Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-333-861/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-04
Bylos Nr.: e2-333-861/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23823-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: J. N., M. A. N.
Trečiasis asmuo: R. N.
Advokatai: Rasa Vaičekauskytė

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2-333-861/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23823-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovei I. K. (buvusi K.), jos atstovei advokatei P. S.,atsakovų J. N., M. A. N. atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,trečiajam asmeniui R. N.,liudytojams L. S., M. V., R. D., S. Š., A. A. S., A. P., J. S., N. K., S. Ž., V. N.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. (K.) ieškinį atsakovams J. N., M. A. N. dėl turto pagerinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės M. A. N. 21 740 Eur dydžio kompensaciją už turto pagerinimą, 2 200 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisti iš atsakovo J. N. 1 740 Eur dydžio kompensaciją už turto pagerinimą, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad atsakovei M. A. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – namas Nr. l) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su atsakovu J. N. priklauso žemės sklypas ir po ½ pastato-gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – namas Nr. 2). Atsakovų sūnus trečiasis asmuo R. N. buvo ieškovės sugyventinis nuo 2009-08-13. Ieškovė su juo vedė bendrą ūkį, o 2012-02-28 jiems gimė sūnus N. N.. Atsakovams leidus, nuo 2009-08-13 iki 2019-01-18 jie gyveno atsakovei priklausančiame name Nr. 1, kuriame taip pat deklaravo savo ir sūnaus gyvenamąją vietą. Teigia, kad ieškovės ir trečiojo asmens santykiai vertintini kaip sutartinė jungtinė veikla. Jie bendru susitarimu tvarkė jų gaunamas pajamas. Nurodė, kad 2019-01-16 trečiasis asmuo įteikė ieškovei įspėjimą, kuriame nurodė, jog nutraukia su ja neterminuotą panaudos sutartį ir prašo ją išsikelti iš gyvenamojo namo Nr. 1, kuris priklauso jo tėvams. Atkreipė dėmesį, kad kai 2009 metais ieškovė su trečiuoju asmeniu R. N. apsigyveno name Nr. 1, jis buvo paprastas, blogos būklės, dalinai įrengtas sodo namelis, kurį jie iš esmės pagerino ir atliko namo Nr. 1 rekonstrukciją bei investavo į tai jų bendras lėšas. Teigia, kad 2008-09-15 minėto namo rekonstrukcijai buvo išduotas statybos leidimas, o namo rekonstrukcija buvo užbaigta 2017-02-08. Rekonstruodami šį namą, jie apšiltino sienas, pakeitė grindis antrame aukšte, rūsyje įrengė pirtį, baseiną, pakeitė šildymo katilą, įrengė mansardą, įrengė saulės kolektorių, pastatė medines rampas, pastatė polipropileninį šiltnamį, įrengė du stacionarinius vandens filtrus, jacuzzi vonią bei dušo kabiną, įrengė kiemo apšvietimą ir pakeitė žemės sklypą juosiančią tvorą, įrengė automatinius vartus. Taip pat į namą Nr. 1 nupirko elektrinę viryklę Electrolux, 3 plačiaekranius televizorius, miegamojo lovą. Vertina, kad tarp atsakovės, ieškovės ir trečiojo asmens R. N., atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Šie santykiai truko daugiau nei devynis metus, rašytinė nekilnojamojo turto panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė teigia, kad 2015 m. ieškovės ir trečiojo asmens lėšomis buvo nupirktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad šis sklypas bus registruotas jo tėvų - atsakovų vardu. Šiame sklype ieškovė bendromis su trečiuoju asmeniu lėšomis ir jėgomis pastatė namą Nr. 2 (nauja statyba). Statybą pradėjo 2016 m., o pabaigė 2017-05-08. Šį namą jie statė kaip savo vasarnamį. Jis irgi buvo registruotas pagal šalių susitarimą atsakovų vardu. Šiuo pastatytu namu naudojosi ieškovė ir trečiasis asmuo. Atsakovams leidus, ieškovei ir trečiajam asmeniui naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu namu Nr. 2 pagal faktines aplinkybes tarp šio namo savininkų atsakovų ir namo naudotojų ieškovės ir trečiojo asmens R. N. taip pat atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Šie santykiai truko daugiau nei dvejus metus, rašytinė nekilnojamojo turto panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė ir trečiasis asmuo neatlygintinai gyveno name Nr. 1 ir naudojosi atsakovams priklausančiu namu Nr. 2. Ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu atliko žymius namų valdos pertvarkymo darbus name Nr. 1 ir atliko namo Nr. 2 statybą. Šių darbų atlikimui nebuvo duotas rašytinės formos atsakovų sutikimas, tačiau įvertinus tai, kad jų santykiai buvo geri, grįsti pasitikėjimu, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė buvo leidusi jai priklausančioje namų valdoje Nr. 1 atlikti namo rekonstrukciją ir jai pritarė. Buvo padaryti namo Nr. 1 esminiai turto pagerinimai (apšiltintos sienos, pakeistos grindys antrame aukšte, rūsyje įrengta pirtis, baseinas, pakeistas šildymo katilas, įrengta mansarda, įrengtas saulės kolektorius, pastatyta medinė rampa, pastatytas polipropileninis šiltnamis, įrengti du stacionariniai vandens filtrai, jacuzzi vonia ir dušo kabina, įrengtas kiemo apšvietimas, pakeista žemės sklypą juosianti tvora, įrengti automatiniai vartai). Ieškovė teigia, kad ji su trečiuoju asmeniu pagal žodinį atsakovų leidimą pradėjo statyti namą Nr. 2. Statybos pradžia buvo 2016 m., o pabaiga 2017 m. Vertina, kad buvo iš esmės pagerintas atsakovų turimas turtas, nes jų žemės sklype buvo pastatytas namas Nr. 2 ir šis namas atiteko jiems, tokiu būdu jie įgijo didesnės vertės turtą nei turėjo (turėjo tik vieną žemės sklypą be namo Nr. 2). Pažymėjo, kad nerinko visų medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už darbus dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad turto pagerinimo laikotarpiu dirbo ir gavo pastovais pajamas. Dalį savo gaunamų pajamų ji skyrė atsakovų turto pagerinimui ir už savo gaunamas lėšas pirko reikalingas statybines medžiagas, mokėjo už atliekamus darbus bei pervesdavo šioms išlaidoms apmokėti pinigines lėšas trečiajam asmeniui. Statybos darbams ji taip pat naudojo ir jos motinos N. K. jai dovanojamas lėšas, kurias ji jai pervesdavo į jos sąskaitą ir duodavo grynais pinigais. Ieškovė statybos darbams apmokėti laikotarpiu nuo 2011-10-10 iki 2019-01-29 buvo paėmusi ir 4 vartojimo kreditus. Namų pagerinimo darbai buvo atliekami iš bendrų ieškovės ir trečiojo asmens lėšų pagal partnerių jungtinės veiklos sutartį, todėl vertina, jog ieškovė turi teisę į kompensaciją už turto pagerinimą. Nutraukus su ieškove panaudos sutartį, name Nr. 1 liko elektrinė viryklė Electrolux, 3 plačiaekraniai televizoriai, miegamojo lova. Šie daiktai buvo įsigyti iš bendrų ieškovės ir trečiojo asmens lėšų, todėl ieškovė mano, kad jai priklauso pusė šių pasilikusių name Nr. 1 daiktų vertės sumos, t. y. 2 200 Eur. Atsakovė įgydama nurodytus daiktus, paliktus name Nr. 1 be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl privalo atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. atlyginti ieškovei 1 100 Eur nuostolį.

Atsiliepimas

Atsakovas J. N. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovo sūnus R. N. buvo sugyventiniai nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. Jie gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Pažymėjo, kad su ieškove niekada nebuvo jokių susitarimų nei dėl jungtinės veiklos vykdymo, nei dėl žemės sklypo pirkimo, nei dėl gyvenamųjų namų statybos. Paaiškino, jog atsakovas yra pensininkas, jo darbinė veikla yra susijusi su statybomis, atsakovas yra mūrininkas, kartu su žmona M. A. N. yra pasistatę ne vieną namą. Nurodo, kad jis su sūnaus R. N. tuometiniu uošviu A. S. rekonstravo namą Nr. 1, abu namą mūrijo. Ieškovė į gyvenamąjį namą Nr. 1 įsikėlė gyventi 2009 m. rugsėjo mėn., ir atėjo gyventi ne į sodo namelį, bet į gyvenamąjį namą, tokį, koks jis yra šiai dienai, atsižvelgiant į namo natūralų nusidėvėjimą. Name Nr. 1 2001-2002 m. jau gyveno sūnus R. N. su žmona E. N.. Vėliau sūnus R. tame name gyveno su sugyventine D. M.. Vertina, kad ieškovė meluoja, teigdama, kad nuo 2008 m. ūkio būdu buvo atliekami namo Nr. 1 ir namo Nr. 2 darbai. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. ieškovė nebuvo pažįstama su atsakovo sūnumi R. N.. Atsakovai gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šį namą statėsi patys. Su atsakove planavo išėjus į pensiją gyventi kaime, todėl 2015-10-28 nusipirko sklypą ir statėsi namą Nr. 2. Už šį sklypą sumokėjo 3 000,00 Eur grynais pinigais prieš sutarties pas notarą patvirtinimą. 2016 m. statėsi iki 80 kv. m. bendro ploto, nesudėtingą statinį. Atsakovas mūrijo namo sienas iš blokelių, jam padėjo sūnūs R. N. ir A. N.. 2017 m. balandžio mėn. buvo užsakyti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir gyvenamasis namas Nr. 2 buvo įregistruotas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra sudėtingo charakterio, linkusi į didelę nuotaikų kaitą. Tarp ieškovės ir atsakovų santykiai niekada nebuvo geri. Teigia, kad atsakovai tik leido sūnui gyventi gyvenamajame name Nr. 1, kuriame jis gyveno ir su kitomis moterimis, su jomis susilaukė vaikų. Pradėjus namo Nr. 2 statybas, ieškovė vasaros metu buvo tik kelis kartus atvykusi, tačiau ieškovė nepadėdavo nei daržų tvarkyti, nei prie statybų. Teigia, kad ieškovė žinojo, jog atsakovai namą statosi savo poreikiams, gyvenimui.

Atsakovė M. A. N. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad jai nuosavybės teise priklauso namas Nr. 1. 2000-06-09 įsigijus šį nekilnojamąjį turtą buvo imtasi pertvarkyti sodo namelį, buvo perkamos statybinės medžiagos jo pertvarkymui. Nurodo, kad atsakovas virš 50 metų dirbo statybininku, mūrininku, visus statybos darbus moka, turi du sūnus, kurie taip pat išmano apie statybas. 2001-10-16 sūnui R. N. davė įgaliojimą atstovauti ją dėl sodo namelio, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, pertvarkant šį sodo namelį į gyvenamąjį namą ir įgaliojo atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Atsakovė su vyru tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), sūnus R. N. gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jam buvo paprasčiau tvarkyti dokumentus. Sūnus R. N. tuo metu buvo santuokoje su E. N., 2002 metais jiems gimė sūnus A.. Akcentavo, kad sodo namelį pradėjo pertvarkyti tik jį įsigiję, patys griovė, kas nereikalinga, tvarkė statybas. Atsakovas kartu su sūnaus R. N. uošviu A. S. mūrijo naujas sienas. Pertvarkius sodo namelį į gyvenamąjį namą, sūnus R. N. su žmona E. persikėlė į jį gyventi. Atsakovės sūnui R. N. išsiskyrus su žmona E. N., nuo 2003 m. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. name Nr. 1 jis gyveno su sugyventine D. M.. Teigia, kad sugyventinė D. M. atsikėlė gyventi į jau įrengtą gyvenamąjį namą. 2009 m. rugsėjo mėn. atsakovės sūnus R. N. pradėjo gyventi su ieškove ir jos vaiku name Nr. 1. Pažymėjo, kad ieškovė įsikėlė gyventi į namą Nr. 1 , kuris buvo pilnai įrengtas ir apstatytas baldais, o ne į paprastą, blogos būklės, dalinai įrengtą sodo namą, kaip kad ji nurodo ieškinyje. Pažymėjo, kad dokumentai dėl namo pertvarkymo buvo tvarkomi vėliau. Jiems buvo paaiškinta, kad turi gauti statybos leidimą, o įsiteisinti galima neskubėti, nes leidimas ilgai galioja. Statybos leidimas buvo gautas 2008-09-15, tačiau faktiškai sodo pastatas jau buvo pertvarkytas į gyvenamąjį namą, tokį, koks jis yra dabar. Akcentavo, kad ieškovė nepateikia nei vieno įrodymo, jog būtų pirkusi ką nors namui Nr. 1, mokėjusi už statybos darbus. Su ieškove niekada nebuvo jokių susitarimų nei dėl jungtinės veiklos vykdymo, nei dėl žemės sklypo pirkimo, nei dėl gyvenamųjų namų statybos. Su ja niekada nebuvo artimi ir geri santykiai, nes ieškovė yra labai nenuspėjamo būdo ir elgesio. Nors ieškovė nurodo mokėjusi už statybos darbus, kurių apmokėjimui buvo paėmusi 4 vartojimo kreditus, tačiau atsakovė pažymėjo, kad jai nėra žinoma, kokioms reikmėms ieškovė ėmė kreditus. Sutinka, kad per daug metų įvyksta natūralus nusidėvėjimas, dėl to yra reikalinga padažyti, ar ką nors pakalti, tačiau jokių esminių pagerinimų ieškovei gyvenant name Nr. 1 nebuvo atlikta. 2015-10-28 atsakovai J. N. vardu, bet bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo sklypą, už kurį sumokėjo 3 000,00 Eur grynais pinigais pas notarą. Jokio susitarimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kad tai jų sklypas, bet perka atsakovai nebuvo ir negalėjo būti. 2017 m. balandžio mėn. buvo užsakyti namo Nr. 2 kadastriniai matavimai ir gyvenamasis namas buvo įregistruotas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Ieškovė prašo priteisti 2 200 Eur vertės nuostolių atlyginimo už neva tai atsakovės namuose likusius jos ir trečiojo asmens R. N. pagal partnerių jungtinės veiklos sutartį įgytus daiktus bendros 4 400 Eur vertės, o būtent elektrinę viryklę Elekrolux, 300 Eur vertės, tris televizorius 2 500 Eur vertės, lovą su Dormeo čiužiniu, 1 600 Eur vertės. Atsakovė paaiškino, kad nežino apie kokius ir kada įgytus daiktus yra kalbama. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad šie daiktai buvo įsigyti jos ir trečiojo asmens. Nurodė, kad elektrinė viryklė buvo įmontuota į virtuvės baldus, kuriuos atsakovei padarė sūnus A. N. dar tuo metu, kai R. N. gyveno su sugyventine D. M., t. y. iki name Nr. 1 apsigyvenant ieškovei. Namuose yra seni televizoriai, nenauji baldai. Atsakovei nėra žinoma, ar kokius nors daiktus ieškovė įgijo gyvendama kartu su R. N..

Trečiasis asmuo R. N. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog palaiko ir patvirtina visus nurodytus atsakovės atsiliepime pagrindus ir aplinkybes dėl ginčo turto nuosavybės kilmės bei šio turto pagerinimo. Ieškovė su savo vaiku į atsakovės namus atėjo gyventi 2009 m. rugsėjo mėn., į gyvenamą ir pilnai įrengtą namą. Pažymėjo, jog gyvendamas kartu su ieškove jokių esminių šio turto pagerinimo darbų neatliko, išskyrus dėl turto dėvėjimosi smulkų einamąjį remontą. Ieškovės pareiškime nurodomi pagerinimai visi buvo padaryti iki ieškovei įsikeliant į namą Nr. 1. Nurodė, kad prieš kelis metus, tėvų paprašytas, išklijavo pirmo aukšto fasadinę sieną bei kelių patalpų sienas, tačiau nebuvo apšiltintas nei visas namas, nei jo mansarda. Šiems darbams reikalingas medžiagas (putų polistirolą ir klijus) nupirko atsakovai, o suklijavo trečiasis asmuo. Namą Nr. 2 ir žemės sklypą, kuriame statomas namas Nr. 2, įsigijo atsakovai savo lėšomis, trečiasis asmuo su broliu tik padėjo jiems atlikti atskirus statybos darbus. Teigia, kad minėtus kreditus ieškovė imdavo savo reikmėms, o už išsimokėtinai pirktą televizorių mokėjo iš savo banko sąskaitos. Likusius daiktus ieškovė išsivežė.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad į ginčo namą atsikraustė 2009 m., ten viskas buvo apleista, išgriuvę, išdaužyta, nebuvo vandentiekio, santechnikos, todėl ji nežino, kaip gali būti nuotraukose ir įrašuose užfiksuota, kad viskas yra tvarkinga, galbūt tai buvo vienadienis filmavimas ir fotografavimas. Trečiasis asmuo iki ieškovės turėjo 3 moteris (nuo 2000 iki 2009 m.), kurios tame name gyveno, tad namas ir buvo nugyventas, apleistas. Apie trečiojo asmens moteris ji sužinojo kažkur po pusės metų, pabrėžė, kad jei trečiasis asmuo nebūtų žadėjęs jos vesti, ji nebūtų atvažiavusi gyventi kartu. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra VRM pensininkas, turėjo tuo metu 4 vaikus, nelegaliai dirbo statybose. Name esančius virtuvės baldus gamino trečiojo asmens brolis, o kai ieškovė buvo išmesta iš namų, viską tuose namuose ir paliko. Į teismo klausimą dėl vandentiekio name nurodė, kad buvo ten kažkoks kranelis, o trečiasis asmuo statybose uždirbdavo 2500-3000 Eur, o ieškovė uždirbdavo apie 700 Lt. Iš pradžių trečiojo asmens tėvai atvažiuodavo dažniau, po to jau retai, gal 1 kartą per metus. Papasakojo, kad susipažino su trečiuoju asmeniu 2009-08-08 prie advokato kabineto, o kartu apsigyveno iki rugsėjo 1 d., nes nuo rugsėjo sūnus jau ėjo į Riešės gimnaziją. Tuo metu name vaiko kambarys buvo 2 aukšte, namas buvo dalinai įrengtas. Konfliktai prasidėjo 2016 m., kai buvo nupirktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Dar 2013 m. ieškovė įsigijo savo vardu turtą Klaipėdoje, o 2009-2012 jos ir trečiojo asmens finansai buvo atskiri, nuo 2012 m. kai gimė vaikas – bendri. Pinigai būdavo virtuvės stalčiuje, taip buvo iki 2019 m. Butui Klaipėdoje įsigyti ieškovė turėjo santaupų 2000 Lt, taip pat apie 6000 Lt davė tėvai. Ginčo namą gerino nuo 2009 m. kartu, viską dirbo, pinigai buvo bendri; ten nebuvo vandentiekio, o 2009-08-16 nuotraukoje matomas kranas neveikė, buvo nulūžęs, vanduo buvo nešamas iš krano lauke, ieškovė jį virino ir taip gėrė, o tualete vanduo bėgo iš bakelio. Name sienos buvo nudaužytos, iškapotos, murzinos, baseinas nuotraukose nėra tas pats; židinys buvo, bet neveikė, buvo nepilnai įrengtas. Kai ji atsikraustė į namą, viskas buvo apšiurę. Paaiškino, kad prieš tai santuokoje gyveno 10 metų, skyrybų metu viską pasidalino geruoju – kartu buvo įsigiję butą, jį pardavė, pinigus investavo į buvusio vyro tėvų namą, o po skyrybų jis per 5 m. įsipareigojo nupirkti ieškovei butą. Ieškovė dirbo kirpėja, uždirbdavo 600-700 Lt, 2009-2010 m. dirbo virėja, uždirbdavo 600 Lt, po vaiko gimimo 2014-2015 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre, mokslas buvo mokamas gal 100 Lt per mėn., 2014-2016 m. dirbo virėja, uždirbdavo apie 800 Lt, už furšetus mokėdavo papildomai, 2016-2020 m. dirbo virėja Rimi. Šiuo metu ieškovė yra registruota Darbo biržoje. Nurodė, kad jos sūnus R. gyveno kartu iki 2016 m., paskui jį trečiasis asmuo išmetė į gatvę be jokios priežasties. Tada jis apsigyveno atsakovų bute, ieškovė prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, nes jis gaudavo našlaičio pensiją ir dirbo. Ieškovė dėl konfliktų su trečiuoju asmeniu atsakė, kad gali būti, jog ji į policiją kreipėsi 14 kartų. Nurodė, kad vaizdo įraše yra ne ginčo namas, nes antras aukštas nebuvo įrengtas, nebuvo net grindų; kiemo vartai kainavo 3500 Eur, juos paėmė iš virtuvės stalčiaus; baseiną tvarkyti pradėjo 2013 m., baigė 2015 m., nuo tada juo jau naudojosi, baseino sutvarkymas kainavo apie 2000 Lt, už sutvarkymą mokėjo kartu, trečiasis asmuo paėmė iš stalčiaus ir sumokėjo. Paaiškino, kad naują televizorių pirko kažkur po pusmečio nuo ieškovės atsikraustymo, iš viso buvo 3 televizoriai – vaiko kambaryje, miegamajame ir hole. Ieškovė patikslino, kad name buvo sodo vanduo, o namas buvo gyvenamas iš dalies, rekonstruotu namas tapo 2019 m., t. y. po 10 m. bendro gyvenimo. Byloje esančiose nuotraukose yra 2008 m. sodo namelis, ten 2 a. buvo 2 kambariai, nebuvo jokių užuolaidų. Į teismo klausimą ieškovė atsakė patikslindama, kad nebuvo tušti langai, buvo ant jų kažkas, bet jai nepatiko, tad nuėmė. Paaiškino, kad namo dažymas yra jau kapitaliniai darbai, o rekonstrukcijos nedarė, sienų negriovė, tik viską gražino. Nurodė, kad tualetas buvo sudaužytas, vandens nebuvo, tad viską tvarkė, o gręžinys buvo, kanalizacija buvo. Vidaus apdaila buvo plytelės, akmenys apie 2 kv. m. užklijuoti, o 5 kv. m. – viskas išdraskyta. Pirties nebuvo. 1 aukšte grindys buvo dalinai plytelės, dalinai buvo iškapota, nudaužyta, jie viską keitė; 2009 m. spalį – lapkritį pakeitė virtuvę. Pirtis buvo neveikianti, įrengė ieškovė su trečiuoju asmeniu po 2 m., rekonstravo. Trečiasis asmuo sakė, kad tai yra jo namas, namas buvo 150 kv. m., iki galo neįrengtas. Kadangi iki 2012 m. ieškovei nebuvo gaila pinigų, tai ji ir mokėjo iš savo pinigų. Paaiškino, kad 2016 m. nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini), bet jį trečiasis asmuo užrašė savo tėvų vardu. Vertina, kad trečiasis asmuo ją apgavo ir dėl namo, ir dėl žemės sklypo.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovė I. K. (K.) akcentavo, kad atvažiavo gyventi į tuščius apleistus namus, prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis ir savo darbu prie remontų ir statybų. 2016 m. su trečiuoju asmeniu nusipirko žemės sklypą ir pasistatė namą (duomenys neskelbtini), kurį jis užrašė tėvų vardu. Nurodė, kad jaučiasi apgauta, su vaiku išmesta iš namų, pabrėžė, kad turėjo apsigyventi Moterų krizių centre. Atsakovai nieko nepirko ir nestatė, nes to negalėjo daryti – yra pensininkai.

Šalies argumentai

Ieškovės advokatė papildomai nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu gyveno kartu 2009 – 2019 m., vedė bendrą ūkį, gyveno faktinėje santuokoje, susilaukė sūnaus. Tą patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla 2-199-911/2020. Su atsakovais ieškovę siejo panaudos teisiniai santykiai ir nors rašytinės sutarties nebuvo, atsakovai leido ieškovei gyventi name, nes 2019 m. įteikė įspėjimą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Ieškovė name gyveno, jį tvarkė, tačiau po įspėjimo geruoju neišsikraustė, įvyko konfliktas, iškviesta policija ieškovę su vaiku išvežė, nes ten jai buvo nesaugu. Tuo metu ji jokių daiktų pasiimti negalėjo, o grįžus savo daiktų pasiimti vėliau, nieko name neberado. Dėl to, kaip nurodo ieškovė, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje yra deklaracija apie namo statybos užbaigimą, ji yra 2017 m., o atsakovai sako, kad perstatė namą dar 2000 m. Akcentavo, kad didesnę įrodomąją galią turi rašytiniai įrodymai, - statybos leidimas yra išduotas tik 2008 m. rugsėjo 15 d., plane prie projekto pažymėtos 4 kaimynų pastabos, jų data 2008-07-30. Tai patvirtina, kad 2002 m. namas perstatytas nebuvo. Kai 2008-09-16 buvo gautas leidimas, ieškovė jau buvo atsikrausčiusi ir gyveno name. Advokatė iš dalies sutiko su liudytojų parodymais, kad iki 2008 m. dalinai statyba buvo vykdoma, bet rekonstruotas namas yra pagal dokumentus vėliau, nei kalba liudytojai. Ieškovės ir trečiojo asmens įnašai į turtą lygūs, todėl iš 40000 Eur prisidėtos dalies, ieškovei priklauso 20000 Eur. pabrėžė, kad po panaudos sutarties nutraukimo, ieškovė turi grąžinti turtą tokį, kokį gavo, todėl turi atgauti savo įdėtas lėšas. Ieškovė pinigų turėjo, vertėsi individualia veikla, visada dirbo, buvo susitaupiusi, dar davė motina grynais, taip pat pervedė į sąskaitą, o trečiasis asmuo turėjo neoficialių pajamų. Ieškovė neturi dokumentų, kiek ji išleido pinigų rekonstrukcijai, nes jų negalėjo pasiimti iš tų namų, be to, dokumentų nerinko ir nesaugojo. Ieškovės indėlis buvo ir darbu, taip ji prisidėjo prie namo statybos. Su trečiuoju asmeniu buvo sutarusi, kad pirks žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ten statys namelį, bet viskas buvo registruota atsakovų vardu; ieškovė tikėjosi ištekėti, kartu tame name gyventi, tikėjo, kad tai bus bendra jungtinė nuosavybė. Prie namo (duomenys neskelbtini). statybų taip pat prisidėjo darbu, o atsakovas namo nestatė – jis ligotas, statybose dirbti jam sunku, o pateiktos nuotraukos nieko neįrodo.

Atsakovė teismo posėdžio metu papasakojo, kad kai ieškovė išėjo iš ginčo namo, viską pasiėmė, sukrovė daiktus į 6 maišus, išsivežė indus, patalynę, rankšluosčius, 1 televizorių; patalynė, rankšluosčiai buvo atsakovų, jie daiktais leido naudotis sūnui, o ginčo name atsakovai gyveno iki 2002 m., iki sūnaus vestuvių; kai išsikraustė, viską paliko. Sūnus su šeima name liko gyventi nemokamai, o namą tvarkė atsakovai su sūnumi tardamiesi, bet ten nelabai ką buvo tvarkyti, nes viskas buvo įrengta. Konfliktas kilo, kai ieškovė susimušė su buvusia trečiojo asmens sugyventine, išdaužė langus, tuomet buvo iškviesta policija. Buvo kameromis nufilmuota, kaip ieškovė muša savo vaiką, tai ji tas kameras sudegino; ji viską degino, sudėdavo į pečių. Vaiku nesirūpino, tik prie kompiuterio sėdėjo. Namas buvo įrengtas, tačiau ieškovei vis kažkas netiko. Atsakovė paaiškino, kad jai ieškovė išmušė dantis. Nurodė, kad iš karto suprato, jog ieškovė nesveikas žmogus, gerų santykių su ja nebuvo, iš namo jos nebuvo galima išvaryti niekaip, o atėjo į įrengtą namą. Atsakovai žinojo, kad ieškovė į namą atsikraustys, įsileido ją, galvojo viskas bus gerai, ieškovė sakė gyvens laikinai, iki kol gaus savo butą, tačiau jau po metų žodžiu atsakovai liepė ieškovei išsikraustyti. Ji pati nieko nepagerino name, jokių remontų atsakovė nematė. Ant sienų apdailos akmenis lipdė sūnus su vyru, dalis jau buvo suklijuota, o dalis ne. Baseine jokios plytelės nekeistos, o saulės kolektorius buvo įrengtas seniai, bet kai jau name gyveno ieškovė, kolektoriaus buvo meistrai atvykę remontuoti, nes nuo šalčio sutrūko vamzdeliai; šiltnamis pastatytas dar 2003 m., iš pradžių buvo paprastas, paskui atsakovai pakeitė į geresnį. Tvoros nuo gatvės pusės yra pakeistos per visą laiką tik 5 lentos, nes papuvo, o vartai nebuvo keičiami. Smulkius darbus name darė vyras ir sūnus, atsakovai atvažiuodavo šeštadieniais – sekmadieniais, vyrai kažką tvarkydavo, o atsakovė vaiką prižiūrėdavo. Visą namą statė ir įrengė atsakovas su trečiojo asmens buvusiu uošviu S., o ieškovė vykstant teismo procesui buvo nuvažiavusi pas S. ir prašė jo teisme patvirtinti, kad ji statė namą. Paaiškino, kad sodo namą įsigijo 2000 m., įrengė jį per porą metų, po 2002 m. jau viskas buvo įrengta, nes buvo sūnaus vestuvės su S. 2002 m. liepą; buvo gręžinys, vanduo, elektra, 2 a. įrengtas pilnai, dar 2007 m. į namą pirko skalbimo mašiną, tai kaip galėjo vandens nebūti; prie namo yra sodo vanduo iki šiol, juo naudojamasi tik vasarą, o žiemą tą vandenį užsuka. Namo statybos įteisinti atsakovai neskubėjo, nes statybos leidimas buvo išduotas pagal faktą. Tvora buvo medinė, pastatyta malkinė, buvo veja, židinys, baseinas. Name buvo elektrinė viryklė. Nurodė, jog gal ir reikėjo kažką patvarkyti, padažyti. Paaiškino, kad sūnus tame name gyveno su žmona E., paskui su sugyventine D.. Nei sūnus, nei ieškovė name nieko negerino, nes viskas buvo padaryta atsakovų, o apie sklypo pirkimą (duomenys neskelbtini) ieškovė net nežinojo. Name miegamojo lovą su čiužiniu pirko atsakovai, ji iki šiol stovi name, o apie lovą už 2500 Eur ir čiužinį už 1600 Eur, kur kalba ieškovė, atsakovė nieko nežino. Nurodė, kad nuo 2002 m. iki šiol name nėra jokių esminių pakeitimų, tik baigti klijuoti dekoratyviniai akmenys, taip pat pakeista virtuvė, nes kitas atsakovų sūnus gamina baldus, tai padarė, sumontavo, niekas už tai pinigų nemokėjo. Paaiškino, kad ieškovės sūnus R. gyveno atsakovų bute (duomenys neskelbtini), turėjo mokėti už komunalines paslaugas, bet nemokėjo, mokėjo ieškovė po 80 Eur. Atsakovė nurodė, jog gavo palikimą, su seserimi pasidalino ir pirko sklypą, nes galvojo ginčo namą palikti sūnui, o patys statyti namą ir gyventi (duomenys neskelbtini). Namą (duomenys neskelbtini) statė kartu su sūnumis.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė meluoja, nes ji namo nestatė ir neįrengė. Kai išėjo, išsivežė televizorių, indus, daiktų prisikrovė pilną mašiną. Tuo metu visi laukė policijos, bet ji pabėgo, išvažiavo. Ieškovė meluoja, kad nebuvo vandens, buvo gręžinys, name buvo grindys, viskas įrengta. Ji prašė priimti gyventi, tuo metu iš labdaros gaudavo makaronus, kruopas. Nurodė, kad atsakovo darbo stažas 54 m., dar pensijoje būdamas dirbo 15 m., statybų srity dirbo 50 m. Paaiškino, kad tvorą darė paprastą, iš malkų atraižų. Sklypą (duomenys neskelbtini) pirko atsakovai, namą statė atsakovas, o sūnus tik padėjo, bet ir jis nieko nemūrijo, nes nemoka, o ką jau kalbėti apie ieškovę, ji ten net nebūdavo. Patvirtino, kad ieškovė žmonai išmušė dantis – trenkė puodeliu, kai susipyko. Papasakojo, kad ginčo namas, kai jį pirko, buvo iš lentų, bet jį nugriovė ir pastatė kitą namą. Pirko 2000 m. ir iš karto nugriovė, ėmė statyti su S., o sūnus R. padėjo. Statė apie 1 – 1,5 m., bet neįteisino, o statė iš kompensacijos, kurią gavo už užlietą žemę, be to, pardavė butą (duomenys neskelbtini). Kai atsikraustė ieškovė, viskas buvo pastatyta; ji atėjo, už nieką nemokėjo, o kai atsirado vaikas, pasakė, kad viskas čia jos. Nurodė, kad tame pačiame name sūnus gyveno su žmona E. S., tad viskas buvo pastatyta ir įrengta. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nusipirko sklypą ir ėmė statyti namą, leidimas buvo namui iki 80 kv. m., tokį ir statė. Visas medžiagas pirko atsakovai, o pirkti važiuodavo sūnus, nes jis jaunas – nuvažiuodavo ir parveždavo, o nei ieškovė, nei sūnus, nei ieškovės motina jokių pinigų nedavė ir neskolino. Statant namą sūnus atvažiuodavo padėti, o ieškovė dar pykdavo, ko jis važiuoja. Nebuvo kalbos forminti sklypo sūnaus ir ieškovės vardu. Visas statybas atsakovas vykdė pats, samdė tik santechnikus. Kuomet sūnus pirko butą Klaipėdoje, sūnui atsakovas skolino pinigų, gal 10000 Lt. Jei ginčo namui sūnus ką ir pirko, tai iš atsakovų pinigų.

Baigiamųjų kalbų metu atsakovų atstovė akcentavo, kad ieškovė esminį namo pagerinimą įrodinėja tik Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodyta, kad 2008-09-15 namo Nr. 1 rekonstrukcijai buvo išduotas statybos leidimas, o deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtina, kad namo rekonstrukcija buvo užbaigta 2017-02-08. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai ir trečiasis asmuo R. N. nurodė, jog namas Nr. 1 iš sodo pastato į vienbutį gyvenamąjį namą buvo pradėtas pertvarkyti iš karto po jo įsigijimo 2000 m. birželio mėn. ir namas Nr. 1 buvo pertvarkytas per kelis metus. Pabrėžė, kad ieškovė nepateikė jokių kvitų, čekių, PVM sąskaitų - faktūrų ir pan., jog prisidėjo prie namo Nr. 1 pagerinimo, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė teigia, kad namo Nr. 1 pagerinimo atlikti darbai iš viso sudaro 40 000 Eur sumą. Atkreipė dėmesį, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų investavusi kokias nors asmenines pinigų sumas į žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimą ir už namo Nr. 2 statybą.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo papasakojo, kad su ieškove susipažino 2009 m. rugpjūtį, ėmė bendrauti, o rugsėjį atvažiavo į Vilnių ir jis paprašė mamos, kad ieškovei leistų deklaruoti gyvenamąją vietą savo bute. Jis su ieškove pradėjo kartu gyventi, bet apie santuoką nebuvo kalbos, nes trečiasis asmuo jau buvo turėjęs 2 žmonas. Kai atvyko kartu gyventi į ginčo namą, ten viskas buvo įrengta, o mansarda yra neįrengta iki šiol. Ieškovė nedirbo, gaudavo pašalpą maistu kas 3 mėnesiai 2 metus. Tuo metu buvo bloga situacija su pinigais, trečiasis asmuo skolinosi iš tėvų, brolio. Ieškovė turėjo sūnų, o 2012 m. gimė bendras sūnus. Nurodė, kad 2013 m. surado Klaipėdoje butą, pasiskolino pinigų iš tėvų, nupirko, po truputį remontavo. Tuo metu išgirdo, kaip ieškovė savo motinai pasakė, kad ten jos butas, prasidėjo ginčai. Po to apie 6 metus nebuvo jokių santykių, trečiasis asmuo su ieškove gyveno kaip kaimynai; ieškovė kvietė policiją 14 kartų. 2015 m. santykiai buvo labai blogi, tai kaip ji galėjo dirbti prie (duomenys neskelbtini) namo. 2018 m. ieškovė atvirai sakydavo, kad ginčo namas yra jos, neįsileisdavo trečiojo asmens į namus; per 2018 m. Kalėdas trečiasis asmuo išsikraustė, o ieškovė liko. Tuomet ėmė nešti iš namų daiktus, net šaukštus, o kuomet sausį trečiasis asmuo grįžo, įvyko konfliktas, ieškovė išsivežė visus daiktus. Nurodė, kad ieškovės neišvarė, ji išėjo pati. Paaiškino, kad pinigus abu tvarkė atskirai, nebuvo jokių bendrų investicijų, bendrų susitarimų. Namas pagerintas nebuvo, ieškovė tik sodindavo daržoves, o savo uždirbtus pinigus investavo į masažo kursus, kuriuos lankė apie 1 metus, kažką pirkdavo vaikui, o jei reikdavo kokių nors daiktų į namą, pirko ir mokėjo atsakovė. Paaiškino, kad iki 18 metų kartu gyveno ieškovės sūnus, o vėliau jis gyveno atsakovės bute. Nurodė, kad trečiojo asmens pajamos yra 350 Eur pensija, buvo, kad parduodavo kokią mašiną, rinko ir priduodavo metalą. Trečiasis asmuo su ieškove maistą pirko atskirai, bet valgė kartu, nes šaldytuvas buvo bendras. Trečiasis asmuo tėvui padėjo statybose (duomenys neskelbtini) – atnešdavo blokelius, maišė skiedinį, nudaužydavo plytas; ieškovė neprisidėjo, o jei atvažiuodavo, tai kepdavo šašlykus. Jis prie statybų pinigais neprisidėjo, nes jų neturėjo. Po ieškovės išsikraustymo ginčo name buvo tvarkytas fasadas, viduje pakeistos plytelės. Papasakojo, kad 2000 m. ginčo namas neturėjo tvoros, buvo viskas apaugę, namelis buvo medinis; tais pačiais metais prasidėjo statybos. Namuką griovė tėtis su S., trečiasis asmuo važiuodavo pirkti medžiagų, 2001 m. ar 2002 m. per trečiojo asmens gimtadienį S. svetainėje suklijavo plyteles, kaip dovaną. S. darė visus darbus, išskyrus santechniką, buvo padaryta kanalizacija, vanduo; gręžinys jau buvo, kai namelį pirko. Trečiasis asmuo su žmona gyveno nuo 2001 m. iki 2004 m. ginčo name, buvo visa apdaila, baldai, buitinė technika. Įrengiant namą medžiagos buvo perkamos iš tėvų pinigų pardavus butus, tėvai turėjo santaupų, tėvai trečiajam asmeniui skolino pinigų. Klaipėdoje butą jis pirko iš tėvų paskolintų pinigų, pirko jau gyvendamas su ieškove. Ieškovės motina ieškovei pervesdavo 100 Lt ar pan. vaiko poreikiams. Nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo statybų nei jis, nei ieškovė neprisidėjo, pabrėžė, kad 2015 m. jau buvo santykiai blogi, tad kam ieškovei investuoti pinigus. Pinigų ieškovė neturėjo, į statybas nevažiuodavo, jos su atsakove tik rėkdavo ir pykdavosi. Apie kokį nors namo perrašymą nebuvo kalbos. Nurodė, kad medžiagas pirko, bet už tėvų pinigus, nes tėvui tuo metu buvo sunku važinėti.

Baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad ieškovė meluoja, per 2014 – 2019 m. į policiją kreipėsi apie 14 kartų, gyvendama name už nieką nemokėjo, o 2 pirmus metus niekur nedirbo.

Liudytoja apklausta S. Ž. nurodė, kad su ginčo namu ribojasi jos sklypas, ji yra kaimynė, trečiąjį asmenį pažįsta nuo 2001 m., o ieškovę nuo tada, kai jie turėjo bendrą vaiką. Ieškovė pasakė, kad trečiasis asmuo išvykęs, o jai reikia pagalbos, R. ja nesirūpina – liudytoja pasiūlė jai kreiptis į vaikų teisių tarnybą. Nurodė, kad žino, jog trečiasis asmuo nesirūpina vaiku ir yra ginčas dėl turto. Liudytoja sode gyveno tik vasarą, kai sodą paveldėjo, R. ginčo name gyveno su kita moterimi – E. Tuo metu, t. y. 2001 m. stovėjo šis namas kaip ir dabar, tai tas pats namas, o atsakovas su E. tėvu kasė kanalizaciją, jie ten gyveno ne tik vasaromis, o visą laiką. Trečiasis asmuo su ieškove vedė bendrą ūkį, viską tvarkėsi, prie namo pasikeitė tik tvora ir atsirado šiltnamis, o viduje liudytoja buvo tik 1 kartą 1 aukšte, kur ji buvo, viskas buvo įrengta, tualetas viduje buvo, o lauke jie tualeto neturėjo. Nurodė, kad ginčo namo kiemo nemato, todėl apie statybas nieko nežino, o ginčo namas 2001 m. buvo ne sodo namas. Kam priklauso namas, liudytoja nežino, manė, kad R. Teismui pacitavus ieškovės paaiškinimus, kad ,,viskas buvo apleista, išgriuvę, išdaužyta, nebuvo vandentiekio, santechnikos, namas buvo nugyventas, apleistas‘‘, liudytoja nurodė, kad tai netiesa.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. K. paaiškino, kad yra ieškovės motina. Jos dukrą trečiasis asmuo 2009 m. pasikvietė bendram gyvenimui, ji važiavo pasižiūrėti – namelis buvo vasarnamis, neapšiltintas, medinė tvora, garažo vartai mediniai, netvarkinga elektra, matėsi laidai, teritorijoje – žemės, sėmė kanalizacija. Viduje buvo židinys, senas medinis virtuvės kampas, senas televizorius, savos gamybos seni baldai. Buvo drėgmė, sienos dažytos, aprūkusios, daužtos, atsiklijavusios daužytos grindų plytelės. Nurodė, kad dukra su trečiuoju asmeniu gyveno partnerystėje. Kai laukėsi kūdikio, pastatė saulės kolektorių, nes reikėjo vandens, pastatė katilą, padarė apšildymą, remontavosi viską kartu – R. remontavo, o I. buvo su vaiku. Nurodė, kad trečiajam asmeniui siuntė 2000 Lt, dukrai siuntė 4000 Lt, paskui 500 Lt, dar 2000 Lt vatai, dažams, polistirolui, o paskui matė, kad ½ namo apdailos nuardyta, jau remontas. Nurodė, kad buvo pastatytas naujas virtuvės komplektas, kriauklė, viryklė, pečius, indaplovė, sutvarkytas vandentiekis. 1 aukšte padarė arką, pakeitė duris, lauko duris, garažo vartus, tvorą, įrengė kambarį vaikui, keitė grindis, iš pagrindų susitvarkė miegamąjį. Trečiasis asmuo sakė, kad gerai uždirba, virš 3000 Eur, jis namą apšiltino, dažė pats. Buvo sutvarkyta kanalizacija, elektra, pastatytas šiltnamis, padarė antrą aukštą, sudėjo grindis, pakeitė visą aplinką – padarė sūpynes, poilsiui viską. Dukra nuo 2009 m. dirbo virėja, kiek uždirbdavo, liudytoja nežino, bet remontas vyko iš abiejų atlyginimų. Namas buvo R. mamos, bet tėvai atvažiuodavo retai, nors liudytoja su tėvais bendraudavo. Nurodė, kad dukra su trečiuoju asmeniu įsigijo kažkokį bendrą turtą Klaipėdoje – liudytoja pardavė žemę, tai dukrai tam davė pinigų, tik nepamena kiek, be to, dukra turėjo santaupų iš kirpėjos darbo. 2015 m. jie nusipirko žemės sklypą 40 arų iš santaupų, sakė, kad statys namą, ėmė statyti 2016 m. (duomenys neskelbtini); vėliau ieškovė sužinojo, kad viską įformino atsakovo vardu, bet ten buvo bendri ieškovės ir trečiojo asmens pinigai, nes kartu jie gyveno iki 2019 m. Vėliau trečiasis asmuo labai pasikeitė, ėmė gerti, jis labai priklausomas nuo mamos, bet dukra su jo mama sutarė, o kad išmušė dantis – nesąmonė. Jie gyveno kaip šeima, bet kalbų apie santuoką nebuvo, o dėl apgavystės perkant žemę ieškovė nutylėjo, nes augo neįgalus sūnus. Nurodė, kad atsakovai yra pasiligoję pensininkai, jie nedirbo, tai ką jie galėjo statyti ar padėti, pinigų irgi negalėjo duoti, nes yra ligoti. Paaiškino, kad 2009 m. sodo namas iš išorės buvo pradėtas ardyti, kurios sienos buvo išardytos, pasakyti negalėjo, liudytoja suprato, kad buvo kapitalinis remontas, bet neprisimena, negali nurodyti, kas buvo remontuojama. Paaiškino, kad sienos, langai, durys buvo, ieškovė su trečiuoju asmeniu įrengė pirtelę, jacuzzi, name buvo katilas, dūmai ėjo į kambarį, viduje kanalizacija buvo, iš krano vanduo bėgo, buvo klozetas, jis veikė. Nurodė, kad 2009 m. liudytoja baseino nematė, o namas liko toks pats, tik jį apšiltino, o grindis 2 aukšte keitė laminatu, ten grindų anksčiau nebuvo, buvo popieriai patiesti ir lova. Patikslino iš viso siuntusi apie 7000 Lt sodo nameliui, o kad atsakovas padėtų statybose liudytoja nematė, nematė ir kitų žmonių statančių. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nurodė, kad prie sklypo pirkimo neprisidėjo, o namą ten dukra su sugyventiniu statė, nes ginčo namas ne jų, o atsakovės. Paaiškino, kad kai dukrą išvarė iš namų, ji neatgavo jokių daiktų, o kai grįžo į namą po 2 savaičių, ten nieko neberado – namas buvo tuščias, nebuvo jokių daiktų, nei dukros, nei jokių kitų, buvo tuščios patalpos. Užduodant klausimus liudytoja patikslino, kad 2009 m. namas buvo ir medinis, ir blokeliai – visaip; o išgriautas nebuvo. Liudytoja davė dukrai pinigų ne 2009 m., o 2012 m. 2009 m. namas buvo jau 2 aukštų, 2 aukštas jau buvo įrengtas, ten liudytoja miegojo, ten ėjo į tualetą, į 2 aukštą buvo mediniai laiptai su turėklais. 2012 m. siuntė dukrai pinigų namui, o Klaipėdos butui pinigai buvo už parduotas žemes ir butą, gal 1000 Lt grynais pinigais. Į klausimą, kodėl tiek šioje byloje, tiek kitoje byloje dėl buto Klaipėdoje, yra pateikti tie patys pavedimai, neatsakė. Liudytoja nurodė, kad rūsyje baseino nematė, atsakovams jokių pinigų nėra davusi. Pateikus liudytojai nuotraukas iš (duomenys neskelbtini) esančio namo ji nurodė, kad nuotraukoje žmogaus nepažįsta, po to patikslino, kad stovi atsakovas, pabrėžė, kad keista, jog atsakovas gali užlipti ant kopėčių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad yra ieškovės motinos N. K. sugyventinis, tad pažįsta ir ieškovę, ir trečiąjį asmenį, susitikdavo per šventes. Papasakojo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo abu name dirbo savo rankomis, liudytojas ginčo name buvo gal 4 kartus, kartą buvo per R. gimtadienį 2012 metais. Nurodė, kad namas buvo dalinai įrengtas, bet jame nieko netrūko, paskutinį kartą jame buvo 2015-2016 metais; per tą laiką namas pasikeitė – nauja virtuvė, nauji tualetai, vonia, sienos, garažo vartai, pastogė automobiliams, grindys nepakito, taip pat nesikeitė namo išorė. 2012 m. namas nebuvo prabangus, buvo pečius, židinys, šildymas, radiatoriai, buvo 2 aukštai, rūsy nedidelis baseinas - tai buvo namas, ne vasarnamis, jame rekonstrukcija nebuvo daroma. Nurodė, kad liudytojui R. minėjo, jog remontavo stogą. Liudytojas žinojo, kad namas yra atsakovės. Liudytojas 2012 m. name nakvojo 2 aukšte, ten grindys buvo laminatas, buvo sofa, užuolaidos, laiptai į antrą aukštą su turėklais, ne kokios kopėčios, ten buvo vonios kambarys, buvo vanduo, elektros instaliacija buvo tvarkinga, veikė. (duomenys neskelbtini) namą statė atsakovas, jis viską darė, trečiasis asmuo daugiausia padėjo.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad yra atsakovų sodo kaimynė, o ieškovę yra mačiusi kieme. Sodą liudytoja įsigijo dar 1982 m., o atsakovai pirko nedidelį iki 25 kv. m. namelį, paskui pastatė didelį namą. Jį statė, įrengė trečiojo asmens uošvis, liudytoja matė, nes tada dar nebuvo tvorų. Namą pastatė iki vestuvių, vestuvės jau vyko name, namas buvo 2 aukštų, buvo pirtis. Viduje liudytoja buvo kai name dar gyveno trečiasis asmuo su žmona E., tuo metu antrame aukšte buvo miegamasis ir 2 kambariukai, viskas gražu, buvo baldai, užuolaidos. Nurodė, kad iki šiol namas yra vizualiai nepasikeitęs, o viduje liudytoja buvo, kai jai buvo pristatyta ieškovė. Tuo metu name viskas buvo gražu, virtuvėje stovėjo liudytojai iki tol nematytas dviejų durų šaldytuvas, buvo baseinas, lauko židinys, viduje odiniai baldai, tuo metu antrame aukšte liudytoja nesilankė. Namas nuo seno jau aptvertas aukšta tvora. Liudytoja žino, kad namas yra atsakovės. Liudytoja pakartotinai patvirtino, kad matė, kaip namą statė trečiojo asmens uošvis, o namas, koks tuo metu buvo pastatytas, toks yra ir dabar; po jo pastatymo jokių kitų statybų nebuvo. Namas didelis, ne vasarnamis, o lauko baseinas yra nenaudojamas, uždengtas; ar kažkas yra daryta viduje, liudytoja nežino, nes nebuvo. Vartai, pasak liudytojos, yra automatiniai, o atsakovai name lankydavosi, liudytoja su vyru su jais bendrauja. Taip pat liudytoja nurodė mačiusi, kaip S. su atsakovu mūrijo lauko židinį.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad atsakovai į namą atsikraustė po 2000 m. Namukas buvo nedidelis, jie jį nugriovė ir naują namą statė S., R. uošvis. Pastatė 3 kartus didesnį, namas ir iki dabar toks, niekas nepasikeitė. Liudytojas nurodė, kad namo viduje buvo gal 2 kartus, jau po 2002 metų, viduje viskas buvo įrengta, buvo laiptai į antrą aukštą, erdvu, šildomos grindys, buvo elektra, vanduo, lauke baseinas, buvo tvora, pastatyta dar iki vestuvių (tvora tokia pati iki šiol), tačiau 2 aukšte liudytojas nebuvo. Tuo metu trečiasis asmuo gyveno su žmona E., o paskui jau su ieškove. Liudytojas patvirtino, kad kai trečiasis asmuo gyveno su ieškove, jokių pasikeitimų name nebuvo, namas jau iki ieškovės atsikraustymo buvo įrengtas. Atsakovai atvažiuodavo, o name gyveno R., gyveno ir I.. Nurodė, kad vartai, kokie buvo iš pradžių, tokie yra ir dabar, šiltnamis buvo dar iki atsikraustant I..

Liudytoju apklaustas trečiojo asmens R. N. pusbrolis V. N. nurodė, kad jo pusbrolis ir ieškovė kartu gyveno atsakovės name. Namas stovi jau apie 20 metų, statė atsakovai, pusbrolio žmonos tėvas, R. padėjo, o kad namas užbaigtas tik 2018 m., tai yra netiesa, kad 2011-2012 m. keitė stogą, yra netiesa, nes stogas toks pats buvo nuo pradžių. Sutiko, kad namas gal kažkiek patvarkytas, tvora atnaujinta, nes susidėvėjo, bet namas toks pat. Paaiškino, kad tik dabar R. pakeitė plyteles. Paaiškino, kad per pusbrolio vestuves su E. namas buvo pilnai įrengtas, o dabar prieš metus namą nudažė ir pakeitė virtuvę. Namas nebuvo apgriuvęs, namo stogas nebuvo keistas, atsiminė, kad kai pusbrolis gyveno su ieškove, virtuvė name buvo bordo spalvos, o medinė virtuvė gal kažkada seniau ir buvo. Nurodė, kad šaldytuvas buvo neįmontuotas, dviejų durų, o po 2009 m. jokių rekonstrukcijos darbų name jis nematė. Nepamena, kada buvo pakeista tvora, nes ji šiuo metu yra jau sena, jai apie 15 metų, o vartai mediniai, automatiniai. Dėl (duomenys neskelbtini) namo nurodė girdėjęs, kad atsakovai pirko sklypą sodybai, statė atsakovas, o R. padėjo, liudytojas ten nėra buvęs. Su pusbroliu apie pinigus nėra kalbėjęs, žino, kad tėvai padeda, o R. yra pensijoje, dirbo statybose, kuriuo metu, nežino. Teismo posėdyje parodžius trečiojo asmens ir ieškovės nuotrauką su tvora fone liudytojas nurodė, kad už tvoros yra gatvė ir matyti kaimynų namas.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas S. Š. nurodė, kad yra atsakovų namo kaimynas, jis gyvena ten apie 9 metus, o savo namą pradėjo statyti dar 2007 m., iki tol sode būdavo nuo 1994 m. Nurodė, kad atsakovų namas per tą laiką kaip stovėjo, tai mažai pasikeitė, gal kokia tvora buvo padažyta. Rekonstrukcijos nematė, o 2007 m. kaimynų tvora buvo, iki šiol gal spalva pasikeitė. Paaiškino, kad buvo ir kaimynų namo viduje 2007 - 2008 m., viskas įrengta, nieko išdaužyto ten niekada nematė, buvo elektra, vanduo, stogas namo iki šiol yra toks pats, nepakeistas, vartai automatiniai, o nuo kada jie tokie, liudytojas nepamena. Buvo pirtis, rūsy baseinas, kieme malkinė, pavėsinė, namas šildomas malkomis, kaimynas malkas perka, todėl liudytojas žino. Kaimynai viską rodė, nes liudytojui buvo įdomu – namą statėsi ir pats. Ir vėliau liudytojas ginčo name buvo ne kartą, paskutinį kartą kažkur prieš 2 m. Patvirtino, kad 2007 m. buvo baigtas, įrengtas namas, o paskutiniu metu kažkur 2020 m. dažė namo sienas iš išorės. Name gyveno R., liudytojas matė ir ieškovę. Liudytojas nurodė, kad teismo pacituotas teiginys, jog ,,viskas buvo apleista, išgriuvę, išdaužyta, nebuvo vandentiekio, santechnikos, namas buvo nugyventas, apleistas‘‘, yra netiesa.

Liudytojas M. V. paaiškino, kad yra atsakovų namo kaimynas, jo namas yra už 5-6 namų, bet jis yra sodų bendrijos pirmininkas, gyvena nuo 2007 m., o iki tol turėjo sodą. Sodų bendrijos pirmininku tapo 2012 m., o 2013 m. įvyko vandentiekio avarija atsakovų name. Nors liudytojas nėra artimas kaimynas, jis pro atsakovų namą nuolat vedžioja šunį, tad nurodė, kad jo manymu, namas toks buvo visada, o prieš 10 m. tvora buvo tokia pat kaip ir dabar; patikslino, kad namo gerai nemato per tvorą, o tvorą mato visuomet vesdamas šunį. Ginčo namo viduje buvo tuomet, kai trečiojo asmens ir ieškovės vaikui buvo gal 4-5 metai, tuo metu vidus buvo pilnai įrengtas, buvo židinys, bet viskas nauja tikrai nebuvo. Papasakojo, kad ieškovė liudytoją prieš 1-2 metus susistabdė gatvėje, pasakė, kad ją trečiasis asmuo paliko, klausė ar liudytojas paliudys, kad ji ginčo name gyveno. Liudytojas patvirtino, kad ieškovė gyveno ginčo name.

Šalies argumentai

R. D. apklausta liudytoja nurodė, kad yra trečiojo asmens pusseserė, R. 2009 m. atvežė I. pas savo tėvus, taip ir susipažino, nes liudytoja ten svečiavosi. I. santykiai su atsakovais iš pradžių buvo normalūs, paskui jie pradėjo pyktis. Ginčo name ji lankydavosi nuo 2003 m. kai pusbrolis gyveno su žmona E. ir vėliau, namas buvo nuolat gyvenamas, įrengtas, nuo to laiko jame niekas nepasikeitė. Paskutinį kartą lankėsi 2011 m., per visą laikotarpį name niekas nepasikeitė. Liudytoja nurodė nepamenanti detalių, bet patvirtino, kad viskas buvo įrengta, o namo dydis nepakito, remontų nebuvo, buvo visi baldai, rūsy baseinas, jacuzzi, liudytoja matė 2 televizorius, 2 a. buvo įrengtas, liudytoja ten nakvodavo 2007 m., 2009 m. 2009 m. liudytoja paklausė dėl naujos gražios virtuvės, pasakė, kad gamino R. brolis, spalva buvo tokia raudona. Liudytoja nurodė, kad koks namo stogas nepamena, kokia tvora nepamena, prisiminė, kad vartai yra automatiniai. Dėl namo (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovai ten statosi namuką, liudytoja ten nebuvo.

Liudytoja L. S. paaiškino, kad yra buvusi R. uošvė, žmonos E. motina. Nurodė, kad ginčo namą statė jos vyras nuo pamatų, pirmą kartą į sodą nuvyko apie 1997 m. Name viską darė dukra, tuometinis žentas ir vyras; vyras ten kasė vandentiekį. Ten buvo sodo namelis, paskui jį nugriovė ir pradėjo statyti namą, garažą, statybas baigė apie 2000 m., 2001 m. name vyko vestuvės, dukra jau buvo nėščia, 2002 m. gimė anūkas, kurį parsivežė į pilnai įrengtus namus, buvo pilnai įrengti 2 aukštai, 2 a. buvo miegamasis ir 2 kambariukai, buvo baseinas lauke, pirtis, medinė tvora, šiltnamio liudytoja nepamena, bet buvo lysvės, garažo vartai buvo geležiniai, automatiniai, viduje odiniai baldai, virtuvė medinė; nieko nepabaigto nebuvo, o kai 2005 m. dukra išsikraustė, viskas liko. Liudytoja paskutinį kartą name lankėsi 2004-2005 m. Nurodė, kad I. prieš 2 m. atvažiavo pas liudytoją ir jos dabar jau mirusį vyrą A. į namus, prašė A., kad teisme liudytų už ją, kad pasakytų, jog A. namą statė ieškovei. Tuomet liudytoja ir suprato, jog vyksta ginčas dėl namo, o jos vyras pasakė, kad melagingai neliudys. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas turi žemę ir stato namelį gyvenimui senatvėje, liudytoja ten nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovei M. A. N. 2000-06-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-8270 pagrindu priklauso žemės sklypas ir 2000-06-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-8270 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatas-vienbutis gyvenamasis namas Nr. 1, taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su atsakovu J. N. 2015-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas ir 2017-05-05 Deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą Nr. l) pagrindu nuo 2017-05-17 priklauso po ½ pastato-gyvenamojo namo Nr. 2. Trečiasis asmuo R. N. buvo ieškovės sugyventinis nuo 2009-08-13. Atsakovams leidus, nuo 2009-08-13 iki 2019-01-18 ieškovė gyveno atsakovei priklausančiame name Nr. 1. 2019-01-16 trečiasis asmuo įteikė ieškovei įspėjimą, kuriame nurodė, jog nutraukia su ja neterminuotą panaudos sutartį ir prašo ją išsikelti iš gyvenamojo namo Nr. 1, kuris priklauso jo tėvams, t. y. atsakovams. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų kompensaciją už turto pagerinimą bei atlyginti patirtus nuostolius.

Dėl namo Nr. 1 ieškovė nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu iš esmės pagerino ir atliko namo Nr. 1 rekonstrukciją, investavo į tai jų bendras lėšas. Ieškovė vertina, kad namo Nr. 1 pagerinimo kaina sudaro 40 000 Eur ir ieškovė turi teisę į kompensaciją už turto pagerinimą, kurią sudaro pusė pagerinimo sumos. Nustatyta, kad 2008-09-15 namo Nr. 1 rekonstrukcijai buvo išduotas statybos leidimas, o deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtina, kad namo rekonstrukcija buvo užbaigta 2017-02-08. Atsakovai ir trečiasis asmuo nurodė, jog namas Nr. 1 iš sodo pastato į vienbutį gyvenamąjį namą buvo pradėtas pertvarkyti iš karto po jo įsigijimo 2000 m. birželio mėn., ir buvo pertvarkytas per kelis metus. Namą Nr. 1 rekonstravo atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu R. N., R. N. tuomet buvusiu uošviu A. S., atsakove ir atsakovų sūnumi A. N.. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji atvažiavo į namą Nr. 1 apleistą, aplinka nebuvo sutvarkyta, viskas buvo apleista, viskas buvo išdaužyta, buvo sienos išdaužytos, nukapotos, nubrūžintos, apleistos, murzinos, virtuvėje visos durelės buvo išlūžusios. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. Ž., atsakydama į teismo klausimą: „Aš Jums, liudytoja, paskaitysiu tokią citatą ir Jūs paklausykit ir pagalvokit, ar čia tiesa, ar ne: „2009 metais viskas buvo apleista, išgriuvę, išdaužyta, nebuvo vandentiekio, santechnikos, viskas buvo sugriuvę.“ Čia apie namą N.. Čia tiesa ar ne?“, nurodė, kad tai netiesa. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad 2000 m. birželio mėn. po namo Nr. 1 įsigijimo iš karto pradėjo jo pertvarkymą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ieškovei atsikrausčius į namą Nr. 1, jis buvo pilnai įrengtas, buvo visi baldai, vanduo, elektra. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. Ž. nurodė, kad kai trečiasis asmuo gyveno su kita moterimi E., po to buvo jų vestuvės, stovėjo namas, kuris ir dabar stovi, R. N. su E. tėvu kasė kanalizaciją, tvarkė nuotekas. Taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo su E. nuolat jame gyveno, o baseinas buvo šalia namo. Nurodė, kad dar prieš atsikraustant į namą Nr. 1 ieškovei, ji vieną kartą buvo užėjusi į namo Nr. 1 vidų, buvo užėjusi tik į pirmą namo Nr. 1 aukštą, tada buvo normalus įrengtas pirmas namo Nr. 1 aukštas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog name Nr. 1 nebuvo vandentiekio. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės motina N. K. nurodė, kad ji 2009 m. važiavo pasižiūrėti, kur ieškovė apsigyveno. Pažymėjo, kad kai buvo apžiūrėti namą Nr. 1, jo virtuvėje buvo vandentiekis ir vietinė kanalizacija buvo, viduje bėgo vanduo iš krano, buvo kriauklė. Paaiškino, kad kai buvo atvykusi į namą Nr. 1 po ieškovės atsikraustymo name Nr. 1 namas Nr. 1 stovėjo, sienos buvo, langai buvo, durys buvo, viskas buvo. Kito teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo tualetas ir kriauklė, klozetas paprastas ir tuo metu veikė. Patvirtino, kad 2009 m., kai buvo atvykusi apžiūrėti namą Nr. 1, jame buvo visi baldai, buitinė technika, namas Nr. 1 buvo tinkamas gyventi. N. K., atsakydama į atsakovų atstovės klausimą: „Sakykit, o ar Jūs matėte, kad būtų atliekami esminiai pakeitimai pačio namo išorėje, rekonstrukciniai, po kurių vasarnamis išoriškai taptų kitoks?“, nurodė, jog ne, toks pats namas Nr. 1 ir liko, tik jį apšiltino, vidų sutvarkė ir įrangą visą supirko, baldus keitė, o namelis visas stovėjo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Š. paaiškino, kad namas Nr. 1 nuo 2007 m. beveik nepasikeitė, stogas toks pats, sienos tos pačios, jokios rekonstrukcijos name Nr. 1 nebuvo, balkonas tas pats. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) sodą įsigijo 1982 metais. Atsakovai (duomenys neskelbtini) pirko nedidelį namelį iš J. S. bendradarbės, vėliau didelį namą pastatė. Nurodė, kad namą Nr. 1 pertvarkė trečiojo asmens R. N. uošvis A. ir uošvienė atvažiuodavo, tvarkydavo aplinką. Nurodė, jog namą Nr. 1 R. N. uošvis A. pastatė dar iki R. N. vestuvių su A. S. dukra, kai buvo vestuvės, namas Nr. 1 buvo įrengtas. Atsakydama į teismo klausimą, ar kai A. S. pastatė namą Nr. 1 ir dabar koks jis yra, ar jis pasikeitęs, nurodė, kad ne, ir stogas tas pats, ir sienos, vizualiai nemato, kad kas nors name Nr. 1 būtų pakeista. Atsakydama į trečiojo asmens atstovo klausimą, ar kai R. N. atsivežė į namą Nr. 1 ieškovę, ar po to name Nr. 1 buvo vykdomos kokios nors statybos, nurodė, jog jokių statybų nebuvo. Teigė, kad jai namo Nr. 1 viduje buvo labai gražu ir nereikėjo nei sienų dažyti, nei juodulių kokių nors matė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. nurodė, kad jis name Nr. 1 pirmą kartą apsilankė 2012 m., jame žmonės gyveno, buvo virtuvė ir virtuvės baldai, name buvo gražu, namui nieko netrūko. Atsakydamas į teisėjos klausimą, ar namo Nr. 1 išorė laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015-2016 metų pasikeitė, nurodė, kad nepasikeitė. Atsakydamas į atsakovų atstovės klausimą, ar kai jis atvažiavo 2012 m. į namą Nr. 1, ar jam atrodė minėtas namas kaip vasarnamis ar kaip įprastas, normalus namas gyvenimui, nurodė, jog name Nr. 1 buvo galima gyventi visus metus, buvo pečiai, židinys, šildymas, radiatoriai. A. P. taip pat nurodė, jog name Nr. 1 rekonstrukcijos nebuvo. Atsakydamas į atsakovų atstovės klausimą, nurodė, jog jo supratimu name Nr. 1 užteko buitinės technikos, baldų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. D. nurodė, jog ji name Nr. 1 pradėjo lankytis nuo 2003 m., kai pradėjo lankytis name Nr. 1, jis buvo įrengtas, sutvarkytas, tvarkingas, buvo labai gražu, nuolat gyvenamas, pilnai įrengtas namas. Nuo 2003 metų iki 2011 metų name Nr. 1 viskas taip pat buvo, jokie pertvarkymai, remontai name Nr. 1 nebuvo atlikti, per tuos metus nepastebėjo, kad kažkas pasikeistų. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A. S. nurodė, jog namą Nr. 1 statė A. S.. Iš nedidelio namuko A. S. pastatė trigubai didesnį namą. Teigė, kad tokį, kokį A. S. pastatė namą Nr. 1, jis toks ir dabar stovi, niekas nepasikeitė. Atsakydamas į teismo klausimą: „Sakykit, ar kai R. gyveno jau tame name su I., ar buvot viduj?“, atsakė, kad buvo. Atsakydamas į teismo klausimą: „Tai kaip ten pasikeitę viskas buvo?“, A. A. S. nurodė, jog pasikeitimų nepastebėjo, kaip buvo 2002 m., taip ir liko įrengta name Nr. 1. Atsakydamas į atsakovų atstovės klausimą, ar kai atėjo į namą Nr. 1 susipažinti su ieškove, jam pasirodė, kad name Nr. 1 tvarkinga, remontai jokie nevyko, nurodė, jog tada kai buvo užėjęs, nevyko. Atsakydamas į atsakovų atstovės klausimą: „Sakykit, ar iki I. atsikraustant buvo tvora?“, nurodė, jog tvora buvo pastatyta prieš R. vestuves su E., kai buvo vestuvių svečiai, jau jie tą tvorą matė. Tuo tarpu atsakydamas į atsakovų atstovės klausimą: „Ar kada nors buvo keičiama tvora į naują arba dalis tvoros pakeista į naują?“, parodė, kad taip greitai tvora negenda, niekas tvoros nekeitė į naują. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. nurodė, jog atsimena atsakovų namą nuo 2012-2013 m., atsakovų namo tvora nesikeitė. Pažymėjo, jog lankėsi name Nr. 1, kai ieškovės ir R. N. vaikui buvo 4-5 metai, namas Nr. 1 tikrai buvo pilnai įrengtas, buvo baldai, svetainė buvo pilnai, tvarkingai įrengta. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. nurodė, jog žino, kad jos vyras nuo pamatų iki kamino statė namą Nr. 1. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) buvo paprastas namelis, po to tą namelį nugriovė ir pradėjo statyti namą Nr. 1. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. N. parodė, jog namas Nr. 1 pastatytas gal prieš 20 metų, jame jau gyvena gal 18 ar 19 metų, seniai jis stovintis, matosi, kad ne 10 metų stovintis net vizualiai, bet koks žmogus galėtų pasakyti. Nurodė, jog gali pasakyti, kad namas Nr. 1 tikrai nėra jau naujas, kad prieš kelis metus užbaigtas, tai čia tik formaliai.

Byloje kilo ginčas dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, nesant nuomos ar panaudos teisinių santykių. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerių įnašais į bendrą veiklą gali būti pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, galioja partnerių įnašų lygybės prezumpcija (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-253-611/2019). Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Siekiant paneigti šią prezumpciją yra būtina nustatyti, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai buvo susitarę dėl kitokių bendrosios dalinės nuosavybės, įgytos veikiant šios sutarties pagrindu, dalių. Byloje nagrinėjamu atveju šalių sudarytos rašytinės jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties nepateikta. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu, bet šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-199-911/2020 padarė išvadą, jog „2013-01-08 pagal pirkimo – pardavimo sutartį kūrybinės dirbtuvės, esančios Vyturio g. 7, Klaipėda, buvo įgytos šalims gyvenant faktiniuose santuokiniuose santykiuose. Byloje įrodyta, kad kūrybinių dirbtuvių įgijimo metu, t.y. 2013-01-08, abi šalys buvo darbingos, rūpinosi bendra buitimi, naudojosi bendromis lėšomis – kartu maitinosi, pirko pirkinius, mokėjo įvairius mokesčius, susilaukė sūnaus, šalių santykiai buvo nuolatiniai ir pastovūs. Teismo vertinimu, šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai dėl šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) (CK 6.969 str.)“. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus duomenis bei šalių paaiškinimus vertina, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, reikia išspręsti ir tai, ar nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą sudaryti daikto pagerinimus. Kaip nurodo atsakovė, tokio leidimo ieškovei niekada nebuvo išdavusi. Ieškovė nurodo, jog rašytinio leidimo neturėjo, tačiau atsakovė, matydama atliekamus darbus, su jais sutiko konkliudentiniais veiksmais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų davusi leidimą ieškovei vykdyti namo Nr. 1 pagerinimo darbus. Teismas nesutinka su ieškovės išsakytais argumentais, jog atsakovė tokį leidimą davė konkliudentiniais veiksmais, mačiusi atliekamus darbus ir jiems neprieštaravusi, nes tai jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė davė ieškovei leidimą namo pagerinimams atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-969/2015). Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Nustatyta, kad 2001-10-16 Lietuvos Respublikos Ukmergės rajono notarų biuro notarės A. P. patvirtintu įgaliojimu atsakovė įgaliojo trečiąjį asmenį R. N. ją atstovauti visose įstaigose ir organizacijose dėl namo Nr. 1 rekonstrukcijos, pertvarkant sodo namelį į gyvenamąjį namą; gauti leidimus rekonstrukcijai; įteisinti sodo namelio rekonstrukciją žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale, už atsakovę pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Į bylą pateikti trečiojo asmens R. N. laikotarpio nuo 2000-08-09 iki 2001-01-15 namo Nr. 1 rekonstrukcijai panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Į bylą pateikta 2001-05-06 daryta nuotrauka, kai vyko namo Nr. 1 rekonstrukcija, kurioje matomi name Nr. 1 atliekami statybos rangos darbai. Į bylą taip pat pateiktas 2005-03-24 A. T., t. y. šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1681-0763, esančio žemės sklypo savininko, Vilniaus m. 17-ajame notarų biure pasirašytas sutikimas, kuriuo A. T. sutiko, jog atsakovė, nesilaikant atstumo, bet ne arčiau kaip 1.0 metro atstumu nuo A. T. žemės sklypo ribos, pagal suderintą projektą statytų gyvenamąjį namą. Nors ieškovė nurodė, kad rekonstruodami namą Nr. 1, ieškovė ir trečiasis asmuo R. N. rūsyje įrengė baseiną, tačiau iš į bylą pateiktos fotonuotraukos, vertintina, kad baseinas name Nr. 1 buvo įrengtas dar 2008-02-29. Ieškovė teigė, kad rekonstruodami namą ieškovė su trečiuoju asmeniu R. N. įrengė automatinius vartus. Tačiau į bylą pateikta 2007-10-31 AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ sąskaita ir jos apmokėjimo kvitas rodo, kad vartai įsigyti dar prieš ieškovei įsikeliant į namą Nr. 1. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė negalėjo paaiškinti šių aplinkybių, nepateikė duomenų, kad po jos įsikėlimo ji pirko automatinius vartus. Į bylą pateiktas 2020-10-18 M. V., kuris nuo (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas, raštas, kuriame M. V. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam pradėjus eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, dviejų aukštų namas Nr. 1, jau buvo pastatytas, aplink namą pamena buvus įrengtą medinę tvorą su vartais. Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ieškovė atsikėlė gyventi, kai namas Nr. 1 iš sodo pastato jau buvo pertvarkytas į gyvenamąjį namą ir įrengtas.

Nors ieškovė teigia, kad atsakovai yra senyvo amžiaus ir neturėjo pakankamai lėšų, todėl negalėjo statyti namo Nr. 2, tačiau iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovas virš 50 metų dirbo statybininku, mūrininku. Tai patvirtina 1970-05-22 Lietuvos TSR Kaimo statybos ministerijos Mokymų kombinato pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad atsakovas mokėsi Panevėžio Mokymo punkto mūrininkų kursuose. 1970-05-22 Lietuvos TSR Kaimo statybos ministerijos Mokymų kombinato pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atsakovui pripažinta 4 (ketvirtos) mūrininko kategorijos kvalifikacija. 2020-10-15 UAB „UKMERGĖS STATYBA“ pažyma „Dėl J. N. priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje pažymėta, kad atsakovas dirbo Tarpkolūkinėje statybos organizacijoje mūrininku. Taip pat atsakovas paaiškino, jog jis kiek galėjo, tiek statė namą, padėdamas sūnų, tai patvirtino ir liudytojai, atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovai nurodė, kad daiktus į namą Nr. 1 pirko būtent jie, pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2001-01-22 sulčiaspausdės Mulinex įsigijimą patvirtinantis kvitas ir garantinis talonas, 2004-11-11 kvarcinio laikrodžio įsigijimą patvirtinantis kvitas ir garantinis talonas, 2006-03-04 giluminio siurblio įsigijimą patvirtinantis kvitas ir giluminių siurblių montavimo ir eksploatacijos instrukcija. Atsakovai taip pat nurodė, kad 2000-06-01 buto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė jam priklausiusį trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 82 000 Lt. Už gautus pinigus 2000-06-09 sutartimi atsakovė įsigijo žemės sklypą ir sodo pastatą su kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini), už 45 000 Lt. Tuo tarpu likusieji 2000-06-01 buto pirkimo-pardavimo sutartimi gauti pinigai buvo panaudoti 2000-06-09 sutartimi įsigyto sodo pastato pertvarkymui į gyvenamąjį namą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis, tačiau daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.501 straipsnio 1 dalis) būtina nustatyti (ieškovės) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį, kuris įeina į įrodinėjimo dalyką ir teismo nustatomas kaip bylai reikšminga aplinkybė tiriant bei vertinant joje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose nurodo, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, ieškovė turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos pagerinimui atlikti). Taigi, atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, svarbu išanalizuoti ir įvertinti kiekvieno iš sugyventinių individualų indėlį pagerinant (remontuojant) turtą, kad nustatyti kiekvieno įnašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2019-07-08 apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą. Ieškovė 2009 m. nebuvo apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu. Pateiktas ieškovės 2009-08-13 – 2012-09-08 Luminor Bank AB sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2009 ir 2010 metais ieškovė iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos yra gavusi išmokas. 2010-08-13 ieškovė iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro gavo 156 Lt paramą mokinio reikmėms įsigyti. 2012 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovė iš biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro gavo 156 Lt pašalpą mokinio reikmenims. 2010-2011 metais gavo išmokas iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro. Ieškovės Luminor Bank AB sąskaitoje turimų pinigų likutis 2009-08-13 sudarė 992 Lt, 2010-01-12 - 390,92 Lt, 2011-01-04 - 78,08 Lt, 2012-01-10 - 619,13 Lt. Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovė nuo 2010-10-25 įsidarbino (duomenys neskelbtini), jos atlyginimas buvo šiek tiek didesnis nei tuo metu Lietuvoje buvusi minimali mėnesinė alga. Nustatyta, kad 2012-02-28 ieškovė ir trečiasis asmuo susilaukė sūnaus N. N.. 2013 m. ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose ir jos vidutines vieno mėnesio draudžiamąsias pajamas sudarė 511,14 Lt dydžio vaiko priežiūros išmoka. 2014 metais ieškovės vidutinės vieno mėnesio draudžiamosios pajamos sudarė 258,44 Lt. 2015 metais ieškovės vidutinės vieno mėnesio draudžiamosios pajamos sudarė 431,83 Eur, 2016 metais - 515,05 Eur, 2017 m. - 609,06 Eur. Vertintina, kad ieškovė dėl savo materialinės padėties gaudama paramą būtiniausiems vaiko daiktams įsigyti, neturėjo lėšų namo Nr. 1 rekonstrukcijai. Duomenų, kad ieškovė darbo užmokestį naudojo išimtinai namui Nr. 1 pagerinti, nėra. Ieškovė teigia, jog statybos darbams ji naudojo ne tik iš darbo santykių gaunamas pajamas, bet taip pat ir savo motinos N. K. jai dovanojamas lėšas, kurias ji jai pervesdavo į jos sąskaitą ir duodavo grynais pinigais. Pagal ieškovės 2009-08-13 – 2012-09-08 Luminor Bank AB sąskaitos išrašą, Ieškovės motina N. K. 2011-03-04 ieškovei pervedė 150 Lt, 2012-03-01 pervedė 500 Lt. Pagal ieškovės „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašus matyti, kad N. K. 2013-02-27 ieškovei pervedė 200 Lt. Teismas atsižvelgdamas į pervedamų piniginių lėšų sumas ir intensyvumą, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad lėšos pervestos ieškovei buvo ne namo rekonstrukcijai, o kitoms reikmėms. Į bylą pateikta 2020-03-16 AB „SEB“ banko pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2014-04-07 įskaitytas lėšas į N. K. AB „SEB“ banke turėtas sąskaitas, tačiau nesant į bylą pateiktai N. K. AB „SEB“ banke turėtų sąskaitų išrašų, kurie patvirtintų minėtų lėšų panaudojimą jas gavus, ar lėšos buvo išimtos grynaisiais pinigais, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šias pinigų sumas N. K. perdavė ieškovei grynaisiais pinigais. Kitokių duomenų į bylą nėra pateikta. Ieškovė taip pat teigia, kad statybos darbams apmokėti 2011-10-10 – 2019-01-29 laikotarpiu buvo paėmusi 4 vartojimo kreditus, pateikta UAB „Mokilizingas“ pažyma. 2011-10-10 ieškovė pagal sutartį iš UAB „Mokilizingas“ gavo 317,99 Eur, 2016-04-15 pagal sutartį iš UAB „Mokilizingas“ gavo 248,91 Eur, 2016-11-03 pagal sutartį iš UAB „Mokilizingas“ gavo 62,64 Eur, 2017-12- pagal sutartį iš UAB „Mokilizingas“ gavo 400,00 Eur. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė visus kreditus imdavo savo reikmėms, o ne namo Nr. 1 pagerinimui. Teismas pažymi, kad duomenų apie tai, jog ieškovė iš UAB „Mokilizingas“ paimtus vartojimo kreditus panaudojo namui Nr. 1 pagerinti bei jo įrengimui, byloje nėra. Ieškovė patirtas išlaidas įrodinėjo teigdama, kad ji su trečiuoju asmeniu pirko medžiagas namo rekonstrukcijai bei įrengimui, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą neteikė. Trečiasis asmuo paaiškino, kad tuo laikotarpiu buvo bloga situacija su pinigais, trečiasis asmuo skolinosi iš tėvų, brolio. Nurodė, kad pinigus asu ieškove tvarkė atskirai, nebuvo jokių bendrų investicijų, bendrų susitarimų. Trečiojo asmens pajamos yra 350 Eur pensija, papildomai parduodavo mašiną, rinko ir priduodavo metalą. Trečiasis asmuo su ieškove maistą pirko atskirai, bet valgė kartu, nes šaldytuvas buvo bendras, jis prie statybų pinigais neprisidėjo, nes jų neturėjo. Ieškovė deklaratyviai nurodė, kad trečiasis asmuo gaudavo lėšų iš nelegalaus darbo, statybų, tačiau tai patvirtinančių duomenų neteikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neturi dokumentų, kurie pagrįstų visas ieškovės turėtas išlaidas namo Nr. 1 rekonstrukcijai. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių kvitų, čekių, PVM sąskaitų - faktūrų, kad prisidėjo prie namo Nr. 1 pagerinimo. Nors ieškovė teigia, kad namo Nr. 1 pagerinimo atlikti darbai iš viso sudaro 40 000 Eur sumą, tačiau kas konkrečiai sudaro šią sumą, nenurodė. Akcentuotina, kad ieškovė teismo ekspertizės skirti neprašė. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų investavusi kokias nors asmenines pinigų sumas į namo Nr. 1 pagerinimą ar konkrečiai patyrusi kokias nors išlaidas namo Nr. 1 pagerinimui, taip pat ir apie namo Nr. 1 pagerinimo darbų vertę, todėl ieškovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš į bylą pateiktų duomenų, liudytojų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, labiau tikėtina, kad namas Nr. 1 iš sodo pastato į vienbutį gyvenamąjį namą buvo pradėtas pertvarkyti iš karto po jo įsigijimo 2000 m. birželio mėn. ir buvo pertvarkytas per kelis metus. Nors namo Nr. 1 statybos leidimas buvo gautas 2008-09-15, tačiau teismo vertinimu, faktiškai tuo metu sodo pastatas jau buvo pertvarkytas į gyvenamąjį namą. Į bylą pateiktas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ parengtas 2003 m. gruodžio mėn. žemės sklypo, plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra nubraižytas namas Nr. 1 toks, koks yra projekte, šis planas (duomenys neskelbtini) buvo suderintas kadastro duomenų bazėje. Atsakovai paaiškino, kad namui Nr. 1 kadastriniai matavimai buvo atlikti 2016 m. gruodžio mėn., todėl tik tada, kada namui Nr. 1 buvo atlikti kadastriniai matavimai, buvo pažymėta ir namo Nr. 1 rekonstravimo pabaiga – 2016 m.

CK 6.636 straipsnyje yra įtvirtinta, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Remiantis CK 6.636 straipsniu ieškovė neatlygintinai gyvendama name Nr. 1, privalėjo daryti namo Nr. 1 einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas namo Nr. 1 išlaikymo išlaidas. Trečiasis asmuo akcentavo, kad kartu gyvendami su ieškove jokių esminių šio turto pagerinimo darbų neatliko, išskyrus dėl turto dėvėjimosi smulkų einamąjį remontą. Atkreipė dėmesį, kad tėvų paprašytas išklijavo pirmo aukšto fasadinę sieną bei kelių patalpų sienas, tačiau nebuvo apšiltintas nei visas namas, nei jo mansarda. Šiems darbams reikalingas medžiagas (putų polistirolą ir klijus) nupirko atsakovai, o trečiasis asmuo suklijavo. Teismui kyla pagrįstų abejonių, ar tokių darbų pagrindu ieškovė iš tiesų pagerino atsakovų turtą. Teismo kritiškas požiūris susiformavo ne tik dėl to, kad į bylą nėra pateikta tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, bet ir dėl ieškovės paaiškinimų nenuoseklumo, tiek dėl turėtų piniginių lėšų dydžio, tiek dėl jų gavimo šaltinių, tiek dėl jų panaudojimo ieškovės paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu kito bei buvo itin nenuoseklūs (CPK 178 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nenuosekliai aiškino tiek dėl galimai turėtų lėšų, tiek dėl statybų eigos, darbų atlikimo, santykių su trečiuoju asmeniu ir atsakovais, ieškovės teiginiai prieštaringi surinktai į bylą medžiagai bei liudytojų paaiškinimams. Teismas pažymi, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas, patirtas remontuojant ir įrengiant ginčo namą Nr. 1 ir Nr. 2, todėl teismas neturi galimybės įvertinti patirtų išlaidų realumo, būtinumo ir protingumo bei priteisti iš atsakovų ieškovės prašomą 20 000,00 Eur sumą. Remiantis formuojama teismų praktika, byloje esančiais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė nei, kad ji su trečiuoju asmeniu pagerino Namą Nr. 1, nei kad pastatė namą Nr. 2, ir patyrė prašomas priteisti išlaidas.

Teismas sprendžia, kad atsakovų asmeninis turtas – namas Nr. 1 ir namas Nr. 2, buvo įrengiami iš atsakovų lėšų. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvendama šiame name su trečiuoju asmeniu galimai darė smulkų einamąjį remontą, tačiau namo plotas nepadidėjo, o pagerėjo tik pačios ieškovės ir jo šeimos narių gyvenimo kokybė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str., CK 1.80 str.).

Dėl 1 740 Eur dydžio kompensacijos už namo Nr. 2 pagerinimą priteisimo.

Nustatyta, kad žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2015-10-28 įsigijo atsakovai. Tai patvirtina Registrų centro išrašas, kuriame savininkais nurodyti atsakovai. Atsakovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad sklypą įsigijo su tikslu pasistatyti nedidelį namą gyvenimui senatvėje. Sklype buvo pradėtas statyti namas Nr. 2. Ieškovė teigia, kad 2015 metais ieškovės ir trečiojo asmens lėšomis buvo nupirktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šalys susitarė, jog šis sklypas bus registruotas atsakovų vardu. Šiame sklype ieškovė bendromis su trečiuoju asmeniu lėšomis pastatė namą Nr. 2. Statybą pradėjo 2016 m, o pabaigė 2017-05-08. Šį namą jie statė kaip savo vasarnamį. Pagal šalių susitarimą namas Nr. 2 buvo registruotas atsakovų vardu. Teigė, kad namu Nr. 2 naudojosi ieškovė ir trečiasis asmuo. Vertina, kad tarp šio namo savininkų atsakovų ir namo naudotojų ieškovės ir trečiojo asmens R. N. taip pat atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad rašytinė nekilnojamojo turto panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namą statė atsakovas, jis viską darė, trečiasis asmuo daugiausia padėjo. Teismo posėdžio metu atsakovai paaiškino, kad namą Nr. 2 jiems padėjo statyti sūnūs R. N. ir A. N.. Į bylą pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuotas atsakovas, atliekantis namo Nr. 2 statybos darbus. Duomenų, kad namą Nr. 2 pastatė ieškovė su trečiuoju asmeniu byloje nėra. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu būtų statę namą Nr. 2. Nors ieškovė nurodo, kad tarp jos, trečiojo asmens bei atsakovų buvo susitarimas dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., registravimo atsakovų vardu, tačiau tokių argumentų niekaip nepagrindžia. Teismas taip pat nenustatė, jog toks susitarimas buvo. Ieškovė deklaratyviai teigia, jog toks susitarimas egzistavo, tačiau nepagrindė ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsirado toks susitarimas. Ieškovė neįrodė, kad minėtas sklypas buvo nupirktas jos bei trečiojo asmens lėšomis, taip pat neteikė duomenų, kad namo Nr. 2 statyba vyko iš ieškovės ir trečiojo asmens lėšų. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigų sklypo pirkimui neturėjo, sklypo nepirko. Iš į bylą pateiktos notarinės 2015-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5223 matyti, kad šalių susitarimu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas už 3 000 Eur, kuriuos pirkėjas, t. y. atsakovas, sumokėjo pardavėjui prieš sutarties patvirtinimą grynaisiais pinigais. Sutartyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė į įsigytą žemės sklypą pirkėjui (atsakovui) pereina nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė teigė, kad atsakovai neturėjo lėšų sklypo pirkimui, kadangi yra pensininkai. Atsakovai į bylą pateikė duomenis, jog turėjo piniginių lėšų žemės sklypo pirkimui bei namo Nr. 2 statyboms: 2003-08-18 buto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, esantį Tujų g. 7-43, Vilniuje, už 69 000 Lt. 2007-2009 metais atsakovas su AB bankas „HANSABANKAS“ ir „Swedbank“, AB buvo sudaręs terminuoto indėlio sutartis. Taip pat atsakovas gaudavo darbo užmokestį iš AB „Dvarčionių keramika“ bei VSDFV išmokas. Atsakovė gaudavo invalidumo pensiją ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, transporto išlaidas bei gydomajam maitinimui Nr. 3135. Nurodė, kad 2015-02-27 ir 2016-11-08 atsakovė pardavė jai priklausiusiais transporto priemones už 700 Eur ir 1 000 Eur. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad jo ir ieškovės santykiai jau nuo 2014 m. buvo blogi ir nuo 2014 m. iki 2019 m. jis ir ieškovė name Nr. 1 gyveno kaip kaimynai. Ieškovė nuo 2015 m. dėl konfliktų trečiajam asmeniui kviesdavo policiją, tai patvirtina 2015-03-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pažyma apie buvimą policijos įstaigoje, kurioje nurodyta, jog nuo 2015-03-29 iki 2015-03-30 R. N. buvo laikinai sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate. Trečiasis asmuo akcentavo, jog tarp jo ir ieškovės esant konfliktiškiems santykiams nebuvo ir negalėjo būti bendro žemės sklypo pirkimo. Ieškovė šių aplinkybių niekaip nepaaiškino, neteikė jos argumentus patvirtinančių įrodymų, neneigė, jog kvietė policiją trečiajam asmeniui dėl vykusių konfliktų. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų investavusi pinigines lėšas į žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimą ir už namo Nr. 2 statybą. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, liudytojų bei šalių paaiškinimus, ieškovės argumentai dėl turto pagerinimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.).

Dėl 2 200 Eur nuostolių atlyginimo.

Ieškovė nurodo, kad atsakovei nutraukus su ja panaudos sutartį, name Nr. 1 liko elektrinė viryklė Electrolux, 3 plačiaekraniai televizoriai, miegamojo lova. Šie daiktai buvo įsigyti iš bendrų ieškovės ir trečiojo asmens lėšų, todėl ieškovė vertina, kad jai priklauso pusė šių pasilikusių name Nr. 1 daiktų vertės sumos, t. y. 2 200 Eur. Atsakovė, įgydama nurodytus daiktus, paliktus name Nr. 1, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl privalo atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. atlyginti ieškovei 1 100 Eur nuostolį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-l 075/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė daiktų, dėl kurių palikimo name Nr. 1 prašo priteisti 2 200 Eur nuostolių atlyginimą, įsigijimą patvirtinančių įrodymų. Nėra pateikta duomenų apie daiktų įsigijimą, pirkimo kvitų, už kokią kainą bei kada daiktai įsigyti. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad name Nr. 1 likusių daiktų įsigijimo čekių nėra išsaugojusi. Taip pat į bylą nėra pateikti įrodymai, jog ieškovės minimi daiktai liko name Nr. 1. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad name Nr. 1 yra sena buitinė technika ir baldai, kurie name Nr. 1 buvo dar iki name Nr. 1 apsigyvenant ieškovei. Paaiškino, kad elektrinę viryklę name Nr. 1 pastatė atsakovai dar iki ieškovės atsikraustymo į namą Nr. 1, vienas televizorius liko name Nr. 1, kuris buvo name Nr. 1 dar iki ieškovės atsikraustymo gyventi į namą Nr. 1, vieną televizorių, kuris buvo įgytas ieškovei gyvenant su trečiuoju asmeniu R. N., ieškovė išsivežė išsikraustydama iš namo Nr. 1, o trečio televizoriaus name Nr. 1 nebuvo. Miegamojo lovą į namą Nr. 1 pirko atsakovė, lova dabar stovi name Nr. 1. Akcentavo, kad „Dormeo“ čiužinio name Nr. 1 nėra. Trečiasis asmuo R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad visus kartu įgytus daiktus ieškovė išsivežė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismas, išanalizavęs nurodytą faktinį ir teisinį pagrindą, teismo posėdyje išdėstytą poziciją, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikyti CK šeštos knygos XX skyriaus materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, nėra teisinio pagrindo.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-10-04 sprendimu trečiajam asmeniui buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-08-30 sprendimu atsakovams buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad tarnyba byloje patyrė 1 133,80 Eur (638,80 Eur + 495,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Ieškinį atmetus, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 1 133,80 Eur išlaidų už atsakovams bei trečiajam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovės priteisiamos 3 932,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (18,78 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) iš ieškovės valstybės naudai priteistina 5,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 932,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovų J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 133,80 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 18,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė