Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, B. J., jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Zarankienei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Remigijui Agintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), g. 4, skundą dėl 2024 m. sausio 17 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-201-2024 (ROIK: 23226009795), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. B. J. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2024 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-201-2024 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį 85 eurų dydžio bauda, už tai, kad ji 2023 m. lapkričio 9 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t. y. vaikų darželio patalpose, kitų žmonių akivaizdoje, įžeidžiamais žodžiais tokiais kaip „durne“, „kluike“, „nepilno proto“ išvadino kitą asmenį – nukentėjusiąją A. S., tokiais veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

13. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 24 d. administracinėn atsakomybėn traukiamai B. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2023 m. lapkričio 9 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t. y. vaikų darželio patalpose, kitų žmonių akivaizdoje, įžeidžiamais žodžiais tokiais kaip „durne“, „kluike“, „nepilno proto“ išvadino kitą asmenį – nukentėjusiąją A. S., tokiais veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Už minėtą nusižengimą B. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuris laiku neįvykdytas. Minėto protokolo pagrindu priimtu 2024 m. sausio 17 d. nutarimu B. J. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį paskirta 85 Eur bauda.

15. Administracinėn atsakomybėn traukiama B. J. teigia, kad ji nepadarė skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

16. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

17. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

18. Nagrinėjamu atveju Institucija B. J. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, grindė pareiškėjos A. S. pranešimu apie įvykį, A. A. 2023 m. lapkričio 13 d. rašytiniu paaiškinimu ir 2023 m. lapkričio 15 d. A. S. rašytiniu paaiškinimu.

19. Be kita ko, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą bei išsiaiškinti aktualias ir reikšmingas aplinkybes, teisme buvo apklausti liudytojai A. A., J. L. ir I. V..

20. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2023 m. lapkričio 9 d. jam paskambino iš policijos ir pakvietė atvykti pasikalbėti dėl to, kad buvo smurtauta prieš jo vaiką, nurodė, jog smurtavo B. J.. Prieš vykdamas į policiją užsuko į darželį, kurį lankė jo sūnus. Nuėjo ir paklausė B. ar ši mušusi jo vaiką, tačiau B. tai paneigė. Pokalbis vyko mokyklos koridoriuje. Netrukus prie jų prisijungė A. S., kuri sakė B. nemeluoti, gi ji mušusi tą vaiką, tempusi į koridorių. Taip ir prasidėjo visos įdomybės. B. įdomiai sureagavo, pasakė, jog jei ji smurtavo, tai A. yra bendrininkė, jei viską matė ir nieko nesakė. Po to, B. pradėjo audrintis, balsą kelti. Pasakė A., jog ji nieko nebaigusi, tik dvylika klasių baigusi, nepilno proto ir durne, ir kluika, vadino. Gal kai kurių žodžių A. ir negirdėjo, nes buvo išvadinta bendrininke, buvo labai susijaudinusi, įskaudinta, verkė. B. sakė jai džiaukis, kad čia iš vis dirbi. Jam B. toks bendravimo būdas, kaip pedagogės, buvo nepriimtinas, jis buvo nustebęs. Nebuvo jam tai normalu ar patogu. Bet jis stengėsi nesikišti. B. balso tonas buvo pakeltas. Didesni vaikai vaikščiojo pirmyn, atgal koridoriumi. Buvo dar viena auklėtoja, kuri galėjo girdėti jų pokalbį, bet vengė išeiti į koridorių. Pasišalinus A. S., jis toliau kalbėjo su B., pastaroji dar atidavė jo vaiko darbelius, pasidomėjo kaip jam sekasi, kaip šeima. Nurodė, jog su A. tikrai nesitarė, su ja iš vis neturėjo jokių pokalbių.

21. Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su B. J. yra kolegės. Nurodė, jog pažįsta tiek liudytoją A. A., tiek A. S.. 2023 m. lapkričio 9 d. pietų metu į darželį atvyko A. A., kuris norėjo pakalbėti su darželio darbuotojomis ir išsiaiškinti situaciją dėl jam iškilusių klausimų. Pirmiausia jis susitiko su ja, nurodė jai, kad jis turi žinių, jog B. J. netinkamai elgiasi su jo vaiku. Ji atsakė jam nieko apie tai nežinanti. Iš pradžių A. A. pakalbėjo su A. S., o po to ji palydėjo jį iki B. J. kabineto. Ji pasiliko vietoj B. J. saugoti miegančių vaikų, o B. J. su A. koridoriuje kalbėjosi. Ji sėdėjo giliau pačioje grupėje, kad nesiklausyti privataus pokalbio, todėl ji girdėjo tik balsus. Durys buvo uždarytos. Girdėjo intonacijas, iš pradžių kalbėjo pakankamai ramiai. Po to girdėjo, kad priėjo A. ir toliau tas pokalbis vyko pakeltu balsu. Pakeltas balsas buvo tiek B., tiek A. Paties pokalbio turinio, išsakytų žodžių ji negirdėjo. Koridoriaus gale yra nemiegančių vaikų grupė, todėl tie vaikai galėjo vaikščioti, bet ji nematė, nes buvo klasėje. Tačiau paprastai veiksmas koridoriuje vyksta, nes vaikai eina pasiimti vaisių, į tualetą. Teigė nebuvo išėjusi iš klasės į koridorių nė trumpam. A. S. yra švelni, jautri, tam tikrose situacijose susijaudina.

22. Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pažįsta B. J., A. S.. Jos yra bendradarbės. Nurodė, jog įvykio dieną auklėtinio tėtis buvo atėjęs į jos klasę ieškodamas mokytojos. Ji nurodė, jog mokytojos yra kituose kabinetuose. Po to, kai vaikus vedė, matė, kad koridoriuje stovi ir kalbasi trys asmenys: B., A. ir auklėtinio tėtis. Tačiau paties pokalbio ji negirdėjo, tik matė rankomis gestikuliuojant.

23. Teismo vertinimu, Institucijos surinkti įrodymai, kuriuos patvirtina teisme duoti nukentėjusiosios A. S., liudytojų A. A., J. L. bei I. V. parodymai, yra pakankami pripažinti B. J. kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

24. ANK 481 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiantį kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

25. Taigi nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamai kimbant prie žmonių; 3) atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų ir tokių veiksmų tikslą. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Be to, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022). Kaltu dėl šio administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas surinkus pakankamai neabejotinų to asmens ne tik veiksmų, bet ir kaltės įrodymų.

26. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose, ar kitus panašius veiksmus, trikdančius viešąją tvarką ar žmonių rimtį, bei subjektyviuosius veikos požymius – kaltę – tyčią. Taigi, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo B. J. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar jos veiksmai pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.

27. Byloje ginčo dėl to, kad įvykis įvyko viešoje vietoje, nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (toliau – mokyklos ar darželio), esančio (duomenys neskelbtini), patalpa (koridorius). Nors B. J. viso proceso metu tvirtino, jog koridorius buvo tuščias, nė vienas vaikas, ar suaugęs asmuo jų pokalbio metu nepraėjo, tačiau iš nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų bylos nagrinėjimo Institucijoje bei teisme metu nustatyta, kad įvyko metu mokykloje (darželyje), be nukentėjusiosios A. S. dirbo kiti asmenys, koridoriumi praėjo keletas vaikų. Liudytojas A. A. tiek apklausiamas Institucijoje, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad jo, B. J. ir A. S. pokalbio metu koridoriumi vaikščiojo vaikai, buvo dar viena auklėtoja, kuri vengė išeiti į koridorių, bet jų pokalbį galėjo girdėti. Nukentėjusioji A. S. taip pat Institucijoje nurodė, jog koridoriumi vaikščiojo „nulinukai“ bei nurodė, jog J. L. girdėjo koridoriuje triukšmą, šaukimą. Teisme nukentėjusioji patvirtino aukščiau nurodytus savo paaiškinimus, bei patikslino, jog du ar trys vaikai galėjo praeiti koridoriumi. Teisme apklausta liudytoja J. L. paaiškino nemačiusi koridoriumi vaikščiojančių vaikų, nes buvo kabinete, tačiau nurodė „jog paprastai veiksmas koridoriuje vyksta, nes vaikai eina pasiimti vaisių ar į tualetą“. Liudytoja I. V. nurodė, jog tuo metu kai vedė vaikus, matė koridoriuje bendraujančius B., A. ir auklėtinio tėtį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja ginčo veiksmus neabejotinai atliko viešoje vietoje. Pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-246-919/2023; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-282/2022).

28. Pareiškėjos B. J. teigimu ji necenzūrinių žodžių ir jokių kitų įžeidžiančių žodžių nevartojo, A. S. „durne, kluike, nepilno proto“ nevadino. Tokius pareiškėjos paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip pastarosios siekį išvengti administracinės atsakomybės, juos paneigia byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nukentėjusioji A. S. 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškime nurodė, kad B. S. ją žemino, šmeižė, ant jos rėkė ir nebepakėlusi pažeminimo, ji išėjo verkdama. 2023 m. lapkričio 15 d. rašytiniame paaiškinime nukentėjusioji patikslino, jog ji B. J. buvo žeminama jai sakant, jog ji yra be išsilavinimo, ne viso proto. Duodama paaiškinimus tiek Institucijoje, tiek teisme, nukentėjusioji patvirtino, jog buvo išvadinta esanti nepilno proto. Nurodė, jog patyrusi didelį stresą, šoką, ji nebegirdėjo kitų B. J. jos atžvilgiu išsakytų žodžių ir verkdama pasišalino iš pokalbio. Liudytojas A. A. iš esmės visuose savo paaiškinimuose (tiek 2023 m. lapkričio 15 d. rašytiniame paaiškinime, tiek duotuose Institucijoje, teisme), nurodė, jog B. J. pakeltu balsu žemino, įžeidinėjo A. S.. Jis aiškiai girdėjo, kaip B. J. nukentėjusiąją A. S. vadino „durne“, „kluike“, „nepilno proto“. Nurodė, jog kai kurių žodžių A. S. gal ir galėjo negirdėti, nes dėl jos atžvilgiu išsakytų žodžių pastaroji labai susijaudino, įsiskaudino ir verkdama nuėjo. Taigi nors A. S. iš protokole ir nutarime nurodytų įžeidžiančių žodžių teužfiksavo žodžius „nepilno proto“, vis dėlto tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog B. J. įvykio metu nevartojo kitų įžeidžiamų žodžių, tokių kaip „durne“, „kluike“. Tai, jog nukentėjusioji iš pradžių tiksliai neapibūdino visų jos atžvilgiu išsakytų įžeidžiančių žodžių, nesuponuoja išvados, jog jie nebuvo išsakyti. Teismas neturi pagrindo netikėti, teisme prisiekusio sakyti tik tiesą, A. A. parodymais, abejoti jų patikimumu. Nors iš bylos duomenų akivaizdu, jog A. A. į darželį atvyko pasikalbėti su B. J. dėl galimo smurtavimo prieš jo vaiką, tačiau kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, kol niekas nėra įrodyta, jis niekuo netiki ir ankstyvų išvadų nedaro. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi, nepagrįstu B. J. nubaudimu.

29. B. J. tvirtina, jog viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo sutrikdyti, nes po nukentėjusiosios pasitraukimo iš pokalbio, A. A. toliau ramiai su ja bendravo ir draugiškai išsiskyrė, o koridoriuje apart jų trijų daugiau nieko nebuvo.

30. Akivaizdu, kad toks bendravimo būdas, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, su kitu asmeniu, net ir esant konfliktiškiems santykiams, nėra priimtinas visuomenėje, jis prieštarauja moralės principams, yra nepagarbus. Toks B. J. sąmoningai pasirinktas elgesys viešojoje vietoje – darželio koridoriuje, pokalbyje dalyvaujant darželio buvusio auklėtinio tėvui A. A., kalbant pakeltu balso tonu (pati B. J. pripažino, jog gal ir galėjo kalbėti pakeltu tonu), išsakant įžeidžiančius žodžius, žeminant nukentėjusiąją, vertintinas kaip įžūlus, nepriimtinas elgesys, kuriuo buvo siekiama prieš pastatyti save, pademonstruoti niekinamą požiūrį į A. S., tai yra akivaizdžiai parodyta nepagarba žmogui ir visuomenei, jis prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms. Necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, kito asmens įžeidinėjimas, agresyvaus pobūdžio veiksmai negali vertinami kaip normalus bendro sugyvenimo tvarką atitinkantis elgesys. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-574/2023). B. J. kėlė konfliktinę situaciją ir sudarė neramią aplinką.

31. Teismas pažymi, jog nors pareiškėja nurodo, kad ji savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, nesutrikdė kitų žmonių ramybės, o tik išreiškė prašymą A. S. nesikišti į pokalbį ir nekalbėti netiesos, tačiau, kaip minėta, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką.

32. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad B. J. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, viešoje vietoje – darželio patalpoje (koridoriuje) pakeltu balso tonu vartodama įžeidžiančius žodžius, įžeidinėjo, žemino nukentėjusiąją ir vien šių pareiškėjos atliktų veiksmų pakanka viešosios tvarkos pažeidimo konstatavimui. Viešoji tvarka yra suprantama kaip etikos, moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai. Tokių principų bei taisyklių nesilaikymas, be jokios abejonės, gali sutrikdyti ir žmonių rimtį. Bendrojo viešo elgesio taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. B. J. turėjo ir galėjo suprasti, kad toks jos elgesys viešoje vietoje ne tik žeidžia ir žemina nukentėjusiąją, bet ir pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra priimtinas bei prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, yra nepagarbus ir įžeidžiantis kitus asmenis, todėl teismo vertinimu, tokie B. J. veiksmai laikytini tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Pažymėtina, kad kaltės turinys vertinamas ne vien pagal asmens, padariusio konkrečius veiksmus, paaiškinimus, t. y., kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė atitinkamus asmens veiksmus ir kokių padarinių buvo siekiama, bet ir pagal kitų byloje surinktų duomenų visumą, kurie apibūdina asmens padarytus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kurioje tokie veiksmai buvo padaryti ir panašiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai, jog jo veiksmuose nebuvo subjektyviojo ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio – tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nepagrįsti.

33. Kaip jau minėta, ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Vis dėl to, nagrinėjamu atveju, vertinant veikos pavojingumą, taip pat pažymėtina, kad liudytojas A. A. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog buvo pasipiktinęs tokiu B. J. elgesiu, prašė jos nusiraminti, kalbėti tyliau. Apklausiamas tiek Institucijoje, tiek teisme, jis taip pat nurodė, jog B. J. bendravimo su auklėtojos padėjėja tonas jam buvo visiškai nepriimtinas, juolab mokymo įstaigoje, kur yra vaikų. Jis buvo nustebęs. Nukentėjusioji teisme patvirtino, jog liudytojas ramino B., primindamas jai, jog jie yra ugdymo įstaigoje.

34. B. J. nurodo, jog liudytojo A. A. ir nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, todėl jais negalima besąlygiškai tikėti. Šią aplinkybę B. J. grindė tuo, jog A. S. Institucijoje nurodė, jog tariamo įžeidinėjimo veiksmas truko ne ilgiau minutės iki kol ji pasitraukė iš pokalbio, o tuo tarpu liudytojas A. A. tvirtino, jog pokalbis trise vyko apie 15 minučių. B. J. šiuos parodymus laikė prieštaraujančiais, tačiau teismas neįžvelgia minėtų parodymų prieštaringumo. Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, jog jų trijų pokalbis truko gal 10-15 minučių, o kai ji išėjo B. su A. dar liko kalbėtis. Policijoje ji nurodžiusi, jog pokalbis truko kelias minutes, nes ne taip suprato jai užduotą klausimą. Ji nurodė, jog A. su B. iki jos priėjimo bendravo apie kelias minutes. Akivaizdu, jog A. S. ir A. A. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes, t. y. nukentėjusiosios atžvilgiu viešoje vietoje išsakytus įžeidžiančius žodžius, nekito. Neatmestina galimybė, jog iš tiesų nukentėjusioji apklausiama Institucijoje galėjo netinkamai suprasti klausimą apie laiką. Be to, ir dėl savo emocinės būsenos nukentėjusioji galėjo kitaip suvokti laiką, tačiau tai nėra esminė bylos aplinkybė. Pastebėtina, jog ir pati B. J. nurodė kitokį laiko tarpą kuomet jie bendravo trise, t. y. 5 minutes. Tai nesudaro pagrindo nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip iš esmės neteisingus, nepatikimus, nenuoseklius ar prieštaraujančius liudytojo A. A. parodymams. Nors nukentėjusiosios parodymai nebuvo visiškai tapatūs, kai kurios detalės skyrėsi, vis tik dėl esminių aplinkybių išliko nuoseklūs. Pažymėtina, jog apklausta abu kartus A. S. nurodė, jog po išsakytų B. J. žodžių ji buvo labai susijaudinusi, streso būsenos, šoke. Natūralu, kad stengiantis atpasakoti visas įvykio aplinkybes, kai kurios detalės gali pasimiršti arba jos gali būti atpasakojamos ne visiškai sklandžiai. Papildomų apklausų paskirtis ir yra tiksliai, smulkiai bei objektyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes. Aplinkybių tikslinimo negalima vertinti kaip prieštaravimų tarp parodymų, juolab, kad A. S. parodymus patvirtino ir liudytojas A. A.. Kartu pažymėtina, kad smulkūs nukentėjusiosios skirtingu metu duotų parodymų nesutapimai, priešingai nei teigiama skunde, neleidžia įžvelgti prieštaravimų ir nenuoseklumo. Taigi teismo vertinimu, liudytojo A. A. ir nukentėjusiosios A. S. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi, atitinka jų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

35. Iš B. J. teisme duotų parodymų galima pastebėti, kad ji yra linkusi akcentuoti ir analizuoti skirtingų įvykių, konfliktų vykusių darželyje detales. Pastaroji teigia, jog su nukentėjusiąją nuo 2023 metų balandžio mėnesio santykiai yra konfliktiški dėl A. S. neigiamo nusiteikimo jos atžvilgiu, galimai siekimo pakenkti ir nepasitenkinimo dėl pareiškėjos minėtą mėnesį turėtų atostogų. Vis tik sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra vertinami ne ilgame laikotarpyje buvusių atskirų konfliktų aplinkybės, o būtent 2023 m. lapkričio 9 d. galimai padarytas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, t. y. įžeidžiantys žodžiai, kuriais galimai buvo sutrikdyta viešoji tvarka, įžeistas žmonių orumas bei visuomeninė dorovė. Pati nukentėjusioji teisme nurodė, jog jokio konflikto su B. J. iki aptariamo įvykio jos neturėjo ir B. atostogos jai jokių nepatogumų nesukėlė. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad A. S. turėjo ar turi kokią nors priežastį neteisingai apkalbėti B. J. dėl kažkokių asmeninių motyvų, t. y. sąmoningai duoti melagingus parodymus siekiant, kad B. J. būtų nubausta. Ji kaip nukentėjusioji davė parodymus būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą.

36. Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad B. J. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Institucija objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos kaltės. Pareiškėjos atlikti nutarime nurodyti veiksmai laikytini viešosios tvarkos pažeidimu ANK 481 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, B. J. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (administracinio nusižengimo sudėtis yra formali), įvertinus išsakytų įžeidžiančių žodžių pobūdį, intensyvumą, kiekį ir pačios pareiškėjos elgesį įvykio vietoje.

37. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2024 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-201-2024 B. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 85 Eur bauda, kurios dydis lygus sankcijoje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos dydžio vidurkiui, individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti minėto nutarimo, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje yra įtvirtintas proceso išlaidų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal šio straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Taigi, nors BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, teismų praktikoje proceso išlaidoms taip pat priskiriamos bylos nagrinėjimo teisme metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje.

39. Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios atstovo advokato Vyganto Skladaičio prašymas priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš byloje pateiktų dokumentų (pinigų priėmimo kvito) matyti, kad A. S., kuri byloje pripažinta nukentėjusiąja, patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas nukentėjusiosios atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti A. S. iš pareiškėjos B. J.. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, į tai, jog bylos nagrinėjimo procesas teisme vyko dėl pareiškėjos skundo, kuris buvo atmestas, šis nukentėjusiosios atstovo prašymas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundo netenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2024 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-201-2024 (ROIK: 23226009795), palikti nepakeistą.

Priteisti A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.