- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-214-175/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25297-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 45 MGL (1 694,70 Eur) bauda, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dvejiems) metams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam V. A. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą, priteista 884,62 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš S. G. valstybės naudai priteista 157,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotas S. G. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 24 d., apie 23.25 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometro (duomenys neskelbtini) metre, apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausiai 0,97 promilės) vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. A., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. A. sveikata, nes dėl dešinio klubikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų.Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad bausmės tikslai S. G. atžvilgiu bus pasiekti dvejiems metams uždraudus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dvejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – sumažinti iki draudimo vieniems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.Skunde S. G. nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau mano, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta jos taikymo trukmės prasme. Ilgalaikis uždraudimas naudotis specialia teise turės neigiamą įtaką darbinei veiklai, tuo pačiu ir gaunamoms pajamoms, galimybei rūpintis prosenele, turinčia sveikatos problemų. Uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šia teise faktiškai naudotis negalės ilgiau, nes reikės iš naujo laikyti teorijos ir vairavimo kursus, egzaminus ir tai gali tęstis pakankamai ilgą laiką.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės atsiliepime prašoma nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde neginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nekeliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – taikymo trukme. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina apeliacinio skundo ribose, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės taikymo aspektu.BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas BK įtvirtintas kaip teismo teisė, todėl ta aplinkybė, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise, pati savaime nelemia BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi nurodyti aiškius motyvus, kodėl mano, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik uždraudus tam tikram laikui naudotis specialia teise.Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas S. G. naudotis teise vairuoti transporto priemonės dvejiems metams, baudžiamojo įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai, išsamiai argumentavo ir byloje esančiais duomenimis pagrindė šios baudžiamojo poveikio priemonės būtinumą, vertindamas ją bausmės paskirties, apibrėžtos BK 41 straipsnyje, kontekste.Skunde nuteistasis pačios baudžiamojo poveikio priemonės neginčija, tačiau mano, kad uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams jis yra nubaustas per griežtai, tačiau sutikti su tokiu apelianto vertinimu kolegija neturi pagrindo. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas S. G. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems, metams, t. y. nustatė lygų vidurkiui šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti uždraudimo vairuoti transporto priemones termino trumpinimą, skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Nustatydamas taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės terminą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybių visumą: įvertino neatsargią kaltės formą, nukentėjusiojo sveikatai kilusių neigiamų padarinių mastą, nustatytą neblaivumo laipsnį, S. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nuteistąjį, kaip asmenį, neigiamai charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nesurinkta (S. G. kurį laiką dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su mama ir kaip pats teigia - rūpinasi prosenele, yra įgijęs išsilavinimą, neteistas). Informacija iš Administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad administracine tvarka S. G. baustas penkis kartus, iš jų tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viena nuobauda nusikalstamos veikos padarymo metu buvo galiojanti. Šie duomenys suponuoja išvadą, kad S. G. nėra itin drausmingas vairuotojas, savo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, o šiuo atveju neatsakingas naudojimasis specialia teise sukėlė realias neigiamas pasekmes – buvo padaryta žala kito asmens sveikatai ir turtui. Negali būti nevertinama ir ta aplinkybė, kad du kartus S. G. administracine tvarka baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Nors pažeidimai nebuvo padaryti naudojantis teise vairuoti transporto priemones, tačiau tas faktas, kad teisės pažeidimus S. G. paprastai daro apsvaigęs nuo alkoholio, įvertinus ir jau paminėtų aplinkybių visumą, šiuo atveju pagrindžia baudžiamojo poveikio priemonės taikymą ilgesniam, negu minimalus, terminui. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino iš karto, gailisi dėl sukelto eismo įvykio ir jo padarinių, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta paskiriant švelniausios rūšies BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustatant jos dydį artimą minimaliam. Nuosprendyje pasisakyta ir dėl apelianto skunde minimų aplinkybių, susijusių su jo įgytos specialybės pobūdžiu, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbinėms funkcijos atlikti (2 t., b. l. 34). Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad paminėtos aplinkybės buvo įvertintos neteisingai. Nuteistojo gynėjos advokatės R. Malinauskienės pateikti duomenys apie tai, kad nukentėjusiajam padaryta žala yra visiškai atlyginta, taip pat duomenys apie S. G. pareigą atlyginti žalą regreso tvarka, nelaikytini pakankamu pagrindu sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Šie duomenys patvirtina tik tai, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą ir skundžiamu nuosprendžiu priteistą žalą. Tačiau jie nepagrindžia skundo teiginių dėl per griežto nubaudimo. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. G. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos taikymo terminą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos bausmės individualizavimo procese. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė taikymo trukmės aspektu nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga, kolegijos vertinimu, yra teisinga ir būtina bausmės paskirčiai (ne tik nubausti kaltą asmenį bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo) įgyvendinti. Skunde dėstomi argumentai nuosprendyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo S. G. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.