Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K. ir jo atstovei adv. Juzefai Brinevičienei, suinteresuotam asmeniui R. K. ir jo atstovui adv. Linui Mažonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. K. dėl termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja A. P. parodė, kad jai žinoma, jog pareiškėjas su broliu R. K. susipyko dėl to, kad iš valstybei priklausančio neišpirkto buto, kuriuo naudojosi šalių tėvas, buvo išregistruoti pareiškėjo vaikai. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė dėl to, kad manė, kad nėra palikimą sudarančio turto.

Liudytoja G. D. parodė, kad pažinojo šalių mirusius tėvus, buvo kaimynai. Pareiškėjas apie tėvui priklausiusią žemę nieko nežinojo, pareiškėjas su tėvu pasiginčydavo, tėvas sakydavo, kad butas neišpirktas, o žemės padovanotos giminėms. Dėl to pareiškėjas nesikreipė į notarą. Apie palikimą jis sužinojo tik gavęs laišką iš notaro. Tėvo mirties momentu pareiškėjas dirbo vairuotoju. Palikėjas piktnaudžiaudavo alkoholiu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Išnagrinėjus civilinę bylą, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimų, susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Dėl turto paveldėjimo po jo mirties į Kauno m. 6-ąjį notarų biurą kreipėsi mirusiojo sūnus R. K. (b. l. 10). Suinteresuotas asmuo savo 2005 02 02 pareiškime Kauno m. 6-ajam notarų biurui apie palikimo priėmimą nurodė, kad kitų įpėdinių po tėvo mirties nėra (b. l. 8). Po B. K. mirties liko palikimas: žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė įregistruota nuo 2003 04 08), žemės sklypas unikalus Nr. 4400-0715-4516 (nuosavybės teisė įregistruota nuo 2005 11 28), žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė įregistruota nuo 2005 11 28) ir žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė įregistruota nuo 2004 01 28), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14). Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė J.Rulienė 2013 03 04 raštu Nr. 14 pareiškėjui pranešė apie tai, kad jis turi teisę priimti palikimą po savo tėvo B. K. mirties, nustatė 10 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo jam dienos atvykti į notarų biurą susipažinti su dokumentais ir pareikšti savo valią (b. l. 7). Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotam asmeniui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, taip pat aplinkybes, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiais būdais pareiškėjas bandė išsiaiškinti, ar po tėvo mirties liko palikimas.

Šalys pripažįsta aplinkybę, kad palikėjas yra šalių tėvas (CPK 182 str. 5 p.). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). CK 5.50 str. nustato trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Terminas palikimui priimti šiuo atveju baigėsi 2005 02 14. CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Pareiškėjas į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2013 03 25, t.y. praėjus daugiau nei 8 metams nuo šio termino pabaigos.

Pareiškėjas nurodo, kad jis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes manė, kad šalių tėvas neturėjo nekilnojamojo turto, o kai kuriuos vertingesnius namų apyvokos daiktus vertino kaip šeimos relikvijas, kurios turėjo likti tame bute, kur gyveno tėvas. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad jam buvo žinoma aplinkybė, kad palikėjas savo vardu nuosavybės teise turėjo žemės sklypų. Pareiškėjas nurodo, kad patikėjo palikėjo žodžiais, jog žemės sklypus jis padovanojo giminaičiams, o kito paveldimo nekilnojamojo turto neliko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas veikė rūpestingai ir bandė įsitikinti šių palikėjo žodžių tikrumu. Šalių nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutarė su tėvu ir kad šalys nesutaria tarpusavyje, nelaikytina pakankama priežastimi, dėl kurios pareiškėjas negalėtų įvertinti aplinkybių, susijusių su palikimo atsiradimu ar jo turiniu, ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Blogi artimųjų giminaičių tarpusavio santykiai savaime negali būti įvertinti kaip vienos šalies trukdymas kitai šaliai realizuoti civilines teises ir pareigas. Nors pareiškėjo išsilavinimas yra vidurinis ir jis neturi jokių specialių teisinių žinių, iš jo amžiaus ir sukauptos gyvenimiškos patirties galima daryti išvadą, kad jis gebėjo suprasti galimybę įsitikinti ir bandyti įsitikinti, ar po palikėjo mirties liko palikimą sudarančio turto. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui viešo registro tvarkytojas atsisakė suteikti informaciją apie tai, ar palikėjo vardu buvo registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo pateikti duomenys ir duoti paaiškinimai taip pat nepaneigia suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas pats pasakęs, kad paveldėjimas jam nerūpi ir jis į notarą nesikreips. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo apsisprendimo priimti palikimą nuo pat jo atsiradimo pradžios. Pareiškėjas taip pat nenurodo jokių individualių savo paties gyvenimo aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo laiku įgyvendinti savo apsisprendimo priimti palikimą. Jo nurodytos aplinkybės, kad jis praėjus 5 metams po tėvo mirties gydėsi psichiatrijos ligoninėje, nevertintinos kaip reikšmingos šios bylos kontekste, kadangi šios aplinkybės atsirado po to, kai pasibaigė terminas palikimui priimti, be to praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po šio termino pabaigos.

Pareiškėjas išreiškė norą palikimą priimti po to, kai gavo iš notarų biuro pranešimą apie tai, kad po šalių tėvo mirties yra užvesta paveldėjimo byla ir jis yra kviečiamas susipažinti su byloje esančiais dokumentais ir išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo atidus ir ėmėsi aktyviai realizuoti teisę priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, po to, kai sužinojo apie užvestą paveldėjimo bylą, nepatvirtina jo valios priimti palikimą nuo jo atsiradimo pradžios momento. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas apsisprendė priimti palikimą tik tada, kai įsitikino, koks turtas sudaro palikimą, tačiau pats iki to momento aktyviais veiksmais nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su palikimo sudėtimi, pasiteisino blogais artimųjų giminaičių tarpusavio santykiais. Iš nuosavybės teisės pažymėjimų matyti, kad nuosavybės teisės į žemės sklypus unikalus Nr. 4400-0715-4516 ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) palikėjo vardu 2005 10 13 Apskrities viršininko sprendimo pagrindu Nr. 13-13515 įregistruotos nuo 2005 11 28, t. y. jau po palikėjo mirties (b. l. 12, 13). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad palikėjo vardu teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki galo įgyvendino kitas asmuo, turėjęs skirti tam savo laiko ir piniginių lėšų.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nuo palikimo atsiradimo pradžios neišreiškė noro priimti palikimą, atsiradusį po šalių tėvo mirties. Konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės niekaip neribojo pareiškėjo laisvės apsispręsti dėl palikimo priėmimo, o taip pat ir įgyvendinti savo apsisprendimą priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu. Teismas sprendžia, kad terminas priimti palikimą, atsiradusį po B. K. mirties, buvo praleistas ne dėl svarbios priežasties, todėl prašymą atsisakytina tenkinti (CK 5.3 str. 1 d., 5.50 str. 1-3 d., 5.57 str., CPK 178 str., 185 str., 576 - 578 str.).

Suinteresuotas asmuo prašo jau naudai iš pareiškėjo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą šioje byloje atsižvelgiama į suinteresuoto asmens elgesį realizuojant paveldėjimo teises (prašyme dėl palikimo priėmimo nenurodė kito įpėdinio - brolio), taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jo naudai turėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Pareiškėjui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nutarta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į valstybės biudžetą. Atmetus jo pareiškimą, iš jo valstybės naudai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 177 str., 185 str., 186 str., 290 str., 291str., 443 str. 5 d., 576 str. – 578 str.,

nusprendžia:

A. K. pareiškimą pratęsti terminą palikimui priimti atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.