- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4304-1098/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00210-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Giedrė Dainorė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas J. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) patvirtinti B. S. 2020 m. liepos 24 d. asmeninį testamentą, kuriuo visas jai priklausantis turtas paliktas pareiškėjui, 2) pratęsti (atnaujinti) jam įstatymo nustatytą terminą palikimui po palikėjos B. S., mirusios 2022 m. spalio 10 d., mirties priimti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad B. S., mirusi 2022 m. spalio 10 d., visą jai priklausantį turtą asmeniniu testamentu paliko jam. Palikėja buvo pareiškėjo giminaitė, jo tėvo J. J. pusseserė. Paaiškina, kad B. S. buvo netekėjusi, vaikų bei artimųjų giminaičių (brolių, seserų) neturėjo, gyveno viena. Pasak pareiškėjo, su palikėja dažnai bendravo, ja rūpinosi, padėjo buityje. B. S., anot pareiškėjo, būdama dar gyva yra minėjusi, kad visas jos turtas atiteks jam, kadangi iš jo vienintelio sulaukdavo nuolatinės pagalbos. Palikėjos valia buvo žinoma ir jos pažįstamiems. 2022 m. spalio 10 d. su juo susisiekė policijos pareigūnai, kurie informavo, jog B. S. rasta mirusi savo namuose. Pareiškėjas tvirtina, kad velionės 2020 m. liepos 24 d. asmeninis testamentas buvo rastas tik praėjus kuriam laikui po laidotuvių, tvarkantis pastarosios namuose. Pareiškėjo nuomone, palikėjos surašytas testamentas atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, taip pat jo turinys yra aiškus, kuriame nėra jokių dviprasmybių. B. S. palikimas po jos mirties nėra priimtas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog ji neturi informacijos apie 2022 m. spalio 10 d. mirusios B. S. paveldėtiną turtą ir įpėdinius, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Atsižvelgiant į tai, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybą per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir veikia aplinkos ministrui pavestose žemės tvarkymo, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse (žr. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-393 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatus). Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami jokie žemės tvarkymo, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, nėra skundžiami jokie Rokiškio skyriaus veiksmai ar neveikimas ir nėra ginčijami jokie Rokiškio skyriaus priimti teisės aktai, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepateikė duomenų apie palikėjos palikimą ir sveikatos būklę, giminystės santykius su palikėja patvirtinančių visų dokumentų. Be to, minėtame testamente nėra nurodyta konkreti jo sudarymo vieta, todėl vienareikšmiškai spręsti apie pareiškėjo prašymo pagrįstumą negalima.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžių metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
7. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad palikėja yra jo tėvo pusseserė, savo šeimos neturėjo, gyveno viena. Be jo tėvo, B. S. turėjo dar dvi pusseseres, kurios yra taip pat mirusios. Paskutinius penkiolika metų su palikėja bendravo pakankamai artimai, padėdavo buityje. Asmeninį testamentą po velionės mirties rado jo sūnus, jos bute ant stalo, tarp kitų dokumentų. Tvirtina, kad jis organizavo ir rūpinosi B. S. laidotuvėmis. Atsakant į teismo klausimus, teigia, kad ginčo dėl velionės palikimo su kitais galimais paveldėtojais nėra. Palikėja yra ne vieną kartą minėjusi apie savo ketinimą visą jai priklausantį turtą palikti jam, nes kitų asmenų, kurie ja rūpintųsi nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad pažinojo B. S. apie 60 metų, kartu mokėsi, studijavo. Jos žiniomis, visi artimi giminaičiai mirę, likęs tik pareiškėjas, su kuriuo palikėja bendro ir iš kurio sulaukdavo pagalbos. Paliudijo, jog B. S. planavo surašyti testamentą ir viską ką turėjo palikti pareiškėjui. Paaiškino, kad būtent ji surado palikėją mirusią ir iškvietė policiją. Velionę pareiškėjas palaidojo jos tėvų kapavietėje, dabar prižiūri ir jos kapą.
9. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad pažinojo palikėją ir jos giminaičius, tame tarpe ir pareiškėją. Palikėja buvo savotiško charakterio, uždara, tačiau labai aktyvi, užsiėmusi, paskutiniu metu jos bendravo mažai. Patvirtino, kad prieš kelerius metus palikėja yra minėjusi apie norą surašyti testamentą ir turtą palikti J. J..
10. Teismo posėdžio metu J. J. parodė, kad yra pareiškėjo sūnus, B. S. buvo jo senelio pusseserė. Paaiškino, kad jis rado palikėjos asmeninį testamentą velionės bute, ant stalo. Testamentas buvo įdėtas į jos eilėraščių knygutę. Atsakant į teismo klausimus, parodė, kad 2022 m. spalio 10 d. jam paskambino pareiškėjas, pranešė, jog Bronislava buvo rasta bute mirusi, o prie jos namų laukia policijos pareigūnai. Kadangi jis gyvena Vilniuje, visai netoli palikėjos namų, į įvykio vietą nuvyko būtent jis. Atvykus, jį pasitiko policijos pareigūnai, medikų jau nebebuvo, jam buvo perduoti buto raktai ir medikų išrašas. J. J. paaiškino, jog iškart nuvyko į polikliniką dėl mirties liudijimo, o J. J. (pareiškėjas) susisiekė su netoliese esančiais laidojimo namais, sutvarkęs reikalus poliklinikoje, grįžo į velionės butą, įleido laidojimo namų darbuotojus, visas išlaidas apmokėjo pareiškėjas. J. J. tvirtinimu, tėvo ir palikėjos santykiai buvo geri, palaikė artimą ryšį, bendravo, palikėjai prašant visada pagelbėdavo.
11. Teismo posėdžio metu D. M. V. parodė, kad buvo B. S. draugė ir kaimynė, palikėją pažįsta nuo 1973 metų. Atsakant į teismo klausimus, paaiškino, kadangi tiek ji pati, tiek palikėja gyveno vienos, neturėjo šeimų, karantino metu Bronislava yra užsiminusi jog reikėtų surašyti testamentą. Liudytos teigimu, ji tvirtai nurodė, kad visą turtą nori palikti J. J..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Dėl asmeninio testamento tvirtinimo.
12. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.
13. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: 1) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; 2) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; 3) testatoriaus valios išraiška; 4) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. spalio 10 d. mirė palikėja B. S.. Gyvenamąją vietą palikėja nuo 1974 m. liepos 9 d. buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilnius. Gyventojų registro duomenys ir pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad palikėja B. S. mirė netekėjusi, vaikų neturėjo. Bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad B. S. yra pareiškėjo tėvo J. J. pusseserė. Pareiškėjas teismui pateikė tvirtinti mirusiosios B. S. 2020 m. liepos 24 d. surašytą asmeninį testamentą, kuriame nurodyta, kad visą jai priklausantį turtą palieka savo pusbrolio sūnui J. J., surašymo vieta Vilnius, data 2020 m. liepos 24 d.
15. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė palikėjos B. S. 2020 m. liepos 24 d. asmeninio testamento originalą ir ranka surašytus dokumentus, kuriais grindė šio testamento autentiškumą. Teismas, įvertinęs tai, kad pateiktų dokumentų (asmeninio testamento, užrašų, elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį) rašysena iš esmės sutampa, daro išvada, kad prašomas patvirtinti 2020 m. liepos 24 d. asmeninis testamentas buvo surašytas B. S. ranka. Palyginus teismui pateiktame tvirtinti dokumente padarytus įrašus ir aukščiau minėtuose dokumentuose padarytus įrašus, teismas sprendžia, jog įrašai skirtinguose dokumentuose padaryti panašiu raštu, panašiomis raidėmis.
16. Nagrinėjamu atveju teismui vertinant į bylą pateiktą asmeninį B. S. 2020 m. liepos 24 d. surašytą testamentą nustatyta, kad asmeniniame testamente yra aiškiai išreikšta palikėjos valia, nurodyta testamento sudarymo data ir vieta, taip pat testatorės vardas, pavardė, asmens kodas. Testamentas yra pasirašytas testatorės B. S. Asmeninio testamento turinys yra tikslus ir konkretus, jame tiksliai įvardintas paveldėtojas – pareiškėjas. Suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Teismas sprendžia, kad iš pateikto B. S. vardu 2020 m. liepos 24 d. surašyto testamento matyti, kad jis atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus. Teismui išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nekyla abejonių dėl surašyto asmeninio testamento autentiškumo ir atitikimo testatorės valiai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkintinas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).
17. Teismas pažymi, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
18. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
19. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
21. Pareiškėjas neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), šį terminą prašo atnaujinti. Kaip jau nustatyta, B. S. 2020 m. liepos 24 d. buvo sudariusi asmeninį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui (CPK 178 straipsnis). Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2023 m. sausio 10 d. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kuris išaiškino, kad palikėjos asmeninis testamentas visų pirma turi būti patvirtintas teisme, o teisės palikimą priimti pagal įstatymą neturi. Pareiškėjas dėl asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 5 d. Pareiškimas, ištaisius trūkumus, teisėjos rezoliucija priimtas 2023 m. sausio 17 d. Suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
22. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių (teisminio proceso) neturėjo galimybės priimti atsiradusio palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai.
23. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad pagal bylos duomenis kitų įstatyminių įpėdinių palikėja B. S. neturi, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, sprendžia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas, praleistas terminas priimti palikimą atnaujintinas, nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos B. S. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Patvirtinti B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2022 m. spalio 10 d., asmeninį testamentą, surašytą 2020 m. liepos 24 d.
Atnaujinti J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2022 m. spalio 10 d., mirties priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę B. S. nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutarčiai įsiteisėjus, testamento originalą grąžinti pareiškėjui, byloje paliekant šio dokumento kopiją.
Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.