Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-556-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: e2A-556-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: R. M., I. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-556-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00120-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.8; 2.1.5.1.2.2; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.6.1.3.6; 2.4.2.13; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams R. M. ir I. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija, ieškovė) ieškiniu prašė: 1) pripažinti buvusio pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; 2) priteisti solidariai iš atsakovų R. M. ir I. M. ieškovės naudai 11 600 Eur sumą; 3) teismui nusprendus, kad praleistas ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais senaties terminas, atnaujinti terminą ieškiniui dėl Bendrijos buvusio pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už 11 600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2016 m. gruodžio 2 d. įregistruota bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ vienija 95 sklypus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2013 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,1466 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), jį vėliau padalijo į du sklypus po 0,0733 ha, jie suformuoti padalijimo būdu ir įregistruoti kaip atskiri sklypai nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas iki šiol nėra pateikęs Bendrijai jokios dokumentacijos apie šio sklypo įteisinimą, nemoka jokių mokesčių ar kaupiamųjų rinkliavų už šį sklypą, nėra pateikęs jokios dokumentacijos, kad yra pakeistas bendrijos detalusis planas suformuojant naują sklypą. 2018 m. spalio 15 d. įvyko bendrijos narių visuotinis susirinkimas, jo metu 7-uoju klausimu buvo svarstyta ir nutarta, kad asmenims, siekiantiems sukurti atskirą sklypą ar pastatą, turintį unikalų numerį, reikės gauti bendrijos sutikimą ir sumokėti 11 600 Eur prisijungimo prie komunikacijų mokestį. Ieškovės vertinimu, kitaip traktuoti 7-ojo klausimo, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, neįmanoma, kadangi nelogiška, kad vienoks ar kitoks sutikimas galėtų atleisti nuo 11 600 Eur prisijungimo prie komunikacijų mokesčio, kurį mokėjo visi sklypų pirkėjai, mokėjimo, nes tai reikštų privilegijas prieš asmenis, sumokėjusius už komunikacijas. Apie priimtą sprendimą buvo žinoma nuo pat pradžios, kadangi susirinkimo metu dalyvavo pats atsakovas, kuris vienintelis balsavo ,,prieš“ minėtą nutarimą.

1.2. Ieškovė nurodė, kad bendrijos pirmininkas 2020 m. birželio 30 d. parengė ir išsiuntė atsakovui raginimą dėl 11 600 Eur skolos sumokėjimo. Reaguodamas į tai, atsakovas atsiuntė 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. buvusio bendrijos pirmininko sutikimus dėl leidimo jungtis prie komunikacijų. Ieškovės teigimu, jie pripažintini negaliojančiais, kadangi išduoti pirmininko jam viršijus įgaliojimus, o pirmesnysis dar ir prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sudarytas atgaline data. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdė, buvo parengtas ir išsiųstas 2020 m. liepos 7 d. pakartotinis raginimas, į jį buvo gautas atsakovo atstovo advokato padėjėjo paklausimas dėl informacijos suteikimo. Į paklausimą bendrijos pirmininkas atsakė 2020 m. liepos 27 d., po to gautas atsakovo atstovo atsakymas, jog atsakovas už prisijungimą prie Bendrijos komunikacijų yra pasiryžęs sumokėti 1 200 Eur (pripažino skolos faktą, bet kvestionuoja dydį). Bendrijos pirmininkas 2020 m. spalio 6 d. parengė galutinį atsakymą, nurodė, kad prisijungimo mokestis yra nustatytas bendrijos narių susirinkime ir yra nekvestionuotinas. Ieškovės teigimu, 2018 m. spalio 15 d. visuotinis bendrijos susirinkimas buvo teisėtas.

1.3. Ieškovė nurodė, jog bendrijos pirmininkas M. S., išduodamas 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimus, viršijo savo įgaliojimus, bendrijos narių susirinkimas šiam klausimui spręsti nebuvo sušauktas. Kompleksiškai aiškinant Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatas, darytina išvada, kad bendrijos pirmininkas neturi teisės vienašališkai spręsti leisti prisijungti prie komunikacijų. Pirmininko įgaliojimai buvo apriboti įstatymo nuostatų, jis jų nepaisė, viršydamas įgaliojimus išdavė ginčo sutikimus. Dabartinis bendrijos pirmininkas nuo pat sužinojimo momento kategoriškai neigė šių sutikimų teisėtumą ir jų niekada nepripažino, todėl laikytina, kad bendrija ginčo sutikimų nepatvirtino. Atsižvelgiant į atsakovo siekį išgauti sutikimus prisijungti prie komunikacijų abiem sklypams bet kokiomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo bendrijos narys, dalyvavęs visuotiniame narių susirinkime ir girdėjęs visus argumentus ir išaiškinimus, taip pat turintis sklypą ir atliekantis reikšmingus teisinius veiksmus, siekdamas juos padalyti, laikytina, kad atsakovas buvo pakankamai sąmoningas ir nuovokus žinoti ir sužinoti visuotinio narių surinkimo ir pirmininko kompetencijų ribas. Ieškovės vertinimu, atsakovas jei ne žinojo, tai galėjo ir turėjo žinoti, kad tuometinis pirmininkas, išduodamas sutikimus, veikė peržengdamas kompetencijos ribas. Dėl to laikytina, kad sutikimai nėra privalomi atstovaujamajam, t. y. šiuo atveju ieškovei. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog 2018 m. spalio 10 d. sutikimas buvo surašytas atgaline data, dėl to pripažintinas negaliojančiu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šią aplinkybę grindžia ekrano nuotraukomis, kuriose nurodoma dokumento sukūrimo data – 2018 m. spalio 18 d.

1.4. Ieškovė nurodė, kad apie ginčijamus sandorius sužinota 2020 m. liepos mėn. pradžioje, kai buvo atsiųsti sutikimai, į kuriuos reaguojant buvo parengti raginimai dėl skolos sumokėjimo. Atsižvelgdama į 2020 m. rugpjūčio 12 d. gautą pasiūlymą sumokėti dalį įsiskolinimo, ieškovė vertina, kad skolos faktas buvo pripažintas, tik ginčijamas dydis, todėl ieškinio senaties terminas nutrūko ir iš naujo skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 30 d., iki kada buvo suteiktas terminas skolai sumokėti. Kadangi ieškinys paduotas iki 2021 m. sausio 30 d., trijų mėnesių senaties terminas sandoriams ginčyti nėra praleistas. Teismui manant, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovė prašė terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. bandymų ir tikėjimosi ginčą išspręsti taikiai. Pažymi, kad ginčijami sandoriai ir skolos nesumokėjimas yra tiesiogiai susiję, kadangi skolininkas, vengdamas įvykdyti prievolę, remiasi turimais ginčijamais sutikimais. Skolininkui sumokėjus skolą, iš esmės nekilų poreikis ginčyti minėtus sutikimus.

1.5. Ieškovė nurodė, jog atsakovams turint sklypą, kuris patenka į Bendrijos administruojamą teritoriją, jiems kyla prievolė mokėti mokesčius ir rinkliavas, kurias buvo nuspręsta rinkti bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Bendrijai yra reikšminga kontroliuoti prisijungimą prie komunikacijų ir rinkti už tai mokesčius, kadangi tinklų apkrova yra apskaičiuota dabartiniam sklypų skaičiui, o bet kokia papildoma apkrova reiškia didesnes eksploatacijos sąnaudas, papildomą tikrinimą dėl jų tinkamo funkcionavimo ir galimas investicijas į tinklų modernizavimą, siekiant išvengti avarijų. Atsakovai yra abiejų sklypų bendraturčiai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl atsakovų prievolė atsiskaityti su ieškove yra bendra ir solidari, nes susijusi su bendru sutuoktinių turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu netenkino ieškovės bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinio, priteisė iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams. Teismo sprendimo motyvai:

2.1. Teismas nustatė, kad apie galimą Bendrijos teisių pažeidimą ieškovė (jos atstovas bendrijos pirmininkas) žinojo jau 2020 m. birželio 30 d., todėl nuo šio momento skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti. Ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti baigėsi 2020 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 26 d. (ieškinio padavimo diena), taigi praleidusi CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą. Byloje duomenų, leidžiančių spręsti apie pagrindų nutraukti ieškinio senaties termino eigą buvimą, nenustatyta. Teismas ieškovės argumentus, kad ieškinio senaties termino eiga sustojo atsakovui 2020 m. rugpjūčio 12 d. sutikus sumokėti 1 200 Eur už prisijungimą prie komunikacijų ir iš naujo prasidėjo 2020 m. spalio 30 d., kai baigėsi terminas reikalavimui įvykdyti, pripažino nepagrįstais. Teismas įvertino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas su reikalavimais sumokėti prisijungimo mokestį nesutiko, kvestionavo 2018 m. spalio 15 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo teisėtumą, reikalavo pagrįsti prisijungimo mokesčio dydį ir kt. Pažymėta, jog atsakovo siūlymas sumokėti 1 200 Eur sumą buvo pateiktas šalims vykdant susirašinėjimą, derybas dėl galimo taikaus ginčo situacijos išsprendimo. Teismas vertino, kad minėtas siūlymas nevertintinas kaip prievolės sumokėti prisijungimo prie komunikacijų mokestį pripažinimas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškovei atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, byloje nėra nustatyta. Nurodyta, kad CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

2.2. Teismas nustatė, kad ginčo sutikimus (2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d.) dėl leidimo jungtis prie komunikacijų atsakovui išdavė ir pasirašė tuo metu bendrijos pirmininko pareigas ėjęs trečiasis asmuo M. S.. Teismas pripažino, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, suponuojančių, jog bendrijos pirmininkas tokių dokumentų sudaryti neturėjo teisės. Ieškovė, teigdama priešingai, šių aplinkybių nepagrindė civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nenustatė pagrindo nuspręsti, jog klausimai, kuriais išduoti sutikimai, patenka į išimtinę visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją. Teismo vertinimu, visuma byloje pateiktų duomenų suponuoja, jog atsakovas, įsigydamas Sklypą, sumokėjo už komunikacijas (sutarties 6.1.6 punktas), įrengtas iki sklypo ribos, taip įgijo teisę prie šių tinklų prisijungti. Pastebėta, jog ir pati ieškovė atsakovo teisės sklypą prijungti prie bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (komunikacijų) neginčija, tačiau nurodo, jog prijungti atsakovas galėjo tik vieną pastatą (statinį), leidimas duotas vienam namų ūkiui. Teismas padarė išvadą, jog byloje pateikti duomenys tokių išvadų nelemia – nei atsakovo su gyvenamųjų namų kvartalo vystytoja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovas įgijo komercinės paskirties sklypą, nei kiti byloje pateikti duomenys (bendrijos administruojamos teritorijos detalusis planas, Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės sklypo naudojimo paskirtis ar kt.) jokių ribojimų nenumatė. Teismas nusprendė, kad atsakovas, įgijęs sklypą, turėjo pagrindą tikėtis, jog jokių papildomų išlaidų, susijusių su prisijungimu prie komunikacijų, įgyvendindamas jam priklausančias teises, neturės. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2018 m. spalio 10 d. sutikimu, įvertinus šio dokumento turinį, atsakovui leista prijungti sklypą prie inžinerinių tinklų, taip tik patvirtinus atsakovo turimą teisę. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą nuspręsti, jog šiuo sandoriu buvo siekiama tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, teismas nenustatė.

2.3. Teismas konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų ekrano nuotraukų nėra galimybės vienareikšmiškai nuspręsti, jog ginčijamas dokumentas buvo sudarytas ne jame nurodyta data, o vėliau. Įvertinęs trečiojo asmens M. S. paaiškinimus, teismas nustatė, kad iš trečiojo asmens elektroninio laiško turinio atsakovo projektuotojai nėra galimybės įvertinti, ar ginčo dokumentas buvo siunčiamas skenuotas (skaitmenintas dokumentas su fiziniais parašais), ar pasirašytas el. parašu. Aplinkybė, jog ankstesnių nei 2018 m. spalio 18 d. data datuotų duomenų byloje nėra pateikta, o bendrijos dokumentuose nėra rašytinio atsakovo prašymo išduoti sutikimą, nesudaro pagrindo ieškovės argumentus pripažinti pagrįstais. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, paaiškino dokumento rengimo ir išsiuntimo aplinkybes, šie duomenys neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas nenustatė pagrindo abejoti trečiojo asmens paaiškinimais.

2.4. Teismas vertino, jog ieškovės atstovas A. B. plečiamai aiškina visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją, šio valdymo organo įtaką kiekvieno bendrijos administruojamoje teritorijoje esančio individualiam savininkui privačios nuosavybės teise priklausančio sklypo atžvilgiu. Remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis (nesant įstatuose aiškiai apibrėžtos bendrijos pirmininko kompetencijos), bendrijos pirmininkas organizuoja kasdienę bendrijos veiklą, atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Šiuo atveju būtent į bendrijos pirmininką kreipėsi atsakovas, prašydamas išduoti sutikimą jungtis prie komunikacijų. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma (rašytiniai įrodymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir kt.) nesudaro pagrindo išvadai, jog, kreipdamasis į bendrijos pirmininką, atsakovas žinojo ir (ar) galėjo žinoti, kad šis juridinio asmens valdymo organas negali išduoti tokio pobūdžio dokumento, o jį išduodamas galbūt viršija savo teises.

2.5. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys apie tai, jog nei inžineriniai tinklai (komunikacijos, bendrojo naudojimo objektai), nei šiems tinklams reikalingi žemės sklypai bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nepriklausė. Bendrijos nuosavybės teisė į inžineriniams tinklams skirtus bendrojo naudojimo žemės sklypus viešajame registre įregistruota tik nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties Nr. e2-3632-941/2019 pagrindu. Byloje duomenų, jog ir inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso bendrijai, nėra. Bendrija (ieškovė) įsteigta siekiant administruoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (inžinerinius tinklus), kadangi faktiškai jais naudojosi ir rūpinosi jų priežiūra, nes gyvenamųjų namų kvartalo vystytoja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių veiksmų šiuo aspektu neatliko. Byloje pateiktas bendrojo naudojimo objektų sąrašas tik patvirtina aplinkybę apie bendrijos veiklos teritorijoje esančius inžinerinius tinklus (komunikacijas), skirtus aptarnauti atskirus tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau nesudaro pagrindo nuspręsti, jog šie tinklai bendrijai buvo perduoti, kaip ir nepatvirtina faktinio naudojimo (ne)teisėtumo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo manyti, jog bendrijos pirmininkas neturėjo teisės išduoti ginčo sutikimų.

2.6. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo teisėtumo, kvorumo priimant sprendimą buvimo, atkreipė dėmesįį tai, jog bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų (ne)teisėtumo vertinimas nėra šios bylos dalykas, todėl pažymėjo, jog detaliai šiuo aspektu nepasisako, tačiau pastebėjo, kad 2018 m. spalio 15 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo 7-uoju darbotvarkės klausimu turinys suponuoja, jog šiuo nutarimu siekta sukurti papildomas kliūtis atskirų žemės sklypų savininkams įgyvendinti jiems priklausančias daiktines teises, o ne nustatyti prisijungimo prie komunikacijų mokestį galimiems naujiems vartotojams. Atsakovas su 2018 m. spalio 15 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu 7-uoju klausimu nesutiko, balsavo prieš tokio nutarimo projektą. Be to, teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys (dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai ir kt.) suponuoja, jog atsakovas jam priklausančio sklypo padalijimo į du atskirus objektus procedūras inicijavo ir pradėjo iki ieškovės visuotiniame bendrijos narių susirinkime iškelto klausimo ir šiuo klausimu 2018 m. spalio 15 d. priimto sprendimo 7-uoju darbotvarkės klausimu.

2.7. Teismas konstatavo, kad visuma byloje nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo spręsti apie galimą ieškovės teisių pažeidimą ir būtinybę jas ginti teismine tvarka. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens valdymo organo sprendimus negaliojančiais pareikšti. Byloje pateikti duomenys nesuponuoja išvadų, jog ginčijami sutikimai ankstesnio bendrijos pirmininko išduoti viršijant jam suteiktus įgaliojimus, prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas įsigydamas sklypą įgijo teisę prisijungti prie komunikacijų, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog tokia teisė buvo ribojama (numatyta tik vienam sklype būsiančiam statiniui ar kt.), atsakovas sklypo padalijimo veiksmus inicijavo iki bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo ir sklypo padalijimo veiksmams atlikti teisės aktai nenumato atskiro bendrijos, kurios veiklos teritorijoje yra sklypas, sutikimo gavimo, be to, sprendimo priėmimo metu inžineriniai tinklai ir komunikacijos bendrijai nuosavybės teise nepriklausė, nors bendrija faktiškai šiuos tinklus valdė ir naudojo. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės iš atsakovų reikalauti prisijungimo prie komunikacijų mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu ieškovė bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – visiškai patenkinti ieškovės bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį; priteisti iš atsakovų R. M. ir I. M. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovės vertinimu, teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, neteisingai susiaurino pripažinimo sąvoką, ignoravo aplinkybę, kad tokio pobūdžio sutikimas buvo išreikštas raštu atsakovo atstovo, ir padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog atsakovo sutikimas sumokėti 1 200 Eur prisijungimo mokestį buvo nurodytas tik vykdant tarpusavio derybas. Remdamasis tokiu klaidingu interpretavimu teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senaties terminą, ieškovės vertinimu, jis nebuvo praleistas. Dėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. R. M. pasiūlymo 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo paskelbtas visuotinis susirinkimas, jis įvyko 2020 m. spalio 2 d., jo metu buvo pristatytas R. M. pateiktas pasiūlymas (dėl 1 200 Eur sumos), jis svarstytas 6-uoju klausimu ir, Bendrijos visuotiniam susirinkimui nepritarus siūlomam pasiūlymui, buvo nutarta kreiptis į teismą. Ieškovės teigimu, senaties terminas nutrūko nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir iš naujo skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 30 d., kai paskutiniu raginimu buvo suteiktas terminas sumokėti 11 600 Eur įsiskolinimą, dėl to, remiantis CK 1.127 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, 3 mėnesių senaties terminas nepraleistas. Ieškovė pažymi, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalis įtvirtina 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Bendrija ieškiniu siekia ne tik pripažinti juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu, bet kartu siekia ir prisiteisti neteisėtu sprendimu padarytos žalos atlyginimą, todėl vien vadovautis įstatymu, nustatančiu sutrumpintus ieškinio senaties terminus, yra neteisėta, nepagrįsta ir riboja ieškovės teises.

3.2. Ieškovė dėl bendrijos teisės nustatyti prisijungimo prie komunikacijų mokestį nurodo, kad 2018 m. kovo 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2‑369‑586/2018) visi sklypai su juose esančiomis komunikacijomis priteisti bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. spalio 15 d. visuotinio susirinkimo metu visos komunikacijos priklausė Bendrijai, be to, trūkstamos komunikacijos, kad Bendrijoje jos tinkamai veiktų, buvo įrengtos Bendrijos lėšomis, surinktomis iš sklypų savininkų. Teismui buvo pateikti įrodymai ir paaiškinimai, kad visi valymo įrenginių siurbliai, orapūtės ir kita įranga įsigyta sklypų savininkų lėšomis. 2018 m. kovo 23 d. teismo sprendime nebuvo nurodyta, per kokį terminą privaloma įregistruoti komunikacijas Bendrijos nuosavybės teise. Nurodo, kad Bendrija net neturėjo fizinės galimybės perimti kvartalo komunikacijų dokumentacijos, o nesant komunikacijų dokumentacijos, jų įregistruoti nėra galimybės. Pažymi, kad nors Bendrijos komunikacijos nėra įregistruotos, tačiau tai neeliminuoja jų nuosavybės teisės. Visi pateikti duomenys, pateikti teismui sutikimai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina komunikacijų nuosavybę ir jų priklausymą Bendrijai.

3.3. Ieškovė nurodo, kad, teismui sprendžiant dėl prisijungimo prie komunikacijų mokesčio teisėtumo ir teisingumo, nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės – tinklų apkrova yra apskaičiuota dabartiniam sklypų ir preliminarių šeimos narių skaičiui, o bet kokia jų papildoma apkrova reiškia didesnes eksploatacijos sąnaudas, papildomą tikrinimą dėl jų tinkamo funkcionavimo ir galimas investicijas į tinklų modernizavimą siekiant išvengti avarijų. Be to, neteisinga prieš visus bendrijos administruojamų sklypų savininkus, jog kažkas gali naudotis komunikacijomis neprisidėdamas prie jų įrengimo. Po papildomo administracinio vieneto sukūrimo, atsiradus naujam vartotojui, visi Bendrijos sklypų savininkai privalo mokėti už papildomas apkrovas ir patiriamas sąnaudas, nors naudos iš papildomo sklypo sukūrimo turėjo tik atsakovai.

3.4. Ieškovė nurodo, kad iš atsakovų nekilnojamojo turto 2013 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad inžineriniai tinklai yra nebaigti. Juos baigia bendrija „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis. Atsakovai, 2013 m. gruodžio 12 d. įgydami sklypą, kartu įgijo teisę jungtis prie inžinerinių tinklų tik vienam sklypui (kaip ir visi kiti kvartalo sklypų savininkai), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ši sutartis nesuteikia jokių papildomų teisių į neatlygintiną prisijungimą prie inžinerinių tinklų, todėl atsakovai atsiskaitė tik už tą dalį inžinerinių tinklų, kurie priklauso vienam sklypui, o ne dviem ar daugiau. Jokių papildomų teisių į papildomas komunikacijas atsakovai šia sutartimi neįgijo.

3.5. Tai, kad R. M. niekada neginčijo 2018 m. spalio 15 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo, tik patvirtina, kad atsakovas suvokė, jog bendrija neviršija savo įgaliojimų ir priima teisėtą sprendimą, be to, tuo pačiu sprendimu buvo ginamos ir paties atsakovo teisės. Atsakovai įgydamas sklypą žinojo, kad visos gyvenamųjų namų kvartale esančios komunikacijos bus perduotos nuosavybėn sklypų savininkams, jų įkurtai bendrijai ar kitos formos juridiniam asmeniui. Atsakovai taip pat žinojo, kad kvartalo komunikacijos priklauso įkurtai Bendrijai ir tolesni jų veiksmai (prašymas gauti leidimą prisijungti prie Bendrijos komunikacijų, rinkliavų mokėjimas Bendrijai ir kita) patvirtina šią aplinkybę. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovams suteikiamos išskirtinės teisės prieš kitus Bendrijos sklypų savininkus. Padalijus sklypą Bendrija jokių papildomų įmokų už administravimą, nuolatinę techninę priežiūrą, eksploatacinius mokesčius negauna, nes šie mokesčiai priklauso nuo sklypo dydžio ir padalijus sklypą įmokos nė kiek nepadidėja.

3.6. Ieškovė dėl buvusio pirmininko teisės atleisti nuo prisijungimo prie komunikacijų mokesčio nurodo, kad 2018 m. spalio 10 d. bendrijos pirmininko M. S. išduotas sutikimas jungtis prie komunikacijų sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo reikalingas. 2018 m. spalio 10 d. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas namas, jam išduotas statybos leidimas, o statybos leidimo išdavimas be leidimo jungtis prie Bendrijos komunikacijų negalimas ir neįmanomas, ir sklype esantis namas jau buvo prijungtas prie Bendrijos komunikacijų. Ieškovės vertinimu, šis sutikimas bendrijos pirmininko M. S. buvo išduotas atgaline data tam, kad atsakovas R. M. išvengtų 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotiniu susirinkimu priimtu sprendimu nustatyto 11 600 Eur prisijungimo mokesčio. Toks pakartotinis leidimas jungtis prie Bendrijos komunikacijų tam, kad ateityje jį neva kaip tęstinį būtų galima perrašyti nauja data, R. M. išduotas vienintelis. Ieškovės teigimu, sutikimas ar leidimas, surašant dokumentą nauja data, negali būti traktuojamas, kaip ankstesnio dokumento tęstinumas.

3.7. Teismas, darydamas klaidingą išvadą dėl komunikacijų nepriklausymo Bendrijai, nesivadovavo visuma byloje pateiktų įrodymų, o vėliau, akivaizdžiai sau prieštaraudamas, nurodo, kad atsakovas visiškai pagrįstai tikėjosi, jog buvęs bendrijos pirmininkas turi teisę išduoti ginčo sutikimus, taip pripažindamas tiek bendrijos teisę į mokestį, tiek ir buvusio pirmininko teisę atleisti nuo jo. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos, liudytojų parodymų, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog visi Bendrijos nariai, tarp jų ir pirmininkas M. S. ir atsakovas R. M., aiškiai žinojo nustatytą tvarką. Niekam nekilo abejonės ir visiems buvo aiškios tiek bendrijos visuotinio susirinkimo teisės – sprendimų priėmimas (visuotiniu susirinkimu), tiek bendrijos pirmininko teisės, jos aiškiai apibrėžtos Bendrijos įstatuose, iš jų matyti, kad bendrijos pirmininkas jokios sprendimo teisės neturi ir nėra įgaliotas priimti sprendimus bendrijos vardu. Rengiant gyvenamųjų namų kvartalo detalųjį planą, kvartalo administruojamų tinklų apkrova buvo numatyta 94 sklypams ir šios apkrovos vienašališkai didinti bendrijos pirmininkas neturi įgaliojimų. Atsakovai dėl prisijungimo prie Bendrijai priklausančių komunikacijų privalėjo prašyti ne bendrijos pirmininko, o bendrijos narių visuotinio susirinkimo. Ieškovės teigimu, tik Bendrijos visuotinis narių susirinkimas gali duoti leidimą prisijungti prie jai priklausančių komunikacijų. 2019 m. lapkričio 21 d. bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pirmininko M. S., išdavė sutikimą jungtis prie esamų inžinerinių tinklų sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai dar kartą patvirtina, jog šis sutikimas negalimas, nepažeidžiant 2018 m. spalio 15 d. bendrijos visuotiniu susirinkimu priimto sprendimo, nes jis išduotas 2019 m. lapkričio 21 d., jau daugiau kaip metai galiojant šiam sprendimui.

3.8. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad jos pateiktos ekrano nuotraukos vienareikšmiškai nesudaro pagrindo spręsti, jog dokumentas sudarytas atgaline data. Ieškovė nurodo, kad byloje buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, kurie buvo nuoseklūs ir leidžiantys pagrįstai, nustatant atliekamų veiksmų eiliškumą, minučių tikslumu nustatyti veiksmų eigą, ji jokiais rašytiniais dokumentais nebuvo paneigta.

3.9. Ieškovė pažymi, kad, sukūrus atskirą administracinį vienetą (duomenys neskelbtini), jau neginčytinai galiojęs 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos priimtas sprendimas ir R. M., ir tuometiniam bendrijos pirmininkui M. S. buvo privalomas, tačiau atsakovai niekada nesikreipė į Bendriją šiuo klausimu, joks prašymas nebuvo pateiktas nei 2018 spalio mėnesį, nei anksčiau ar vėliau. 2018 m. spalio 15 d. susirinkime nei R. M., nei M. S. net neužsiminė apie atsakovo R. M. prašymą. Ieškovės vertinimu, būtent atsakovai su buvusiu bendrijos pirmininku M. S. pažeidžia sklypų savininkų nuosavybės teisę. Buvęs Bendrijos pirmininkas M. S. vienašališkai, nesuderinęs su Bendrija, sklypų savininkais, atsakovams neatlygintinai suteikė teisę į komunikacijų dalį, neatsiklausdamas šio turto savininkų, t. y. sklypų savininkų.

3.10. Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 19 d. buvo atsiųsta informacija apie galimybes susipažinti su teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, tačiau Bendrijos nariai apie tai nebuvo informuoti. Atsakovas inicijavo detaliojo plano pakeitimus 2018 m. lapkričio 14 d., t. y. jau po priimto 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo. Ieškovės teigimu, jokie veiksmai dėl sklypo atidalijimo iki 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir sprendimo priėmimo nebuvo atliekami.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės atsakovui R. M. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovai nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškinio senaties, teigdami, kad ieškovė painioja sąvokas – terminą prievolei įvykdyti ir terminą apskųsti judrinio asmens organų priimtus sprendimus. Atsakovai nurodo, kad visa informacija apie technines sąlygas buvo pateikta 2018 m. lapkričio 14 d. visuomenės svarstymui ir asmeniškai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsta 2018 m. spalio 19 d. Bendrijos pirmininkas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, pradėdamas 2020 m kovo 13 d. vykdyti pareigas ir perėmęs visą dokumentaciją, šią aplinkybę turėjo žinoti. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino taikymo. Pažymi, kad ieškovė pateikė teismui Bendrijos 2020 m. spalio 5 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą, tačiau ir nuo šios datos praleido trijų mėnesių ieškinio reikalavimui pareikšti. Minėtas protokolas paneigia apeliantės argumentus, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas tik nuo 2020 m. spalio 30 d. Pažymi, kad apeliantės pozicija nenuosekli, nes ieškovė atsakovams pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo ir nebuvo įrodinėjamas žalos atsiradimo teisinis pagrindas.

4.2. Atsakovų teigimu, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl ko Bendrija iki šios dienos nėra įregistravusi nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus, ji neturi reikalavimo teisės, o kartu ir teisės visuotiniame susirinkime nuspręsti imti prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestį. Tik išsprendus nuosavybės klausimą, galima svarstyti prisijungimo prie tinklų įvedimo mokesčius. Atsižvelgiant į Bendrijos įstatų 3.2.1 punktą, Bendrija surenka iš jos narių šių tinklų eksploatavimo mokesčius ir perveda juos atitinkamoms įstaigoms, tačiau daugiau jokių teisių dėl šių tinklų neturi ir negali turėti. Apeliantų teiginius, kad atsakovai, prašydami iš Bendrijos duoti sutikimus prisijungti prie inžinerinių tinklų, pripažino, jog Bendrija yra šių tinklų savininkė, paneigia buvusio Bendrijos pirmininko M. S. paaiškinimai, jog jis sutikimus išduodavo, kai į jį kreipdavosi architektai, rengdami detaliuosius planus.

4.3. Atsakovų teigimu, jie 2018 m. spalio 15 d. visuotinio susirinkimo sprendimo nepriėmė kaip sukeliančio jiems teisines pasekmes, nes pirmininkas dar iki visuotinio susirinkimo, t. y. 2018 m. spalio 10 d., jau buvo davęs sutikimą dėl prisijungimo, rengiant žemės sklypo detalųjį planą. Atsakovų teigimu, 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimas buvo išduotas pirmojo sutikimo pagrindu.

4.4. Atsakovai vieninteliai iš visų Bendrijos narių buvo įsigiję komercinės paskirties žemės sklypą. Atsakovų vertinimu, šiuo atveju kiti bendrijos nariai dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus visiškai nenukentėjo, nes abiejuose sklypuose yra po vieną gyvenamąjį namą, t. y. sąnaudos mažesnės, nei komercinės paskirties statinio. Kita vertus, ieškovai nepateikė įrodymų, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būtų padidėjusios valymo įrenginių eksploatavimo, techninės priežiūros išlaidos, todėl tokie apeliantės teiginiai yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio.

4.5. Nurodo, kad apeliantė, teigdama, jog Bendrija turėjo teisę nustatyti prisijungimo prie komunikacijų mokestį, nutyli aplinkybes, susijusias su įvykusio susirinkimo kvorumu ir sprendimų priėmimu.

4.6. Atsakovai nesutinka su apeliantės argumentais dėl buvusio pirmininko teisės atleisti nuo prisijungimo prie komunikacijų mokesčio. Atsakovai nurodo, kad ieškovų argumentai dėl dokumento redagavimo datos neįrodo, jog sutikimas išduotas atgaline data. Atsakovai, remdamiesi tuo, kad jokių pirmininko veiklos nuostatų Bendrijoje nebuvo patvirtinta, ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 punktu ir 6 dalies 1 punktu, teigia, jog, išduodamas leidimą dėl prisijungimo prie komunikacijos tinklų, bendrijos pirmininkas savo įgaliojimų neviršijo. Atsakovų teigimu, ieškinio reikalavimas dėl sutikimų panaikinimo negalėjo būti patenkintas ir dėl to, kad ieškovė M. S. buvo įtraukusi byloje kaip trečiąjį asmenį, o ne atsakovą, nors ieškinio reikalavimas buvo pareikštas būtent jam. Ieškovė taip pat neįrodė, kad R. M. žinojo, jog bendrijos pirmininkas, išduodamas leidimus jungtis prie komunikacijų, galbūt viršijo savo įgaliojimus.

4.7. Atsakovai nesutinka su skundo argumentais, kad Bendrijai nebuvo žinoma apie R. M. rengiamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Nurodo, kad teismui buvo pateikti duomenys, jog planavimo organizatorius paskelbė elektroninėje erdvėje ir 2018 m. spalio 19 d. informavo bendriją individualiai. Nurodo, kad parengtas detalusis planas 2018 m. spalio 19 d. buvo pateiktas visuomenės svarstymui, todėl akivaizdu, kad per 4 dienas po įvykusio susirinkimo, t. y. 2018 m. spalio 15 d., yra neįmanoma parengti detaliojo plano, nes tai didėles apimties dokumentas.

4.8. Atsakovams kyla abejonių, ar bendrijos pirmininkas A. B. neviršijo savo įgaliojimų, vienavaldiškai nuspręsdamas paduoti bendrijos vardu apeliacinį skundą ir sumokėti iš bendrijos lėšų žyminį mokestį ir advokato išlaidas. Atsakovų nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 1 dalies 2 punktu pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti jį priimti, o apeliacinės instancijos teismas turėtų palikti jį nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teisės paduoti apeliacinį skundą

8. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus, kad Bendrijos narių visuotiniame susirinkime nebuvo aptartas klausimas dėl apeliacinio skundo padavimo ir su jo padavimu susijusių išlaidų patyrimo, todėl, atsakovų vertinimu, vadovaujantis CPK 315 straipsniu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas turėtų palikti jį nenagrinėtą.

9. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal CPK 315 straipsnio 3 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

10. Atsakovų akcentuojamo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 5 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo duomenimis, 2020 m. spalio 2 d. įvykusiame susirinkime 8-uoju darbotvarkės klausimu nutarta kreiptis į teismą Bendrijos lėšomis dėl rinkliavų ir gyvenamųjų namų kvartalo modernizavimui skirtų lėšų (skolų) nemokėjimo ir jų išieškojimo Bendrijos naudai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė ieškovei atstovaujantis advokatas. Byloje esančioje 2020 m. rugpjūčio 5 d. atstovavimo sutartyje, kuria advokatui pavedama atstovauti ieškovei, numatyta teisė apskųsti sprendimą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškovės apeliacinį priėmė. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertini, kad apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, dėl to nenustatyta pagrindo taikyti CPK 296 ir 315 straipsnyje numatytas pasekmes.

Bylos faktinės aplinkybės

11. Ieškovė bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ (teisinė forma – bendrija) įregistruota 2016 m. gruodžio 2 d. Byloje esančių bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau – ir Įstatai) 1.4 punkte nurodyta, kad bendrijos steigėjai yra fiziniai asmenys, įsigiję žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti arba jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (duomenys neskelbtini), teritorijoje, apribotoje (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro 2020 m. gegužės 7 d. ir 2022 m. spalio 12 d. išrašų duomenimis, nuo 2020 m. kovo 13 d. bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas yra A. B..

12. 2007 m. vasario 26 d. priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-1065-(1.3) ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo ir padalintų sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“. (duomenys neskelbtini) savivaldybė 2007 m. birželio 29 d. statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė statybos leidimą Nr. 07-96 pagal UAB „Nemuno deltos projektai“ parengtą projektą, statybos adresas – (duomenys neskelbtini), statybos objektas: vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos tinklai, vidaus kelias statybos kvartale. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2017 m. birželio 30 d. raštu bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad 2007 m. birželio 29 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 07-96 galioja neterminuotai; pažymėta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra įsipareigojusi (duomenys neskelbtini) savivaldybei dėl kvartalo inžinerinių tinklų įrengimo, todėl Savivaldybė kontrolės nevykdo; esant neišsprendžiamai situacijai bendrijai išaiškinta teisė kreiptis į teismą.

13. Bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo objektų sąraše, patvirtintame 2017 m. rugsėjo 25 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 2017/003, į bendrojo naudojimo objektų sąrašą yra įtrauktos bendrosios inžinerinės sistemos ir nurodyta jų būklė akto sudarymo metu: vandentiekio sistema (veikianti, tačiau tarpiniai šuliniai, kuriuose sumontuotos sklendės, pilni gruntinio vandens, priešgaisrinio tvenkinio (duomenys neskelbtini) sklype sunkiasi vanduo iš vamzdžių), buitinių nuotekų šalinimo sistema (pagrindiniai siurbliai neveikiantys, valymo įrenginiai neįjungti), elektros sistema, lietaus nuotekų sistema (lietaus nuotekų siurblinė neveikianti); taip pat įtrauktos bendrojo naudojimo patalpos (valymo įrengimų pastatas), bendrojo naudojimo keliai, bendrojo naudojimo žemės sklypai (įtraukti 8 sklypai).

14. 2013 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo R. M. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagrindu atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su I. M. įsigijo 0,1466 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 48 000 Lt (13 901,76 Eur) kainą, pažymint, kad ši kaina galutinė ir apima visus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas, kurie yra taikomi šios sutarties sudarymo metu (sutarties 3.1 punktas). Pagal minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.6 punktą, iki Sklypo ribų yra nutiesti šie nebaigtos statybos inžineriniai tinklai: elektros perdavimo tinklai, buitinių nuotekų tinklai, lietaus kanalizacijos tinklai, geriamojo vandens tinklai, už kuriuos pirkėjas yra visiškai atsiskaitęs; pardavėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja neatlygintinai pabaigti šiame punkte nurodytų inžinerinių tinklų statybos ir įrengimo darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti juos tinkamais naudoti ir darbus teisės aktų nustatyta tvarka perduoti šiuos tinklus nuosavybėn sklypų savininkams, jų įkurtai bendrijai ar kitos formos juridiniam asmeniui.

15. Atsakovai įsigytą sklypą padalijo į du atskirus žemės sklypus, įregistruotus 2019 m. rugsėjo 30 d., įregistravimo pagrindai: 2019 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2021 m. sausio 19 d. išrašų duomenimis, atsakovams R. M. ir I. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0733 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastatas – prekybos pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 2021 m. sausio 19 d. duomenimis, priklausė 0,0733 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastatas (statusas – formuojamas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

16. Bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 19 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 2018/002 duomenimis, 2018 m. spalio 15 d. vyko bendrijos narių visuotinis susirinkimas, jame dalyvavo 16 bendrijos narių, 9 balsavo raštu, nurodoma, kad dalyvavo 25 nariai, iš viso yra 48 nariai, konstatuota, jog kvorumas yra. Susirinkimo pirmininku išrinktas bendrijos pirmininkas M. S., o sekretore – J. B. (1 klausimas), balsų skaičiavimo komisija – A. B. ir R. L. (susirinkimo 2 klausimas). Bendrijos visuotiniame susirinkime 7‑uoju darbotvarkės klausimu („Kiti klausimai“) dalyvavusių susirinkime narių (14 ,,už“, 1 ,,prieš“, išankstinės nuomonės pareiškimai – ,,susilaikė“ 9) priimtas nutarimas: ,,Bendrijos administruojamoje teritorijoje negalima papildomai sukurti nei sklypo, nei pastato su atskiru unikaliu numeriu, o jei, po šios nuostatos priėmimo dienos, tai padaryta nesuderinus su bendrija, taikomas prisijungimo prie komunikacijų mokestis, kuris lygus 11 600 Eur sumai.“

17. Byloje pateiktas bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko M. S. pasirašytas 2018 m. spalio 10 d. sutikimas, jame nurodyta, kad bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip inžinerinių tinklų savininkė, pagal parengtus planus ir išduotas technines sąlygas išduoda sutikimą jungtis prie esamų inžinerinių tinklų sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); suteikia leidimą jungtis prie: buitinių nuotekų šulinio (duomenys neskelbtini); vandentiekio šulinio (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų apskaitos šulinio (duomenys neskelbtini); elektros apskaitos spintos (duomenys neskelbtini), sklypui skirta 12 kW elektros energijos. Taip pat byloje pateiktas bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko M. S. pasirašytas 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimas, jame nurodyta, kad bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip inžinerinių tinklų savininkė, pagal parengtus planus ir išduotas technines sąlygas išduoda sutikimą jungtis prie esamų inžinerinių tinklų sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiamas leidimas jungtis prie tų pačių inžinerinių tinklų, kurie nurodyti ir 2018 m. spalio 10 d. sutikime.

Dėl ieškinio senaties

18. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškinio reikalavimams pripažinti buvusio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagrįstumo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, ir laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai susiaurino skolos pripažinimo sąvoką, dėl to padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog atsakovo raštu išreikštas sutikimas sumokėti 1 200 Eur prisijungimo mokestį buvo nurodytas tik vykdant tarpusavio derybas.

19. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

20. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, pripažinęs, jog ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑496‑378/2016 25 punktą). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Nustatyta, kad bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. B. 2020 m. birželio 30 d. raginimu dėl nesumokėtų įmokų atsakovui R. M. pateiktas prašymas iki 2020 m. liepos 14 d. į bendrijos sąskaitą pervesti 11 600 Eur, nurodant, kad priešingu atveju leidimas jungtis prie bendrijos komunikacijų bus panaikintas ir bus kreiptasi į (duomenys neskelbtini) skyrių, jam bus pranešta apie neteisėtą prisijungimą prie bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių komunikacijų bei sutikimo panaikinimą. Minėtame rašte (raginime) pažymėta, kad atsakovas dalyvavo 2018 m. spalio 15 d. susirinkime ir jame priimtas bendrijos sprendimas atsakovui žinomas; susirinkimo metu jokios informacijos apie gautus prašymus iki susirinkimo momento nebuvo; jeigu atsakovui vėliau ir buvo duotas ankstesnio bendrijos pirmininko sutikimas, jis neteisėtas ir pažeidžia bendrijos įstatus bei bendrijos narių teises.

23. Bendrijos pirmininko A. B. 2020 m. liepos 7 d. raginimu dėl nesumokėtų įmokų, 2020 m. liepos 2 d. gavus atsakovo pateiktus 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimus, atsakovui R. M. pakartotinai pateikta informacija, kad atsakovo turimi leidimai yra neteisėti, todėl prašoma iki 2020 m. liepos 14 d. į bendrijos sąskaitą pervesti prisijungimo prie komunikacijų mokestį. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas 2020 m. liepos 14 d. raštu kreipėsi į bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką dėl informacijos pateikimo, rašte nurodė, kad bendrijos reikalavimas iš esmės yra neteisėtas, kyla pagrįstų abejonių dėl balsavimo 2018 m. spalio 15 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime teisėtumo / pagrįstumo, taip pat nurodė, kad tiek prieš įvykusį susirinkimą, kuris įvyko 2018 m. spalio 15 d., tiek po įvykusio Bendrijos narių susirinkimo atsakovas turėjo 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. (sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) Bendrijos pirmininko raštišką pritarimą, t. y. suteiktą leidimą jungtis prie Bendrijos buitinių nuotekų šulinio, vandentiekio šulinio, lietaus nuotekų šulinio ir elektros apskaitos spintos; pažymėjo, kad atskiriant Bendrijoje esamus sklypus patyrė didelių finansinių išlaidų, todėl Bendrijos raginimas sumokėti 11 600 Eur yra absurdiškas ir labai nuostolingas. Šiuo atsakovo atstovo raštu pareikalauta pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius skolos susidarymą (t. y. iš ko susideda reikalaujama suma), taip pat nuomonę dėl 2018 m. spalio 15 d. vykusio susirinkimo pritarimo 7-ajam klausimui teisėtumo. Bendrijos pirmininko A. B. 2020 m. liepos 27 d. raštu atsakovas paragintas sumokėti nurodytą prisijungimo prie komunikacijų mokestį.

24. Atsakovo atstovo 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte dėl Bendrijos reikalaujamos kainos sumažinimo, adresuotame Bendrijos pirmininkui, nurodyta, kad, atsakovo įsitikinimu, 2018 m. spalio 15 d. sprendimas yra negaliojantis ir būtent dėl šio sprendimo panaikinimo ketinama kreiptis į teismą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra vedamos derybos su Bendrijos pirmininku dėl reikalaujamos sumokėti sumos sumažinimo, ir siekiant ginčą baigti taikiai, atsakovas iš reikalaujamų sumokėti 11 600 Eur už prisijungimą prie Bendrijos komunikacijų siūlo Bendrijai sumokėti 1 200 Eur. Iš 2020 m. spalio 5 d. bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 2020/002 nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. įvykusiame susirinkime 6‑uoju darbotvarkės klausimu buvo spręstas klausimas „Dėl papildomo sklypo sukūrimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų kvartalo administruojamoje teritorijoje“ ir šiuo klausimu priimtas nutarimas kreiptis į teismą Bendrijos lėšomis dėl neteisėto prisijungimo ir nesumokėtos 11 600 Eur kompensacijos prisiteisimo iš naujo sklypo savininko dėl 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimto sprendimo nevykdymo. Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. B. 2020 m. spalio 6 d. raštu (atsakymu į 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlymą) nurodyta, kad pasiūlymas buvo svarstomas bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo metu 2020 m. spalio 2 d. ir Bendrijos nariai nesutiko su atsakovo siūloma kompensacija, atsakovas pakartotinai informuotas, kad turimi leidimai yra neteisėti, todėl prašoma iki 2020 m. spalio 30 d. į bendrijos sąskaitą pervesti 11 600 Eur.

25. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apie ginčijamus 2018 m. spalio 15 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimus buvo sužinota 2020 m. birželio mėn. pabaigoje / liepos mėn. pradžioje, kai buvo atsiųsti minėti sutikimai, į kuriuos reaguojant 2020 m. liepos 7 d. buvo parengtas ir nusiųstas minėtas pakartotinis raginimas dėl skolos sumokėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2020 m. birželio 30 d. raginimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apie galimą Bendrijos teisių pažeidimą ieškovė (jos atstovas bendrijos pirmininkas) žinojo jau 2020 m. birželio 30 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti skaičiuotinas nuo nurodyto momento.

26. Apeliantės teigimu, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. spalio 30 d. egzistavo senaties termino nutrūkimo pagrindai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Pagal kasacinio teismo praktiką, tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

27. Nagrinėjamu atveju tiek iš atsakovo atstovo 2020 m. liepos 14 d. rašto, tiek ir iš apeliantės akcentuojamo atsakovo atstovo 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto turinio matyti, kad atsakovas nesutiko ne tik su prašomos sumokėti skolos dydžiu, tačiau nesutiko ir su reikalaujamos skolos pagrindu, kvestionavo 2018 m. spalio 15 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo teisėtumą. Įvertinus atsakovo atstovo 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto turinį, nenustatyta pagrindo vertinti, kad jame pateiktu pasiūlymu atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino pačią prievolę dėl prisijungimo prie komunikacijų mokesčio. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių susirašinėjimo metu atsakovo pateiktas pasiūlymas sumokėti 1 200 Eur sumą iš esmės buvo pateiktas vykdant derybas dėl galimo taikaus ginčo situacijos išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo atsakovo atstovo 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą vertinti kaip atsakovo prievolės sumokėti prisijungimo prie komunikacijų mokestį pripažinimą ir taikyti CK 1.130 straipsnio 2 dalį, dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto šios įstatymo nuostatos netaikymo atmestini.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti baigėsi 2020 m. rugsėjo 30 d. Kadangi ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. sausio 26 d., skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai nustatyta, jog ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą.

29. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo argumentus, kad atsakovams rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, siekiant padalyti šį žemės sklypą į atskirus sklypus, visa informacija apie technines sąlygas buvo pateikta bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 19 d., ir, atsakovų teigimu, bendrijos primininkas, 2020 m. kovo 13 d. pradėdamas vykdyti pareigas ir perėmęs visą dokumentaciją, šią aplinkybę jau privalėjo žinoti. Įvertintina tai, kad nagrinėjau atveju ieškovė ginčija buvusio pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimus, ir tai, jog naujajam bendrijos pirmininkui, pradėjus vykdyti pareigas, reikėjo laiko susipažinti su visais dokumentais. Iš byloje esančio naujojo bendrijos pirmininko A. B. 2020 m. birželio 30 d. raginimo dėl nesumokėtų įmokų atsakovui R. M. turinio matyti, kad apie galimus duotus ankstesnio bendrijos pirmininko sutikimus ieškovei (naujajam bendrijos pirmininkui) jau buvo žinoma. Kitų objektyvių duomenų apie ankstesnę ieškovės (naujojo bendrijos pirmininko) sužinojimo apie ginčijamus sutikimus datą nepateikta. Be to, nustačius, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. sausio 26 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą dėl ieškinio reikalavimo dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nurodyti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi esminės teisinės reikšmės.

30. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

31. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 47 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje buvo pareiškusi prašymą tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas, atnaujinti terminą ieškiniui dėl buvusio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškovei atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑393/2012). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reiktų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes.

34. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti aplinkybę, kad atsakovo atstovo 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu buvo pateiktas pasiūlymas sumokėti dalį Bendrijos prašomos sumokėti skolos, taigi buvo vykdomos derybos dėl taikaus klausimo išsprendimo būdo. Apeliantė nurodo argumentus, kad bendrijos pirmininkas vienašališkai negalėjo priimti sprendimo dėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. R. M. pasiūlymo, dėl to, kaip tai numato Bendrijos įstatai, ne anksčiau kaip prieš dvi savaites 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo paskelbtas visuotinis susirinkimas, jis įvyko 2020 m. spalio 2 d. ir jo metu buvo pristatytas R. M. pateiktas pasiūlymas (1 200 Eur sumai), jis buvo svarstytas 6-tuoju klausimu ir, Bendrijos visuotiniam susirinkimui nepritarus siūlomam pasiūlymui, buvo nutarta kreiptis į teismą Bendrijos lėšomis dėl neteisėto prisijungimo ir nesumokėtos 11 600 Eur kompensacijos prisiteisimo iš naujo sklypo savininko dėl 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimto sprendimo nevykdymo. Bylos duomenys patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, kad klausimas dėl papildomo sklypo sukūrimo Bendrijos administruojamoje teritorijoje ir kompensacijos už prisijungimą prie inžinerinių tinklų buvo svarstytas 2020 m. spalio 2 d. visuotiniame bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime. Po minėto Bendrijos visuotinio narių susirinkimo bendrijos pirmininko A. B. 2020 m. spalio 6 d. raštu (atsakymu į 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasiūlymą) atsakovui pateikta Bendrijos narių pozicija dėl atsakovo siūlomos sumos ir suteiktas papildomas terminas iki 2020 m. spalio 30 d. į bendrijos sąskaitą pervesti 11 600 Eur sumą. Įvertinus aplinkybę, kad sušaukti Bendrijos visuotinį narių susirinkimą reikalingas bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatuose numatytas laikas (Įstatų 5.2 punktas), taip pat aplinkybę, kad atsakovui iki 2020 m. spalio 30 d. buvo pateiktas papildomas terminas sumokėti prašomą kompensacijos sumą, matyti, kad ieškovės veiksmams įtakos turėjo atsakovo pozicija ir ieškovės, kaip juridinio asmens, teisinio statuso (bendrija) nulemtos aplinkybės. Iš nurodytų duomenų matyti, kad šalys bandė ginčą išspręsti taikiai, ieškovė nurodytu metu veikė aktyviai. Nors apeliantės argumentai, kad ieškinio senaties terminas iš naujo skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 30 d., kai paskutiniu raginimu buvo suteiktas terminas sumokėti 11 600 Eur įsiskolinimą, pripažinti nepagrįstais, tačiau nėra pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip akivaizdžiai pasyvų.

35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijami ankstesnio Bendrijos pirmininko 2018 m. spalio 15 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimai, kaip juridinio asmens (bendrijos) organo sprendimai, buvo individualaus pobūdžio – išduoti konkrečiai tik dėl atsakovams priklausiusių žemės sklypų prijungimo prie esamų inžinerinių tinklų. Svarbu įvertinti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu reiškia ir dar vieną savarankišką reikalavimą – dėl 11 600 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovės Bendrijos naudai. Iš byloje esančio bendrijos pirmininko 2020 m. liepos 7 d. rašto turinio ir atsakovo R. M. atstovo 2020 m. liepos 14 d. raštų turinio matyti, jog atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimu dėl nesumokėtos įmokos, remiasi turimais 2018 m. spalio 15 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. buvusio bendrijos pirmininko sutikimais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės argumentais, kad ginčijami sutikimai ir ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos nesumokėjimo nagrinėjamu atveju yra tiesiogiai susiję. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant senaties taikymo klausimą kyla konkurencija tarp teisinių santykių stabilumo užtikrinimo ir ieškovės ieškiniu reiškiamų reikalavimų dėl pažeistų Bendrijos interesų gynimo.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių elgesį ir atkirtus veiksmus iki ieškovės kreipimosi į teismą, ieškovės ieškinio reikalavimų pobūdį ir tarp šalių kilusio ginčo esmę, į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

37. Ieškovė ieškinio reikalavimus pripažinti buvusio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimus negaliojančiais grindė CK 1.92 straipsniu ir CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalimis bei argumentais, kad buvęs bendrijos pirmininkas M. S., išduodamas minėtus sutikimus, viršijo savo įgaliojimus, kadangi, ieškovės vertinimu, bendrijos pirmininkas neturi teisės vienašališkai nuspręsti leisti prisijungti prie komunikacijų. Ieškovė taip pat nurodė argumentus, kad 2018 m. spalio 10 d. sutikimas dėl prisijungimo prie komunikacijų yra negaliojantis dar ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl to, kad buvo surašytas atgaline data, ir laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei.

38. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš byloje esančių duomenų (bendrijos įstatai ir kt.) nėra pagrindo spręsti, jog klausimai, kuriais išduoti sutikimai, patenka į išimtinę visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą atsakovams dėl 11 600 Eur skolos priteisimo ir jį grindžia bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 15 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime 7-uoju darbotvarkės klausimu priimtu sprendimu dėl prisijungimo prie komunikacijų mokesčio. Byloje bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 19 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 2018/002 duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu 7-uoju darbotvarkės klausimu („Kiti klausimai“) priimtas nutarimas: bendrijos administruojamoje teritorijoje negalima papildomai sukurti nei sklypo, nei pastato su atskiru unikaliu numeriu, o jei po šios nuostatos priėmimo dienos tai padaryta nesuderinus su bendrija, taikomas prisijungimo prie komunikacijų mokestis, kuris lygus 11 600 Eur sumai.

40. Teisėjų kolegija, vertinama apeliacinio skundo argumentus ir ieškovės ieškinio reikalavimus, atkreipia dėmesį į tai, kad iš naujojo bendrijos pirmininko 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. liepos 7 d. raštų turinio, taip pat atsakovo R. M. atstovo 2020 m. liepos 14 d. rašto turinio matyti, jog atsakovai, nesutikdami su Bendrijos reikalavimu dėl prisijungimo prie komunikacijų mokesčio, remiasi turimais 2018 m. spalio 15 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. buvusio bendrijos pirmininko sutikimais. Iš bylos duomenų matyti, kad abi bylos šalys nurodytų sutikimų, ieškovės ginčijamų, kaip sudarytų ankstesniam bendrijos pirmininkui viršijant įgaliojimus, turinio prasmę iš esmės vertina kaip Bendrijos sutikimą (suderinimą) jungtis prie komunikacijų nemokant nustatomo prisijungimo prie komunikacijų mokesčio, numatyto 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu 7-tuoju klausimu. Tai patvirtina ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog atsakovai 2018 m. spalio 15 d. visuotinio susirinkimo sprendimo nepriėmė kaip sukeliančio jiems teisines pasekmes, nes pirmininkas dar iki visuotinio susirinkimo, t. y. 2018 m. spalio 10 d., jau buvo davęs sutikimą dėl prisijungimo, rengiant žemės sklypo detalųjį planą, o 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimas buvo išduotas pirmojo sutikimo pagrindu.

41. CK 1.81 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Viešoji tvarka apima CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 71 punktas). Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

42. Apeliantė teigia, kad buvęs bendrijos pirmininkas M. S. 2018 m. spalio 10 d. sutikimą parašė atgaline data, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius ir kitus įrodymus. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑378/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑426/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2014; 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 281-686/2016; kt.).

43. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė kompiuterio ekrano fotonuotraukas, jose užfiksuotas dokumentų sąrašas (pavadinime nurodoma ,,sutikimas“ su konkretaus sklypo adresu) ir skiltis apie dokumento redagavimą (angl. ,,date modified“). Ieškovė šiuo įrodymu grindžia argumentą, kad 2018 m. spalio 10 d. sutikimas parengtas atgaline data. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos kompiuterio ekrano nuotraukos matyti, kad dokumento „Sutikimas (duomenys neskelbtini)“ nurodoma redagavimo data 2018 m. spalio 18 d., laiko nuoroda „20.43“. Pažymėtina, kad šioje įrodinėjimo priemonėje užfiksuoti duomenys turi būti vertinami kartu su byloje esančiais kitais įrodymais, vertinama jų visuma (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis).

44. Apeliantė, ginčydama 2018 m. spalio 10 d. bendrijos pirmininko M. S. išduotą sutikimą jungtis prie komunikacijų sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pažymi, kad nurodytu metu minėtas sutikimas apskritai nebuvo reikalingas, nes 2018 m. spalio 10 d. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas namas, jam gautas statybos leidimas, o statybos leidimo gavimas be leidimo jungtis prie Bendrijos komunikacijų negalimas ir neįmanomas, ir sklype esantis namas jau buvo prijungtas prie Bendrijos komunikacijų, toks pakartotinis leidimas (2018 m. spalio 10 d.) jungtis prie Bendrijos komunikacijų, kuris ateityje neva kaip tęstinis būtų perrašytas nauja data, išduotas R. M., yra vienintelis. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. sausio 19 d. išrašo apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotą padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenys patvirtina apeliantų nurodomas aplinkybes, kad šiame žemės sklype dar iki 2018 m. buvo pastatytas pastatas – prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pradžia – 2015 m., statybos pabaiga – 2016 m., kadastro duomenų nustatymo data – 2017 m. sausio 23 d.

45. Įvertintina tai, kad 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu trečiojo asmens M. S. paaiškinimai dėl sutikimo dokumento redagavimo laiko po 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo buvo nekonkretūs. Trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad sutikimas pirmiausia buvo duotas žodžiu dar prieš atsakovui pradedant procedūrą dėl sklypo, taip pat nurodė, kad rašydamas sutikimus visada „kopijuoja ir įklijuoja“ (angl. „copy-paste“), kad būtų greičiau, nurodė, jog tiksliai neatsimena, ir pažymėjo, kad arba išsaugojo dokumentą tą dieną, arba galbūt reikėjo tame sutikime padaryti kažkokį klaidos pataisymą. Trečiasis asmuo M. S. taip pat nurodė, kad susirašinėjimas vyko po susirinkimo, o sutikimas buvo įteiktas iki susirinkimo. Tačiau trečiasis asmuo M. S. negalėjo paaiškinti, kam sutikimas buvo įteiktas, nurodė, kad arba jis buvo perduotas R. M., arba perduotas projektuotojai, nurodė, kad yra skirtingi metodai: arba atspausdinus pasirašoma ir įteikiamas originalas, arba persiunčiama elektroniniu būdu skenuota versija.

46. Iš byloje pateikto UAB „Vakarų regiono projektai“ architektės I. Š. 2018 m. spalio 18 d. 9.17 val. rašyto elektroninio laiško turinio matyti, kad kreiptasi į ankstesnį bendrijos pirmininką M. S., nurodant, jog rengiamas detalusis planas (duomenys neskelbtini); pažymima, kad užsakovas R. M. sakė, jog su juo kalbėjo dėl rašto, kurį gali pasirašyti, dėl tinklų perėmimo su teismo nutartimi; pažymėta, kad jungiamasi į tinklus sklype, nuotekų šulinys Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio pasijungimas sklype, lietaus prisijungimas į melioracijos tinklus, el. spintos Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašoma parašyti šiandien, nes turi sukelti sprendinius į sistemą. Šie duomenys apie kreipimąsi į buvusį bendrijos pirmininką dėl sutikimo pateikimo ir elektroninio laiško turinys sudaro pagrįstą pagrindą abejoti trečiojo asmens paaiškinimais, kad sutikimas, kuriame nurodyta 2018 m. spalio 10 d. data, iki 2018 m. spalio 18 d. buvo perduotas R. M. arba projektuotojai. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo duomenų nustatyta, kad M. S. 2018 m. spalio 18 d. 20.45 val. išsiuntė architektei sutikimą („Sutikimas (duomenys neskelbtini).pdf“) ir teismo sprendimą. Taigi ginčo sutikimas išsiųstas netrukus po užfiksuoto jo redagavimo laiko (2018 m. spalio 18 d. 20.43 val.).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi esamų bylos duomenų visumą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje esančių faktinių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad yra labiau tikėtina, jog ginčijamas buvusio bendrijos pirmininko M. S. sutikimas, kuriame nurodyta 2018 m. spalio 10 d. data, buvo sudarytas ne jame nurodytą dieną, o jau po 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo, t. y. sutikime nurodyta ankstesnė data (2018 m. spalio 10 d.), nei jis buvo pasirašytas (2018 m. spalio 18 d.) (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

48. Tačiau, įvertinus visumą bylos faktinių aplinkybių, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad 2018 m. spalio 10 d. sutikimas (dėl adreso (duomenys neskelbtini)) yra akivaizdžiai prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovas, įsigydamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo už komunikacijas (2013 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.6 punktas), įrengtas iki sklypo ribos, taip įgijo teisę prie šių tinklų prisijungti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ir pati ieškovė atsakovo teisės sklypą prijungti prie bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (komunikacijų) neginčija, tačiau nurodo, jog prijungti atsakovas galėjo tik vieną pastatą (statinį), leidimas duotas vienam namų ūkiui. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo R. M., kuria atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su I. M. įsigijo 0,1466 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6.1.6 punkte nurodyta, kad iki sklypo ribų yra nutiesti šie nebaigtos statybos inžineriniai tinklai: elektros perdavimo tinklai, buitinių nuotekų tinklai, lietaus kanalizacijos tinklai, geriamojo vandens tinklai, už kuriuos pirkėjas yra visiškai atsiskaitęs. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta pagrindo 2018 m. spalio 10 d. sutikimą pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.

49. Vadovaujantis CK 1.92 straipsniu, reglamentuojančiu įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimą, jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 1 dalis nustato, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

50. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnis nustato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).

51. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, jog aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas; bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja visuotinio susirinkimo kompetenciją. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas; bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstatymas numato, kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, taip pat bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir bendrijos tikslų įgyvendinimą (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalis ir 6 dalies 1 punktas).

52. Iš byloje pateiktų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, jog bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo žemės sklypų ir kitų objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Įstatų 1.3 punktas). Bendrijos tikslas yra įgyvendinti žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, racionaliai, taupiai ir efektyviai eksploatuoti bendrijos bendrojo naudojimo turtą: inžinerinę įrangą bei žemės sklypus, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą, atstovauti bendrijos narių interesams (Įstatų 2.2 punktas). Pagrindiniai Bendrijos veiklos uždaviniai – Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinės įrangos priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas ir apsauga (Įstatų 2.3 punktas). Pagal Įstatų 4.1 punktą, aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo funkcijos apibrėžtos įstatų 4.2 punkte. Pagal Įstatų 4.5 ir 4.6 punktus, Bendrijos valdymo organas yra bendrijos pirmininkas, renkamas dvejų metų kadencijai. Įstatuose atskirai bendrijos vienasmenio valdymo organo kompetencija ir funkcijos nėra apibrėžtos, todėl jos nustatytinos remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis.

53. Visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas; Įstatų 4.2.7 papunktis). Visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis; Įstatų 4.3 punktas).

54. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; taip pat vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai). Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.3.3 papunktis numato, kad žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti Bendrijos organų, žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

55. Atsakovai kelia abejones dėl 2018 m. spalio 15 d. bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo nutarimo teisėtumo, kvorumo priimant sprendimą buvimo. Atsakovas R. M. neginčija, kad jis 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime dalyvavo, balsavo „prieš“ nutarimo 7-uoju darbotvarkės klausimu projektą. Nors atsakovas 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte ieškovei nurodė, kad laikosi pozicijos, jog 2018 m. spalio 15 d. priimtas nutarimas yra negaliojantis ir būtent dėl šio sprendimo panaikinimo ketina kreiptis į teismą, tačiau tokių veiksmų neatliko. Pažymėtina, kad 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas 7-uoju darbotvarkės klausimu nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas, savarankiškų reikalavimų dėl minėto nutarimo ginčijimo nepareikšta. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pažymėjo, kad 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų (ne)teisėtumo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Taigi 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas 7-uoju darbotvarkės klausimu nenuginčytas ir yra galiojantis.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų keliami argumentai, jog ieškovė nėra įregistravusi nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus, dėl to neturi reikalavimo teisės ir teisės visuotiniame susirinkime nuspręsti imti prisijungimo mokestį prie inžinerinių tinklų, nagrinėjau atveju neturi esminės teisinės reikšmės ginčo klausimui išspręsti. Nekilnojamojo turto registras atlieka tik nuosavybės bei kitų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus išviešinimo, o ne šių teisių nustatymo funkciją (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nuo to, ar tam tikri duomenys yra įrašyti registre, nepriklauso materialiųjų teisių turinys. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus ir tokios teisės įregistravimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

57. Apeliantė (ieškovė) remiasi 2018 m. kovo 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2‑369-586/2018 ir nurodo, kad bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise tinklams įrengti skirti žemės sklypai įregistruoti nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2‑3632-941/2019, pagrindu. Apeliantė nurodo argumentus, kad trūkstamos komunikacijos tam, kad Bendrijoje jos tinkamai veiktų, buvo įrengtos Bendrijos lėšomis, surinktomis iš sklypų savininkų, visi valymo įrenginių siurbliai, orapūtės ir kita įranga įsigyta sklypų savininkų lėšomis, taip pat nurodo, kad buvusi gyvenamųjų namų kvartalo vystytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, jos nepavyko rasti ir bankroto administratoriui, todėl bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo fizinės galimybės perimti kvartalo komunikacijų dokumentacijos, o be jos tinklų įregistruoti nėra galimybės.

58. Viena vertus, byloje pateikti duomenys, kad 2018 m. kovo 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-369-586/2018, visiškai patenkinus ieškovės bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo buvo nuspręsta įpareigoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai pabaigti 2007 m. UAB ,,Nemuno deltos projektai“ parengtu vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelių techniniu projektu suprojektuotų inžinerinių tinklų statybos ir įrengimo darbus, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti nurodytus tinklus tinkamais naudoti ir perduoti šiuos inžinerinius tinklus bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovei įpareigojimo neįvykdžius skirti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelsto vykdymo dieną, 50 proc. šios baudos skirti ieškovės naudai; taip pat nuspręsta įpareigoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perduoti bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn tinklams įrengti skirtus žemės sklypus: sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taip pat sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tikslūs adresai nesuteikti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise minėti žemės sklypai įregistruoti nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties Nr. e2-3632-941/2019 pagrindu.

59. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Nr. e2-3632-941/2019 patvirtinta ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta taikos sutartis, jos sąlygomis, be kita ko, atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo neatlygintinai pabaigti 2007 m. UAB „Nemuno deltos projektai“ parengtu vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelių techniniu projektu suprojektuotų inžinerinių tinklų statybos ir įrengimo darbus, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti nurodytus inžinerinius tinklus tinkamais naudoti ir perduoti šiuos inžinerinius tinklus bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn pagrįstumą ir teisėtumą (1 punktas); pažymėta, kad šalims yra suprantama, jog, atsakovei įgijus bankrutuojančios bendrovės statusą, 1 punkte nurodytas reikalavimo pagrįstumo pripažinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių atsakovei, nes neturtiniam įpareigojimui įvykdyti bankrutuojanti įmonė neturi finansinių resursų (2 punktas); atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn inžineriniams tinklams įrengti skirtus žemės sklypus (4 punktas).

60. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai akcentuoja, kad atsakovų 2013 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyti keli alternatyvūs inžinerinių tinklų perdavimo nuosavybėn variantai: arba sklypų savininkams, ar jų įkurtai bendrijai ar kitos formos juridiniam asmeniui, tačiau iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-369-586/2018 matyti, kad statytoja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota pabaigti suprojektuotų vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelių inžinerinių tinklų statybos ir įrengimo darbus ir perduoti šiuos inžinerinius tinklus bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn.

61. Kita vertus, akcentuotina, kad iš bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų ir byloje pateiktų įrodymų matyti, jog Bendrija (ieškovė) įsteigta, siekiant įgyvendinanti žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, racionaliai, taupiai ir efektyviai eksploatuoti Bendrijos bendrojo naudojimo turtą: inžinerinę įrangą bei žemės sklypus, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą, atstovauti Bendrijos narių interesams. Taigi Bendrija (ieškovė) įsteigta siekiant tinkamai valdyti, naudoti, administruoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (inžinerinius tinklus), kadangi faktiškai jais naudojosi ir rūpinosi jų priežiūra, nes gyvenamųjų namų kvartalo vystytoja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šiuo aspektu veiksmų neatliko. Byloje pateikto 2017 m. rugsėjo 25 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr. 2017/003 patvirtinto bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo objektų sąrašo duomenys patvirtina aplinkybę, kad Bendrijos veiklos teritorijoje yra inžineriniai tinklai ir komunikacijos (vandentiekio sistema, buitinių nuotekų šalinimo sistema, elektros sistema, lietaus nuotekų sistema, valymo įrenginių pastatas), bendrojo naudojimo keliai, bendrojo naudojimo žemės sklypai. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad papildomo žemės sklypo ir gyvenamojo namo prijungimas prie ieškovės administruojamų bendrųjų inžinerinių tinklų ir šių tinklų eksploatavimas didina šios infrastruktūros apkrovą.

62. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad Bendrija (ieškovė) faktiškai naudoja, valdo, administruoja ir prižiūri bendrojo naudojimo objektų sąraše esančius inžinerinius tinklus (komunikacijas). 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas 7-uoju darbotvarkės klausimu ir juo nustatytas mokestis yra tiesiogiai susiję su naudojimusi bendrojo naudojimo objektais (inžineriniais tinklais). Šis nutarimas teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas ir yra galiojantis.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimto nutarimo pobūdį, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio reglamentavimą ir Bendrijos įstatų 4.2 punkto nuostatas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog klausimas, kuriam išspręsti buvo išduoti ieškovės ginčijami buvusio bendrijos pirmininko 2018 m. spalio 10 d. (kaip nustatyta byloje, išduotas po 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo) ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimai, konkrečiu atveju jais iš esmės sudarant sąlygas papildoma jungtimi jungtis prie esamų inžinerinių tinklų nemokant Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nustatyto prisijungimo prie komunikacijų mokesčio, pateko į išimtinę visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad buvusio bendrijos pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. nurodyta data išduotas sutikimas ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimas išduoti po bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo, taip pat duomenis, kad atsakovas minėtame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo, daro išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrįsto pagrindo manyti, jog bendrijos pirmininkas turėjo teisę išduoti ginčo sutikimus, kuriais, nesuderinus su Bendrija, iš esmės būtų sudarytos sąlygos jungtis prie komunikacijų nemokant Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nustatyto prisijungimo prie komunikacijų mokesčio (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).

65. Nors atsakovai akcentuoja, kad bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma apie atsakovo R. M. rengiamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą, tačiau iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovų akcentuojami duomenys paskelbti po 2018 m. spalio 15 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo. Atsakovų pateiktos 2018 m. lapkričio 14 d. Visuomenės dalyvavimo ataskaitos duomenimis, visuomenę informuojantis skelbimas apie parengtą detalųjį planą buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje 2018 m. spalio 17 d., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skelbimų lentoje – 2018 m. spalio 18 d.; bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ raštas su informacija apie galimybes susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais sudarytas ir išsiųstas 2018 m. spalio 19 d.

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus ir pripažinti bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buvusio pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. data sudarytą sutikimą ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimą negaliojančiais nuo jų sudarymo momento CK 1.92 straipsnio pagrindu.

67. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovams padalijus žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. rugsėjo 30 d. įregistravus du sklypus: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškiniu ieškovė prašo priteisti tik vieno sklypo papildomo prisijungimo prie komunikacijų mokestį (11 600 Eur). Bylos duomenimis, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2019 m. rugsėjo 30 d. Reikšminga ir tai, kad buvusio bendrijos pirmininko sutikimas prijungti šį žemės sklypą (adresu (duomenys neskelbtini)) prie inžinerinių tinklų buvo suteiktas 2019 m. lapkričio 21 d., t. y. galiojant bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimui 7‑uoju darbotvarkės klausimu.

68. Kaip nustatyta anksčiau, 2018 m. spalio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimas 7‑uoju darbotvarkės klausimu dėl bendrijos administruojamoje teritorijoje sukurto papildomo sklypo ar pastato su atskiru unikaliu numeriu, nesant suderinimo su Bendrija, prijungimo prie komunikacijų 11 600 Eur mokesčio yra galiojantis ir nenuginčytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 11 600 Eur sumą tenkintinas (CK 6.2 straipsnis, 6.6 straipsnis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai, Įstatų 7.3.3 papunktis).

69. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovai taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 11 600 Eur sumą yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinių dokumentų argumentus, pasisakiusi dėl esminių šalių argumentų, vertina, kad kiti argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes reglamentuojančio CK 1.131 straipsnio nuostatas, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai), visapusiškai neįvertino bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, dėl to ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė nepagrįstai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimas panaikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojanti taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Ieškovė už ieškinio reikalavimą sumokėjo 373,50 Eur žyminį mokestį ir pirmosios instancijos teisme patyrė 1 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso patyrė 2 173,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovai pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis apie patirtas 1 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

73. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 374 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo paruošimą, iš viso patyrė 1 374 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai pateikė duomenis apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

74. Ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovų priteisinta po 1 773,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ((2 173,50 Eur + 1 374 Eur) / 2) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą, atsakovų bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buvusio pirmininko M. S. 2018 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. sutikimus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Priteisti ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 600 Eur (vienuolika tūkstančių šeši šimtai eurų) skolą, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovų R. M. ir I. M. po 1 773,75 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt trys eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė