Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės I. B. prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – A. A. (skolininkas), V. L. (išieškotoja), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 14 d. gautas antstolės I. B. (toliau – ir antstolė) prašmas, kuriuo antstolė prašo skirti A. A. baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15281-1006/2022 nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą.

2. Prašyme nurodoma, kad 2023 m. birželio 15 d. antstolės kontorai pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-15281-1006/2022, kuriuo nustatyta V. L. ir A. A. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra S. A.. Teismo sprendimu nustatyta, kad:

a. A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamąsias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena V. L.. Vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grąžinamas išvakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir / arba į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą pagal nurodytą dienų pasiskirstymą;

b. Tėvas A. A. įpareigojamas tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. būna su juo, vesti dukrą į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą).

3. Išieškotoja kreipėsi į antstolės kontorą, informuodama, kad A. A. nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, o tiksliau, tomis dienomis, kai dukra būna pas jį, neveda dukros į ugdymo įstaigą. Taip pat išieškotoja nurodė, kad skolininkas nesilaiko teismo sprendimu nustatytos tvarkos dukrą pasiimti 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos. Išieškotoja prašo paskirti baudą už sprendimo nevykdymą.

4. Antstolė nurodo, jog vykdomojoje byloje gauti rašytiniai įrodymai: V. L. pateikti elektroniniai laiškai, kuriuose nurodytos datos, kuriomis skolininkas nevedė dukros į ugdymo įstaigą. Dienos, kuriomis vaikas nebuvo vedamas į ugdymo įstaigą, užfiksuotos antstolės 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendime, įpareigojančiame atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-23-11-24130. Taip pat antstolės prašyme nurodoma, jog 2023 m. birželio 15 d. skolininkui paruoštas ir išsiųstas raginimas Nr. S-23-11-18398 vykdyti Vilniaus miesto vykdomąjį raštą Nr. 2-15281-1006/2022 bei patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-11-18401. 2023 m. liepos 10 d. gautas A. A. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad dukra vasaros laikotarpiu nėra vedama į ugdymo įstaigą, kadangi vasaros laikotarpiu ugdymas nėra privalomas.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl prašymo, kurioje nurodė, kad pagal įstatymą abu nepilnametės tėvai privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti įsipareigojimus. Teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir skirti baudą A. A., nustatant baudos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad baudą tėvas turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui.

6. Tarnyba nurodė, jog šeima Tarnybai yra žinoma. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, nepilnametės S. A. atžvilgiu 2021-2023 metais 7 kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2023 m. birželio 13 d. gautas pranešimas iš policijos registruojamų įvykių registro, kuriame nurodoma, kad 2023 m. birželio 12 d. apie 18:10 val. prie namo buvęs sugyventinis A. A. konflikto metu, dešine ranka du kartus pastūmė V. L. į krūtinę ir į kairį petį, ta pačia ranka sudavė jai per kairę ranką, kurią apdraskė, tuo sukėlė pastarajai fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, pagriebė V. L. iš kairės rankos telefoną, kurį metė į žemę, dėl ko sudužo telefono ekranas. Buvę sugyventiniai kartu negyvena 4 metus, pasikeisdami kas 4 dienas augina bendrą dukrą, kuri matė konfliktą.

7. 2023 m. birželio 15 d. gautas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą iš antstolės, kuriame A. A. – skolininkas, o V. L. – išieškotoja.

8. 2023 m. birželio 19 d. gautas vaiko tėvo pranešimas, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvas kreipėsi pranešdamas, kad vaikas po buvimo pas jį nustatytomis teismo dienomis nenori grįžti pas mamą, pasakoja, kad mama nuolat ant vaiko rėkia, palieka vieną namuose, išeidama su draugu. Vaikas bijo miegoti kitame kambaryje viena, tačiau mama nekreipia dėmesio, neleidžia mergaitei užmigti su ja. Teigia, kad vaiko perdavimo metu dukra nenori tėvo paleisti, verkia.

9. 2023 m. birželio 26 d. gautas raštas iš policijos, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį.

10. Reaguojant į gautus pranešimus buvo bendrauta su nepilnamete S. A.. Mergaitė nurodė, kad turi daug draugų darželyje. Žaidžia su visais, po pietų miega. Į darželį atveda ir motina, ir tėvas. Kai tėvas paima, ji neina į darželį, bet ji tuomet nori būti su tėvu. Pasak mergaitės, su tėvu kartu žaidžia, pasivaikščioja, važiuoja į (duomenys neskelbtini) parką. Nepilnametė teigė, kad su motina sutaria gerai. Su motina kartu važinėja, veikia viską, mėgsta eiti į žaidimų kambarį. Su motina dažniausiai kalbasi, pasakoja kaip jai sekėsi darželyje. S. mėgsta žaisti su vaikais. Mergaitė teigė, kad motina su tėvu nebendrauja. Tėvas apie motiną pasakoja, kad motina nemyli vaiko, ją muša, o motina sakė, kad tėvas apdraskė jai ranką ir sudaužė telefoną. Kaip teigia S., ji matė kaip tai įvyko. Mergaitė nurodo, kad tuo metu ji verkė, bėgo, o vėliau motina paėmė ją ant rankų, o tėvas ėjo gale. Su motina jautėsi saugiai. Motina apie tėvą sako, kad jis „durnas“ ir papasakojo, kad jis motinai sudraskė ranką.

11. 2023 m. rugpjūčio 29 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas ir užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa, mergaitei nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šeimai nuo 2021 m. spalio 26 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas.

13. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A. prašė skirti kuo švelnesnę baudą. Paaiškino, jog kartais dukros į darželį nevesdavo dėl to, jog dukra sirgdavo ar blogai jaudavosi. Į gydymo įstaigą kreipdavosi su V. L. pagalba, kai dukrai būdavo aukšta temperatūra. Tačiau būdavo, jog siekdamas išvengti konfliktų, netgi blogai besijaučiančią dukrą vesdavo į darželį, tačiau tokiais atvejais paskambindavo auklėtojos ir tekdavo pasiimti.

14. Vasarą buvo nuėjęs pas direktorę, kuri pasakė, kad ugdymas darželyje nevyksta. Todėl kai jam pavykdavo būti su dukra ar išvykti atostogų, dukters į ugdymo įstaigą nevesdavo. Pasak skolininko, tomis dienomis, kai jis nedirbdavo, norėdavo praleisti su dukra daugiau laiko. Dabar taip pat būna, jog dukters nenuveda į ugdymo įstaiga, tačiau pykčių su V. L. nebebūna. Taip pat skolininkas paaiškino, jog dukra yra visada ugdoma. Pasak skolininko, jis yra romų tautybės, dukra laisvai kalba 3 kalbomis, jai perkamos knygelės, braižoma, daromos užduotėlės, kartais duodamas ir telefonas. Skolininko teigimu, dukros motina moko dukrą sakyti, kad tėtis ją muša (tai yra užfiksuota ir Tarnybos dokumentuose). Taip pat išieškotoja bandė meluoti, kad jis jai trenkė į ranką, tačiau tai nepasitvirtino.

15. Dėl 2023 m. rugpjūčio 8 d. nevedimo į darželį skolininkas paaiškino, jog tai buvo jo gimtadienis.

16. Dėl ankstesnio pasiėmimo laiko paaiškino, jog kai ateina jo bendravimo su dukra laikas, jis kartais dukrą pasiimdavo anksčiau (po pietų miego apie 15-16 val.).

17. Skolininko teigimu, anksčiau buvo daug melo, bandymų „įkąsti“, tačiau dabar situacija aprimo. Skolininkas nurodė, jog jis yra dirbantis, neįgalumas nenustatytas, turi dar vieną prieš (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą.

18. Teismo posėdyje antstolė, išieškotoja, Tarnybos atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. prašymas tenkintinas iš dalies.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

22. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos pasekmės šioje teisės normoje nustatyta tvarka turi būti taikomos tik tais atvejais, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

23. Nagrinėjamu atveju vykdomuoju dokumentu skolininką įpareigojančiu atlikti veiksmų pobūdis neleidžia atlikti šiuos veiksmus kitam asmeniui (šiuo atveju A. A.), nes vykdomuoju dokumentu nustatyti skolininko veiksmai yra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. susiję su tėvo asmeninio pobūdžio pareigų nepilnamečiams vaikams vykdymu.

24. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

25. Iš vykdomojoje byloje Nr. 1054/23 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15281-1006/2022 patvirtintą suinteresuoto asmens A. A. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

26. Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl bendravimo tvarkos a ir b punktų tinkamo vykdymo ar nevykdymo.

27. Teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje numatyta:

a. „A. A. gyvena kartu su dukra S. A. keturias einamąsias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, kitas keturias po to sekančias dienas su dukra S. A. gyvena V. L.. Vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos paimamas 18 val. ir grąžinamas išvakarėse iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir / arba į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą pagal nurodytą dienų pasiskirstymą;

b. Tėvas A. A. įpareigojamas tomis darbo dienomis, kai dukra S. A. būna su juo, vesti dukrą į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą).“

28. Vykdomojoje byloje pateiktame 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-23-11-24130, nurodyta, jog išieškotoja antstolę informavo, jog skolininkas A. A. nevedė dukros S. A. į ugdymo įstaigą pagal bendravimo tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15281-1006/2022 šiomis dienomis: 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 9, 12, 20, 26-28 d., 2023 m. liepos 3-4 d., 2023 m. rugpjūčio 8 d., o 2023 m. birželio 16 d. skolininkas pasiėmė dukrą iš darželio anksčiau nei 18 val.

29. Teismo posėdžio metu skolininkas nurodytų aplinkybių neginčijo. Paaiškino, jog dukra į darželį buvo nevedama arba dėl prastos savijautos, arba dėl to, jog skolininkas turėdavo laisvą dieną ir norėdavo praleisti su dukra daugiau laiko, o vasaros laikotarpiu – dėl to, jog ugdymo įstaigoje nevyko ugdymo procesas, grupės būdavo sujungiamos. Be to, turėdamas galimybę, skolininkas norėdavo keletą dienų su dukra paatostogauti, kur nors išvykti.

30. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, yra privalomas ir turi būti vykdomas tokiu būdu, kaip yra numatyta. Byloje nėra pateikta duomenų, kad teismo sprendimu nustatyta skolininko bendravimo su nepilnamete dukra būtų pakeista.

31. Skolininko nurodytos priežastys (noras praleisti daugiau laiko su dukra, ugdymo užsiėmimų nebuvimas vasaros laikotarpiu) pačios savaime nesudaro pagrindo bet kuriam iš tėvų, abipusiu šalių sutikimu nesuderinus kitokios bendravimo tvarkos, savavališkai nevykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tarkos. Teismo sprendimo dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, kai ginant nepilnamečių vaikų interesus, vaikų įstatyminis atstovas, siekdamas apginti prioritetinius gyvybiškai svarbus vaikų interesus (pvz., teisė į gyvybę, teisė į saugią aplinką, apsauga nuo smurto), buvo priverstas pažeisti teismo sprendimą dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju skolininkas iš esmės neginčija, jog nevykdo sprendimo, tačiau jo nurodomos nevykdymo priežastys, teismo vertinimu, daugeliu atveju nėra pateisinamos. Sutiktina su skolininku, kad dukrai prastai jaučiantis dukros vedimas į ugdymo įstaigą neatitiktų dukters interesų ir pateisintų teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tokiais atvejais skolininkas būtų kreipęsis į gydymo įstaigą.

32. Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys). Už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

34. Remiantis apygardos teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019), teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

35. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti suinteresuotam asmeniui A. A. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek iš skolininko paaiškinimų teismo posėdžių metu, tiek iš byloje pateiktų įrodymų, tiek iš mergaitės Tarnybos specialistei išsakytos nuomonės, matyti, jog iš esmės bendravimo tvarkos nuostatų nesilaikymas neigiamų pasekmių nepilnametei šalių dukrai nesukėlė – nepilnametė gerai jaučiasi su abiem tėvais. Būdama su tėvu ji neina į darželį, tačiau tuo metu su tėvu kartu žaidžia, pasivaikščioja, važiuoja į (duomenys neskelbtini) parką. Be to, didžioji nurodytų bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų įvyko vasaros laikotarpiu, kai ugdymo procesas darželyje nevyksta. Taigi, sistemiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog šiuo atveju vien formalus, neigiamų pasekmių dukrai nesukeliantis bendravimo tvarkos nesilaikymas nėra tokio masto, jog sudarytų pagrindą skirti skolininkui baudą. Be to, kaip nurodyta Tarnybos išvadoje, baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti vaiko poreikių tenkinimui. Taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui A. A. skirtina nuobauda už teismo procesinio sprendimo nevykdymą – įspėjimas, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 593, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos antstolės I. B. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui A. A. tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15281-1006/2022 nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.