Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-1037-642/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-17
Bylos Nr.: e2A-1037-642/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06990-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: A. L., I. R.
Atsakovas: E. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1037-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06990-2019-7Procesinio sprendimo kategorij

os: 2.1.5.4;2.1.5.1.2.9; 2.6.1.3.6; 2.6.18.2; 2.6.18.3;3.3.1.18.2; 3.3.1.20; 3.1.7.6(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L., I. R. ir atsakovo E. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir I. R. patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovo E. S. priešieškinį ieškovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 968,38 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovų statybinių medžiagų atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo atlikti pirmo aukšto patalpų vidaus sienų ir lubų glaistymo, dažymo, lubų įrengimo iš gipso kartono plokštės ant metalinio karkaso, durų ir langų angokraščių įrengimo iš gipso kartono plokštės ant metalinio karkaso darbus. 2017 m. lapkričio 20 d. ieškovas A. L. apžiūrėjo atsakovo atliktus darbus ir pastebėjo, kad jie atlikti nekokybiškai: nelygios sienos ir lubos, durų ir langų angokraščių paviršių nuokrypis viršija leistinus nuokrypius. Ieškovas šias pastabas pateikė atsakovui ir nurodė ištaisyti trūkumus. 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovas A. L. atvyko apžiūrėti ištaisytų trūkumų, tačiau pamatė, kad atsakovas jų neištaisė. Atsakovas taip pat pareiškė, jog trūkumų netaisys, kadangi viskas atlikta gerai. Tarp šalių kilo žodinis konfliktas, kurio metu atsakovas pavartojo smurtą ir sumušė ieškovą A. L.. Ieškovas iškvietė policiją bei išvarė atsakovą iš savo namų. Kadangi atsakovo atlikti darbai turi trūkumų, ieškovai kreipėsi prašydami atlikti statinio ekspertizę. 2017 m. gruodžio 6 d. buvo atlikta statinio ekspertizė ir pateikta išvada, kurioje nustatyti atsakovo atliktų darbų trūkumai. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, atsakovo atliktų darbų defektų taisymas kainuos 2 968,38 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovų pirmojo aukšto patalpų vidaus sienų ir viso namo (ne tik 1 aukšto) lubų glaistymo bei dažymo darbus. Vėliau, kai lubų glaistymo ir dažymo darbai buvo visiškai baigti, o sienų glaistymo ir dažymo darbams užbaigti trūko tik atlikti paskutinį – antrąjį dažymą, ieškovas A. L. nusprendė pakeisti patalpose dvejas duris naujomis, o dar dvejas duris visiškai pašalinti, vietoje jų suformuojant atviras angas tarp patalpų (be durų). Dėl šios priežasties šalys papildomai susitarė, kad atsakovas išims ketverias patalpose esančias duris, įstatys dvejas naujas, o kitų dvejų durų angas apdirbs. Kadangi sienų glaistymo ir dažymo darbai jau buvo beveik baigti, šie papildomi durų keitimo, šalinimo darbai buvo susiję su dalies jau atliktų sienų glaistymo ir dažymo darbų sugadinimu, nes išimant senas duris buvo apgadinti angų kraštai. Išėmęs visas ketverias duris, atsakovas pasitelkė į pagalbą kolegą, kuris turėjo įstatyti ieškovams dvejas naujas duris vietoje išimtųjų, o atsakovas ėmėsi apdirbti likusių durų angas, į kurias naujos durys ieškovo pageidavimu turėjo būti nebestatomos. Atvykus atsakovo kolegai įdėti naujų durų, paaiškėjo, kad ieškovų įsigytos naujos durys netelpa į senųjų durų angas. Ieškovas A. L. dėl šios aplinkybės pradėjo kaltinti atsakovą, nors jis senųjų durų angų neįrenginėjo, naujųjų durų nepirko, todėl negalėjo būti atsakingas už tai, kad ieškovas įsigijo per plačias duris. Dėl šios priežasties tarp šalių kilo konfliktas, tolesni statybos darbai nutrūko ir liko neužbaigti.

2.1. Atsakovas pažymi, kad ieškovai klaidina teismą, nurodydami, jog atsakovas taip pat įsipareigojo atlikti lubų įrengimo iš gipso kartono plokštės ant metalinio karkaso bei langų angokraščių įrengimo iš gipso plokštės ant metalinio karkaso statybos darbus. Dėl šių darbų šalys nesitarė, ieškovas jų neužsakė ir atsakovas jų neatliko. Priešingai, atsakovui atvyktus į objektą atlikti vidaus sienų ir lubų glaistymo bei dažymo darbų, tiek lubos, tiek langų angokraščiai jau buvo įrengti. Atsakovas nurodo, kad ieškovai nepagrįstai atliko sienų glaistymo ir dažymo bei durų angokraščių darbų kokybės vertinimą, kadangi dėl paties ieškovo A. L. pradėto konflikto atsakovas buvo sužalotas ir išvytas iš objekto ir dėl to minėti darbai liko neužbaigti, o jų kokybė negali būti vertinama, kaip baigtų darbų. Ieškovas padarytą žalą grindžia Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto lentelėje nurodoma, jog patalpose 3-8, 3-1 bei 3-2-3 lubų konstrukcija turi defektų – pridėjus 2 m gulsčiuką, nustatyta, kad lubų konstrukcija įrengta esant nuokrypiui nuo horizontalės ir nuokrypis viršija leistiną ribą. Pagal ekspertizės akto 7.1 punktą dėl šio trūkumo būtina demontuoti lubų konstrukciją iš metalinio karkaso ir sauso gipso kartoto plokščių ir šiose patalpose lubas įrengti naujai. Atitinkamai prie ekspertizės akto pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad lubų išardymo ir iš naujo įrengimo kaina sudaro iš viso 917 Eur (be PVM). Kadangi atsakovas lubų konstrukcijų neįrenginėjo, jos jau buvo įrengtos jam pradedant lubų glaistymo ir dažymo darbus, jis negali būti laikomas atsakingu dėl šių darbų kokybės trūkumų ar dėl žalos, kurią ieškovai patirs, esant poreikiui šiuos darbus perdaryti iš naujo.

2.2. Ekspertizės akto lentelėje nurodoma, jog patalpose 3-8, 3-1 bei 3-2-3 lubų glaistymas ir dažymas užbaigtas, tačiau dėl lubų konstrukcijų netinkamo įrengimo jas būtina perdaryti. Taigi, akte nėra nurodoma kokių nors lubų glaistymo ir dažymo darbų defektų ar trūkumų, o tai patvirtina, kad atsakovas statybos darbus atliko tinkamai, iki galo, be defektų ir juos perdaryti reikia tik todėl, kad bus perdaroma lubų konstrukcija, dėl kurios atsakovas nėra niekaip atsakingas. Taigi ieškovai nepagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti 317,14 Eur (be PVM) išlaidas už naują lubų glaistymą ir dažymą.

2.3. Ekspertizės akto lentelėje nurodoma, jog patalpose 3-8, 3-1 bei 3-2-3 netinkamai įrengti langų angokraščiai, nes, pridėjus 2 m gulsčiuką, nustatytas neleistinas paviršių nuokrypis. Dėl šio trūkumo būtina demontuoti langų angokraščius ir įrengti juos iš naujo. Byloje pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad išlaidos už langų angokraščių demontavimą ir sumontavimą iš naujo sudaro 73,75 Eur (be PVM). Kadangi atsakovas langų angokraščių neįrenginėjo, jie jau buvo įrengti, jam pradedant sienų glaistymo ir dažymo darbus, jis nėra atsakingas dėl šių darbų kokybės trūkumų ar dėl žalos, kurią ieškovai patirs, esant poreikiui šiuos darbus perdaryti iš naujo.

2.4. Ekspertizės akto lentelėje nurodoma, jog patalpose 3-8, 3-1 bei 3-2-3 būtina iš naujo atlikti dalies sienų glaistymo ir dažymo darbus, nes šios sienos bus pažeistos, atliekant langų angokraščių demontavimo ir įrengimo darbus iš naujo. Taigi, ekspertizės akte nėra konstatuoti minėtų darbų trūkumai, jie turi būti perdaryti tik todėl, kad reikia perdaryti angokraščius. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad dalies sienų glaistymo ir dažymo darbų kaina yra 43,37 Eur (be PVM). Kadangi atsakovas sienų glaistymo ir dažymo darbus atliko kokybiškai, juos reikia atlikti iš naujo ne dėl atsakovo kaltės, ši ieškinio reikalavimo dalis vertintina kaip nepagrįsta.

2.5. Ekspertizės akto lentelėje nurodoma, jog patalpoje 3-8 netinkamai įrengti durų angokraščiai, nes, pridėjus 2 m ilgio gulsčiuką, durų į patalpas 3-1 ir 3-7 angokraščiai įrengti ne vienoje plokštumoje su siena ir nuokrypis viršija leistinus dydžius. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą šių dviejų angokraščių perdarymas iš naujo kainuos 17,30 Eur (be PVM), taip pat reikės iš naujo atlikti glaistymo ir dažymo darbus, kurie kainuos 59,25 Eur (be PVM). Ekspertizės akto lentelėje taip pat nurodomas analogiškas defektas dėl durų angokraščio tarp patalpų 3-1 ir 3-2-3, tačiau lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad 3-2-3 patalpoje reikia taisyti tik langų angokraščius. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte nenustatyti atsakovo atliktų sienų glaistymo ir dažymo darbų trūkumai. Minėtus darbus reikia atlikti iš naujo tik dėl to, kad reikia perdaryti durų angokraščius. Kaip minėta, atsakovui pabaigus lubų glaistymo ir dažymo darbus ir beveik pabaigus sienų glaistymo ir dažymo darbus, ieškovas A. L. nusprendė pakeisti patalpose ketverias duris. Šį ieškovo pageidavimą buvo galima įgyvendinti tik išardžius senas duris, dėl to buvę durų angokraščiai buvo pažeisti ir kilo poreikis juos perdažyti. Atsakovas išardė senąsias duris ir ėmėsi durų angokraščių apdirbimo darbų, tačiau dėl kilusio konflikto su ieškovu A. L. šie darbai liko nebaigti, atsakovas neturėjo galimybės pabaigti šių darbų ir užtikrinti, kad jie atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Ekspertizės akto lentelėje taip pat nurodoma, kad patalpoje 3-6 netinkamai įrengtas išorinis sienos aliuminis kampas, kurio perdarymas kainuoja 4,22 Eur (be PVM). Jeigu ieškovas nebūtų nutraukęs sutarties ir išvaręs atsakovo iš objekto, akivaizdu, kad atsakovas šį trūkumą būtų pašalinęs.

2.6. Atsakovas nurodo, kad ieškovai su juo už atliktus darbus neatsiskaitė. Taigi ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo, siekia atlikti remonto darbus atsakovo lėšomis, t. y. nepagrįstai praturėti. Nagrinėjamu atveju šalių santykiai nutrūko dėl ieškovo A. L. pradėto konflikto, atsakovas neturėjo galimybės nei užbaigti darbų, nei ištaisyti ieškovo A. L. nurodytų nelygumų.

2.7. Atsižvelgus į tai, kad ieškovai pradėjo faktiškai naudotis darbais, pretenzijas dėl darbų kokybės ieškovas A. L. pareiškė 2017 m. lapkričio 22 d., darytina išvada, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimams reikšti, t. y. vienerių metų ieškinio senaties termino eiga dėl rangos darbų trūkumų prasidėjo 2017 m. lapkričio 22 d., todėl ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

2.8. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo A. L. 500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių susitarimu atsakovo atliktų darbų kaina sudarė 8 Eur už 1 kv. m, neįskaitant medžiagų. Atsakovas iš viso paruošė 100 kv. m lubų, už šiuos darbus ieškovas turi sumokėti 800 Eur. Atsakovas taip pat paruošė 150 kv. m sienų, išskyrus dažymą antru sluoksniu, už šiuos darbus, jeigu pastarieji būtų buvę iki galo atlikti, ieškovas turėtų sumokėti 1 200 Eur. Atsakovas taip pat atliko smulkų elektros laidų pervedimo darbą, už kurį ieškovas turėjo sumokėti 50 Eur. Taigi, ieškovo skola sudaro 50 už elektros laidų pervedimą, 350 Eur už sienų paruošimą ir dažymą, 100 Eur už apdailą antrame aukšte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. birželio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo E. S. 168,78 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 168,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. L., kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas nusprendė priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovo A. L. 350 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 350 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 530,48 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. S., kitą priešieškinio dalį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog ieškovai po 2017 m. lapkričio 22 d. naudojosi atsakovo darbų rezultatu, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovai priėmė atsakovo atliktus darbus ta apimtimi, kuria jie buvo atlikti, ir tolesnio darbų atlikimo iš atsakovo nebepageidavo. Taigi, šiuo atveju ieškovų kaip užsakovų teises, susijusias su atliktų rangos darbų trūkumais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.678 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti iš atsakovo žalos už atliktų darbų trūkumus atlyginimą, t. y. iš esmės siekia, kad atsakovas atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovas A. L. pastabas atsakovui dėl atliktų darbų trūkumų – sienų nelygumo pareiškė 2017 m. lapkričio 22 d. Taigi, 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovai įžvelgė atsakovo atliktų rangos darbų trūkumus, 2017 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į MB (duomenys neskelbtini) dėl atliktų darbų ekspertizės. 2017 m. gruodžio 6 d. MB (duomenys neskelbtini) parengė statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini)., vidaus sienų ir lubų apdailos darbų trūkumai. Taigi, visi ieškovų ieškinyje nurodyti darbų trūkumai ieškovams turėjo ir galėjo tapti žinomi 2017 m. gruodžio 6 d. Nagrinėjamu atveju ieškovai atskiros pretenzijos atsakovui dėl atliktų darbų trūkumų po darbų priėmimo 2017 m. lapkričio 22 d. nereiškė, o savo teisę pasinaudoti CK 6.665 straipsnyje numatytais pažeistų teisių gynybos būdais įgyvendino, reikšdami ieškinį teisme. Ieškovų ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. nepraleidus CK 6.666 straipsnio 2 dalyje numatyto dvejų metų garantinio termino.

6. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgęs į tai, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su užsakovo reikalavimu dėl darbų rezultato trūkumų šalinimo, kuris šiuo atveju pareikštas 2019 m. rugsėjo 18 d., pateikiant ieškinį teismui, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai nėra praleidę CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

7. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų ieškovų, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovai yra rangos darbų užsakovai. Ieškovai pareikšdami ieškinį naudojasi teisės aktuose nustatyta savo, kaip užsakovų, teise prašyti rangovo atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi, rangos teisinių santykių atžvilgiu ieškovų reikalavimo teisė nėra susijusi su jų nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą.

8. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas nurodė, jog buvęs nekilnojamojo turto savininkas pretenzijų atsakovui dėl ginčo butui padarytos žalos nereiškė ir tokiu būdu atsisakė savo reikalavimo teisių, dėl ko ieškovė I. R., kaip naujoji buto savininkė, nurodytos reikalavimo teisės neįgijo, tačiau šios aplinkybės vertinamos kaip nepagrįstos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas atliko veiksmus, sąlygojančius reikalavimo teisės už butui padarytos žalos atlyginimą atsisakymą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo.

9. Dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas atliko ginčo patalpų lubų įrengimo ir langų angokraščių apdailos darbus. Būtent ieškovai, kaip šių darbų užsakovai, turėjo priimti minėtus darbus iš juos atlikusio rangovo, vertinti, ar pastarieji atlikti tinkamai, spręsti dėl šių darbų trūkumų taisymo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturi prievolės atlyginti žalos, atsiradusios dėl patalpose 3-8 atliktų lubų įrengimo ir langų angokraščių apdailos darbų trūkumų.

10. Teismas sutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ekspertizės akte patalpos 3-8 lubų glaistymo ir dažymo darbų trūkumai yra nulemti lubų įrengimo darbų trūkumų, t. y. atskiri lubų glaistymo ir dažymo darbų trūkumai nenustatyti, o šiuos darbus reikia atlikti iš naujo dėl to, kad, taisant lubų konstrukcijos įrengimo darbus, pastarosios turi būti sumontuotos iš naujo ir atitinkamai iš naujo glaistomos ir dažomos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturi prievolės atlyginti išlaidų už patalpos 3-8 lubų glaistymo ir dažymo darbus.

11. Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui nebaigus atlikti visų šalių sutartų darbų tarp ieškovo A. L. ir atsakovo 2017 m. lapkričio 22 d. kilo konfliktas, dėl kurio šalys rangos teisinių santykių tęsti nebepageidavo. Vis dėlto tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nebuvo baigęs tam tikros dalies patalpos 3-8 durų angokraščių apdailos darbų. Ekspertizės akte nurodyta, jog, siekiant pašalinti patalpos 3-8 durų angokraščių trūkumus, reikia demontuoti įrengtus durų gipso kartono plokščių angokraščius, juos įrengti naujai, naujai perglaistyti sienas aplink angokraščius 300 mm atstumu, sienas ašyse 2, 3 ir F perdažyti naujai du kartus. Taigi, durų angokraščių apdailos darbų trūkumus šiuo atveju nulėmė ne tik jų glaistymo trūkumai, tačiau ir netinkamas gipso kartono plokščių sumontavimas angokraščiuose. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu ir byloje pateiktų fotonuotraukų duomenimis nustatyta, kad atsakovas jau buvo atlikęs angokraščių gipso kartono plokščių montavimą, aliuminių kampų montavimą ir glaistymą. Todėl teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad atsakovas konflikto kilimo metu angokraščių gipso kartono plokščių bei aliuminių kampų montavimo iš naujo atlikti neketino, angokraščių apdailos darbai šioje dalyje buvo baigti ir jų trūkumai, susiję su gipso kartono plokščių bei aliuminių kampų montavimu, būtų egzistavę, nepriklausomai nuo to, jog tolesni apdailos darbai nutrūko dėl 2017 m. lapkričio 22 d. konflikto.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo patalpoje 3-8 atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro iš viso 131,88 Eur (be PVM), t. y. 92,75 Eur darbo užmokestis, 23,69 Eur už medžiagas, 0,22 Eur už mechanizmus, 8,94 Eur už statybvietę, 6,28 Eur pelno mokestis; atitinkamai 159,57 Eur su PVM (131,88 Eur + 21 proc.).

13. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodyta, kad patalpos 3-1 lubų metalinio karkaso įrengimo ir sausojo gipso kartono tvirtinimo, lango angokraščių apdailos sausojo gipso kartono plokštėmis, įrengiant metalinį karkasą, darbai atlikti su trūkumais: pridėjus 2 m ilgo gulsčiuką, nustatyta, kad lubų konstrukcija įrengta esant nuokrypiui nuo horizontalės; dalies lubų konstrukcijos paviršių nuokrypis pridėto 2 m ilgo gulsčiuko (liniuotės) ruože viršija leistinus +/- 2 mm ir siekia iki 14 mm; pridėjus 2 m ilgo gulsčiuką nustatyta, kad langų angokraštis įrengtas netinkamai, nuokrypis nuo vertikalės siekia iki 5 mm ir viršija leistinus +/- 2 mm nuokrypius. Byloje nenustatyta, kad atsakovas atliko minėtus lubų įrengimo ir langų angokraščių apdailos darbus, todėl neturi prievolės atlyginti žalos už šių darbų trūkumus.

14. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad patalpos 3-1 lubų glaistymas ir dažymas yra užbaigtas, tačiau dėl lubų konstrukcijos netinkamo įrengimo jas būtina perdaryti naujai. Teismas pažymėjo, kad atskiri patalpos 3-1 lubų glaistymo ir dažymo darbų trūkumai nenustatyti, jie nulemti būtent lubų įrengimo darbų trūkumų, todėl atsakovas neturi prievolės atlyginti išlaidų už patalpos 3-1 lubų glaistymo ir dažymo darbus.

15. Pažymima, kad pateiktoje lokalinėje sąmatoje šių darbų trūkumų išlaidos taip pat yra priskirtos prie patalpų Nr. 3-8 ir Nr. 3-2-3. Atitinkamai lokalinės sąmatos dalyje „3-1 patalpa“, apskaičiuotos tik išlaidos už šios patalpos lubų ir langų angokraščių, o ne durų (į patalpas Nr. 3-8 ir 3-2-3) angokraščių įrengimo, glaistymo ir dažymo darbus. Šioje patalpoje nurodyti sienos dažymo darbai apima sienos dažymą E ašyje (Ekspertizės akto nuotrauka Nr. 5), kuris reikalingas šalinant lango angokraščio apdailos trūkumus. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas neturi prievolės atlyginti išlaidų už patalpos 3-1 lango angokraščių apdailos darbų trūkumų šalinimą, jis taip pat neturi prievolės atlyginti išlaidų už minėtus dažymo darbus.

16. Ekspertizės akte nurodyta, kad patalpos 3-2-3 lubų metalinio karkaso įrengimo ir sausojo gipso kartono tvirtinimo darbai atlikti su trūkumais: pridėjus 2 m ilgo gulsčiuką, nustatyta, kad lubų konstrukcija įrengta esant nuokrypiui nuo horizontalės; dalies lubų konstrukcijos paviršių nuokrypis pridėto 2 m ilgo gulsčiuko (liniuotės) ruože viršija leistinus +/- 2 mm ir siekia iki 5 mm. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog atsakovas atliko minėtus lubų įrengimo darbus, todėl neturi prievolės atlyginti išlaidų už šių darbų trūkumų šalinimą.

17. Ekspertizės akte nurodyta, kad patalpos 3-2-3 lubų glaistymas ir dažymas yra užbaigtas, tačiau dėl lubų konstrukcijos netinkamo įrengimo jas būtina perdaryti naujai. Atskiri patalpos 3-2-3 lubų glaistymo ir dažymo darbų trūkumai nenustatyti, jie nulemti būtent lubų įrengimo darbų trūkumų, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neturi prievolės atlyginti išlaidų už patalpos 3-2-3 lubų glaistymo ir dažymo darbus.

18. Ekspertizės akte nurodyta, kad patalpos 3-2-3 durų angokraščių apdailos sausojo gipso kartono plokštėmis, klijuojant prie pagrindo, darbai atlikti su trūkumais: pridėjus 2 m ilgo gulsčiuką, nustatyta, kad durų angokraščiai į patalpą Nr. 3-1 įrengti netinkamai, angokraščiai įrengti ne vienoje plokštumoje su siena, paviršių nuokrypis pridėto 2 m ilgo gulsčiuko ruože viršija leistinus +/- 2 mm ir siekia 3-4 mm, angokraščiai įrengti ne vertikaliai, nuokrypis nuo vertikalės viršija leistinus +/- 2 mm ir siekia iki 5 mm. Būtina demontuoti netinkamai įrengtus sienos plokštumos atžvilgiu durų (į patalpą Nr. 3-1) angokraščius ir įrengti naujai, sienas apie angokraščius perglaistyti apie 300 mm atstumu naujai, palei lubas atlikti sienų glaistymo pataisymus, remontą. Pažymėtina, kad lokalinės sąmatos dalyje „3-2-3 patalpa“ apskaičiuotos tik išlaidos už langų angokraščių apdailos darbus, išlaidos už durų angokraščių apdailos darbus nėra apskaičiuotos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių patalpos 3-2-3 durų angokraščių apdailos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, todėl reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Teismas pažymėjo, jog nors lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos patalpos 3-2-3 langų angokraščių apdailos darbų, kurie neaptarti ekspertizės akte, trūkumų šalinimo išlaidos, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs minėtus darbus, todėl neturi prievolės atlyginti išlaidų už jų trūkumų šalinimą.

20. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte nurodyta, jog patalpos 3-6 sienų glaistymo darbai atlikti su trūkumais: su įdubimais, ne vertikaliai sumontuotas išorinis sienos aliuminis kampas, tuomet pagal kreivai sumontuotą aliuminį kampą nuglaistytos ir „iškreivintos, įrengtos su įdubom“ sienos; matuojant vertikaliai 2 m ilgo gulsčiuku, nustatyta, kad palei lubas sienos buvo „užriestos“ glaistu, nuokrypis siekia iki 3 mm. Būtina demontuoti sienos išorinį aliuminio kampą, jį sumontuoti naujai ir perglaistyti ties kampu esančias dvi sienas, nuskusti palei lubas pastorintas glaistu vietas ir perglaistyti. Atsakovas nurodė, kad minėtus darbų trūkumus nulėmė tai, kad 2017 m. lapkričio 22 d. tarp šalių kilo konfliktas, dėl kurių tolesnis darbų atlikimas nutrūko. Jeigu jis būtų turėjęs galimybę pabaigti atliekamus darbus, šio trūkumo nebūtų.

21. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nebuvo baigęs tam tikros dalies ekspertizės akte nurodytų patalpos 3-6 apdailos darbų. Visų pirma, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 22 d. metu jis jau buvo baigęs lubų glaistymo ir dažymo darbus, o sienų glaistymo ir dažymo darbams užbaigti trūko tik atlikti paskutinį – antrąjį dažymą ir atitinkamai baigti ieškovo prašomų pakeisti durų angokraščių apdailą. Taigi, atsakovas jau buvo atlikęs sienų palei lubas glaistymo darbus. Antra, atsakovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad, atliekant sienų kampų apdailos darbus, pirmiausia sumontuojamas aliuminis kampas, kuris po to apglaistomas. Iš byloje pateikto ekspertizės akto ir jame esančių fotonuotraukų nustatyta, kad atsakovas jau buvo sumontavęs patalpos 3-6 išorinės sienos aliuminį kampą ir jį apglaistęs. Todėl teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog 2017 m. lapkričio 22 d. konflikto metu apdailos darbai šioje dalyje buvo baigti ir jų trūkumai, susiję su aliuminio kampo montavimu, būtų egzistavę, nepriklausomai nuo to, jog tolesni apdailos darbai nutrūko dėl 2017 m. lapkričio 22 d. konflikto. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo patalpoje 3-6 atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro iš viso 7,61 Eur (be PVM), t. y. 5,99 Eur darbo užmokestis, 0,80 Eur už medžiagas, 0,51 Eur už statybvietę, 0,31 Eur pelno mokestis; atitinkamai 9,21 Eur su PVM (7,61 Eur + 21 proc.).

22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 168,78 Eur (159,57 Eur + 9,21 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

23. Spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovo A. L. 500 Eur skolą už apdailos darbus. Už elektros laidų pervedimą atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 50 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas A. L. paaiškino, kad atsakovas nurodytų darbų neatliko. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis atliko elektros laidų pervedimą, atsakovas nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas dėl 50 Eur skolos už elektros laidų pervedimą priteisimo iš ieškovo atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 100 Eur už apdailą antrame aukšte, tačiau ieškovas su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad jis už minėtus darbus su atsakovu yra atsiskaitęs. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo susiformavusi praktika, jog, atsakovui baigus tam tikrą dalį darbų, ieškovas už juos atsiskaitydavo. Nagrinėjamu atveju atsakovas antrojo aukšto apdailos darbus buvo baigęs iki 2017 m. lapkričio 22 d. konflikto, o konflikto metu atsakovas atliko durų angokraščių apdailos darbus pirmajame aukšte. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos konstatavo, kad labiau tikėtina, kad ieškovas už nurodytus darbus buvo atsiskaitęs, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 100 Eur skolos priteisimo už apdailos darbus antrame aukšte atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

25. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 350 Eur už sienų paruošimą ir dažymą. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas A. L. iš esmės sutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kiek sudaro jo skola, tačiau patvirtino, kad tai gali būti 350 Eur. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, kad rangos teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko dėl kilusio konflikto, dėl kurio atsakovas nebaigė visų numatytų darbų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas neatsiskaitė už visus atliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas pažymėjo, jog nors šalys nesudarė rašytinės sutarties, kurioje būtų numatyta darbų kaina, tačiau ieškovas neginčija atsakovo nurodytų darbų įkainių. Be to, byloje pateiktos lokalinės sąmatos duomenimis nustatyta, kad atsakovo nurodyta darbų kaina neviršija lokalinėje sąmatoje pateiktų įkainių, todėl teismas padarė išvadą, kad ši kaina iš esmės atitinka rinkos kainą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas nusprendė priešieškinį tenkinti iš dalies, atsakovui iš ieškovo A. L. priteisti 350 Eur skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo E. S. 2 968,38 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu, o atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

27.1. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas atliko ginčo patalpų lubų įrengimo ir langų angokraščių apdailos darbus. Nurodė, kad atsakovas šių darbų neatliko ir nepriėmė šių darbų iš rangovo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturi prievolės atlyginti žalos, atsiradusios dėl patalpose 3-8 atliktų lubų įrengimo ir langų angokraščių apdailos darbų trūkumų. Ieškovai su šiomis teismo padarytomis išvadomis visiškai nesutinka, kadangi būtent atsakovas E. S. atliko minėtus darbus, t. y. atliko ginčo patalpų lubų įrengimo iš gipso plokštės ir langų angokraščių apdailos darbus. Būtent atsakovas E. S. turėjo atlikti ir įsipareigojo atlikti 1 aukšto patalpų vidaus sienų ir lubų glaistymo ir dažymo, lubų įrengimo iš gipso kartono plokštės ant metalinio karkaso, durų ir langų angokraščių įrengimo iš gipso plokštės ant metalinio karkaso statybos darbus. Atsakovas įrengė 1 aukšto patalpų lubas iš gipso plokščių ant metalinio karkaso, jas nuglaistė bei išdažė. Taip pat įrengė langų bei durų angokraščius iš gipso plokščių, kuriuos vėliau nuglaistė bei nudažė.

27.2. Statinių ekspertizės biuro vadovas R. P., atlikęs statinio dalinę ekspertizę, nustatė, kad 1 aukšto patalpose Nr. 3-8, 3-1, 3-2-3 lubų iš sausojo kartono plokščių ant metalinio karkaso įrengimo statybos darbų kokybė neatitinka įprastai tos rūšies darbams keliamų reikalavimų, pridėjus 2 m ilgio gulsčiuką, nustatyta, kad lubų konstrukcija įrengta esant nuokrypiui nuo horizontalės, paviršių nuokrypis pridėto 2 m gulsčiuko (liniuotės) ruože viršija leistinus +/-2 mm nuokrypius. Durų ir langų angokraščių, įrengtų iš sausojo gipso kartono plokščių klijuojant ar tvirtinant prie metalinio karkaso patalpose Nr. 3-8, 3-1, 3-2-3, statybos darbų kokybė neatitinka įprastai tos rūšies darbams keliamų reikalavimų, paviršių nuokrypis pridėto 2 m ilgio gulsčiuko (liniuotės) ruože viršija leistinus +/-2 mm nuokrypius. Durų ir langų angokraščius būtina demontuoti ir įrengti naujai.

27.3. Pažymėjo, kad atsakovas netinkamai įrengė pirmojo aukšto patalpų lubas, kurios turi būti iš naujo sumontuotos, nuglaistytos ir nudažytos, todėl privalo atlyginti padarytą turtinę žalą. Taip pat atsakovas privalo atlyginti patirtą turtinę žalą už netinkamai įrengtus patalpose Nr. 3-8, 3-1,3-2-3 durų ir langų angokraščius.

27.4. Ieškovai nurodė, kad teisme atsakovas kaip gynybinę poziciją nurodė tai, kad neva neatliko pirmojo aukšto patalpų lubų įrengimo iš gipso kartono plokščių darbų, siekdamas išvengti turtinės žalos atlyginimo. Teismas, ieškovų nuomone, visiškai be jokio teisinio pagrindo patikėjo atsakovo nurodyta šia melaginga aplinkybe ir nurodė, kad atsakovas neprivalo ieškovams atlyginti turtinės žalos už lubų netinkamą įrengimą, kadangi jų neįrengė.

27.5. Apeliantai pažymi, kad atsakovas atliko visus žodine rangos sutartimi sutartus ir numatytus statybos apdailos darbus, t. y. 1 aukšto patalpų vidaus sienų ir lubų glaistymo ir dažymo, lubų įrengimo iš gipso kartono plokštės ant metalinio karkaso, durų ir langų angokraščių įrengimo iš gipso plokštės ant metalinio karkaso statybos darbus, tačiau juos atliko netinkamai, nekokybiškai, todėl ieškovai patyrė turtinę žalą. Ieškovai pasamdė atsakovą, kuris ir atliko visus sutartus statybos darbus. Kadangi atsakovas E. S. buvo rekomenduotas kaip geras vidaus apdailos statybų meistras, būtent ieškovas A. L. ir pasamdė jį, kad jis ir atliktų visus sutartus statybos apdailos darbus. Klaipėdos apylinkės teismas turėjo patenkinti ieškovų ieškinį ir priteisti iš atsakovo 2 968,38 Eur turtinės žalos atlyginimą.

27.6. Ieškovai visiškai nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovai privalo sumokėti 350 Eur skolą atsakovui už sienų paruošimą bei nudažymą, kadangi tiek sienų paruošimas, tiek nudažymas yra netinkamas, nekokybiškas, reikia iš naujo paruošti ir perdažyti. Ieškovai neprivalo sumokėti atsakovui už padarytą statybinį broką.

Atsiliepimas

28. Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliantų A. L. ir I. R. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir tenkinti E. S. apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

28.1. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei prie bylos pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovų teiginius, kad atsakovas atliko patalpų lubų įrengimo ir langų angokraščių apdailos darbus. Ieškovams teismas buvo sudaręs galimybę pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovai šia galimybe nepasinaudojo.

28.2. Atsakovas pažymėjo, jog pats ieškovas 2020 m. vasario 20 d. posėdžio metu paneigė tai, kad gipso kartono darbus atliko būtent atsakovas, be to, byloje pateiktas atsakovo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas patvirtina, kad atsakovo specializacija yra apdaila, o ne gipso kartono sukimas. Kaip paaiškino posėdžio metu atsakovas, jis tokių darbų neatlieka, nes tai nėra jo sritis, be to, jis neturi tam reikiamos įrangos. Taip pat pažymima, kad nuo rangos sutarties sudarymo iki jos nutrūkimo atsakovas darbus vykdė tik apie porą savaičių, o tai yra per trumpas laiko tarpas, kad atsakovas galėtų ir sudėti gipso kartoną, ir paruošti dažyti sienas ir lubas, dar jas nuglaistyti ir nudažyti.

28.3. Atsakovas nurodė, kad didžioji dalis bute nustatytų darbų defektų yra būtent dėl netinkamai sudėto gipso kartono. Kadangi šių darbų atsakovas neatliko, teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas nėra atsakingas ir dėl šių defektų šalinimo išlaidų ar jais padarytos žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

28.4. Ieškovai visiškai nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jie privalo sumokėti 350 Eur skolą atsakovui už sienų paruošimą bei nudažymą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti. Kadangi dažymo ir glaistymo darbai yra kokybiški ir juos perdaryti reikia tik todėl, kad turi būti ardomas ir perdaromas pagrindas, už šiuos kokybiškai atliktus darbus ieškovai turi pareigą atsiskaityti.

29. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies tenkintas ieškinys, iš dalies atmestas priešieškinis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ieškinį atmetant visiškai, priešieškinį tenkinant visiškai ir iš naujo paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovų atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

29.1. Ieškovai nelaikytini tinkamais ieškovais reikšti reikalavimus dėl žalos, padarytos butui, kurio savininkais jie nurodomos žalos padarymo metu dar nebuvo. Kartu pažymėtina, kad teismas žalos butui atlyginimą priteisė ieškovui A. L., kuris iki šiol nėra turto savininkas.

29.2. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido. Atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalį, ieškovas pretenzijas atsakovui dėl būtent atsakovo atliktų arbų trūkumų pateikė vėliausiai 2017 m. lapkričio 22 d. ir dėl šių pretenzijų netgi kilo konfliktas. Todėl vienų metų ieškinio senaties termino eiga dėl rangos darbų trūkumo ieškovams prasidėjo 2017 m. lapkričio 22 d., nes pretenzija rangovui buvo pateikta, tačiau į ją nebuvo sureaguota. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas nurodo, kad ieškovai į teismą kreipėsi, praleidę ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašė taikyti.

29.3. Teismas nepagrįstai durų ir išorinio kampo nelygumą traktavo kaip atsakovo darbų trūkumą. Teismas tinkamai neįvertino durų apdailos atlikimo aplinkybių. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė užbaigti šiuos darbus ir taip užtikrinti, kad jie atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Nepagrįstai nebaigti darbai buvo vertinami taikant baigtiems darbams taikomus kokybės reikalavimus.

29.4. Nors atsakovas nesutinka, kad atsakovo neužbaigta durų angų apdaila buvo nekokybiška, tačiau, netgi jeigu būtų pritarta teismo išvadai, kad ji nekokybiška, teismas netinkamai nustatė šių darbų trūkumams šalinti reikalingų išlaidų (žalos) dydį.

29.5. Teismas nepagrįstai prie patalpos 3-8 durų apdailos šalinimo išlaidų priskyrė 43,25 Eur už anksčiau dažytų paviršių dažymą emulsiniais dažais, iš dalies paruošiant paviršių. Kadangi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neatliko darbų ir todėl nėra atsakingas už langų ir lubų defektus, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui už šių paviršių pirmąjį dažymą, logiška, kad atsakovas nėra atsakingas ir už antrąjį šių paviršių dažymą. Todėl iš 43,25 Eur už visų šių anksčiau dažytų paviršių pakartotinį (antrą) dažymą emulsiniais dažais ir durų apdailos tariamų trūkumų pašalinimą galima reikalauti tik apie 8 proc., t. y. apie 3,46 Eur, o ne visos šios sumos, kaip sprendė teismas. Todėl darytina išvada, kad atsakovo patalpoje 3-8 atliktų darbų trūkumų, jeigu tokie bus konstatuoti, šalinimo išlaidos sudaro ne teismo nustatytus 131,88 Eur (be PVM), tačiau 60,77 Eur, kurie susideda iš 37,35 Eur darbo užmokesčio, 15,58 Eur už medžiagas, 0,17 Eur už mechanizmus, 4,78 Eur už statybvietę, 2,89 Eur pelno mokesčio. Atitinkamai su PVM tai būtų 73,53 Eur, o ne teismo nustatyti 159,57 Eur.

29.6. Atsakovas pažymi, kad, pridėjus prie šios sumos teismo nustatytas išlaidas dėl kitoje (3-6) patalpoje nustatytų atsakovo darbo defektų šalinimo (9,21 Eur), buvo pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo ne daugiau kaip 82,74 Eur, o ne teismo priteistus 168,78 Eur.

Atsiliepimas

29.7. Atsakovas nesutinka sprendimo dalimi, kiek ja atmestas atsakovo reikalavimas už atliktus darbus priteisti 150 Eur. Pažymima, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog atsakovas atliko I aukšto sienų paruošimo darbus ir namo II aukšto paruošimą apdailos darbams. Todėl, nesant ginčo dėl darbų atlikimo fakto, turėjo būti nustatytas atsiskaitymo už šiuos darbus faktas. Ieškovui teigiant, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, jam teko procesinė pareiga įrodyti prievolės įvykdymo faktą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis atsiskaitė už atsakovo atliktus darbus, o netgi tiesiogiai pripažino, kad iš dalies už juos nėra atsiskaitęs.

29.8. Atsakovas nurodo, kad nors, jo nuomone, iš viso nebuvo pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą ieškovui iš atsakovo, tačiau, kaip minėta, jeigu būtų visgi pritarta teismo išvadoms, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 168,78 Eur, nes tokiu atveju priteistina suma sudarytų tik 82,74 Eur. Todėl nuo visos ieškovo reikalautos iš atsakovo priteisti 2 968,38 Eur sumos tai sudarytų ne teismo nurodytus 6 proc., o tik beveik 3 proc. Todėl šiuo aspektu teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Šalies argumentai

29.9. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nurodė, jog atsakovas patyrė 2 115 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100 Eur už teisines konsultacijas, 1 500 Eur už priešieškinio ir rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą teisme. Teismas nurodė, kad, atmetus 94 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo A. L. priteistina 564 Eur (600 Eur x 94 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 70 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo A. L. priteistina 1 060,50 Eur (1 515 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Su šia teismo sprendimo dalimi atsakovas nesutinka dėl dviejų aspektų: pirma, jeigu būtų daroma išvada, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, tai ji sudarytų tik minėtus 82,74 Eur, o atmesta ieškinio dalis tada sudarytų ne teismo nurodytus 94 proc., o 97 proc.; antra, teismas nepagrįstai advokatui K. G. sumokėtus 1 500 Eur vertino vien tik kaip atsakovo patirtas su priešieškiniu susijusias išlaidas. Teismas atsakovo atstovui sumokėtus 1 500 Eur paskirstė išimtinai vien tik atsižvelgdamas į tai, kaip buvo išspręstas priešieškinio tenkinimo klausimas. Pažymima, kad šiuos pinigus – 1 500 Eur advokatui K. G. atsakovas sumokėjo už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, o ne už konkretų atstovavimą dėl priešieškinio.

Atsiliepimas

30. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

30.1. Ieškovai su atsakovo reikalavimu priteisti jam 50 Eur už elektros laidų pervedimą nesutinka, kadangi atsakovas neatliko jokių darbų, susijusių su elektros laidų pervedimu. Pasamdytas elektrikas atliko visus darbus, susijusius su elektros laidų išvedžiojimu, todėl teismas pagrįstai atmetė šį atsakovo reikalavimą kaip nepagrįstą. Taip pat nepagrįstas reikalavimas priteisti 100 Eur skolą už atliktus apdailos darbus antro aukšto patalpoje. Dėl šios patalpos visiškai jokio ginčo nebuvo ir už atliktus darbus ieškovas sumokėjo atsakovui.

30.2. Ieškovai pažymi, kad atsakovas neginčija ir pripažįsta, jog sudarė su ieškovu žodinę rangos sutartį dėl statybos apdailos darbų ir tai patvirtino teisme duodamas parodymus. Atsakovas pats sau prieštarauja, teigdamas, kad ieškovai yra netinkami ieškovai šioje byloje. Ieškovai butą valdo, naudoja nuo 2015 m., tik pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė sudarė vėliau, tokia tvarka ir terminais, kaip buvo sutarta su pardavėju.

Šalies argumentai

30.3. Ieškovai nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino ir laiku kreipėsi į teismą dėl turinės žalos atlyginimo priteisimo už nekokybiškai atliktus statybos vidaus apdailos darbus.

30.4. Ieškovai pažymi, kad atsakovui visos statybines medžiagos buvo pateiktos, tačiau atsakovas dėl žemos kvalifikacijos nesugebėjo šių darbų tinkamai ir kokybiškai atlikti. Atsakovas, neišlyginęs bei neištiesinęs sienų, angokraščių, atliko dažymo darbus, nurodydamas, kad viskas yra gerai.

30.5. Ieškovai nurodo, kad statinių ekspertizės biuro vadovas R. P., atlikęs statinio dalinę ekspertizę, pateikė išvadą, kurioje aiškiai nurodė esamus trūkumus, taip pat pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodė, kiek kainuos šių brokų sutvarkymas. Teismas pagrįstai vadovavosi šia pateikta išvada bei lokaline sąmata dėl trūkumų ištaisymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovų ir atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

33. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.

34. Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

35. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

36. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini) apdailos darbus, o ieškovai įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Taigi, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Nagrinėjamos bylos šalių susitarimas dėl vartojimo rangos buvo žodinis, tai sunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą ir išaiškinimą, tačiau, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo kaip profesionalaus rangovo pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

37. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

38. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Be to, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti.

39. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties instituto, kasacinis teismas tai pat ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).

40. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių, taikytina rangos teisiniams santykiams, yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje.

41. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

42. Taigi, šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, tačiau apie trūkumus turi būti pareikšta per garantinį terminą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste svarbūs yra du skirtingi terminai – garantinis terminas ir ieškinio senaties terminas.

43. Garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė.

44. CK 6.666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas (CK 6.666 straipsnio 3, 5 dalys.).

45. Byloje esančiais duomenis ir šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d. tarp šalių kilo konfliktas dėl atsakovo atliekamų darbų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2017 m. lapkričio 22 d. pretenzijų pareiškimo metu ieškovas siekė atkreipti atsakovo dėmesį į, ieškovo manymu, esančius atliekamų darbų trūkumus, užtikrinti, kad pastarieji, atsakovui toliau atliekant darbus, būtų pašalinti. Šalims sprendžiant minėtą klausimą tarp jų kilo konfliktas, dėl kurio vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos apylinkės teisme iškelta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad šalys po 2017 m. lapkričio 22 d. siekė tęsti rangos teisinius santykius, nėra. Taigi, tarp šalių susiklostę rangos teisiniai santykiai nutrūko 2017 m. lapkričio 22 d., t. y. atsakovui iki galo dar nepabaigus atlikti visų numatytų darbų ir šalims neatlikus darbų priėmimo–perdavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovai darbų rezultatą perėmė atsakovui nebaigus visų apdailos darbų, faktiškai pradėdami jį valdyti. Taigi garantinis terminas šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 22 d.

46. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalis, apibrėždama ieškinio senaties pradžios momentą, nedetalizuoja konkretaus dokumento, kuriuo užsakovas turi pareikšti rangovui apie trūkumus. Todėl, nustatant CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nurodytą ieškinio senaties pradžią, nėra svarbu, kokiame dokumente – vienašaliame ar dvišaliame – užsakovas pareikš rangovui apie trūkumus. Svarbu tik nustatyti, ar ir kada užsakovas pareiškė rangovui apie trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, yra pagrindas teigti, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalis iš viso nereikalauja, kad užsakovas pretenziją rangovui reikštų kokia nors konkrečia formalizuota forma (pvz., raštu). Svarbiausia nustatyti, ar ir kada užsakovas pareiškė rangovui apie trūkumus, t. y. ar užsakovas apie trūkumus rangovą informavo, ar rangovui iš užsakovo tapo žinomas faktas apie trūkumus. Pažymėtina, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta išimčių, draudžiančių pretenziją pareikšti ir žodžiu.

49. Bylos medžiagoje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jau 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovai aiškiai reiškė pretenzijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas A. L. pastabas atsakovui dėl atliktų darbų trūkumų – sienų nelygumo pareiškė 2017 m. lapkričio 22 d. Taigi, 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovai įžvelgė atsakovo atliktų rangos darbų trūkumus, juos išsakė atsakovui, dėl to tarp šalių ir kilo konfliktas, po kurio atsakovą ir ieškovą sieję sutartiniai santykiai nutrūko. Ir nors ieškovų ieškinyje nurodyti darbų trūkumai buvo detalizuoti ieškovų užsakymu atliktame 2017 m. gruodžio 6 d. mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) parengtame statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savaime neeliminuoja išvados, kad esminius darbų trūkumus ieškovai jau buvo pastebėję 2017 m. lapkričio mėnesį ir savo pretenzijas atsakovui aiškiai pareiškę 2017 m. lapkričio 22 d.

50. Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, tai, kad ieškovai į atsakovą per visą tą laiką su atskira pretenzija nesikreipė, ir tai, jog CK 6.667 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant ieškinio senaties pradžios momentą, nenurodoma, koks konkretus dokumentas turi būti pateikiamas rangovui dėl atliktų darbų trūkumų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovų žodžiu atsakovui išsakyti reikalavimai ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus vertintini kaip pretenzijos dėl jo atliktų rangos darbų rezultato trūkumų pateikimas atsakovui, todėl būtent nuo šio momento – 2017 m. lapkričio 22 d. ir turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.

51. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad, faktiškai pradėdami valdyti, ieškovai darbus priėmė 2017 m. lapkričio 22 d., pretenzija atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalį atsakovui buvo pareikšta 2017 m. spalio 22 d., o tai reiškia, jog su pretenzija į atsakovą ieškovai kreipėsi iš esmės per garantinį terminą. Kaip minėta, šiuo atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas prasideda būtent nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi atsakovui pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų buvo pareikšta 2017 m. lapkričio 22 d., o ieškinys atsakovui buvo pateiktas tik 2019 m. rugsėjo 18 d., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys šioje byloje buvo pateiktas, praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti, ar nėra priežasčių ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

54. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

55. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų spręsti dėl pakankamo pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai po įvykusio konflikto tikėjosi atsakovo bendradarbiavimo ar kreipėsi į jį dėl trūkumų šalinimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį bei kilusio ginčo esmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja jokios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą šioje byloje pareikšto ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties termino praleidimo, kaip savarankiško pagrindo atmesti ieškinį

56. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant ieškinio senatį, turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-363-469/2015).

57. Atsižvelgiant į tai, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, kai teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-363-469/2015). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2008).

58. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti, todėl teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-7-34/2011). Siekiant nustatyti ieškovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie teisių pažeidimą momentą pirmiausia būtina nustatyti įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, o ne konstatuoti realų tokių teisių (ne)pažeidimą (nes pastarasis konstatavimas yra jau bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas). Nagrinėjamu atveju toks momentas yra šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties netinkamas vykdymas, nes būtent su atsakovo atliktų darbų trūkumų nepašalinimu ieškovai sieja savo teisių pažeidimą. Kitas etapas, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino taikymo, – tirti, kada apie tokį savo teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti ieškovai (apie tai jau pasisakyta šioje nutartyje).

59. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas, taikant ieškinio senatį, todėl nėra aktualu analizuoti, tirti ir pasisakyti dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo klausimo, nes, net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovų tinkamumo

60. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovai nelaikytini tinkamais ieškovais reikšti reikalavimus dėl žalos, padarytos butui, kurio savininkais jie nurodomos žalos padarymo metu dar nebuvo. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. L. sudarė žodinę rangos sutartį su atsakovu E. S., atsakovas neginčijo ir pripažino, kad žodinę rangos sutartį dėl statybos apdailos darbų sudarė su ieškovu, tai atsakovas patvirtino pirmosios instancijos teisme, duodamas parodymus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai šį butą valdo, naudoja nuo 2015 m., jiems šis butas buvo perduotas naudotis ir jį eksploatuoti, o pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė su pardavėju sudarė 2018 m. gruodžio 27 d. susitarta tvarka ir terminais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovai pareikšdami ieškinį naudojasi teisės aktuose nustatyta savo, kaip užsakovų, teise prašyti rangovo atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi, rangos teisinių santykių požiūriu ieškovų reikalavimo teisė nėra susijusi su jų nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą.

61. Be to, CK 4.48 straipsnyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nors buvęs nekilnojamojo turto savininkas pretenzijų atsakovui dėl ginčo butui padarytos žalos nereiškė, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, jog buvęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo už rangos darbų metu butui padarytą žalą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pastarasis tokių pretenzijų atsakovui iki nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo ieškovei nereiškė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis šios reikalavimo teisės atsisakė.

62. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo.

Dėl skolos priteisimo

63. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (rangovas) pareiškė priešieškinį – reikalavimą ieškovams (užsakovams) dėl sumokėjimo už atliktus darbus. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo A. L. 500 Eur skolą už apdailos darbus, t. y. 50 už elektros laidų pervedimą, 100 Eur už apdailą antrame aukšte ir 350 Eur už sienų paruošimą ir dažymą.

64. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pagrįstas atsakovo reikalavimas priteisti atsakovui 500 Eur atlyginimą už atliktus rangos darbus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas atliko elektros laidų pervedimą, atsakovas nepateikė. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovo reikalavimas dėl 50 Eur skolos už elektros laidų pervedimą priteisimo iš ieškovo teisėtai atmestas kaip nepagrįstas. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantys duomenys, šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu už apdailą antrame aukšte, t. y. nėra sumokėjęs 100 Eur.

65. Visų pirma, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis ieškovui atskirų mokėjimo kvitų, patvirtinančių atsiskaitymą už atskirus darbus, neišduodavo, antra, šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas su atsakovu atsiskaitydavo dalimis. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas antrojo aukšto apdailos darbus buvo baigęs iki 2017 m. lapkričio 22 d., sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog labiau tikėtina, kad ieškovas už nurodytus darbus buvo atsiskaitęs, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 100 Eur skolos priteisimo už apdailos darbus antrame aukšte pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs už lubų apdailos darbus, durų išėmimą ir įstatymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovui iš ieškovų už sienų paruošimą ir dažymą priteistina 350 Eur.

67. Kaip jau minėta nutartyje, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-530/2007). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

68. CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus.

69. Ieškovas A. L. nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir patvirtino, kad su rangovu už sienų paruošimą ir dažymą neatsiskaitė ir galbūt atsakovui už darbus nesumokėjo 350 Eur, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka, kad ši suma būtų priteista iš ieškovų, argumentuodamas tuo, kad darbai atlikti nekokybiškai.

70. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jis pats sienų netinkavo, jam atrodė, kad sienos yra lygios, prieš pradėdamas atlikti darbus, jis keliose vietose tikrino, ar sienos nėra kreivos, ir nustatė, kad tose vietose sienos yra lygios. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 6 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 17-08E, defektų nustatymo lentelėje 4 punkte nurodyta, kad sienų glaistymas atliktas „su įdubimais, ne vertikaliai sumontuotas išorinis sienos aliuminis kampas, tuomet pagal kreivai sumontuotą aliuminį kampą nuglaistytos ir iškreivintos, įrengtos su įdubom sienos. Matuojant vertikaliai 2 m ilgio gulsčiuku, nustatyta, kad palei lubas sienos buvo „užriestos“ glaistu, nuokrypis siekia iki 3 mm. Būtina demontuoti sienos išorinį aliuminio kampą, jį sumontuoti naujai ir perglaistyti ties kampu esančias dvi sienas, nuskusti palei lubas pastorintas glaistu vietas ir perglaistyti“. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas turėjo priimti tinkamos kokybės darbus iš sienų tinkuotojo, todėl atsakovas nėra atsakingas už tai, jei sienos buvo nutinkuotos netinkamai. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu dalinės ekspertizės aktu, į bylą neteikė jokio atitinkamą kvalifikaciją turinčio nepriklausomo trečiojo asmens atlikto defektų nustatymo akto. Vertinant darbų trūkumus ginčo objekte, atsakovas, laikydamasi rungimosi principo, galėjo pasinaudoti CPK 212 straipsnio jam suteikta teise ir prašyti pirmosios instancijos teismo skirti nagrinėjamoje byloje ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismui toks prašymas nepareikštas (CPK 12, 178 straipsniai).

71. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad užsakovai nėra statybų specialistai, šalių sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai kvalifikuota kaip vartojimo rangos sutartis. Pasisakydama dėl CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymo, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, su ieškovais sudaręs žodinę statybos rangos sutartį, yra asmuo, kuris verčiasi individualia statybos veikla. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės, taigi, žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Todėl būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo kokybei, dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas, nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neribojamos nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu.

72. Atsakovas teigia, kad vykdė užsakovų pageidavimus – glaistė ir tinkavo sienas ant tokio pagrindo, kokį rado, pradėjęs darbus užsakovo objekte. Kolegijos vertinimu, atsakovas, būdamas savo srities specialistas, turėjo suprasti ir pastebėti, kad sienos glaistymui ir dažymui nėra tinkamai paruoštos, o matydamas, kad atliekant darbus ant netinkamai paruošto pagrindo (ant galbūt nekokybiškai nutinkuotų sienų, kreivai sumontuoto aliuminio kampo) kyla grėsmė jo darbo rezultatui, t. y. identifikavęs netinkamą užsakovo užduotį, rangovas turėjo galimybę ir privalėjo veikti CK 6.659 straipsnyje nustatyta tvarka, kartu taip apsaugodamas savo interesus, tačiau to nepadarė.

73. Minėto CK 6.659 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsiantis darbą nelaukdamas, kol sutartyje nustatytu terminu arba protingu terminu bus gautas užsakovo atsakymas, arba jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Atsakovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko apdailos darbus, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad darbų atlikimo būdas ar kitos aplinkybės gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, kokybei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nerūpestingi atsakovo veiksmai lėmė tai, jog nebuvo pasiektas norimas darbų rezultatas.

74. Byloje nėra ginčo dėl to, jog rašytinė statybos rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau pažymėtina tai, kad rašytinės sandorio formos reikalavimo nesilaikymas iš esmės lemia įrodinėjimo priemonių ribojimą (CK 1.93 straipsnis). Šalys, sudarydamos žodinę sutartį, prisiima riziką dėl apsunkinto atskirų jos sąlygų įrodinėjimo, kilus šalių ginčui. Nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip rangovui, kuris yra verslininkas, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai ir, nesant rašytinės sutarties dėl numatytų atlikti darbų apimties, atsiskaitymo būdo ir formos, jis privalo prisiimti iš to kylančias visas neigiamas pasekmes.

75. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, į tai, jog tarp šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, į tai, kad iš esmės dėl atsakovo kaltės buvo netinkamai ir nekokybiškai atliktas sienų glaistymas ir dažymas ir dėl to ieškovai patiria nepatogumų, taip pat įvertinęs abiejų šalių elgesį rangos sutarties vykdymo metu ir po darbų atlikimo, atsižvelgęs į nustatytų atsakovo atliktų darbų defektus ir jų šalinimo būtinumą, šalių sutartų darbų vertę, į tai, kad, pritaikius ieškinio senatį, atsakovai neturi galimybės reikalauti atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas nepriteisti atsakovui iš ieškovų 350 Eur už nekokybiškai atliktus darbus ir atsakovo priešieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

76. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

77. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir apeliaciniu skundu prašo teismo iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

78. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nusprendusi priimti naują sprendimą, perskirsto ir pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. L. patyrė 871 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 71 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

80. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. atmetus ieškovo reikalavimą priteisti likusią nepriteistą dalį (2 799,60 Eur = 2 968,38 Eur – 168,78 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir nepriteisus iš ieškovo 350 Eur skolos už atsakovo atliktus darbus, ieškovo skundas tenkintinas 11 procentų, todėl ieškovui A. L. iš atsakovo priteistina 62,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (571 Eur x 11 proc.), patirtų už apeliacinio skundo parengimą ir žyminio mokesčio sumokėjimą.

81. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 615 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

82. Atmetus 89 procentus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovo A. L. priteistina 267 Eur (300 Eur x 89 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

83. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. atmetus ieškinį dėl senaties termino taikymo (nepriteisus 168,78 Eur) ir nepriteisus atsakovui likusios nepriteistos skolos dalies (150 Eur = 500 Eur – 350 Eur), atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas 53 procentais, todėl atsakovui E. S. iš ieškovo priteistina 166,95 Eur (315 Eur x 53 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą ir žyminio mokesčio sumokėjimą.

84. Atmetus 47 procentus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui A. L. iš atsakovo priteistina 141 Eur (300 Eur x 47 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

85. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovo A. L. priteistina 230,14 Eur ((267 Eur + 166,95 Eur) – (62,81 Eur + 141 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

86. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nors ieškinį atsakovui buvo pareiškę du ieškovai – A. L. ir I. R. (ieškovai rangos darbų atlikimo metu ginčo patalpose gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. rangos darbai atlikti jų bendru sutarimu ir valia), tačiau visus klausimus dėl rangos darbų su atsakovu derino ieškovas A. L., būtent jis atlikto atsiskaitymus su atsakovu. Be to, ieškovai pateiktu ieškiniu žalos atlyginimą iš atsakovo prašė priteisti ieškovo A. L. naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo A. L..

89. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L. atsakovui E. S. 230,14 Eur (du šimtus trisdešimt eurų keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė