Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su antstolės Valentinos Žydelienės teikimu dėl nuteistajai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-140/2012, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 38 MGL (4 940 Lt, kas sudaro 1 430,72 Eur) bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. vasario 1 d. gautas antstolės V. Žydelienės 2019 m. sausio 29 d. teikimas Nr. S-19-113-1504, kuriame nurodoma, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-37-88/10 dėl 1 430,72 Eur išieškojimo iš D. G., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, nustatyta, kad skolininkė baudos geruoju nesumokėjo, niekur nedirba, išmokų, į kurias būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, negauna, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių nerasta. Minėtu teikimu antstolė siūlo teismui spręsti klausimą dėl skolininkei D. G. paskirtos 1 430,72 Eur baudos pakeitimo areštu arba viešaisiais darbais. Kartu su patvarkymu antstolė teismui pateikė ir išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkė D. G. dirba, tačiau yra vykdoma vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo pirmos eilės išieškotojo naudai, jos vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra. Kito skolininkei priklausančio turto ir pajamų, į kurį įstatymų nustatyta tvarka būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nerasta.

Pateikti dokumentai grąžintini antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

BVK 16 straipsnis nustato, kad baudos bausmę vykdanti institucija yra antstolis. BVK 25 straipsnis, BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Tokios įstatymo nuostatos įpareigoja, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti bet kokį sprendimą savo nuožiūra. Minėtų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į visą tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-418-1020/2016).

Tokių išvadų kontekste Vilniaus apygardos teismas aukščiau minėtoje 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje pažymėjo, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis keičiant baudos bausmę areštu ar viešųjų darbų bausme. Tai jis gali atlikti įvairiais būdais. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.

Baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Remiantis išdėstytu, teismas mato pagrindą grąžinti antstolei pateiktus dokumentus ir įpareigoti antstolę pateikti teismui ne tik vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus (išieškojimo negalimumo aktą), bet ir, kaip numato BVK 25 straipsnis, motyvuotą teikimą, aiškiai apibrėžiantį nagrinėjamo klausimo ribas ir atspindintį visus būtinus ir iš įstatymo išplaukiančius duomenis apie baudos pakeitimo kita bausme pagrindus.

Šiuo atveju antstolės pateikiamoje medžiagoje nėra aiškiai pagrindžiama, ar nuteistoji D. G. vengia sumokėti jai paskirtą baudą, ar ji neišgali to padaryti. Šiuo atveju teismo prašoma priimti sprendimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme savo nuožiūra, kas akivaizdu, jog prieštarauja BVK 25 straipsnio, BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatoms. Be to, teismui nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys D. G. sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, nors viešieji darbai gali būti dirbami tik esant jos sutikimui (BK 46 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, jog antstolės pateikiama informacija yra prieštaringa ir netiksli. Antai jos surašytame teikime nurodoma, jog D. G. baudos geruoju nesumokėjo, niekur nedirba, nors tą pačią dieną surašytame išieškojimo negalimumo akte teigiama, kad D. G. dirba, yra vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo pirmos eilės išieškotojo naudai. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra tikslios informacijos, kiek vykdomųjų bylų D. G. atžvilgiu buvo pradėta ar tęsiama laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. sausio 29 d., nors iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog tokių vykdomųjų bylų minėtu laikotarpiu buvo. Ši informacija ypatingai svarbi, nes antstoliui surinkus ir įvertinus kitose vykdomosiose bylose sukauptą informaciją (D. G. turimų įsipareigojimų dydį, jų eiliškumą vienas kito atžvilgiu, daromų išskaitymų iš darbo užmokesčio ar kitokių įsiskolinimo padengimo priemonių apimtį) antstolis galėtų padaryti pagrįstą išvadą vertinant, ar D. G. vengia mokėti teismo jai paskirtą baudą, ar jos neišgali sumokėti, o kartu būtų galima daryti išvadą ir dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme tikslingumo. Kaip minėta, aukščiau išvardintų veiksmų atlikimas visų pirma yra baudos bausmės vykdymą užtikrinančio antstolio, o ne teismo pareiga.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog tiek teikime, tiek išieškojimo negalimumo akte nurodoma, kad D. G. neturi jos vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau vykdomojoje byloje esančiame nekilnojamojoje turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad D. G. priklauso ½ administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ to paties pastato priklausinių. Nors registre nurodoma, kad minėtas turtas yra areštuotas antstolio Sauliaus Ramanausko, tačiau išieškojimą šioje vykdomojoje byloje vykdanti antstolė turėtų įvertinti galimybę padengti D. G. įsiskolinimą ir iš šio nekilnojamojo turto arba teikime motyvuotai nurodyti, kodėl iš šio turto nėra galimas išieškojimas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teikime antstolė nurodo, jog D. G. negauna išmokų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Išieškojimo negalimumo akte jau nurodoma, kad D. G. dirba, tačiau yra vykdoma vykdomoji bylą dėl išlaikymo išieškojimo pirmos eilės išieškotojo naudai. Atkreiptinas dėmesys, jog teikimas ir išieškojimo negalimumo aktas surašyti 2019 m. sausio 29 d., tuo tarpu informacija dėl aukščiau nurodytų aplinkybių buvo gauta dar 2018 m. birželio 14 d. Nuo to momento, kai antstolė gavo nurodytą informaciją, vykdomojoje byloje daugiau kaip 7 mėnesius nebuvo atliekami jokie veiksmai. Be to, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad iki 2018 m. birželio 14 d. vykdomojoje byloje apie 3,5 metų nebuvo atliekama absoliučiai jokių veiksmų, kas sudaro pagrindą tvirtinti, jog teismo paskirtos baudos išieškojimas apskritai buvo vykdomas pakankamai formaliai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog antstolės teismui pateiktame teikime dėl baudos pakeitimo kita bausme išdėstytos aplinkybės nurodytos deklaratyviai, šios aplinkybės prieštarauja kituose antstolės priimtuose procesiniuose dokumentuose bei vykdomojoje byloje esančiuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms, teikime nėra suformuluotas konkretus prašymas teismui, nėra pateikta duomenų, ar D. G. sutinka atlikti viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, antstolės prašymą teismas pripažįsta kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės, todėl teikimas grąžintinas antstolei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 362 straipsniais,

nutaria:

antstolės Valentinos Žydelienės 2019 m. sausio 29 d. teikimą Nr. S-19-113-1504, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl nuteistajai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.