- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-01
- Bylos Nr.
- 1-229-1023/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25297-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Civilinis atsakovas
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialo
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.4Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (BK 68-2 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Šipkauskienei,
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis S. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis 2017 m. gegužės 24 d., apie 23 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius - Prienai - Marijampolė 100 km 680 m, apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausiai 0,97 promilės) vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. A., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. A. sveikata, nes dėl dešinio klubikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis S. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (II t. b. l. 17 – 18), kad 2017 m. gegužės 24 d., 20 – 21 val. buvo pas draugą, (duomenys neskelbtini), ten išgėrė keletą alaus. Po valandos laiko jautėsi gerai, nesijautė girtas, todėl apie 23 val. važiavo namo ir paskui nelabai ką atsimena, tik smūgį. Važiavo apie 100 km/h, gal šiek tiek daugiau. Nežino kaip nutiko, kad išvažiavo į priešpriešą. Važiavo Marijampolė - Prienai keliu, jame dvi eismo juostos, leidžiamas greitis 90 km/h. Ten buvo posūkis, tačiau jis neaštrus ir jis neprisimena ar jis nesuvaldė, ar jį sumėtė, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Po smūgio jo automobilis sulūžo, jo dalys atsiskyrė. Galinė automobilio dalis nuskrido tolyn, o priekinė dalis buvo griovyje, priešingoje kelio pusėje. Su priekine automobilio dalimi jis apsivertė, o galinė dalis nuskrido tolyn. Pačio automobilio į kurį atsitrenkė neatsimena. Tik išlipęs pamatė Opel Signum automobilį. Jis stovėjo kiek tolėliau, savo juostoje. Jam išlipus iš automobilio Opel vairuotojas gulėjo ant žemės, jau buvo atvažiavę daugiau žmonių, gal pats vairuotojas išsikvietė greitąją pagalbą. Po įvykio apie 20 – 30 min. jis nesuvokė kas nutiko, tikriausiai buvo be sąmonės, prie nukentėjusiojo buvo priėjęs, bet nukentėjusiajam nepadėjo, nes jau buvo atvažiavusi greitoji, o pats nebūdamas mediku jam nepadėjo, nes nukentėjusysis gulėjo sulaužytas ir jo negalima judinti. Po eismo įvykio keletą kartų buvo susisiekęs su nukentėjusiuoju, klausė kaip jam sekasi, norėjo jį aplankyti. Jis buvo kaltas, todėl norėjo susisiekti, susitarti, atlyginti žalą. Su nukentėjusiuoju nepavyko susitarti. Iš pradžių su nukentėjusiuoju šnekėjosi, o paskui nutrūko kontaktas ir dabar jie yra čia. Iš pradžių norėjo tik aplankyti, o apie pinigus per telefoną nenorėjo kalbėti, tačiau vėliau nesusitiko ir neaptarė. Jį patį greitoji pagalba po įvykio išvežė į Kauną ir jam buvo nustatyti sumušimai, sutrenkimai. Vairuoja 5 metus. Įvykio metu jis dirbo. Išėjo iš darbo savo noru, nes neturėjo transporto priemonės ir žinojo, kad atims teises, o jos jam būtinos dirbant. Šiuo metu yra bedarbis. Jam nemokama bedarbio pašalpa. Iš Darbo biržos darbo pasiūlymų nėra gavęs. Gyvena su prosenele. Jai 94 metai. Jo mama dirba. Su prosenele daugumoje būna jis. Savo poelgį jis vertina nekaip, tai baisus poelgis, kuris atsilieps visą jo gyvenimą. Jis suvokia, kad jam reikės atlyginti visą žalą. Šiai dienai pajamų šaltinio neturi.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių (BK 11 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, apklausiant tik nukentėjusįjį V. A. apie aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu ir su jo pareikštu civiliniu ieškiniu, jo dydžiu.
Nukentėjusysis V. A. 2017 m. lapkričio 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė (II t. b.l. 18 – 21), kad tą vakarą jis važiavo leistinu greičiu - 90 km/h ir gal net mažiau, nes buvo ženklas „Gyvūnai“ ir jis pagalvojo, kad reikia važiuoti lėčiau. Matomumas buvo geras, važiavo savo puse ir pamatė šviesas, kurios mėtėsi po kelią, tačiau laikėsi savo pusėje. Paskutinę minutę tas automobilis metėsi į jo pusę ir jis nespėjo nei stabdyti, nei pasukti į šoną ir tiesiog iš priekio jis jam trenkėsi per pusę mašinos. Jį užsuko 90 laipsnių kampu, liko stovėti savo važiuojamojoje dalyje. Išlipo iš savo automobilio, ruošėsi skambinti pagalbai, bet tuo momentu pradėjo nejausti pusės savo kūno, todėl pasitraukė nuo kelio ir nuėjęs į griovį atsigulė, išsikvietė pagalbą. Prieš tai sustojo pro šalį važiavę jaunuoliai ir jie nubėgo prie kito automobilio pasižiūrėti, nes jo automobilis atrodė dar kaip ir nieko. Jaunuoliai jo paklausė ar viskas gerai, ar gyvas, ar daugiau nieko nebuvo ir nubėgo prie labiau nukentėjusio automobilio, nes S. vis dar sėdėjo automobilyje ir jie vienas kito dar nebuvo matę. Per tą laiką atvyko ugniagesiai, policija, greitoji pagalba. Tuo momentu, kai buvo sustoję jaunuoliai, S. atėjo iki jo automobilio ir klausė ar gyvas. Tuomet puolė skambinti savo giminaičiams, nes realiai S. jam nieko padėti negalėjo, tiesiog paklausė ir viskas tuo baigėsi. Greitoji pagalba jį išvežė į Kauno klinikas, į traumatologijos skyrių, o prieš tai policija patikrino jo blaivumą. Po pirminės apžiūros jis laukė palatoje rezultatų ir tuo metu atvežė S.. Jis pro jį praėjo ir net nepasižiūrėjo. Jis buvo paguldytas į ligoninę ir savaitę laiko gulėjo ant nugaros, buvo sulaužytas, savimi pasirūpinti negalėjo. Policijos tyrėja paėmusi jo parodymus klausė ar gali duoti S. jo telefono numerį. Jis pasakė, kad nenori, nes prastai jaučiasi ir to neturėtų klausti policijos tyrėja. Po savaitės jį operavo. Pirmas dvi dienas po operacijos buvo dideli skausmai ir be nuskausminamųjų negalėjo užmigti. Antros savaitės pabaigoje buvo temperatūra. Po dviejų savaičių išleidus jį gydytis ambulatoriškai ir laukti sanatorinio gydymo jam teko vaikščioti su ramentais. Jam buvo klubikaulio sparno lūžis ir įdėta plokštelė bei penki varžtai. Vieną varžtą jis ir dabar jaučia, kadangi po oda jis yra išlindęs. Gydytojas sakė, kad varžtai yra visam gyvenimui, tačiau jeigu bus komplikacijos juos reikės išimti. Po gydymo ligoninėje buvo reabilitacinis gydymas, kuris jam padėjo, dalinai yra pasveikęs, tačiau vis tiek jaučia pasekmes. Buvo Eglės sanatorijoje, Druskininkuose. Reabilitaciją apmokėjo Ligonių kasos. Du mėnesius gėrė gydytojo išrašytus vaistus. Kitus pusę metų rekomenduojama profilaktiškai gerti kraują skystinančius vaistus, tokius kaip Aspirinas. Šiandien dienai ant dešinio šono gali tik pagulėti, o miegoti negali. Tai pat negali užsisegti diržo ir turi avėti laisvas kelnes. Jo darbas yra aktyvus, daug judėjimo ir vaikščiojimo, todėl turi save stabdyti, kadangi jeigu pusę dienos aktyviai dirba, tai po pietų pradeda jausti šoną. Taip pat fiziškai negali sunkiai kelti. Gydymas užtruko penkias savaites sudėjus ir reabilitaciją, ir laiką Kauno klinikose. Po šio įvykio jam nebuvo nustatytas pastovus nedarbingumas, tiesiog rekomendacija du metus save prisižiūrėti. Dėl neturtinės žalos, tai jis nežino kas jo laukia ateityje, gal teks operuotis, gal liks neįgalus. Be to, jis prarado galimybę pretenduoti į aukštesnes pareigas, ir tai yra viena iš kelių dedamųjų dėl neturtinės žalos. Paaiškino, kad išėjo Coca – Cola HBC Lietuva sandėlių vadovas, o jis dirbo Neptūno vandenyse, kuri yra dukterinė Coca Colos įmonė, ir vyko reorganizacijos, bet netiesioginis vadovavimas buvo iš Coca Colos. Jis turėjo puikias galimybes išėjus tam vadovui pretenduoti į tą vietą, bet tuo metu, kai jis sirgo įmonė pasirinko kitą tinkamą žmogų. Galbūt jis būtų turėjęs šansus pretenduoti. Konkursas nebuvo skelbiamas, bet jis neturėjo galimybės net sužinoti ar yra konkursas, ar ne, kadangi negalėjo prieiti prie elektroninio pašto, nes viskas skelbiama vidiniuose konkursuose. Šiai dienai iš gydytojų nėra žinoma dėl planinių operacijų. Jeigu pasijustų prastai, tai eitų pas savo gydytoją, kuris duotų siuntimą į Kauno klinikas, kuris spręstų ar reiktų operuoti, ar ne. Tiksliai neprisimena kada pradėjo dirbti, tačiau rugsėjo mėnesio pirmą savaitę buvo dar nedarbingas. Į darbą grįžo gal rugsėjo 8 d. Po įvykio grįžo į tą patį darbą, kuriame dirbo prieš eismo įvykį, pajamų dydis liko tas pats. Po įvykio jis supildė formą, kurios prašė draudimas ir įvardino, kad už automobilį, jo transportavimą ir aikštelę sumokėtų be teismo sprendimo, o dėl civilinio ieškinio nurodė, kad kreipsis į teismą. Jis turėjo pažymėti ar jis kreipsis į teismą, ar ne, todėl dalino į dvi dalis ir tas kas nesusiję su sveikata, nurodė, kad draudimas galėtų išmokėti, o kita teismas nuspręs. Po pirmo posėdžio, kaip minėjo Ergo draudimo atstovas, jam buvo išmokėta už automobilį, jo transportavimą ir aikštelę, o dėl visa kita buvo informuota, kad bus pateiktas civilinis ieškinys Iš SoDros gavo ligos išmokas. Jam buvo pervesta 2304,50 eurų. Realiai vaistams išleido gal ir daugiau nei 244,19 eurų. Visi kvitai yra pateikti. Dėl negautų pajamų, kadangi pateikė civilinį ieškinį, tai pasilieka prie pateiktų reikalavimų, jų sumos nedidina ir prašo 884,62 eurų turtinės žalos, 10000 eurų neturtinės žalos. Dėl neturtinės žalos draudimo bendrovė nieko jam neatsakė į pretenziją. Du kartus kaltinamasis jam skambino. Pirmas klausimas buvo ko atnešti. Jie pasikalbėjo, kaltinamasis paklausė kaip įvyko avarija ir jis papasakojo. Antru skambučiu, kadangi iš draudimo negavo jokios išmokos, nes baigėsi pinigai, reikėjo mokėti mokesčius ir teko skolintis, todėl davė užuominas, kad automobilio transportavimas kainavo, vaistai kainuoja 100 eurų mėnesiui ir davė suprasti, kad jam reikia pinigų. Pinigų jis nereikalavo, bet tiesiog atsakymo negavo, todėl vėliau nusprendė nebendrauti su kaltinamuoju. Kaltinamajam asmeniškai pretenzijų neturi, tačiau per pusę metų kaltinamajam nebuvo noro susitaikyti ir jis atsirado tik teismo dieną, todėl pasitiki teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti Lietuvos Respublikos BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (I t., b. l. 6 – 13), kad įvykio vieta yra kelias Vilnius - Prienai - Marijampolė 100 km. 680 m. Važiuojamosios dalies plotis įvykio vietoje yra 7,8 m. Kelkraščiu plotis tiek kairiojo tiek dešiniojo po 1,5 m., gylis 1 m. Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis po eismo įvykio yra dešiniame važiuojamosios dalies kelkraštyje, stovintis skersai ant važiuojamosios dalies, 28 metrus nutolęs nuo artimiausios sankryžos. Automobilio galinė ašis nuo kelkraščio nutolusi 1 m, priekinė - kelkraštyje. Automobilio Toyota Avensis galinė ašis nuo automobilio Opel Signum po susidūrimo yra nutolusi 13 m, automobilio priekinė ašis, kuri yra atsiskyrusi nuo galinės (automobilis yra lūžęs pusiau), nutolusi 48 m. Galinė ašis nuo važiuojamosios dalies yra 9,3 m, priekinė ašis yra griovyje, nuo važiuojamosios dalies nutolusi 2,3 m. Vieta, kur automobiliai susidūrė - važiuojamoji dalis yra pažymėta ištisine linija.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 80) V. A. nustatytas dešinio klubikaulio lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio klubikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,97 promilės etilo alkoholio (I t., b. l. 18).
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas
Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 2 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą ir faktą, kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. A. sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio klubikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 80). Minėtos išvados 1 punkte išvardijami V. A. padaryti kūno sužalojimai, jų lokalizacija ir mechanizmas: dešinio klubikaulio lūžimas, kuris galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš gydymo stacionare ligos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą yra draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas). Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas). Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis S. G. nesilaikė ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 14, 127 punktų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, duomenų, kad nukentėjusysis pažeidė KET punktus nenustatyta, todėl kilusių pasekmių būtinoji sąlyga ir priežastis yra dėl asmens vairavusio automobilį neapgalvotų veiksmų, pasirenkant nesaugų važiavimo greitį, jį viršijant, neįvertinant kelio ypatumų (posūkis), oro ir matomumo sąlygų (naktis, matomumas 200 m), buvimo neblaiviu nuo alkoholinių gėrimų, išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą bei kliūties priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui sudarymo ir pan. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių – nukentėjusiojo V. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų neblaivus sėdęs už vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas (naktis, prastas matomumas), kelio būklę (posūkis), nesilaikęs visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju sumažinant greitį ir būnant itin atidžiu ir atsargesniu dėl sudėtingų eismo sąlygų, kelio ruožų ypatumų, buvimo neblaiviu. Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai jo kraujyje rasta 0,97 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta specialisto išvadoje (I t., b. l. 18), jos neginčija ir pats kaltinamasis (II tomas, b. l. 17 - 18), nurodydamas, kad tą dieną vartojo alkoholį (BK 281 straipsnio 9 dalis). Kaltinamasis S. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai. Taigi, esant aukščiau nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir įvertintiems įrodymams, konstatuotina, kad pasitvirtino kaltinimas S. G. tuo, kad jis 2017 m. gegužės 24 d., apie 23 val. 25 min., Dūmiškių k., Naujosios Ūtos sen., Prienų r., kelio Vilnius - Prienai - Marijampolė 100 km 680 m, apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausiai 0,97 promilės) vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. A., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. A. sveikata, nes dėl dešinio klubikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.
Bausmės skyrimas
Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas kaltinamajam S. G. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau turi tik vieną galiojančią nuobaudą už pažeidimą, susijusį su transportu, kelių eismu, nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, registruotas darbo biržoje, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas, savo kaltę visiškai pripažįsta, byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, priešingai pateikta buvusio kaltinamojo darbdavio VĮ Valstybės žemės fondo charakteristika rodo, jog darbo Valstybės žemės fonde metu, būdamas matininko padėjėjo pareigose, S. G. nebuvo padaręs nei vieno darbo drausmės pažeidimo (II t., b. l. 3). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad S. G. nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatomis (kad, asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai yra skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė) skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis, artimas minimaliam (BK 3 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas; šiuo metu nedirbantis, negaunantis pajamų, tačiau darbingo amžiaus, neturintis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir kt.), S. G. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis S. G. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas viso 5 kartus, iš jų tris kartus už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, šios bylos KET pažeidimai sukėlė padarinius – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas, KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 0,97 promilės etilo alkoholio, veika padaryta neatsargia kaltės forma dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pažymėtina, kad nors S. G. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kadangi automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Būtent dėl anksčiau minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taigi S. G. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, kuri apibūdinama teigiamai, į tai, kad kaltinamasis nedirba, teisė vairuoti nėra objektyviai būtina, jo buvęs darbas taip pat nebuvo tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Be to, kaip yra nurodęs kasacinis teismas net jei BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, vien tai nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010). Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą vidurkį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-125-699/2017 , Nr. 2K-103/2010, ir kt.). Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo tikslingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, bei taip pat, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būtų išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam S. G. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje. Taigi automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis S. G. (I t., b. l. 15). Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta bei, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, konfiskuotinas kaltinamajam S. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - PDĮ) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta nukentėjusiojo asmens diskrecija, kam pareikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo: nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, jo atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad ji viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį PDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, jei nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo ir reiškia pretenzijas Biurui, šiai institucijai kyla prievolė pagal ieškinį atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, kurios dydis apribotas 5000 eurų suma. Jei ši suma nepadengia viso ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, už likusią padarytos neturtinės žalos dalį Biuras neatsako ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad ši suma būtų priteista iš transporto priemonės valdytojo. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas numato šių nuostatų išimtis. Pagal PDĮ 13 straipsnio 3 dalį pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui tuomet, kai nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Pagal PDĮ 21 straipsnio 3 dalį Biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo atsakingas draudikas. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, konstatuotina, kad nukentėjusysis V. A., realizuodamas BPK 109 straipsnyje numatytą procesinę teisę, pagal PDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl PDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte apriboto dydžio neturtinės žalos atlyginimo draudikui ir dėl likusios dalies – kaltinamajam. Esant šiam įstatyminiam reglamentavimui, teismas, civiliniais atsakovais pripažindamas Ergo Insurance SE ir S. G., nei BPK 111 straipsnio 1 dalies, nei PDĮ nepažeidė, nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šiuo aspektu (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-503-511/2015, Nr. 2K-404/2011 ir kt.).
Nagrinėjamojoje byloje buvo pareikštas vienas civilinis ieškinys, kurį kaip minėta pateikė nukentėjusysis V. A. (I t., b. l. 67 - 69). Pateiktu civiliniu ieškiniu bendraatsakoviams S. G. ir ERGO Insurance SE, veikiančiam per bendrovės filialą Lietuvoje, nukentėjusysis V. A. prašo teismo priteisti 884,62 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 10000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad eismo įvykio pasėkoje S. G. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio klubikaulio lūžimu. Po šio sužalojimo jis gydėsi LSMUL Kauno klinikose, atlikta sudėtinga operacija su osteosintezės plokštele ir sraigtais, vienu interfragmentiniu sraigtu, paskirta antibiotikoterapija, analgetikai, antikoaguliantai, vėliau gydymą tęsė reabilitacinėje įstaigoje, medikamentinis gydymas tęsis dar ilgai, iki dabar vaikšto su ramentais, negali ir ateityje dar negalės savęs pats apsitarnauti. Be nustatyto pagrindinio kūno sužalojimo, autoįvykio metu buvo sužalotos ir apdegę rankos, pusė kūno buvo ištinę, buvo nepakeliamas skausmas, operacijos laukė savaitę laiko, skausmą malšindavo nuskausminamaisiais, po operacijos neleido nuo skausmo vaistų, iki 2017 m. birželio 5 d. gulėjo tik ant nugaros, buvo pastovus geliantis skausmas, laikėsi aukšta temperatūra. Iki dabar bijo važiuoti automobilio priekyje, bijo prasilenkiančių automobilių, naktimis sapnuojasi avarija, patirti košmarai, atsirado nepilnavertiškumo jausmas, baimė, kad gali likti neįgalus. Nurodo, kad yra suvaržyta judėjimo laisvė, sužlugdyta darbo karjera, nes negalėjo dalyvauti darbe integracijos iš vienos sistemos į kitą procese, prarado galimybę pretenduoti į aukštesnes pareigas, ateityje laukia operacijos dėl svetimkūnių pašalinimo. Turtinę žalą sudaro vaistai, medikamentai, viso 244,19 Eur ir negautos pajamos nuo autoįvykio iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. jam nedirbant 52 darbo dienas, per kurias prarado 640,43 Eur, viso patyrė 884,62 Eur turtinės žalos.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį palaikė, pasiliko prie pateiktų reikalavimų, jų sumos nedidino ir prašė priteisti 884,62 eurų turtinės žalos, 10000 eurų neturtinės žalos (II t., b. l. 14 - 27). Papildomai parodė, jog gydytojas sakė, kad varžtai yra visam gyvenimui, tačiau jeigu bus komplikacijos juos reikės išimti. Po gydymo ligoninėje buvo reabilitacinis gydymas Eglės sanatorijoje, kuris jam padėjo, dalinai yra pasveikęs, tačiau vis tiek jaučia pasekmes. Du mėnesius gėrė gydytojo išrašytus vaistus. Kitus pusę metų rekomenduojama profilaktiškai gerti kraują skystinančius vaistus, tokius kaip Aspirinas. Šiandien dienai ant dešinio šono gali tik pagulėti, o miegoti negali, negali užsisegti diržo ir turi avėti laisvas kelnes. Jo darbas yra aktyvus, daug judėjimo ir vaikščiojimo, todėl turi save stabdyti, kadangi jeigu pusę dienos aktyviai dirba, tai po pietų pradeda jausti šoną. Taip pat fiziškai negali sunkiai kelti. Po šio įvykio jam nebuvo nustatytas pastovus nedarbingumas, tiesiog rekomendacija du metus save prisižiūrėti. Dėl neturtinės žalos, tai jis nežino kas jo laukia ateityje, gal teks operuotis, gal liks neįgalus. Be to, jis prarado galimybę pretenduoti į aukštesnes pareigas, ir tai yra viena iš kelių dedamųjų dėl neturtinės žalos. Paaiškino, kad išėjo Coca – Cola HBC Lietuva sandėlių vadovas, o jis dirbo Neptūno vandenyse, todėl jis turėjo puikias galimybes išėjus tam vadovui pretenduoti į tą vietą, bet tuo metu, kai jis sirgo įmonė pasirinko kitą tinkamą žmogų. Galbūt jis būtų turėjęs šansus pretenduoti. Konkursas nebuvo skelbiamas, bet jis neturėjo galimybės net sužinoti ar yra konkursas, ar ne, kadangi negalėjo prieiti prie elektroninio pašto, nes viskas skelbiama vidiniuose konkursuose. Šiai dienai iš gydytojų nėra žinoma dėl planinių operacijų. Tiksliai neprisimena kada pradėjo dirbti, tačiau rugsėjo mėnesio pirmą savaitę buvo dar nedarbingas. Į darbą grįžo gal rugsėjo 8 d. Po įvykio grįžo į tą patį darbą, kuriame dirbo prieš eismo įvykį, pajamų dydis liko tas pats. Po įvykio jis supildė formą, kurios prašė draudimas ir įvardino, kad už automobilį, jo transportavimą ir aikštelę sumokėtų be teismo sprendimo, o dėl civilinio ieškinio nurodė, kad kreipsis į teismą. Po pirmo posėdžio, kaip minėjo Ergo draudimo atstovas, jam buvo išmokėta už automobilį, jo transportavimą ir aikštelę, o dėl visa kita buvo informuota, kad bus pateiktas civilinis ieškinys. Iš SoDros gavo ligos išmokas. Jam buvo pervesta 2304,50 eurų. Dėl neturtinės žalos draudimo bendrovė nieko jam neatsakė į pretenziją.
Civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė (I t., b. l. 142 - 144), kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad civilinio atsakovo ERGO atsakomybė dėl eismo įvykio metu nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimo kyla transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Patvirtino, kad 2017 m. gegužės 24 d. įvykusio eismo įvykio metu automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE, veikiančiame per Lietuvos filialą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Draudimo liudijimo (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja specialieji teisės norminiai aktai - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau tekste - TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Draudimo bendrovės atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 Eur ribose; o kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, šios kategorijos bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Dėl gydymo išlaidų civilinis atsakovas ERGO pripažįsta nuostolio dydį 240,52 Eur sumai, neatlyginant už dantų šepetėlius, dantų pastą vaikams elektrinį termometrą. Dėl ieškiniu prašomų priteisti 640,43 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo eismo įvykio dienos iki 2017-08-07 atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis aktualaus eismo įvykio metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (7.1. punktas), apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko 2017 m. gegužės mėn., vidutiniam darbo užmokesčio skaičiavimui turi būti imamas nukentėjusiojo gautas atlyginimas už 2017 m. vasario, kovo, balandžio mėn. Skaičiuojant nukentėjusiojo negautas pajamas turi būti imamas nukentėjusiojo realiai (į rankas) gautas darbo užmokestis, t. y. atskaičius privalomų mokėti mokesčių (socialinio draudimo, sveikatos draudimo, gyventojų pajamų) sumą. Su ieškiniu nukentėjusysis nėra pateikęs įrodymų apie dėl sužalojimo jo gautas/ gaunamas socialinio draudimo išmokas. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovas advokatas papildomai nurodė, kad buvo gauti duomenys iš Sodros apie nukentėjusiajam išmokėtas ligos pašalpas tuo laikotarpiu, kai jis buvo gydomas. Atsakovas Ergo draudimas pats užsiklausė minėtų duomenų ir atliko skaičiavimus, pagal kuriuos nukentėjusiajam V. A. už laikotarpį nuo eismo įvykio dienos iki rugsėjo 8 d. negautos pajamos sudaro 710,22 Eur. Nurodė, kad Ergo draudimas nukentėjusiajam išmokėjo 2304,50 Eur už automobilį, transportavimą, todėl lieka spręsti ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su gydymu ir negautomis pajamomis ir dėl neturtinės žalos.
Kaltinamasis civilinis atsakovas S. G., pripažindamas inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad suvokia, jog reikės jam atlyginti visą žalą. Parodė, kad su nukentėjusiuoju buvo susisiekęs telefonu, kurį gavo iš draudimo bendrovės, siūlė jam susitikti, tačiau jis nesutiko, nes tuo metu gulėjo ligoninėje. Įvykio metu dirbo, tačiau išėjo iš darbo savo noru, nes žinojo, kad atims teises ir neturėjo transporto priemonės. Šiuo metu yra bedarbis, jam nemokama bedarbio pašalpa, iš darbo biržos pasiūlymų nėra gavęs, gyvena su prosenele.
Teismas aukščiau nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltas S. G., tarp jo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiajam V. A. padaryta žala turi būti atlyginta. Tiek civilinis ieškovas, tiek civilinis atsakovas – draudikas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad turtinė žala, susijusi su automobiliu ir jo transportavimu yra atlyginta, sumoje 2304,50 Eur, tą patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, dėl to ginčo byloje nekilo (II t., b. l. 12, 16, 17, 19 - 21). Ieškiniu ir teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos medikamentams 244,19 Eur ir negautos pajamos 640,43 Eur, kurios nors ir pagal pateiktus draudiko paskaičiavimus yra didesnės, bet nukentėjusysis pasilieka prie ieškinio reikalavimų ir jų nedidina (II t., b. l. 11, 18 - 21). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad prašomos priteisti išlaidos medikamentams pagrįstos rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos net ir atmetus išlaidas, su kuriomis nesutiko draudikas (dantų šepetėliams, vaikų dantų pastai ir termometrui) viso patirta turtinė žala yra netgi daugiau nei prašo nukentėjusysis, todėl, įvertinus patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir naudotas medicinines priemones, medikamentus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo medikamentams laikytina visiškai pagrįsta ir tenkintina (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po eismo įvykio dėl kaltinamojo veiksmų, priežastiniu būtinuoju ryšiu susijusių su pasekmėmis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusysis negalėjo dirbti nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., prarado darbines pajamas, jis turi teisę į prašomų priteisti 640,43 Eur negautų pajamų kompensavimą, todėl, nesant ginčo dėl negautų pajamų dydžio, jų apskaičiavimo, ir esant pateiktiems įrodymams, kad gautos VSDF išmokos buvo mažesnės už tuo laikotarpiu nukentėjusiojo prarastas pajamas, ši ieškinio dalis dėl turtinės žalos, susijusios su negautų pajamų kompensavimu, tenkintina kaip pagrįsta (CK 6.263, 6.283, 6.288, 6.290 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, CPK 178, 185 straipsniai). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, viso priteistina 884,62 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo naudai.
Ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nagrinėjamojoje byloje aukščiau nustatyta, kad kaltinamasis S. G., būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,97 promilės etilo alkoholio kraujyje, vairuodamas automobilį, t.y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, pažeidė KET 14, 127 punktus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis V. A.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už neabejotinai patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, kita vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo turtinė padėtis ir jo lūkesčiai, kad priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, adekvatus jo kaltės laipsniui ir realus.
Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis akivaizdu, kad patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, stresą, didelius nepatogumus, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, tikėtina, kad nukentėjusysis, būdamas jaunuoliu ir dėl šio eismo įvykio būdamas priverstas nedirbti daugiau kaip tris mėnesius, būdamas po eismo įvykio priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos apsitarnavimo srityje dėl to jautė ir psichologinius padarinius, išgyveno dėl nedarbingumo, jautė bendravimo sunkumus, juolab teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, jog turi sužadėtinę, eismo įvykio dieną važiavo pas ją. Vertinant pasekmes, atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pažymėtina, kad nors nukentėjusysis teigė, kad ateityje negalės savęs apsitarnauti, kad jis nežino kas jo laukia ateityje, gal teks operuotis, gal liks neįgalus, tačiau tai pagrindžiančių duomenų dėl planuojamų būtinų medicininių intervencijų ir pan. nukentėjusysis nepateikė, juolab nurodė, kad jam nebuvo nustatytas pastovus nedarbingumas ir kad jis nuo rugsėjo 9 d. grįžo į tą patį darbą. Nukentėjusysis neįrodė ir aplinkybės, kad jis prarado galimybę pretenduoti į aukštesnes pareigas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo nurodyta 10000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei panašiose bylose susiformavusios teismų praktikos, kai priteisiama nuo 580 Eur iki 4344 Eur neturtinės žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-503-511/2015, Nr. 2K-350/2012, Nr. 2K-352/2010, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-215/2010, Nr.2K-215/2010, Nr. 2K-111/2009, Nr. 2K-64/2009, Nr. 2K-133/2007 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl šio sužalojimo – dešinio klubikaulio lūžimo patyrė vieną operaciją, įdedant sraigtus, dėl įvykio nebuvo pašalinti jokie organai, kūno vientisumas nebuvo pažeistas, tačiau dėl patirto sužalojimo buvo vartojami įvairūs medikamentai, atlikti tyrimai ir taikytas gydymas. Nepaisant to, kaip nurodė nukentėjusysis apsunkinta dabartinė fizinė veikla, daugiau pajudėjus skauda operuotą vietą, negali ant to šono miegoti, vaistams (aspirinui ir pan.) ir sveikatos grąžinimui reikalingos papildomos lėšos; tai tikėtina atsiliepė jo šeiminiams santykiams, jo įprastai gyvenimo kokybei, tačiau nesant medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo, apie jam nustatytą nedarbingumo lygį užbaigus gydymą, apie prarastas galimybes profesinėje srityje, neturtinės žalos dydis mažintinas.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius (nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešinio klubikaulio lūžimas, nenustatytas pastovus nedarbingumas), į šią žalą padariusio asmens neatsargią kaltę dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į sunkią pačio kaltinamojo turtinę padėtį (nors turto neturi, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas, įgijęs profesiją, su aukštuoju išsilavinimu), padarytos turtinės žalos dydį, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl patirto įvykio, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant padarytos veikos pavojingumą, akcentuotinas Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdis, kad jie susiję su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, vairuojant neblaiviam, neįvertinant kelio ir matomumo sąlygų, nepasirenkant saugaus greičio ir pan. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklų keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį įvertintina ir aukščiau nustatytas padaryto pažeidimo šiurkštumas ir kaltės laipsnis.
Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiojo didelį nerūpestingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, ekonominius gyvenimo rodiklius), užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į teisminę praktiką ir nesant pagrindo konstatuoti ypatingas sąlygas ir aplinkybes, nulemiančias didesnės nei vidurkis neturtinės žalos sumos priteisimą, nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos suma - 2000 Eur (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. G. eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas Ergo Insurance SE Lietuvos filiale pagal sudarytą Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (I tomas, b. l. 22, 142, 146). Pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turi prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršija ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000,00 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1000000,00 EUR dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, prievolę atlyginti šios bylos eismo įvykio metu padarytą turtinę ir neturtinę žalą pirmiausia turi draudikas – civilinis atsakovas Ergo Insurance SE, bei tiek, kiek jos nepadengia sudaryta draudimo sutartis, - žalą padaręs asmuo, t. y. kaltinamasis S. G.. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentais ir teisinius motyvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, civilinis atsakovas Ergo Insurance SE, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, privalo atlyginti civiliniam ieškovui visą jo patirtą turtinę žalą - 884,62 Eur, bei 2000 Eur neturtinę žalą.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Nukentėjusiajam civiliniam ieškovui V. A. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (I t., b. l. 79). Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, kad valstybės išlaidos, teikiant nemokamą antrinę teisinę pagalbą, sudaro 157,32 Eur (II t., b. l. 1). Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kuris nors šiuo metu ir nedirba, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, įgijęs paklausią profesiją, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 157,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis už nukentėjusiojo V. A. atstovavimą šioje byloje ir priteistinos iš kaltinamojo S. G. valstybės naudai.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 MGL dydžio (1694,70 Eur) baudą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš civilinio atsakovo Ergo Insurance Se, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 884,62 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 62 ct) turtinės žalos ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 157,32 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 32 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti S. G. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį perduodant už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.
Išaiškinti S. G., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą antstolio vykdoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.