Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, 8 klasių išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

D. K. 2022 m. birželio 3 d., apie 18.40 val. virtuvėje namų, adresu – (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu sugriebė kartu gyvenančio savo sutuoktinės O. K. sūnaus D. N. dešinę ranką ir ją suko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė D. N. vieną kartą puodeliu į galvos sritį, tokiais veiksmais dėl nukentėjusiojo dešiniojo žastikaulio priekinio išnirimo peties sąnaryje, nesunkiai sutrikdė D. N. sveikatą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus kartu gyvenančiam savo sutuoktinės O. K. sūnui G. N. į veidą, padarydamas nosies srities sumušimą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu ir taip nukentėjusiajam G. N. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

2022 m. birželio 4 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė, iš kurių matyti, kad apžiūrint G. N. veidą, matyti ištinusi nosis, ant nosies ir po dešiniąja akimi matyti odos nubrozdinimai, sumušimai, paraudimai, po akimi matyti mėlynė (t. 1, b. l. 60-64).

2022 m. liepos 19 d. pateikta specialisto išvada Nr. G767/2022(05), iš kurios matyti, kad G. N. nustatytas nosies srities sumušimas, pasireiškęs nosikaulių lūžiu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi. G. S. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 68-69).

2022 m. birželio 4 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė, iš kurių matyti, kad apžiūrint D. N., galvos plaukuotoje dalyje, viršugalvio baltos spalvos medicininis tamponas, po juo matosi ant odos kraujo likučiai, dešinė ranka neapžiūrima, nes ji sutvarstyta (t. 1, b. l. 99-103).

2022 m. liepos 19 d. pateikta specialisto išvada Nr. G766/2022(05), iš kurios matyti, kad D. N. nustatyti galvos ir dešinio žasto sumušimai, pasireiškę muštine žaizda viršugalvio dešinėje ir dešinio žastikaulio priekiniu išnirimu peties sąnaryje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktas ar paviršiumi. D. N. nustatyta galvos žaizda kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o patirtas žastikaulio išnirimas - nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 107-109).

2022 m. birželio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. N. pateikė puodelį (t. 1, b. l. 110-112).

2022 m. lapkričio 21 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė, kuriame užfiksuota stiklinio puodelio apžiūra (t. 1, b. l. 114-117).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti, laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Šių ištirtų įrodymų visuma nuosekliai pagrindžia kaltinime nurodytas aplinkybes ir teismo vertinimu įrodyta, kad kaltinamasis D. K. kaltinime numatytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiojo D. N. dešinę ranką ir ją suko, o po to sudavė jam vieną kartą puodeliu į galvos sritį, tokiais veiksmais dėl jo dešiniojo žastikaulio priekinio išnirimo peties sąnaryje, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kaltinamasis sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus kartu nukentėjusiajam G. N. į veidą, padarydamas nosies srities sumušimą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, ir taip jam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis, suvokė, atliekantis smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, numatė tokių veiksmų galimas pasekmes ir jų siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl to, kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą kvalifikuota teisingai.

Teismas, pripažindamas šią nusikalstamą veiką įrodyta, remiasi, visų pirma, paties kaltinamojo D. K. daliniu kaltės pripažinimu, pripažįstant smurtavus prieš nukentėjusiuosius, tik teigiant būtinosios ginties aplinkybėmis, t. y. jo teigimu, patys nukentėjusieji pradėjo kaltinamąjį mušti, pataikė jam į galvą prie smilkinio, o jis pats buvo tik sugriebęs D. N. už megztinio, bandydamas jį atstumti, ir tik, kai G. N. nuo jo atsitraukė ir jam atsilaisvino rankos, trenkė iš delno jam į nosį, o D. – su puodeliu į galvą, tačiau D. N. rankos neišnarino. Tuo tarpu abu nukentėjusieji nuosekliai patvirtino teismo posėdyje įvykio aplinkybes, kurių dalis atitinka kaltinamojo parodymus ir pagrindžia esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Nukentėjusysis D. N. teismui parodė, kad būtent kaltinamasis jį užsipuolė kumščiais, todėl buvo sugriebęs jo rankas, kad ko jam nepadarytų, ir tuo metu prie jų dar buvo prišokęs brolis, kuris bandė atitraukti kaltinamąjį, todėl jie ir visi apsistumdė. Šio nukentėjusiojo teigimu, dėl labai greitos įvykių eigos ir jų grumtinių jam sunku pasakyti, kas pirmas sudavė smūgius, tačiau kaltinamajam buvo sudavęs 3 smūgius į krūtinę, o kada jie vėl susistumdė konflikto viduryje jam petys ir išniro, kai kaltinamasis buvo sugriebęs jo rankas. Taip pat ir nukentėjusysis G. N. teismui parodė, kad broliui su kaltinamuoju pradėjus grumtis, jis pats bandė kaltinamąjį atstumti nuo brolio, kelis kartus trenkdamas jam į viršugalvį, tačiau kaltinamasis trenkė broliui puodeliu, o jis pats irgi gavo kelis smūgius į veidą su ranka. Taigi, kaip matyti, iš šių pagrindinių konflikto dalyvių duotų parodymų, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo D. N. buvęs žodinis konfliktas peraugo į jų visų tarpusavio apsistumdymą, fizinio smurto naudojimą vienas kito atžvilgiu, ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiesiems. Pažymėtina, kad nors vien remiantis šiais parodymais, nėra galimybės patikimai nustatyti tikslią konflikto eigą ir smurtinių veiksmų atlikimo eiliškumą, tačiau teismas turi svarų pagrindą abejoti kaltinamojo parodymų teisingumu, kadangi juose yra nemažai prieštaravimų ir neatitikimų kitai bylos medžiagai: 1) kaltinamasis neigė, sužalojęs nukentėjusiajam D. N. ranką, ir kėlė versiją, kad ji galėjo būti sužalota iš anksčiau, tačiau teismo užklausti duomenys iš gydymo įstaigos tai paneigė; 2) nors kaltinamojo buvo tvirtinama apie jo mušimą, tačiau teismui nurodė tik apie buvusį vienintelį sužalojimą galvoje ir tai neatitinka nukentėjusiųjų parodymų apie jam suduotų smūgių gausą ir lokalizaciją; 3) konflikto metu kaltinamajam pasidarė labai silpna, vos ant kojų pastovėjo, tačiau vis tiek sugebėjo smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą; 4) liudytojai R. G. iš karto po konflikto kaltinamasis nurodė visiškai kitokią konflikto eigą; 5) teigiama apie kaltinamojo po konflikto prarastą sąmonę, tačiau jis buvo skambinęs šiai liudytojai papasakoti apie įvykį, 6) negalėjo teismui logiškai paaiškinti, kodėl iš karto po minimo konflikto neprašė policijos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kaltinamojo sužalojimo; 7) kaltinamasis buvo nuėjęs į virtuvę aiškintis su nukentėjusiuoju dėl elektros išjunginėjimo namuose, kas jį erzino, tačiau teigiama, kad abu nukentėjusieji be jokios priežasties pradėjo smurtauti jo atžvilgiu. Dėl to, teismo vertinimu, kaltinamojo parodymuose yra pakankamai aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl tokių parodymų teisingumo ir tikrumo, todėl teismas laiko kaltinamojo duotus parodymus jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sumenkinti padarytą nusikalstamą veiką, todėl kaltinamojo parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei kitos bylos rašytinę medžiagą.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis argumentas, kurio pagrindu prašoma išteisinti kaltinamąjį – jo galimas veikimas būtinosios ginties aplinkybėmis. Vis dėl to, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į teismų praktiką, kuria pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės vartoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-75/2013 ir kt.). Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėmis pripažįstamas vienas iš konflikto sprendimo būdų, kai abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, t. y. abi pusės yra puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-428/2008, 2K-392/2012).

Šioje byloje konflikto pradžia ir įvykių eiga skiriasi nukentėjusiųjų parodymuose ir kaltinamojo parodymuose, pastaruosius kuriuos teismas laiko nepatikimais. Vis dėl to, kaip jau minėta, iš tiesioginių konflikto dalyvių parodymų matyti, kad tarp asmenų prasidėjo žodinis konfliktas, po ko sekė jų grumtynės, kurių metu ir buvo atlikti smurtiniai veiksmai iš abiejų konfliktuojančių pusių. Dėl to, teismas aptariamą situaciją vertina kaip muštynes, o ne pavojingą kėsinimąsi į kaltinamąjį, nes konfliktų dalyvių atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas, nukentėjusiųjų sužalojimų laipsnis, neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis turėjo teisę į būtinąją gintį. Juolab kaltinamasis aktyviai dalyvavo muštynėse, nevengė kilusio konflikto ir nesiekė jo baigties savo elgesiu. Nors abu nukentėjusieji patvirtino, jog konflikto su kaltinamuoju metu sudavė jam ne vieną smūgį, ką patvirtino ir kaltinamasis, tačiau tai buvo veiksmai, kuris, nukentėjusiųjų teigimu, jam net nesukėlė fizinio skausmo, juolab ir byloje nėra duomenų apie rimtus sužeidimus, padarytus kaltinamajam minimo konflikto metu, nors tvirtino, kad buvo mušamas nukentėjusiųjų, o ir pats kaltinamasis savalaikiai nesiekė patraukti nukentėjusiuosius atsakomybėn už jo galimą sužalojimą. Svarbūs šiuo atveju ir konflikto dalyvių fizinės jėgos skirtumai, t. y. skirtingas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų svorio santykis, kaltinamajam būnant dvigubai sunkesniam už nukentėjusiuosius, ir nors teismo posėdyje kaltinamojo buvo teigiama, kad jam buvo pasidarę silpna, tačiau net ir tokios būklės fizinės jėgos skirtumai yra akivaizdūs tarp jų, vien įvertinus padarytų sužalojimų sunkumą konfliktų dalyviams. Turi būti įvertinta ir tai, kad tuo metu vyko konfliktas tarp šeimos narių, kurio metu abi pusės buvo nusiteikusios priešiškai, agresyviai viena kitos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų suduoti smūgiai kaltinamajam, teismo vertinimu, negali būti laikomi tokiais pavojingais, dėl ko reikėjo atlikti tokio pobūdžio smurtinius veiksmus, kuriais būtų sukelti net nesunkūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusiesiems. Šie duomenys neleidžia teigti apie buvusį pavojingą, akivaizdų ir realų kėsinimąsi prieš kaltinamąjį, nuo kurio reiktų gintis, o netgi priešingai – smurtiniai veiksmai įvyko konflikto eigoje, jiems apsistumdant. Įvertinus konflikto dalyvių parodymus dėl konflikto eigos bei naudoto smurto apimties ir kitus byloje esančius duomenis, teismas neįžvelgia pagrindo pripažinti kaltinamąjį, veikus būtinosios ginties sąlygomis. Remiantis tuo, kaltinamasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo D. N. elgesys, jam sąmoningai kelis kartus išjungus elektrą namuose ir suvokiant, kad toks elgesys erzina kaltinamąjį, ir tai buvo reikšminga aplinkybė, po kurios iš karto įvyko žodinis konfliktas, peraugęs į muštines (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kaltinamojo D. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant bausmių rūšį ir dydį už jo padarytą nusikaltimą, teismas vertina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat vertintinas ir nusikaltimu sukeltų sunkesnių padarinių pobūdis, susijęs su kelių šeimos narių sveikatos sutrikdymu. Vis dėlto, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertina ir tai, kad jis administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 7), (duomenys neskelbtini) registruotas ir jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas (t. 2, b. l. 15), todėl turi invalidumą, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kadangi už BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą kvalifikuotą nesunkaus sveikatos sutrikdymą numatyta vienintelė galima terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tai teismas, vadovaudamasis bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam paskirus šią vienintelę galimą bausmę, kurios terminas nustatytinas trumpesnis nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Spręsdamas klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam D. K., teismas vertina ne tik minėtus duomenis, apibrėžiančius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, sukeltus padarinius, tačiau kartu ir kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, be kita ko turint omenyje ir tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam terminuota laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinus kaltinamojo turimas sveikatos problemas, kuriomis įsitikino ir teismas teismo posėdyje, invalidumą, paties kaltinamojo paaiškinimus, kuriais jis iš esmės gailisi smurtavęs prieš nukentėjusiuosius, jo elgesį proceso metu, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, kaltinamajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas maksimaliam laikotarpiui (3 metams) ir jam skirtina intensyvi priežiūra, kartu skiriant ir bausmės tikslus padėsiančius pasiekti tam įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 5-8 punktuose. Teismas nepriima sprendimo skirti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 70 straipsnyje, t. y. nemokamus darbus, kadangi byloje nėra kaltinamojo sutikimo atlikto tokius darbus, o ir jo turimas invalidumas ir sveikatos problemos objektyviai apsunkintų galimybę tinkamai atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 360,66 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiųjų gydymu ir jiems suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 141-149). Tuo tarpu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 314,67 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai ligos išmokų mokėjimu nukentėjusiajam D. N. jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. liepos 11 d., gydantis sužalojimus, padarytus nusikalstama veika, atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 153-179). Šiuos pareikštus civilinius ieškinius institucijos grindžia pridėtais rašytiniais duomenimis. Įvertinus tai, kad nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo D. K. tyčiniais smurtiniais veiksmais, juos sužalojant, pats kaltinamasis neginčijo šių reikalavimų ir sutiko su šiais institucijų pareikštais civiliniais ieškiniais, jie yra pagrįsti konkrečiais rašytiniais duomenimis, todėl šių institucijų pateikti civiliniai iekšiniai tenkintini visiškai, priteisiant atitinkamas sumas iš kaltinamojo.

Tuo tarpu nukentėjusieji G. N. ir D. N. yra pareiškę civilinius ieškinius, kuriais prašo teismo iš kaltinamojo priteisti kiekvienam po 5000 Eur sumą jų patirtai neturtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 50-55, 93-98). Nukentėjusysis D. N. teismo posėdyje pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, kad po nusikalstamos veikos jis su įtvaru vaikščiojo 1,5 mėnesio, o sužalojimo pasekmes jaučia iki dabar, t. y. skauda ranką kaip orai keičiasi, negali dirbti fizinio darbo, o ir įvykio metu buvo prakirsta galva, kuri medikų buvo siūta, yra linkęs randas galvoje. Taip pat ir nukentėjusysis G. N. teismo posėdyje pareikštą civilinį ieškinį palaikė, kadangi kaltinamojo veiksmais jam buvo sulaužytas nosikaulis, skaudėjo, porą savaičių turėjo mėlynių ir iki šiol kartais atsiranda paraudimas ant nosies. Be to, jų atstovas teismo posėdyje patikslino nukentėjusiojo D. N. reikalavimą, pažymėdamas, kad šis nukentėjusysis yra kreipęsis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri išmokėjo 1560 Eur dydžio avansinį neturtinės žalos dalinį kompensavimą, kurią prašo teismo išskaityti iš šio nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo (t. 1, b. l. 130-131).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusieji G. N. ir D. N., patyrę fizinį poveikį, po kurio jiems abiem buvo konstatuoti nesunkūs sveikatos sutrikimo atvejai, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat turi būti vertinami, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiesiems buvo nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o nukentėjusiajam D. N. padarytas dar ir papildomai galvos srities sužalojimas, kuris nepriskirtas nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Dėl padarytų fizinių sužalojimų sveikatai nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime gydymosi proceso metu ir buvusių sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, kaip matyti iš šių asmenų paaiškinimų. Be to, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2800 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, skaičių ir lokalizaciją kūne, į teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat įvertinęs kaltinamojo D. K. tyčinę kaltę, jo sunkią turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis niekur nedirba, turi invalidumą, pajamos sudaro tik invalidumo išmoka, nėra duomenų apie turimą kokį tai turtą, gyvena pas artimuosius, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir prašomas priteisti sumas sumažinti iki 2500 Eur G. N. ir iki 3000 Eur D. N.(iš šios sumos išskaitytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos D. N. išmokėtas avansinis neturtinės žalos dalinis kompensavimas 1560 Eur sumai). Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginės kompensacijos labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems sukeltų padarinių.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 38-40), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 46,48 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo, tačiau teismas, atsižvelgęs į prieš tai patartą sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat jam priteistą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Tuo tarpu nukentėjusiųjų atstovas advokatas Irmantas Ruželė teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitus Nr. 872468 ir Nr. 872467, patvirtinančius nukentėjusiųjų D. N. ir G. N. po 600 Eur dydžio išlaidas už teisinę advokatą pagalbą, kurio pagrindu atstovas prašė teismo šias sumas kaip proceso išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Dėl šių išlaidų atlyginimo reikalavimai buvo suformuluoti ir ikiteisminio tyrimo metu pareikštuose nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose (t. 1, b. l. 50-55, 93-98).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, byla nagrinėta bendra tvarka, neatliekant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (2 tomai), byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, advokatas surašė kelių lapų identiškus civilinius ieškinius, kurie tik iš dalies buvo tenkinti byloje, juolab viso proceso metu advokatas atstovavo abiejų nukentėjusiųjų interesus, kurių teisinė padėtis ir su jais susijusi faktinė situacija yra analogiška, ir objektyviai nepagrindė teismui, kuo pasireiškė patirtų išlaidų skirtingumas abiejų nukentėjusių atžvilgiu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę (nukentėjusiesiems buvo atsakaujama ir ikiteisminio tyrimo metu), patenkintus ieškinių dalis, sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo priteistinų nukentėjusiųjų naudai procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos mažintinos iki 300 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 5-8, punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, paskiriant D. K. intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nurodant, kad intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu D. K. privalo: dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., taip pat įpareigojant šį asmenį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; atsiprašyti nukentėjusiųjų; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. K. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 360,66 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 66 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. K. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 314,67 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 67 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. K. šio nukentėjusiojo naudai 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. K. šio nukentėjusiojo naudai 1440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiųjų D. N. ir G. N. naudai iš kaltinamojo D. K. po 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.