- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- 2K-242-495/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Alvydas Pikelis, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutarties.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda, nustatant paskirtą baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiuo nuosprendžiu Ž. T., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistojo V. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Ištaisyta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad V. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sukurstė suklastoti tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudoti. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. V. J., būdamas rangovės UAB „I“ projektų vadovas, nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini), siekdamas užsakovei N. savivaldybės administracijai pagrįsti padidintus tariamai atliktus statybos ardymo darbus objekte – kultūros ir turizmo informacijos centre „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), sukurstė UAB „V“ statybos vadovą Ž. T. prie realiai jau išvežto statybinių atliekų kiekio fiktyviai prirašyti apie 2000 tonų statybinių atliekų, įtikindamas, kad pagal pasirašytą sutartį su UAB „V“ darbų kaina yra fiksuota, todėl UAB „V“ tai neturi reikšmės, ir nurodė, jog priešingu atveju nepasirašys atliktų darbų akto tarp UAB „I“ ir UAB „V“. Dėl to Ž. T., būdamas palenktas daryti nusikalstamą veiką ir V. J. sukurstytas, nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) rajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – krovinio važtaraščius: 2019 m. balandžio 24 d. Nr. TŽ 1142, 2019 m. balandžio 24 d. Nr. TŽ 1143, 2019 m. balandžio 24 d. Nr. TŽ 1144, 2019 m. balandžio 24 d. Nr. TŽ 1145, 2019 m. balandžio 24 d. Nr. TŽ 1146, 2019 m. balandžio 24 d. Nr. TŽ 1147, 2019 m. balandžio 25 d. Nr. TŽ 1149, 2019 m. balandžio 25 d. Nr. TŽ 1150, 2019 m. balandžio 25 d. Nr. TŽ 1151, 2019 m. balandžio 25 d. Nr. TŽ 1152, 2019 m. balandžio 25 d. Nr. TŽ 1153, 2019 m. balandžio 25 d. Nr. TŽ 1154, 2019 m. balandžio 26 d. Nr. TŽ 1156, 2019 m. balandžio 26 d. Nr. TŽ 1157, 2019 m. balandžio 26 d. Nr. TŽ 1158, 2019 m. balandžio 26 d. Nr. TŽ 1159, 2019 m. balandžio 26 d. Nr. TŽ 1160, 2019 m. balandžio 26 d. Nr. TŽ 1161, 2019 m. balandžio 29 d. Nr. TŽ 1162, 2019 m. balandžio 29 d. Nr. TŽ 1163, 2019 m. balandžio 29 d. Nr. TŽ 1164, 2019 m. balandžio 29 d. Nr. TŽ 1165, 2019 m. balandžio 29 d. Nr. TŽ 1166, įrašydamas juose žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), į UAB „V“ nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), aštuoniasdešimt penkiais reisais buvo išgabenta iš viso 2172,1 tonos statybinio laužo, ir juos patvirtindamas savo parašu, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, išskyrus 2019 m. balandžio 24 d. krovinio važtaraštį Nr. TŽ 1142, panaudojo, pateikdamas juos per elektronines susisiekimo priemones UAB „V“ administratorei J. K., dirbančiai (duomenys neskelbtini), ir ji, nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pagal šių krovinio važtaraščių duomenis Aplinkos apsaugos agentūros administruojamoje Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) užregistravo tariamai susidariusias atliekas – iš viso 2070,7 tonos, o krovinio važtaraščių Nr. TŽ 1143, Nr. TŽ 1144, Nr. TŽ 1145, Nr. TŽ 1149, Nr. TŽ 1150, Nr. TŽ 1151, Nr. TŽ 1152, Nr. TŽ 1156, Nr. TŽ 1157, Nr. TŽ 1158, Nr. TŽ 1159, Nr. TŽ 1164, Nr. TŽ 1165, Nr. TŽ 1166 duomenis suvedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) administruojamos sistemos (i.MAS) elektroninių važtaraščių posistemį (i.VAZ).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, iš esmės jokių konkrečių bylos duomenimis pagrįstų motyvų nutartyje neišdėstė, neatsakė į skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos įrodymus, todėl pritaria visiems skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams ir jų nekartoja, o naujų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, apeliaciniame skunde nenurodoma. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis skundas iš esmės liko neišnagrinėtas, skundžiamo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo tinkamai patikrinti, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo (kaltinamojo) teisės.
Šalies argumentai
2.3. Kasacinėje teismų praktikoje pažymima, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, jo turinyje neturi būti esminių trūkumų ar prieštaravimų bylos medžiagai, taip pat jis turi būti pagrįstas ir atitikti byloje nustatytas faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Apkaltinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, pažodžiui perrašęs kaltinamąjį aktą, nepašalino byloje esančių neatitikimų ir prieštaravimų, dėl to nepagrįstai kasatoriaus veiksmus vertino kaip nusikalstamus.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad V. J. sukurstė suklastoti ir panaudoti tikrą dokumentą, t. y. dvidešimt tris krovinio gabenimo važtaraščius, į kuriuos buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nevertino dokumentų turinio (t. y. kurie įrašyti duomenys buvo tikri, o kurie – tikrovės neatitinkantys), paties klastojimo fakto, paskirties reikšmingumo ir atsiradusių padarinių juos panaudojus. Pažymi, kad iš inkriminuotų dvidešimt trijų krovinio gabenimo važtaraščių devyni nebuvo niekur panaudoti, užregistruoti ar suvesti į atitinkamas sistemas, todėl iš kaltinimo turi būti pašalinti, nes V. J. kurstyti suklastoti krovinio gabenimo važtaraščius, kurie niekur nebuvo nei pateikti, nei panaudoti, akivaizdžiai nebuvo jokio pagrindo. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat nustatyta, kad, pagal keturiolikos krovinio gabenimo važtaraščių duomenis, kurie buvo užregistruoti pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS bei kitose sistemose (t. y. i.MAS ir i.VAZ), iš viso buvo išgabenta 2070,7 tonos statybinio laužo. Tačiau sudėjus duomenis, kurie nurodyti šiuose inkriminuotuose važtaraščiuose, susidaro tik 1308 tonos, o pagal inkriminuotus dvidešimt tris krovinio gabenimo važtaraščius nurodoma, kad buvo išgabenta iš viso 2172,1 tonos statybinio laužo. Kasatoriaus nuomone, pirmiausia turėjo būti įvertinti tikri dokumentai ir juose nurodomas realus statybinių atliekų kiekis, o tik po to turėtų būti inkriminuotas fiktyviai prirašytas kiekis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1226-730/2019 buvo atlikta ekspertizė ir pateiktos išvados dėl statybinių atliekų išvežimo kiekio, šios išvados akivaizdžiai prieštarauja UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro pateiktoms išvadoms, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šios ekspertizės akto nevertino ir šių prieštaravimų nepašalino.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė, kad šie krovinio gabenimo važtaraščiai nebuvo pateikti UAB „I“ ir N. savivaldybės administracijai ar panaudoti kokiems nors kitiems dokumentams surašyti. O kokie žalingi padariniai kilo važtaraščiuose įrašytus duomenis tik užregistravus į kaltinime nurodytas sistemas, nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinama.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (16, 17, 27 punktuose), siekdamas pagrįsti V. J. kaltę, išėjo iš kaltinimo ribų ir konstatavo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kuriomis nuteistasis nebuvo kaltinamas, t. y. dėl sąlygų suklastoti kitus tikrovės neatitinkančius dokumentus (t. y. pažymas, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras) sudarymo. Nuteistojo nuomone, tiek atliktų darbų aktuose, tiek PVM sąskaitose faktūrose ir pažymose esančių duomenų tikrumas nebuvo tiriamas, todėl byloje negalėjo būti siejamas ir su neva suklastotų krovinio gabenimo važtaraščių surašymu ar užregistravimu atitinkamose sistemose. Be to, visi atliktų darbų aktai, pažymos, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, buvo surašyti ir pateikti iki važtaraščių surašymo.
2.7. Kasaciniame skunde cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013 ir nurodoma, kad bylos aplinkybės yra iš esmės analogiškos nagrinėjamai situacijai, tačiau sprendžiant klausimą, ar šalys savo pažeistas teises gali apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir ar toks teisių gynimas yra apsunkintas, būtina įvertinti tiek teismų, tiek prokuratūros priimtus sprendimus, juose konstatuotas aplinkybes, taip pat civilinėje byloje atlikto tyrimo apimtį bei nagrinėjimo dalyką. Kasatoriaus vertinimu, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas pagal N. savivaldybės pareiškimą, išimtinai sietinas su civilinėje byloje Nr. e2-1226-730/2019 priimtu sprendimu, kuriuo UAB „I“ buvo priteista skola iš N. savivaldybės administracijos. Be to, prokuroro 2020 m. balandžio 28 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimai kitų nusikalstamų veikų padarymo, nurodoma, kad N. savivaldybės administracijos ir UAB „I“ pasirašytoje rangos sutartyje nėra nustatyta sąlyga pagrįsti darbų kainas priklausomai nuo faktiškai atliktų darbų kiekių, todėl laikytina, jog minėtomis pažymomis buvo siekiama patvirtinti ne statybinių medžiagų išvežimo kiekį, o faktą, kad iš statybvietės visos statybinės atliekos išvežtos ir utilizuotos pagal aplinkosaugos reikalavimus. Tuo tarpu ginčai tiek pagal rangos sutartį dėl nustatytų darbų ir paslaugų apimties, tiek dėl fiksuotos kainos ir faktiškai atliktų darbų kainos priteisimo turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Šios aplinkybės buvo nurodomos ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės jų nevertino ir pateikė prieštaringą vertinimą dėl prokuroro 2020 m. balandžio 28 d. nutarime konstatuotų aplinkybių.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotų išvadų teisingumą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo V. J. gynėjo apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai įvertinti teisingai. Tai, kad byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris nepalankus kasatoriui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog byla buvo išnagrinėta neįvertinus visų bylos aplinkybių ir į jas neįsigilinus, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisėtas.
3.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų. Skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, dokumentų klastojimo požymių, nuteistojo V. J. kaltės pagrįstos teisiamuosiuose posėdžiuose išsamiai išnagrinėtų įrodymų vertinimu. Be to, nuteistojo V. J. kaltė dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo grindžiama įvertinus ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, palyginus juos tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų nesuteikiant išskirtinės reikšmės, t. y. laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių įrodymų vertinimo pažeidimų nelaikytini pagrįstais ir negali būti kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis, BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
3.3. Kasatorius skunde klaidingai nurodo, kad iš inkriminuotų dvidešimt trijų krovinio gabenimo važtaraščių devyni nebuvo niekur panaudoti, užregistruoti ar suvesti į atitinkamas sistemas, todėl iš kaltinimo turi būti pašalinti. Tai, kad ne visus kaltinime nurodytu būdu panaudotų dvidešimt dviejų važtaraščių duomenis J. K. suvedė į sistemas, nuteistojo V. J. baudžiamosios atsakomybės nešalina.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Neabejotina, kad krovinio gabenimo važtaraščių klastojimas ir panaudojimas yra pavojinga veika ir sukelia žalingas pasekmes, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog efektyvus nukentėjusiojo teisių gynimas tapo galimas tik baudžiamojo proceso tvarka. Nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad kaltinime nurodytų važtaraščių klastojimas – civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos patvirtina 2020 m. balandžio 28 d. prokuroro nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo. Be to, iš nutarimo turinio matyti, kad jame aiškiai nurodoma, jog šiuo nutarimu nevertinama ir nesprendžiama dėl dvidešimt trijų važtaraščių suklastojimo ir panaudojimo.
3.5. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamuose sprendimuose teisingai nustatyta, kad kaltinime nurodyti dvidešimt trys važtaraščiai dėl statybinio laužo išvežimo iš N. kultūros ir turizmo informacijos centro „A“ nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. yra suklastoti, nes juose nurodytomis datomis nurodytas statybinio laužo kiekis (bendras kiekis – 2172,1 tonos) ne tik kad nebuvo išvežtas, bet ir negalėjo susidaryti nugriovus objektą. Be to, UAB „V“ iki 2019 m. balandžio 8 d. objekte realiai buvo atlikusi visus statybinio laužo išvežimo darbus ir išvežusi 2774,9 tonos. Todėl po 2019 m. balandžio 8 d. papildomai 2172,1 tonos statybinio laužo negalėjo susidaryti ir nesusidarė. Nustatyta ir tai, kad suklastotuose dvidešimt trijuose važtaraščiuose nurodytomis datomis statybinis laužas iš N. nebuvo vežamas.
3.6. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad teismai nepašalino esminių prieštaravimų, esančių pateiktose UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro ir eksperto Sigito Mitkaus išvadose dėl objekte galėjusio susidaryti statybinio laužo kiekio. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklausti išvadas pateikę specialistai, jie paaiškino ir patikslino visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. J. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 320 straipsnio 3 dalis, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys)
5. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, todėl apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-155-942/2019, 2K-277-788/2020 ir kt.).
7. Pažymėtina ir tai, kad jei apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuotame apelianto prašyme prašoma naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, jo visų dalių teisėtumas ir pagrįstumas pagal nurodytus apskundimo pagrindus apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertinti. Taip pat, kai apeliantas skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamas veikas, paskiriant jam bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-7-84-489/2018, 2K-190-648/2018, 2K-155-942/2019 ir kt.). Tikrindamas, ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir ar tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-229-222/2017, 2K-155-942/2019), ir, laikydamasis BPK normų reikalavimų, išnagrinėti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229-222/2017).
8. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Darius Kurpavičius apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir V. J. išteisinti. Apeliaciniame skunde buvo išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai dėl baudžiamojoje byloje sprendžiamų faktinių aplinkybių nustatymo ir dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai skundo argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu (dėl paties nuteistojo V. J., liudytojų parodymų; UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro pateiktų išvadų; teismo eksperto Sigito Mitkaus paaiškinimų ir 2020 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akte Nr. 20-09 pateiktų išvadų; kitų bylos duomenų), faktinių aplinkybių nustatymu (dėl tarp UAB „I“ ir N. savivaldybės administracijos kilusio ginčo iš civilinių teisinių santykių vertinimo; dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir pateiktų išvadų ignoravimo, t. y. dėl pateikiant 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymas, pasirašant 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 ir jų pagrindu išrašant PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų ardymo darbų apmokėjimo nenustatyto apgaulės panaudojimo fakto prieš N. savivaldybės administraciją; dėl UAB „V“ važtaraščių surašymo, jų teisinės reikšmės ir pateikimo aplinkybių, sukeltų teisinių pasekmių bei turėtos naudos UAB „I“ ir kt.), veiksmų teisiniu vertinimu (dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo) bei apkaltinamojo nuosprendžio motyvavimu.
9. Apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus iš esmės neatsakė, jokių konkrečių bylos duomenimis pagrįstų motyvų neišdėstė – nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, byloje surinktų įrodymų, kurių turinys ir vertinimo motyvai yra atskleisti teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog V. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.
10. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio, šios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, įrodymų iš esmės neanalizavo, konkrečių ir aiškių išvadų nepateikė. Šis teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų dalies įrodymų turinį (kaltinamojo Ž. T. ir liudytojo A. D. parodymus; Alksnynės kontrolės posto pateiktą informaciją apie UAB „I“ ir UAB „V“ pravažiavusias transporto priemones; UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro išvadą) ir formaliai konstatavo: kad 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 1, 2, 3, PVM sąskaitos faktūros bei UAB „V“ 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymos apie statybinio laužo išvežimo kiekį (iš viso 4939 tonos) buvo parengti pagal UAB „I“ subrangovės UAB „V“ statybos vadovo Ž. T. suklastotus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. balandžio 29 d. krovinio važtaraščius. Be to, rėmėsi UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro išvada, kurioje nurodyta, jog bendras objekte išardytų antžeminių konstrukcijų ir betoninių pamatų išardytų konstrukcijų (statybinio laužo) svoris sudaro 1768,57 tonos, t. y. 3170,43 tonos mažiau, nei nurodyta rangovės UAB „I“ lokalinėje sąmatoje (4939 tonos) ir pateiktuose darbų atlikimo aktuose. 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. suklastotas pažymas apie statybinio laužo išvežimo kiekį V. J. pateikė objekto techninę priežiūrą vykdančiam A. D. ir N. savivaldybės administracijai, o vėliau šių pažymų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų darbų apmokėjimo, dėl to buvo apsunkintas nukentėjusiųjų teisių gynimas civilinio proceso tvarka; pagal suklastotus važtaraščius pateikdamas suklastotas 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymas, kurių pagrindu buvo surašyti atliktų darbų aktai Nr. 1, 2, 3, nors objekte buvo atlikti statybos (griovimo) darbai žymiai mažesne apimtimi, ir šiuos dokumentus perduodamas, kad jie būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, V. J. sudarė prielaidas PVM mokėtojai UAB „I“ įgyti teisę į PVM permokos ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusio PVM skirtumo įskaitymą (grąžinimą), taip pat UAB „I“ įgijo teisę reikalauti iš N. savivaldybės administracijos sumokėti už darbus, kurie nebuvo atlikti.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam skundžiamos nutarties turiniui, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje apelianto skunde nurodyti prieštaravimai dėl apkaltinamajame nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių taip ir liko neįvertinti ir neišnagrinėti.
12. Teismai nustatė, kad UAB „V“ statybos vadovas Ž. T., V. J. sukursčius, suklastojo 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. balandžio 29 d. krovinio važtaraščius, kurių pagrindu buvo surašyti 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 1, 2, 3, PVM sąskaitos faktūros bei UAB „V“ 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymos, pagrindžiančios statybinio laužo išvežimo kiekį (iš viso 4939 tonų), kuris neatitiko realiai atliktų darbų kiekio, t. y. fiktyviai buvo prirašyta apie 2000 tonų neišvežtų statybinių atliekų ir dėl to UAB „I“ įgijo teisę reikalauti iš N. savivaldybės administracijos sumokėti už neatliktus darbus. Teismas savo išvadas grindė nustatyta faktine aplinkybe, kad būtent šių suklastotų važtaraščių pagrindu buvo surašyti atliktų darbų aktai ir kiti juos lydintys dokumentai, kurių pagrindu buvo reikalaujama sumokėti už realiai neatliktus darbus. Tačiau, kaip matyti iš šių dokumentų datų, kaltinime nurodyti krovinio važtaraščiai buvo surašyti žymiai vėliau (2019 m. balandžio 24–26, 29 d.) nei atliktų darbų aktai (2019 m. kovo 21, 29 d. ir kt.) bei nurodytos PVM sąskaitos faktūros, pažymos. Todėl lieka visiškai neaišku, kokia buvo faktinė situacija, kaip, kada ir kokiu faktiniu pagrindu buvo iš tikrųjų surašyti atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros ir kt. Tokią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, o apeliacinės instancijos teismas ją pakartojo, nepašalindamas esančių akivaizdžių prieštaravimų. Kartu svarbu pažymėti ir tai, kad teismas visiškai nevertino teisiniam vertinimui svarbios aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas (BK 182 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnis), pradėtas pagal N. savivaldybės administracijos pareiškimą dėl galimo sukčiavimo bei piktnaudžiavimo pagal sutartį su UAB „I“ atliekant statybos rangos darbus. Prokuroro nutarime nutraukti šį ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad „pateikiant 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymas, pasirašant 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 ir jų pagrindu išrašant PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų ardymo darbų apmokėjimo, apgaulė prieš N. savivaldybės administraciją nebuvo naudojama“. Todėl teismų liko nepašalintas prieštaravimas ir neišdėstyti aiškūs motyvai, kaip galėjo susidaryti byloje tokia faktinė situacija, jog dokumentuose (atliktų darbų aktuose, PVM sąskaitose faktūrose) nurodytas atliktų darbų kiekis ir kaina už juos atitinka faktiškai atliktus darbus, jei būtent šie dokumentai buvo surašyti suklastotų (kaip nustatė teismai) važtaraščių pagrindu.
13. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas byloje nustatytas aplinkybes ir byloje atliktus papildomus atliktų darbų tyrimus bei jų vertinimus, išimtinai rėmėsi tik UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro pateikta išvada dėl faktiškai atliktų darbų kiekių ir kainų pagrįstumo, kad bendras objekte išardytų antžeminių konstrukcijų ir betoninių pamatų išardytų konstrukcijų (statybinio laužo) svoris sudaro 1768,57 tonos, t. y. 3170,43 tonos mažiau, nei nurodyta rangovės UAB „I“ lokalinėje sąmatoje (4939 tonos) ir pateiktuose darbų atlikimo aktuose. Tačiau 2020 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akte Nr. 20-09 nustatyta, kad atliktų darbų faktinis kiekis yra 3095 tonos, o atliktų darbų vertė – 435 433,54 Eur. Teismo ekspertas Sigitas Mitkus, patvirtindamas šias nustatytas aplinkybes teisme, paaiškino, kad tyrimo metu krovinio važtaraščiai iš viso nebuvo pateikti ir vertinti. Todėl akivaizdu, kad tokie aiškūs prieštaravimai nagrinėjamoje byloje nebuvo pašalinti ir bylai teisingai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės liko nenustatytos.
14. Nagrinėjamų aplinkybių aspektu svarbu atkreipti dėmesį į išspręstą civilinį ginčą, susijusį su baudžiamojoje byloje tiriamų ir vertinamų UAB „I“ atliktų darbų apmokėjimu. Civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 buvo nustatyta, kad UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro pateikti skaičiavimai neatitinka 2020 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akto Nr. 20-09 išvadų, todėl atliktų darbų aktuose nurodytas išvežto statybinio laužo kiekis ir kainos buvo apskaičiuoti būtent pagal ekspertizės akte pateiktas išvadas. Be to, nurodytoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad darbai pagal surašytus 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti ir UAB „I“ naudai iš N. savivaldybės administracijos buvo priteista skola už šiuos atliktus darbus.
15. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, neištyrus ir neįvertinus nagrinėjamai bylai pirmiau nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir nepašalinus esminių prieštaravimų, nėra galimybės spręsti ir dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 300 straipsnio 1 dalis). Toks pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentavimas grindžiant nuteistojo kaltę akivaizdžiai negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, o bylos patikrinimas – išsamiu, kaip įtvirtinta pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, ir šias nuostatas pažeidžia. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apkaltinamojo nuosprendžio motyvavimo ir kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Taip pat iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad ji grindžiama ne pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, bet abejotinais, galimai prieštaringais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, taip pat teiginiais, nesusietais su esminiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Todėl negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas patikrinti tinkamai ir atsakyta į skunde iškeltus esminius klausimus.
16. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Be to, Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, todėl ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99, § 80). Todėl teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą, motyvuojant sprendimą, nurodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba nepritarta. Atkreiptinas dėmesys, kad šiai pareigai gali būti taikoma išlyga, kai teismas mano, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015 ir kt.).
17. Vertinant išdėstytus EŽTT išaiškinimus, kurie reikšmingi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės normų (BPK 320 straipsnio 3 dalis, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys) kontekste, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šias normas, taip pat į nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, selektyviai, fragmentiškai susietais su kai kuriais apeliacinių skundų argumentais ir konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, deklaratyvus pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo konstatavimas, aiškiai neatsakius į apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažinti motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esminių argumentų pateikimu, todėl pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios atsiranda teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.
18. Pirmiau nustatyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes suvaržė nuteistojo V. J. teisę į teisingą bylos procesą, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą, pašalinti prieštaravimus ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.
19. Kiti nuteistojo V. J. kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kitų BPK pažeidimų paliekami nenagrinėti, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai atlikus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą apeliacine tvarka, be to, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.