamu atveju statybos rūšis nebuvo griovimas. Rekonstravimui buvo parengtas techninis projektas, kurio pagrindu trečiasis asmuo vėliau turėjo pasirengti darbo projektą. Tačiau tai nebuvo padaryta.

17. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Active Construction Management“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas pagrįstas, turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

19. 2018 m. balandžio 24 d. atsakovė ir ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Irdaiva“ (dabartinis pavadinimas UAB „Active Construction Management“), MB „Virmalda“ ir UAB „Kortas“, atstovaujama pagrindinio partnerio trečiojo asmens, sudarė rangos sutartį, kuria susitarė, kad rangos sutartyje numatytomis sąlygomis rangovė atliks Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro rekonstravimo darbus už 7 010 328,43 Eur plius PVM kainą (įskaitant ir projektavimą).

20. 2019 m. vasario 11 d. ieškovė su atsakove sudarė Sutartį. Remiantis Sutarties 2.1 papunkčiu, ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti statinio statybos techninės priežiūros ir statinio statybos sutarties administravimo paslaugas vykdant Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukciją, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Sutarties 3.1.1 papunktį ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų visus sutarties priede Nr. 1 nurodytus reikalavimus.

21. Pagrindinės sutarties priedo Nr. 1 1.1 papunktyje nurodyta, kad ieškovė, vadovaudamasi aktualia statybos techninių reglamentų redakcija ir kitais aktualiais statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais bei atsakovės pateiktu statinio projektu, privalo atlikti visų atsakovės statinio projekte nurodytų bendrųjų ir / ar specialiųjų statinio statybos darbų bendrąją ir / ar specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą. Pagrindinės sutarties priedo Nr. 1 1.2 papunktyje nurodyta, kad ieškovė privalo vykdyti FIDIC inžinieriaus funkcijas kaip numatyta FIDIC statybos darbų sutarties sąlygose. Sutarties 3.1.5 papunkčiu ieškovė įsipareigojo kas mėnesį pateikti atsakovei Sutarties priede Nr. 2 nurodytos formos paslaugų teikimo ataskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Atsakovė 2019 m. kovo 1 d. statybvietės perdavimo – priėmimo aktu perdavė rangovei objekto statybvietės valdymo teisę. Rangovė 2019 m. pavasarį pradėjo objekto rekonstravimo darbus – visiškai nugriovė stovėjusį Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro pastatą.

23. 2019 m. kovo 21 d. trečiasis asmuo sudarė atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame nurodė, kad atliko ardymo darbų už 100 453 Eur plius PVM (121 548,13 Eur). Šiai sumai trečiasis asmuo 2019 m. kovo 21 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 121 548,13 Eur sumai. Ieškovės atstovas A. D. 2019 m. kovo 21 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1.

24. 2019 m. kovo 29 d. trečiasis asmuo sudarė atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame nurodė, kad atliko ardymo darbų už 190 911 Eur plius PVM (231 002,31 Eur). Šiai sumai trečiasis asmuo 2019 m. kovo 29 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 231 002,31 Eur sumai. Ieškovės atstovas A. D. 2019 m. kovo 29 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2.

25. 2019 m. balandžio 17 d. trečiasis asmuo sudarė atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriame nurodė, kad atliko ardymo darbų už 90 977 Eur plius PVM (110 082,17 Eur). Šiai sumai trečiasis asmuo 2019 m. balandžio 17 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 110 082,17 Eur sumai. Ieškovės atstovas A. D. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 3.

Žemesnės instancijos teismas

26. UAB Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras 2019 m. birželio 17 d. pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė, kad ardymo darbų vertė 167 573,40 Eur (už visą ardymo darbų apimtį).

27. Atsakovė rangovei 2019 m. birželio 18 d. sumokėjo 167 573,40 Eur.

28. 2019 m. liepos 10 d. atsakovė pateikė rangovei pranešimą dėl rangos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad vienašališkai nutraukia rangos sutartį nuo 2019 m. liepos 25 d.

29. 2019 m. liepos 12 d. pranešimu dėl Sutarties nutraukimo atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaudamasi CK 6.217 straipsniu ir Sutarties 9.4 papunkčiu vienašališkai nutraukia Sutartį, jos nutraukimo diena laikant 2019 m. liepos 22 d.

Dėl sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui

30. Šioje byloje ieškovė ginčija atsakovės 2019 m. liepos 12 d. pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Šiame pranešime atsakovė Sutarties nutraukimą grindė tuo, kad ieškovė pasirašė trečiojo asmens pateiktus atliktų darbą aktus Nr. 1, 2 ir 3, taip rekomenduodama atsakovei taip pat priimti ir pasirašyti šiuos atliktų darbų aktus, tačiau, atsakovei pradėjus objekto statybos auditą, paaiškėjo, kad trečiasis asmuo faktiškai neatliko atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekių, todėl iš atsakovės yra reikalaujama sumokėti už faktiškai neatliktus darbus. Atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė nevykdė Sutarties 3.1.5 papunktyje nurodytos pareigos pateikti atsakovei kasmėnesinę paslaugų suteikimo ataskaitą. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepaisė statybos techninių normų ir leido trečiajam asmeniui vykdyti darbus pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 14.2 papunktį – leido rangovei vykdyti griovimo darbus ir žemės darbus neturint darbo projekto, ieškovė nepaisė statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108.5 papunkčio reikalavimų, kadangi leido trečiajam asmeniui pradėti statybos darbus nesilaikant statinio projekto, įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų.

31. Taigi, atsakovė Sutartį su ieškovė vienašališkai nutraukė dėl trijų priežasčių: 1) ieškovė pasirašė trečiojo asmens pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, kurie, atsakovės vertinimu, yra neteisingi; 2) ieškovė nevykdė pareigos pateikti atsakovei kasmėnesinę paslaugų suteikimo ataskaitą; 3) ieškovė leido trečiajam asmeniui vykdyti griovimo darbus ir žemės darbus neturėdama darbo projekto, pradėti statybos darbus nesilaikant statinio projekto.

32. Kadangi šioje byloje spręstina, ar atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, aptartinos materialinės teisės normos, reglamentuojančios vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus ir šias teisės normas aiškinanti kasacinio teismo praktika.

33. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Pagal šio straipsnio 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.

34. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

36. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

37. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 44 punktas). Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

38. Taigi, ieškovei ginčijant atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą, būtent atsakovei nagrinėjamu atveju teko procesinė našta įrodyti, kad ieškovė pažeidė Sutartį ir toks Sutarties pažeidimas buvo esminis, sudarantis pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties turinį, nustatė, kad šalys Sutartyje susitarė tik dėl vieno konkretaus pažeidimo, kurį, nors ir tiesiogiai Sutartyje neįvardijo kaip esminio, tačiau pagal Sutarties 3.4.5 papunkčio formuluotę, šalys laiko esminiu Sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį. Sutarties 3.4.5 papunktyje nustatyta, užsakovė (atsakovė) turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei paslaugas teikiančio statinio statybos techninio prižiūrėtojo (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo) vienu metu prižiūrimų statinių skaičius viršija 10 vnt. Šalys Sutarties 9.4 papunktyje susitarė, kad užsakovė (atsakovė) gali raštišku pranešimu nutraukti Sutartį įspėjusi tiekėją (ieškovę) prieš 10 kalendorinių dienų, kai tiekėja daugiau nei 30 kalendorinių dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

40. Taigi, šalys susitarė tik dėl vieno konkretaus Sutarties pažeidimo, kuris šalių, nors expressis verbis (aiškiais žodžiais) Sutartyje nėra įvardijamas kaip esminis, tačiau kuris, atsižvelgiant į tai, kad yra išskirtas atskirame Sutarties punkte, nenurodant šio pažeidimo vykdymo termino bei nenurodant įspėjimo termino (kitaip nei Sutarties 9.4 papunktyje), sudaro pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį su ieškove. Būtent šis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas esminiu, šalims sutarus tokį pažeidimą laikyti esminiu. Kiti nedetalizuoti Sutarties pažeidimai (sutartinių įsipareigojimų nevykdymas daugiau nei 30 kalendorinių dienų, Sutarties 9.4 papunktis), kurių nevykdymas gali sudaryti pagrindą atsakovei nutraukti Sutartį su ieškove, konkrečiai neįvardyti, todėl kitų galimų Sutarties pažeidimų laikymas esminiu Sutarties pažeidimu, turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką.

Dėl statybos techninio prižiūrėtojo pareigų

41. Kadangi šioje byloje atsakovė įrodinėja, kad ji vienašališkai pagrįstai nutraukė Sutartį su ieškove, kuri atsakovei pagal Sutartį turėjo teikti statinio statybos techninės priežiūros paslaugas ir statinio statybos sutarties administravimo (FIDIC inžinieriaus) paslaugas, tikslinga aptarti statybos techninio prižiūrėtojo pareigų apimtis.

42. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 82 dalyje nustatyta, kad statinio techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, SĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atliekantys statinio techninę priežiūrą (SĮ 2 straipsnio 83 dalis). Pagal SĮ 19 straipsnio 1 dalį, statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą. SĮ 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Aplinkos ministerija.

43. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Šio reglamento 95 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). Minėto reglamento 96 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitikimą faktiniams darbų kiekiams. Reglamento 97 punkte numatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Reglamento 108 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas reglamento VII skyriaus 1 skirsnyje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis reglamento VII skyriaus 5 skirsnyje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka: tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktinius ir, jei reikia, organizuoja tų kiekių nustatymą matuojant, reikalauja, kad statybos specialiųjų darbų aktus pasirašytų specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovai (108.17 papunktis); informuoja raštu statytoją (užsakovą), jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių arba kai jų nepasirašė specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai, ir atlieka tolesnius veiksmus pagal statytojo (užsakovo) nurodymus (108.18 papunktis); pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktinius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus bei kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai (108.19 papunktis).

Dėl ieškovės pareigos tikrinti trečiojo asmens atliktų darbų aktuose nurodytus darbų kiekius ir atliktų darbų įtakos atsakovės pareigai atsiskaityti su trečiuoju asmeniu

44. Kaip jau minėta, atsakovė kaip esminę aplinkybę, dėl kurios nutraukė Sutartį su ieškove, nurodė tai, jog ieškovė pasirašė trečiojo asmens pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, taip rekomenduodama atsakovei priimti ir pasirašyti šiuos atliktų darbų aktus, nors trečiasis asmuo faktiškai neatliko atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekių, todėl, atsakovės vertinimu, atsakovės buvo reikalaujama sumokėti už faktiškai neatliktus darbus. Taigi, minėtas atsakovės akcentuojamas pažeidimas atsakovės laikytinas esminiu dėl to, kad ieškovei pasirašius minėtuose atliktų darbų aktuose, iš atsakovės trečiasis asmuo įgijo teisę reikalauti sumokėti už atliktų darbų kiekį, nurodytą atliktų darbų aktuose, nors faktiškai, atsakovės vertinimu, darbų atlikta žymiai mažiau nei nurodyta atliktų darbų aktuose.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-564-790/2021 turinį, nusprendė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta, jog trečiojo asmens nurodytų darbų kiekis ir kaina skiriasi nuo faktinių darbų kiekio ir kainos, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nevykdė statybos techninės prižiūrėtojos pareigų tikrinti, jog atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktinius ir, jei reikia, organizuoti tų kiekių nustatymą matuojant; informuoti raštu statytoją (užsakovą), jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių; pasirašyti (vizuoti) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktinius, tokiais savo veiksmais pažeidė sutarties sąlygas.

46. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas prejudicinę galią šioje byloje turinčias aplinkybes įvertino netinkamai, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir kurioje ginčo bei įrodinėjimo dalyku iš dalies buvo tos pačios aplinkybės kaip ir šioje byloje, buvo atmesti visi atsakovės argumentai, kuriais šioje byloje atsakovė grindė ieškovės tariamą pažeidimą dėl darbų aktų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

47. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

48. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022).

50. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020, be kita ko, patenkino ieškovės (UAB „Active Construction Management“) ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės (Neringos savivaldybės administracijos) 267 860,14 Eur skolą ir 2 411 Eur delspinigius už ardymo darbus (iš prašytų priteisti 295 059,21 Eur skolos ir 5 052,82 Eur delspinigių) ir atmetė atsakovės priešieškinį, kuriuo atsakovė prašė: pripažinti negaliojančiais 2019 m. kovo 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir šių aktų pagrindų išrašytas 2019 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą; pripažinti, kad rangovės atliktų ardymo darbų objekte vertė lygi 131 183,94 Eur; priteisti iš rangovės 36 389,46 Eur permoką už faktiškai neatliktus ardymo darbus.

51. Minėto Klaipėdos apygardos teismo sprendimo 37 punkte teismas nurodė, kad esant aplinkybėms, jog tarp šalių (UAB „Active Construction Management“ ir Neringos savivaldybės administracijos) buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, kurios esmė ta, jog už darbus, nepriklausomai nuo atliktų darbų kiekių, sumokama konkreti suma, kuri pagal preliminariosios ir pagrindinės sutarties nuostatas ieškovei (UAB „Active Construction Management“) turėjo būti sumokama etapais pagal mokėjimų grafiką, visi atsakovės argumentai, jog atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti tik už faktiškai atliktus darbus, yra nepagrįsti. Teismas sprendimo 91 punkte iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Statybų Koordinatoriai“ sudarytos techninės priežiūros Sutarties turinio nustatė, kad Sutarties šalys nenumatė tokių sąlygų, jog trečiasis asmuo UAB „Statybų Koordinatoriai“ prisiima pareigą vertinti ir patvirtinti atsakovei ieškovės nurodytos darbų kainos pagrįstumą. Teismas sprendimo 92 punkte nurodė, kad atliktų darbų aktuose nurodyta, jog faktiškai ieškovė ardymo darbus yra atlikusi visiškai, 100 proc., ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teismas atsakovės argumentus dėl sumokėjimo už darbus pagal faktinius vienetinius darbų kiekius pripažino nepagrįstais, taip pat pripažino nepagrįstais UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimus, todėl teismas vertino kaip nepagrįstus ir atsakovės argumentus dėl atliktų ardymo darbų kiekių, nurodytų atliktų darbų aktuose. Sprendimo 95 punkte nurodyta, kad teismo ekspertas, apskaičiavęs ardymo darbų vertę, remdamasis sutartinėmis kainomis, teismo ekspertizės akte pateikė išvadą, jog atliktų ardymo darbų vertė, remiantis sutartinėmis kainomis, yra 435 433,54 Eur su PVM. Teismas nustatė, kad nėra ginčo, jog rangovė atliko visus ardymo darbus, o atsakovė rangovei už ardymo darbus sumokėjo 167 573,40 Eur. Teismas nusprendė, kad todėl atsakovė turi pareigą sumokėti rangovei nesumokėtą 267 860,14 Eur sumą už atliktus ardymo darbus (435 433,54 Eur – 167 573,40 Eur).

52. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-564-790/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė turi pareigą sumokėti rangovei proporcingai atliktų darbų baigtumui pagal teismo eksperto apskaičiuotas darbų kainas, o ne pagal atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas (nutarties 27 punktas). Nustačius, kad atliktų darbų aktams atskirų rangos darbų įkainojimo reikšmė nebuvo suteikta, ieškovei priteistina skola apskaičiuotina ne pagal atliktų darbų aktuose nurodytą ardymo darbų įkainojimą, o pagal teismo eksperto S. M. 2020 m. vasario 18 d. išvadoje nurodytą ardymo darbų sutartinę vertę (nutarties 35 punktas). Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės argumentu, kad atliktų darbų aktų neteisėtumą lemia juose nurodytas neteisingas išvežtas statybinių atliekų kiekis; pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos šalys neginčijo, kad pirkimo sutartimi susitarta dėl fiksuotos kainos kainodaros būdo; nustačius fiksuotą pagrindinės sutarties kainą, faktinis konkrečių darbų kiekis, susijęs su ardymo darbais, t. y. išvežamų statybinių atliekų kiekis, teisinės reikšmės neturi; nepriklausomai nuo išvežto faktinio statybinio atliekų kiekio pagrindine sutartimi fiksuota kaina nesikeičia (nutarties 42 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog rangovė ardymo darbus atliko visa apimtimi, taigi, atsakovės nurodomas faktinių išvežtų statybinių atliekų kiekis ginčo teisiniam santykiui neturi įtakos, nes ieškovė, tinkamai atlikusi darbus, įgijo teisę reikalauti už šiuos darbus sumokėti (nutarties 43 punktas).

53. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020, kurioje priimtas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas, taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-564-790/2021, dalyvavo tos pačios šalys kaip ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose civilinėse bylose nustatyti faktai (šio sprendimo 51 ir 52 punktai) pripažintini prejudiciniais šioje byloje kadangi, jie minėtose bylose buvo įrodinėjimo dalykas (atliktų darbų aktų pasirašymo aplinkybės, faktiniai darbų kiekiai, atsakovės pareiga atsiskaityti su trečiuoju asmeniu pagal jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras) ir minėti įrodinėjami faktai reikšmingi tiek minėtose bylose, tiek nagrinėjamoje byloje. Minėtose bylose teismų nustatytų faktų prejudiciją iš dalies patvirtina ir tai, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta, iki bus išnagrinėtas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020.

54. Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-705-718/2020 dėl rangovės atstovo kurstymo suklastoti dokumentą (važtaraščius) ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudoti. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu šis asmuo nuteistas, apeliacinės instancijos teismas nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-495/2021 apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad kaltinime nurodyti krovinio važtaraščiai surašyti žymiai vėliau (2019 m. balandžio 24 – 26, 29 d.) nei atliktų darbų aktai (2019 m. kovo 21, 29 d. ir kt.) bei PVM sąskaitos faktūros, pažymos, todėl lieka visiškai neaišku, kokia buvo faktinė situacija, kaip, kada ir kokiu faktiniu pagrindu buvo iš tikrųjų surašyti atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros ir kt. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino svarbios aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Neringos savivaldybės administracijos pareiškimą dėl galimo sukčiavimo bei piktnaudžiavimo pagal sutartį su rangove atliekant statybos rangos darbus. Prokuroro nutarime nutraukti šį ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad „pateikiant 2019 m. balandžio 8 ir 17 d. pažymas, pasirašant 2019 m. kovo 21, 29 d., 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 ir jų pagrindu išrašant PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų ardymo darbų apmokėjimo, apgaulė prieš Neringos savivaldybės administraciją nebuvo naudojama“. Todėl teismų liko nepašalintas prieštaravimas ir neišdėstyti aiškūs motyvai, kaip galėjo susidaryti byloje tokia faktinė situacija, jog dokumentuose (atliktų darbų aktuose, PVM sąskaitose faktūrose) nurodytas atliktų darbų kiekis ir kaina už juos atitinka faktiškai atliktus darbus, jei būtent šie dokumentai buvo surašyti suklastotų (kaip nustatė teismai) važtaraščių pagrindu (kasacinio teismo nutarties 12 punktas). Kasacinės instancijos teismas minėtos nutarties 14 punkte taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog darbai pagal 2019 m. kovo 21, 29 d., 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti ir rangovei iš Neringos savivaldybės administracijos priteista skola už šiuos atliktus darbus.

55. Kasacinės instancijos teismui grąžinus baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacines tvarka, šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, baudžiamoji byla (Nr. 1A-79-360/2022) apeliacine tvarka iš naujo dar nėra išnagrinėta.

56. Minėtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės bei civilinio ginčo tarp trečiojo asmens ir atsakovės teisminio nagrinėjimo rezultatas sudaro pagrindą teigti, kad, nepriklausomai nuo trečiojo asmens faktiškai atliktų ardymo darbų ir išvežto grunto kiekio, trečiasis asmuo, 100 proc. atlikęs ardymo darbus, turėjo teisę į proporcingą visai sutarties kainai užmokestį pagal rangos sutartį su atsakove. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtose civilinėse bylose teismų atliktą nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą laikyti neatitinkančiu nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiami labai glaudžiai susiję reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek minėti prejudiciniai faktai, tiek teisinis šių faktų vertinimas, sudaro pagrindą teigti, kad ieškovei pasirašius ginčo atliktų darbų aktus, tai savaime nesukūrė atsakovei pareigos atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, sumokant atliktų darbų aktuose nurodytas sumas.

57. Tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad trečiasis asmuo turėjo teisę į 435 433,54 Eur su PVM atlygį už ardymo darbus iš visos sutartinės ardymo darbų vertės (462 632,61 Eur), t. y. daugiau nei 94 proc. trečiojo asmens pareikštų reikalavimų dėl užmokesčio už minėtus darbus priteisimo iš atsakovės teismų pripažinti pagrįstais. Teismai nustatė, kad trečiasis asmuo su atsakove sudarė fiksuotos kainos sutartį, t. y., jog už darbus, nepriklausomai nuo atliktų darbų kiekių, sumokama konkreti suma, kuri turėjo būti sumokama etapais pagal mokėjimų grafiką, todėl atsakovės argumentai, jog ji turi pareigą trečiajam asmeniui sumokėti tik už faktiškai atliktus darbus, teismų pripažinti nepagrįstais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vertintinas ir atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas su ieškove, kadangi atsakovė Sutartį su ieškove nutraukė iš esmės dėl to, kad, atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai pasirašė atliktų darbų aktus.

58. Primintina, kad atsakovė esminiu sutarties pažeidimu laikė tai, jog ieškovė pasirašė trečiojo asmens pateiktus atliktų darbą aktus Nr. 1, 2 ir 3. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atliktų darbų aktuose nėra nurodyti ardymo darbų kiekiai (išvežto statybinio laužo kiekis tonomis). Vien ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės pozicija nutraukti Sutartį su ieškove dėl tariamai patvirtintų trečiojo asmens atliktų darbų kiekių, yra aiškiai nepagrįsta. Ginčo atliktų darbų aktuose nurodyta tik ardymo darbų sutartinė kaina (462 632,61 Eur), konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu atliktų ardymo darbų procentinė dalis (akte Nr. 1 – 26,27 proc., akte Nr. 2 – 76,21 proc., akte Nr. 3 – 100 proc.) ir kiekviename akte paskaičiuota konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu atliktų ardymo darbų vertė, proporcingai sutartinei visų ardymo darbų vertei (akte Nr. 1 – 121 548,13 Eur, akte Nr. 2 – 231 002,31 Eur, akte Nr. 3 – 110 082,17 Eur).

59. Atsakovė, įrodinėdama, kad ieškovei pasirašius trečiojo asmens atliktų darbų aktus buvo iš esmės pažeista Sutartis, rėmėsi UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro išvadomis ir paskaičiavimais, jog trečiojo asmens atlikti objekto ardymo darbai negalėjo būti įkainoti 462 632,61 Eur suma, o yra verti tik 131 183,94 Eur. Atsakovės vertinimu, toks ieškovės aplaidumas ar galbūt sąmoningas pareigų nevykdymas galėjo sukelti atsakovei didelę turtinę žalą, jei atsakovė būtų visiškai apmokėjusi trečiojo asmens išrašytas sąskaitas už objekto ardymo darbus.

60. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-564-790/2021 pripažino nepagrįstais UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimus, o rėmėsi teismo eksperto S. M. skaičiavimais, kad trečiojo asmens atliktų darbų vertė – 435 433,54 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimus kitaip nei šiuos skaičiavimus teismai įvertino minėtose civilinėse bylose. Atsakovė, vienašališkai nutraukdama Sutartį su ieškove, rėmėsi UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro skaičiavimais, pagal kuriuos ardymo darbų kaina, nuo nustatytos teismo eksperto, skyrėsi daugiau nei 3,3 karto, o palyginus su ieškovės pasirašytais aktais, eksperto apskaičiuota suma mažesnė tik 5,87 proc.

61. Atsakovė įrodinėjo, kad trečiasis asmuo savo pateiktomis sąmatomis ir subrangovės UAB „V.“ pažymomis grindė, jog objekte susidarė 4 939 t statybinio laužo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarių sąmatų suderinimas su ieškove, kaip technine prižiūrėtoja, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė patvirtino faktiškai susidariusį statybinio laužo kiekį pasirašydama atliktų darbų aktus, o atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė pasirašė ar kitaip patvirtino atsakovės nurodomas UAB „V.“ pažymas apie susidariusio ir išvežto statybinio laužo kiekį. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė patvirtino nepagrįstai didelį ardymo darbų kiekį (4 939 t statybinio laužo išvežimą) remiasi ne atliktų darbų aktais, kurių pasirašymu grindžia ieškovės padarytą esminį Sutarties pažeidimą, o statybos rangos darbų sąmata, kurią 2019 m. kovo 25 d. patvirtino trečiojo asmens atstovas bei ši sąmata buvo 2019 m. kovo 26 d. suderinta su ieškove. Kaip matyti iš byloje esančio atliktų darbų akto Nr. 3, ardymo darbų baigtumas buvo nurodytas kaip visiškas (100 proc.) tik 2019 m. balandžio 17 d. Taigi, ieškovė, patvirtindama sąmatoje nurodytą numatomą statybinio laužo kiekį, nepatvirtino faktinio griovimo darbų (susidariusio statybinio laužo) kiekio pasirašydama atliktų darbų aktus, kadangi sąmatose nurodytas tikėtinas ardymo darbų (statybinio laužo) kiekis paaiškėja tik atlikus ardymo darbus. Kadangi ardymo darbus trečiasis asmuo atliko visiškai (100 proc.), ieškovės pasirašymas atliktų darbų aktuose, kuriuose nurodytas tik 100 proc. ardymo darbų baigtumas, o ne susidariusio statybinio laužo kiekis, laikytinas pagrįstu, patvirtinančiu, kad trečiasis asmuo griovimo darbus atliko visiškai, o šios aplinkybės atsakovė neginčija. Ieškovė, rangovei atlikus griovimo darbus, priešingai nei teigia atsakovė, jokiuose dokumentuose nepatvirtino, kad faktiškai susidarė 4 939 t statybinio laužo.

62. Papildomai pažymėtina, kad Inspekcija, rangovei baigus ardymo darbus, 2019 m. birželio 4 d. atlikusi patikrinimą statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiklos patikrinimo akto 7.2 papunktyje nurodė, kad priimtų darbų (statinio griovimo darbų) kokybė ir kiekis atitinka statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus.

63. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės vertinimu, kad ieškovė, pasirašydama atliktų darbų aktus, patvirtino neteisingus trečiojo asmens nurodytus duomenis. Ieškovė, pasirašydama atliktų darbus aktus, patvirtino ne konkretų susidariusio statybinio laužo kiekį, o griovimo darbų baigtumą, nedetalizuojant, kiek konkrečiai statybinio laužo susidarė. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovė nutraukė Sutartį argumentuodama aktuose nurodytais kiekiais klaidingai suvokdama pastarųjų dokumentų reikšmę jos prievolei atsiskaityti už atliktus darbus, t. y., ieškovei pasirašius atliktų darbų aktus, ieškovė patvirtino, kad griovimo darbai baigti ir šis ieškovės patvirtinimas, esant sudarytai fiksuotos kainodaros rangos sutarčiai, neturėjo įtakos atsakovės pareigos atsiskaityti su trečiuoju asmeniu apimčiai. Aplinkybė, kad sąmatoje nurodytas darbų kiekis skiriasi nuo faktiškai atliktų darbų kiekio, kurį jau išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatė teismo ekspertas S. M., nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė, pasirašydama atliktų darbų aktus, sukūrė atsakovės pareigą (ar jai rekomendavo) sumokėti už darbus, kurie nebuvo atlikti.

64. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovės pareigos atsiskaityti su trečiuoju asmeniu apimtis nesikeičia priklausomai nuo to, kiek faktiškai ardymo darbų atlikta (išvežta statybinio laužo kiekio), bei atsakovei netinkamai suvokus ieškovės pasirašytų atliktų darbų aktų reikšmę atsakovės pareigos atsiskaityti su rangove apimčiai, laikytinas nepagrįstu atsakovės 2019 m. liepos 12 d. pranešime ieškovei nurodytas Sutarties nutraukimo pagrindas – atliktų darbų aktų pasirašymas.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prejudicinius šiai bylai faktus ir nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė, pasirašydama atliktų darbų aktus, padarė Sutarties pažeidimą, juo labiau esminį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei pasirašius trečiojo asmens sudarytus atliktų darbų aktus Nr. 1, 2 ir 3, ieškovė nepadarė Sutarties pažeidimo. Kadangi Sutarties pažeidimo nebuvo, atsakovės rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant Sutartį, laikytinas bandymu įrodyti tariamą ar apsimestinį Sutarties nutraukimo pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas yra neadekvati reakcija į ieškovės elgesį, todėl pripažintina, kad atsakovės 2019 m. liepos 12 d. pranešime ieškovei nurodytas Sutarties nutraukimo pagrindas (ieškovės pasirašymas trečiojo asmens atliktų darbų aktuose) yra nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo nutraukti Sutartį vienašališkai.

Dėl kasmėnesinių ataskaitų pateikimo

66. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties turiniu, nustatė, kad darbai faktiškai objekte nebevyko tik nuo 2019 m. gegužės 31 d., taigi 2019 m. balandį ir gegužę darbai buvo vykdomi, todėl ieškovė turėjo pareigą atsakovei teikti ataskaitas, tačiau jų neteikė, todėl ieškovė pažeidė Sutarties 3.1.5 papunkčio nuostatas.

67. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas nevertino ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų, kad balandį ir gegužę vyko ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens bendri pasitarimai, kuriuose buvo aptariami aktualūs klausimai, todėl apie tą patį teikti atskiras ataskaitas nebuvo prasmės. Ieškovės vertinimu, teismas atsakovės pretenzijų nebuvimą privalėjo įvertinti CK 6.217 straipsnio požiūriu, ar šis pažeidimas yra esminis, ar tai sudarė pagrindą manyti, jog ataskaitų už 2 mėn. nepateikimas byloje sudarė pagrindą išvadai, kad Sutartis neteko prasmės, ar Sutarties sąlygos dėl ataskaitų griežtas laikymasis turi esminės reikšmės, ar sąlyga neįvykdyta tyčia ar dėl neatsargumo, ar Sutarties sąlygos neįvykdymas davė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad ji bus įvykdyta ateityje, ar dėl šios sąlygos neįvykdymo atsakovės pasirinktas gynybos būdas adekvatus galimiems ieškovės nuostoliams.

68. Remiantis Sutarties 3.1.5 papunkčiu, ieškovė įsipareigojo kas mėnesį, suteikus Sutartyje numatytą paslaugą, pateikti atsakovei Sutarties priede Nr. 2 nurodytos formos paslaugų teikimo ataskaitą.

69. Ieškovė rangovės darbų vykdymo metu (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.) atsakovei pateikė tik dvi ataskaitas – 2019 m. kovo 21 d. ir 29 d. Ieškovė neginčija, kad 2019 m. balandį ir gegužę ataskaitų atsakovei nepateikė.

70. Nustačius, kad ieškovė padarė minėtą Sutarties pažeidimą, vertintina, ar šis pažeidimas galėjo sudaryti pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį. Šis pažeidimas Sutartyje nenustatytas kaip esminis, todėl vertintina, ar ataskaitų nepateikimas gali būti laikomas esminiu Sutarties pažeidimu, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus aspektus.

71. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 5 d. ir gegužės 7 d. įvyko statybos dalyvių pasitarimai, kuriuose dalyvavo ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo. Minėtų pasitarimų metu buvo svarstomi įvairūs atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos rangos sutarties vykdymo klausimai: svarstyti salės ir rūsio planai; dėl įvairių mechanizmų įsigijimo; dėl salės įrengimo technologijos; dėl atliktų darbų aktų pasirašymo; siurblinės įrengimo; darbų stabdymo; papildomų darbų; darbų vėlavimo; geologinių tyrimų rezultatai ir kt. Pasitarimų protokolų turinys leidžia teigti, kad pasitarimų dalyviai aktyviai dalyvavo pasitarimuose, reiškė savo pasiūlymus bei nuomones dėl statybvietėje vykstančių darbų eigos ir planuojamų darbų, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovė, dalyvaudama šiuose pasitarimuose (kuriuose atsakovės vardu dalyvavo šeši (2019 m. balandžio 5 d. pasitarimas) ir keturi (2019 m. gegužės 7 d. pasitarimas) atsakovės atstovai), neabejotinai žinojo apie darbų eigą, kadangi pati iškeldavo įvairius klausimus ir dalyvaudavo svarstant trečiojo asmens iškeltus klausimus dėl rangos darbų eigos.

72. Pati atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad esminio Sutarties pažeidimo reikšmę suteikė tik pažeidimui dėl atliktų darbų aktų pasirašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovei dėl kasmėnesinių ataskaitų neteikimo nepareiškė nė vienos pastabos Sutarties galiojimo metu, vykstant pasitarimams, o apie šio Sutarties pažeidimo reikšmę atsakovei ieškovė sužinojo tik gavusi atsakovės 2019 m. liepos 12 d. raštą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas teigti, jog šiai ieškovės sutartinei pareigai atsakovė nesuteikė didelės reikšmės, kadangi apie darbų eigą atsakovė būdavo informuojama pasitarimų metu, nes ieškovė reguliariai organizavo objekto rekonstrukcijos proceso dalyvių pasitarimus, kuriuose buvo sprendžiami įvairūs einamieji rangos sutarties vykdymo klausimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos ieškovės sutartinės pareigos nevykdymo mažareikšmiškumą patvirtina ir tai, kad šios sutartinės pareigos nevykdymo laikotarpiu (2019 m. balandis ir gegužė) statybvietėje buvo atliekami griovimo ir grunto kasimo darbai, kurių vykdymas buvo akivaizdžiai matomas.

73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, ieškovei nepateikus ataskaitų už 2 mėn., iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, kadangi Sutarties esminė sąlygą yra kokybiškos techninės priežiūros teikimas, o techninės priežiūros paslaugų kokybė nepagerėja užsakovui gavus ataskaitą apie suteiktas techninės priežiūros paslaugas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pagal Sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų pateikti ataskaitas laikymasis turi esminę reikšmę, kadangi, kaip jau minėta, užsakovui esminę reikšmę turi kokybiška techninė priežiūra, o ne ataskaitų apie suteiktas paslaugas pateikimas. Teisėjų kolegija ieškovės padarytą Sutarties pažeidimą 2 mėn. nepateikus ataskaitų apie suteiktas paslaugas vertina kaip formalų Sutarties pažeidimą, kadangi dėl ataskaitų negavimo atsakovei neatsirado neigiamų pasekmių (žalos), o tokių pasekmių nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad esminio Sutarties pažeidimo nebuvo. Įvertinusi šias aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant šiam pažeidimui Sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta.

Dėl darbų vykdymo be darbo projekto

74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė reikalavo, jog trečiasis asmuo pateiktų jai darbo projektą, kad atsakovė galėtų atlikti privalomą darbo projekto ekspertizę, tačiau darbo projektas atsakovei nebuvo pateiktas, o ieškovė leido trečiajam asmeniui pradėti griovimo darbus be darbo projekto, t. y. nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo pateikė dalinį darbų technologijos (vykdymo) projektą, tačiau tokio projekto pateikimo statybos reglamentas nenumato, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nevykdė statybos norminių reikalavimų ir leido rangovei vykdyti darbus objekte be darbo projekto.

75. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas formaliai įvertino atsakovės nurodytą pažeidimą, jog ieškovė nevykdė statybos norminių reikalavimų leisdama trečiajam asmeniui vykdyti griovimo ir žemės kasimo darbus objekte be darbo projekto. Ieškovės vertinimu, teismas nevertino atsakovės nurodyto pažeidimo CK 6.217 straipsnio požiūriu, o darbai, kuriuos, atsakovės vertinimu, trečiasis asmuo atliko neteisėtai, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 pripažinti atliktais tinkamai ir už jų atlikimą trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistas užmokestis. Ieškovė taip pat nurodė, kad paskutinis iš ardymo / griovimo darbų atlikimo aktų, dėl kurių atsakovė kėlė pretenzijas, pasirašytas 2019 m. balandžio 17 d. (aktas Nr. 3), o po 2 mėn. Inspekcija atliko statybos, rangovo ir techninio prižiūrėtojo veiklos patikrinimus ir 2019 m. birželio 4 d. aktais konstatavo, kad teisės aktų reikalavimai nepažeisti.

76. Atsakovė 2019 m. liepos 12 d. pranešime ieškovei dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, be kita ko, nurodė, kad ieškovė nepaisė statybos techninių normų ir leido trečiajam asmeniui vykdyti darbus pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 14.2 papunktį – leido rangovei vykdyti griovimo darbus ir žemės darbus neturėdama darbo projekto, ieškovė nepaisė statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108.5 papunkčio reikalavimų, kadangi leido trečiajam asmeniui pradėti statybos darbus nesilaikant statinio projekto, įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų.

77. Ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 14.2 papunktyje buvo nurodyta, kad darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas, vykdomi statybos darbai. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108.5 papunktyje buvo nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas reglamento VII skyriaus 1 skirsnyje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis Reglamento VII skyriaus 5 skirsnyje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą, tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, o reglamento 5.5 papunktyje ir (ar) 5.6 papunktyje numatytais atvejais – ir minėtuose papunkčiuose nurodytų asmenų rašytinių sutikimų ir jų sąlygų, jei tokios buvo nustatytos, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginius dėl ieškovės leidimo trečiajam asmeniui vykdyti darbus objekte be projekto nepagrįstumo paneigia byloje esantis kalendorinis darbų grafikas, iš kurio turinio matyti, kad darbo projekto rengimo darbai turėjo būti pradėti vėliau nei ardymo darbai. Minėtame grafike nurodyta, kad ardymo darbai turi būti pradėti 2019 m. vasario 26 d. ir baigti 2019 m. balandžio 5 d., o darbo projektas turi būti pradėtas rengti 2019 m. kovo 1 d. ir baigtas rengti 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, darbų grafiko duomenys patvirtina, kad parengto darbo projekto tokiems ardymo darbams nereikėjo. Trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ardymo darbams atlikti užtenka techninio projekto, kuriuo remiantis ir buvo atliekami griovimo darbai. Byloje yra pateiktas darbų (griovimo) technologijos / vykdymo projektas, kuriame, kaip matyti iš jo turinio, aptarti griovimo darbų atlikimo būdai, priemonės ir kt.

79. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Inspekcija, rangovei atlikus griovimo ir žemės darbus, 2019 m. birželio 4 d. atliko statybos, rangovo ir techninio prižiūrėtojo veiklos patikrinimus ir statybos patikrinimo akte, rangovo veiklos patikrinimo akte ir techninio prižiūrėtojo patikrinimo akte konstatavo, kad teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Statinio statybos rangovo veiklos patikrinimo akto 4.2 papunktyje Inspekcija nurodė, kad nustatė, jog: 2019 m. kovo 1 d. parengtas statybos darbų technologijos projektas griovimo darbams (atitinkami duomenys nurodyti ir Inspekcijos statinio statybos patikrinimo akto 2.3 papunktyje); patikrinimo metu vykdomi statybos darbai atliekami nuosekliai pagal statybos darbų technologiją (7.3 papunktis); statinio statyba atitinka statybos darbų technologijos projekto sprendinius (7.4 papunktis). Inspekcija statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiklos patikrinimo akto 3.3 punkte patvirtino, kad yra statinio statybos techninio prižiūrėtojo pritarimas darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms – žyma „Pritariu, statyti“ ir parašas (atitinkami duomenys nurodyti ir Inspekcijos statinio statybos patikrinimo akto 2.2 papunktyje). Statybos darbai atliekami nuosekliai pagal darbų technologiją (6.1 papunktis).

80. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad neegzistavo atsakovės 2019 m. liepos 12 d. pranešime ieškovei nurodytas pažeidimas, kuriuo atsakovė grindė vienašališką Sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų neįvertino, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir atsakovės teisės vienašališkai nutraukti Sutartį.

Dėl atsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiame sprendime nustatytas faktines aplinkybės, konstatuoja, kad: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė padarė Sutarties pažeidimą, juo labiau esminį, pasirašydama trečiojo asmens sudarytus atliktų darbų aktus (Nr. 1, 2 ir 3); nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės sutartinės pareigos pateikti kasmėnesines ataskaitas nevykdymas sudarė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį; nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nevykdė statybos norminių reikalavimų ir leido rangovei vykdyti darbus objekte be darbo projekto.

82. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad vienas nustatytas ieškovės Sutarties sąlygų pažeidimas – kasmėnesinių ataskaitų nepateikimas už 2019 m. balandį ir gegužę, – kaip jau minėta, neatitinka CK ir teismų praktikoje nustatytų esminio sutarties pažeidimo kriterijų, todėl jis negalėjo būti pagrindu atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, o šiame sprendime nurodyti motyvai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą ieškinį patenkinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

83. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šiame sprendime, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo (CPK 330 straipsnis), įvertino ne visus bylai reikšmingus įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis), šie pažeidimai turėjo įtakos esminės įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį patenkinant – pripažįstant atsakovės 2019 m. liepos 12 d. pranešimą ieškovei dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo vienašališkai nutraukta šalių 2019 m. vasario 11 d. sudaryta Sutartis, neteisėtu ir negaliojančiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

84. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 150 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti ir 7 342,55 Eur išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti.

85. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme detalizacijas, nenustatė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršytų Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. vasario 24 d. (nors ir buvo sustabdyta), taigi, šios bylos nagrinėjimas užtruko ilgą laikotarpį, šalys į bylą pateikė didelį kiekį procesinių dokumentų ir įrodymų, vyko trys žodiniai teismo posėdžiai, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (150 Eur + 7 342,55 Eur) nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ir priteistinos ieškovei iš atsakovės.

87. Ieškinį patenkinus, atsakovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teisėjų kolegija nepasisako trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimu.

88. Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 995,50 Eur (88 Eur + 907,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šios išlaidos viršytų Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

89. Trečiasis asmuo nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teisėjų kolegija nepasisako trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 330 ir 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų Koordinatoriai“ ieškinį – pripažinti atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo Nr. (4.16)V15-1536, kuriuo vienašališkai nutraukta 2019 m. vasario 11 d. sutartis Nr. CPO110437/V31-28, neteisėtu ir negaliojančiu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų Koordinatoriai“, juridinio asmens kodas 302548226, iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188754378, 7 492,55 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų Koordinatoriai“, juridinio asmens kodas 302548226, iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188754378, 995,50 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėTomas VenckusVigintas Višinskis