- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-1794-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04587-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8034-429/2013 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. K. dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė pratęsti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo B. K. mirties, priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas B. K., kuriam nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis suinteresuotas asmuo R. K. dėl tėvui priklausančio turto priėmimo kreipėsi į Kauno m. 6-ąjį notarų biurą, pareiškime apie palikimo priėmimą nurodė, jog kitų paveldėtojų nėra. Pareiškėjas apie tėvui mirties momentu priklausiusį turtą sužinojo tik 2013-03-06, gavęs iš notarės J. R. pranešimą, jog po tėvo mirties yra užvesta paveldėjimo byla. Mirus tėvui į notarą nesikreipė, nes manė, kad tėvas turto neturėjo, kadangi jis jam pasakojo, jog visas savo žemes padovanojo savo pusbroliui P. R.. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties praėjus 5 metams gydėsi ligoninėje, keletą kartų gulėjo psichiatrijos ligoninėje, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl kilnojamų daiktų paveldėjimo nesikreipė, nes tai buvo šeimos relikvija, todėl jie turėjo likti bute.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. K., po kurio mirties liko 3 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl turto paveldėjimo į Kauno m. 6-ąjį notarų biurą kreipėsi mirusiojo sūnus R. K., kuris priėmė palikimą ir nurodė, kad kitų įpėdinių po tėvo mirties nėra. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė 2013-03-04 raštu Nr. 14 pareiškėjui pranešė, kad jis turi teisę priimti palikimą po savo tėvo B. K. mirties, nustatė 10 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo jam dienos atvykti į notarų biurą susipažinti su dokumentais ir pareikšti savo valią. Terminas palikimui priimti baigėsi 2005-02-14, o pareiškėjas į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2013-03-25, t. y. praėjus daugiau nei 8 metams nuo šio termino pabaigos. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad jam buvo žinoma aplinkybė, jog palikėjas nuosavybės teise turėjo žemės sklypų, o veikdamas rūpestingai galėjo įsitikinti, ar pagrįsti tėvo pasakojimai apie žemės sklypų dovanojimą. Aplinkybę, kad pareiškėjas nesutarė su tėvu ir broliu, teismas nelaikė pakankama priežastimi, dėl kurios pareiškėjas negalėtų įvertinti aplinkybių, susijusių su palikimo atsiradimu ar jo turiniu, ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Nors pareiškėjo išsilavinimas yra vidurinis, ir jis neturi jokių specialių teisinių žinių, tačiau iš jo amžiaus ir sukauptos gyvenimiškos patirties teismas sprendė, kad jis gebėjo suprasti galimybę įsitikinti ir bandyti įsitikinti, ar po palikėjo mirties liko palikimą sudarančio turto. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių individualių savo paties gyvenimo aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo laiku įgyvendinti savo apsisprendimo priimti palikimą. Aplinkybes, kad pareiškėjas praėjus 5 metams po tėvo mirties gydėsi psichiatrijos ligoninėje, teismas nevertino kaip reikšmingas, kadangi jos atsirado jau pasibaigus terminui palikimui priimti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nuo palikimo atsiradimo pradžios neišreiškė noro priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, ir konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės niekaip neribojo pareiškėjo laisvės apsispręsti dėl palikimo priėmimo, o taip pat ir įgyvendinti savo apsisprendimą priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu. Teismas sprendė, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl svarbios priežasties, todėl prašymo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – pareiškimą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Teismas, priimdamas nutartį, o ne sprendimą pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės, priimdamas teismo sprendimą.
2) Teismas nepagrįstai nepripažino fakto, kad pareiškėjas apie tėvui mirties momentu priklausiusį turtą sužinojo tik 2013-03-06, gavęs iš notarės J. R. pranešimą, jog po jo tėvo mirties yra užvesta paveldėjimo byla, ir neteisingai taikė materialinę teisės normą - CK 5.57 straipsnio 1 dalį.
3) Teismas, kritiškai vertindamas aplinkybes, kad turintis tik vidurinį išsilavinimą ir neturintis jokių teisinių žinių ir įgūdžių pareiškėjas patikėjo tėvo žodžiais, jog jis visas savo žemes padovanojo pusbroliui P. R., o dėl kilnojamų daiktu paveldėjimo nesikreipė, nes tai buvo šeimos relikvija ir jie turėjo likti bute, ir visiškai nevertindamas liudytojų A. P. ir G. D. parodymų, patvirtinusių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pažeidė protingumo ir teisingumo principus. Bet kuris apdairus, rūpestingas, atidus ir sąžiningas sūnus tikėtų savo tėvo žodžiais, juolab, kad mirusiojo tėvo teiginys, kad butas neišpirktas, yra teisingas. Protingumo principas suponuoja išvadą, kad pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo abejoti mirusio tėvo teiginiais apie padovanotus giminaičiams žemės sklypus ir apie tai, kad kito paveldimo turto neliko, nors pareiškėjas ir nesutarė su tėvu. Pareiškėjo sąžiningumą įrodo tai, kad jis dėl kilnojamų daiktų paveldėjimo nesikreipė, nes vertino ir gerbė juos kaip šeimos relikviją, o ne kaip paveldimus daiktus. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti pareiškėjo apdairumu, rūpestingumu, atidumu ir sąžiningumu.
4) Suinteresuotas asmuo, neinformuodamas notarės apie dar vieną įpėdinį, elgėsi nesąžiningai, ir tai patvirtina buvus blogus artimųjų giminaičių tarpusavio santykius. Todėl teismui nebuvo jokių kliūčių ne nuo pareiškėjo valios priklausančias aplinkybes – tikėjimas tėvo žodžiais, kuriuos patvirtina neišpirkto buto faktas ir liudytojų parodymai, suinteresuoto asmens nesąžiningi veiksmai realizuojant paveldėjimo teises – pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas turėjo atsižvelgti į nustatytų terminų palikimui priimti ar atsisakyti palikimo paskirtį, teisinius padarinius, kai nesąžininga bylos šalis praturtėja kitam įpėdiniui priklausančia palikimo dalimi, pareiškėjo teisinį neišprusimą, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, taip pat aplinkybes, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiais būdais pareiškėjas bandė išsiaiškinti, ar po tėvo mirties liko palikimas. Pareiškėjas nepateisinamai ilgai nesikreipė dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo, ir toks nepateisinamas pasyvumas, nerūpestingumas, aplaidumas nulėmė atitinkamų teisinių pasekmių, turinčių įtakos pareiškėjo teisėms, atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas kausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytas termino palikimui po tėvo mirties priimti praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis ir neatnaujino termino palikimui priimti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. K. (b. l. 9). B. K. mirties dieną jo vardu buvo įregistruoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 14). Nuosavybės teisė B. K. vardu į dar du sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) įregistruota po jo mirties – 2005-11-28 (b. l. 12, 13). Pareiškėjo brolis R. K. K. m. 6-ajame notarų biure mirusiojo palikimą priėmė 2005-02-02 pareiškimu, jame nurodydamas, kad kitų įpėdinių po tėvo mirties nėra (b. l. 8), o 2013-03-04 notarei pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 75). Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė 2013-03-04 raštu Nr. 14 pareiškėjui pranešė, kad jis turi teisę priimti palikimą po savo tėvo B. K. mirties, nustatė 10 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo jam dienos atvykti į notarų biurą susipažinti su dokumentais ir pareikšti savo valią (b. l. 7). Terminas palikimui priimti baigėsi 2005-02-14, o pareiškėjas į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2013-03-25, t. y. praėjus daugiau nei 8 metams nuo šio termino pabaigos.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5. straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą pratęsti palikimo priėmimo terminą, nes jo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims nustatyti keliamų kriterijų. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, pareiškėjas palikimo nepriėmė ne dėl to, kad nežinojo apie tėvo mirtį, o dėl to, kad manė, jog nėra turto. Teigia, jog būtų išreiškęs norą priimti palikimą, jei būtų žinojęs, kad yra paveldimo turto. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino fakto, kad pareiškėjas apie tėvui mirties momentu priklausiusį turtą sužinojo tik 2013-04-06, gavęs iš notarės pranešimą. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nesikreipė į notarę dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad tėvas turto neturėjo, kadangi pastarasis jam pasakojęs, jog visas savo žemes padovanojo savo pusbroliui, ir kad brolis, priimdamas palikimą bei notarei nurodydamas, jog kitų įpėdinių nėra, buvo nesąžiningas, negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku priimti palikimą. Pareiškėjo nurodomas nežinojimas, jog po tėvo mirties egzistavo turtas, kurį jis turėjo teisę paveldėti, kaip ir nebendravimas su broliu, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo suaugęs, galintis savarankiškai veikti žmogus, todėl pats galėjo apsispręsti, ar patikėti tėvo žodžiais dėl žemės padovanojimo, ar kreiptis į notarą ir pačiam viską išsiaiškinti apie tėvo turėtą turtą. Argumentas dėl brolio nesąžiningumo, notarei nenurodant jo, kaip mirusiojo įpėdinio, taip pat nelaikytina svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi. Kaip nurodyta, įstatymai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie palikėjo turtinę padėtį mirties dieną ir jų teisę paveldėti. Pažymėtina, jog įstatymas teisės į paveldimą turtą įgyvendinimą sieja būtent su aktyviais įpėdinio veiksmais, ir nei įpėdinio abejonės dėl turto, nei kitos panašios priežastys negali sukliudyti paveldėjimo teisės realizavimo. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kaip nustatyta, pareiškėjas apie palikimo atsiradimo momentą žinojo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjui būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jo priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Pareiškėjas turėjo galimybes tinkamai realizuoti paveldėjimo teisę laiku, besikreipdamas į notarų biurą, o šito nedarydamas, jis veikė savo rizika. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyto termino pakankamai ilgas praleidimo laikotarpis negali būti pateisintas, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis.
Atskirojo skundo argumentai dėl netinkamos procesinio dokumento formos (t. y. kad turėjęs būti priimtas sprendimas, o ne nutartis) šiuo atveju neturi reikšmės. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje padarytos nurodytos išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. T. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010), dėl skirtingų bylos aplinkybių nepripažintina precedentu, taikytinu šioje byloje. Be to, nustačius pareiškimo pratęsti terminą palikimui priimti nepagrįstumą, vienokia ar kitokia procesinio dokumento forma neturi esminės reikšmės, kadangi tai neturi įtakos procesinio dokumento pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto suinteresuotam asmeniui R. K. priteisiama 500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b. l. 57–59) (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.