- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- 2-655-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00694-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Lietuva Respublika
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Z. V. ieškinį atsakovams Lietuvos advokatūrai, advokatui A. A., advokatei J. M. dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimų, atstovavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2022 m. balandžio 21 d. ir 2024 m. gegužės 14 d. sprendimus dėl atsisakymo iškelti drausmės bylas advokatams J. M. ir A. A.;
1.2. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento:
1.2.1. BUAB „FF lizingas“ ir advokatės J. M. 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017;
1.2.2. „Divine Consult Ltd“ 2014 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. spalio 6 d. įgaliojimus advokatui A. A.;
1.2.3. „Divine Consult Ltd“ ir advokato A. A. 2014 m. balandžio 23 d. sutartį dėl teisinės pagalbos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Z. V. ieškinį atsakovams Lietuvos advokatūrai, advokatui A. A., advokatei J. M. dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimų, atstovavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
2. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Advokatų tarybos sprendimus atsisakyti iškelti drausmės bylas advokatams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka teisme galėtų būti nagrinėjama tik esant priimtam Advokatų garbės teismo sprendimui. Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, bet klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas. Tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas yra prielaida skųsti teismui tokį sprendimą arba ne. Teismas konstatavo, kad toks ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3. Teismas nustatė, kad antru ieškinio reikalavimu ieškovas ginčija sandorius (atstovavimo sutartis ir įgaliojimus), kurių šalimi jis nėra. Patenkinus ieškinį ir šiuos sandorius pripažinus negaliojančiais, nekiltų jokių pasekmių ieškovui.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas siekia pripažinti negaliojančiomis sutartis ir įgaliojimus, kuriuos sudarė BUAB „FF Lizingas“ ir „Divine Consult Ltd“. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pripažino BUAB „FF Lizingas“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Sprendimas įsiteisėjęs, BUAB „FF Lizingas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Bendrovė „Divine Consult Ltd“ 2014 m. gruodžio 6 d. išregistruota iš Belizo Tarptautinių verslo įmonių registro. Teismas nurodė, kad ieškovas siekia pripažinti negaliojančiais teisinius sandorius, kuriuos sudarė pasibaigę ir šiuo metu neegzistuojantys juridiniai asmenys. Teismas konstatavo, kad antras ieškinio reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas Z. V. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 2) išreikalauti iš Lietuvos advokatūros Drausmės komiteto 2024 m. balandžio 17 d. posėdžių vaizdo įrašą ir išvadas, teiktas Advokatų tarybai dėl advokato A. A.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
3.1. Teismas nurodė tik vieną ieškovą apskųstoje nutartyje. Ieškinį pareiškė du ieškovai: 1) Z. V., kaip fizinis asmuo, ir Z. V., kaip Jungtinėje Karalystėje įregistruotos bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ materialinių ir procesinių teisių perėmėjas. Dėl to teismas pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus.
3.2. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovai pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Advokatų tarybos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo paduoti, o ieškinį dėl 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo pateikė per nustatytą terminą.
3.3. Teismas neišreikalavo Drausmės komiteto 2024 m. balandžio 17 d. posėdžio garso įrašo. Posėdyje atsakovas A. A. prisipažino, kad pažeidė advokato etiką, tai padarė sąmoningai, nurodė, kad sutiks su jam skirta bet kokia nuobauda.
3.4. Apskųsta nutartimi teismas apribojo ieškovų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovų teises. Advokatas A. A., atstovaudamas bendrovei „Divine Consult Ltd“, kuriai bendrovė „Ellora 4522899 Ltd“ neperleido UAB „Skomė“ akcijų, balsavo akcininkų susirinkime. Ieškovas Z. V. buvo UAB „Skomė“ akcininkas ir valdybos pirmininkas.
3.5. Atsakovė J. M. atstovavo UAB „FF Lizingas“, kurios kreditorių komiteto pirmininkės UAB „Baltic Arms“ direktorius – jos sutuoktinis J. M. (civilinė byla Nr. e2-817-432/2017) .
3.6. Kitoje byloje teismas priėmė nagrinėti ieškovų Z. V. ir bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ ieškinį dėl neegzistuojančios BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje sudarytos UAB „Baltic Arms“ ir M. M. 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisių į BUAB „FF Lizingas“ perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovai nebuvo sandorio šalimi (civilinė byla Nr. 2-589-1125/2023).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pagrįstai teismas laikė reikalavimus nenagrinėtinais teisme civilinio proceso tvarka ir atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovų teises, nes apskųstoje nutartyje nurodė tik vieną ieškovą.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinį pareiškė Z. V. savo vardu ir kaip bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ materialinių ir procesinių teisių perėmėjas. Aplinkybė, kad apeliantas reikalavimo teisės kildinamos iš kitokių teisinių santykių, nereiškia, kad ieškinį pareiškė skirtingi asmenys (ieškovai). Pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs ieškovų teises, jeigu apeliantas veiktų ne kaip bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ teisių perėmėjas, bet kaip jos įgaliotas asmuo (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovas turėjo pagrįsti, kad jis įgijo reikalavimo teises, sudarydamas cesijos sutartį (CK 6.101 straipsnis).
8. Viena iš Advokatų tarybos funkcijų – priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
9. Apeliantas teisingai nurodo, kad Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.
10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą panaikinti Advokatų tarybos sprendimus, kuriais atsisakyta iškelti advokatams drausmės bylas, teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje advokatūros veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pažymėta, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris veiksmus, reikalingus drausmės bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie Advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip parengiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tik šio teismo priimtas sprendimas yra skundžiamas teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018, 18 punktas). Taigi, kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 38 punktas).
11. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, Advokatų tarybos sprendimai, kuriais atsisakyta iškelti advokatams J. M. ir A. A. drausmės bylas, neskundžiami teismui, neatsižvelgiant į tai, koks asmuo su jais nesutinka. Apskundimo objektu galėtų būti tik Advokatų garbės teismo sprendimas, priimtas drausmės byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalį ir atsisakė priimti pirmąjį ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso kodekso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, bet nenagrinėta byla iš esmės. Dėl to teismas pagrįstai nesprendė apelianto prašymo išreikalauti iš Lietuvos advokatūros Drausmės komiteto 2024 m. balandžio 17 d. posėdžių vaizdo įrašą ir išvadas, pateiktas Advokatų tarybai dėl advokato A. A.. Apelianto prašymas galėtų būti sprendžiamas tik priėmus ieškinį nagrinėti.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas).
14. Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009). Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas; 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 41, 42 punktai).
15. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas pareikštu antruoju ieškinio reikalavimu ginčija sandorius: atstovavimo sutartį, įgaliojimą, teisinės pagalbos sutartį; kurių šalimi jis nėra, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinio patenkinimas nesukeltų apeliantui jokių teisinių materialinių pasekmių. Be to, apeliantas ginčija sandorius, kuriuos sudarė pasibaigę ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro asmenys.
16. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra įgyvendinama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad apelianto pareikšti reikalavimai nesusiję su jo subjektinių teisių gynimu, todėl jie nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, todėl jų nekartoja.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.