- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1525-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17073-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti vienašališką atsakovės AB SEB banko 2017 m. gegužės 16 d. kredito sutarties Nr. 14A1718212759-A8 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą toliau vykdyti kredito sutartį.
2. Ieškovė neatvyko į 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės R. J. ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovės atsakovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21878-592/2022 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00940, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš R. J. pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-2707, sustabdymą.
4. Teismas nurodė, jog ieškovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2022 m. spalio 20 d., teismas išaiškino teisę turėti advokatą, ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu. Teismas, įvertinęs, jog parengiamasis teismo posėdis vyko prieš pusantro mėnesio, padarė išvadą, kad pakankamas laikotarpis apsispręsti dėl tolimesnio bylinėjimosi ir atstovavimo, tačiau iš ieškovės teismas negavo jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo. Sprendė, kad tokiu atveju yra pakankamas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą, tuo pačiu užkertant kelią bylos vilkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 7 straipsnis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė nebuvo gavusi pranešimo apie posėdį, duomenų, jog vyks posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas iš esmės ar kitos informacijos. Iš EPP tarnybos apie bylą ir joje paskutinius įvykius SMS žinute buvo pranešta 2022 m. spalio mėnesį, į tai buvo laiku sureaguota, susisiekta su teismu, pateikti reikalingi dokumentai, pašalinti nustatyti trūkumai. Jeigu ieškovė būtų žinojusi apie privalomą dalyvavimą, būtų dalyvavusi visuose posėdžiuose.
5.2. Teismas pritaikė procesinių dokumentų įteikimo fikciją neišnaudojęs visų galimybių, kad ieškovei apie procesą būtų pranešta ir ji galėtų pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis. Teismui buvo pateikta informacija, kad ieškovės Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo asmeninė paskyra yra neaktyvi, teiktas prašymas informuoti el. paštu. Pasak apeliantės, teismas buvo informuotas, jog prie sistemos ieškovė negalėjo prisijungti, patikslintas ieškinys su paklausimais teismui išsiųstas elektroniniu paštu, bet atsakymas nebuvo gautas (tik automatiniai pranešimai, kad raštai gauti); bendrauta su sekretore, nurodant problemą. Nors byloje buvo duomenų, kad ieškovė pasiekiama kitomis priemonėmis (elektroniniu paštu, telefonu), ir net buvo pateikti prašymai, teismas jų neišnaudojo, piktybiškai ignoravo. 2023 m. vasario 15 d. po pietų ieškovei paskambino antstolė dėl atnaujinto išieškojimo proceso iš įkeisto turto. Ieškovė nedelsdama el. paštu pateikė prašymą dėl galimybės susipažinti su byla. 2023 m. vasario 23 d. po 16 val. gavo bylos kopiją.
5.3. Teismas pažeidė procesinio informavimo principą, nesilaikė CPK 122 straipsnio, ignoravo proceso šalies prašymus. Pareiškėjai iš esmės nebuvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl byloje atsiradusių dokumentų pagrįstumo, ar sudarančių pagrindą spręsti dėl kitokio civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato. Pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Teismo nutartis, priimta ieškovei nežinant apie teismo proceso eigą, paskirtus posėdžius, reiškia jos teisės į teisingą teismą pažeidimą, netinkamą civilinį procesą, padarytą aiškią proceso teisės normos taikymo klaidą.
5.4. Sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei teisminį procesą. Šiuo atveju ieškovė teikė prašymus, patikslintą ieškinį, nedelsdama reagavo į sekretorės skambutį pridėti žyminį mokestį, teikė prašymus paklausimus dėl bylos proceso, nurodė, kad per sistemą negali prisijungti, ir kad geriau, jog visą informaciją gautų el. paštu. Konstatuoti, kad neatvykdama į vieną iš posėdžių, apeliantė siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, nebėra suinteresuota byla, negalima. Byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, buvo gautas atsiliepimas į ieškinį, byloje įvykęs parengiamasis teismo posėdis, pereita į teismo posėdį, todėl šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad ieškovė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų. Teismui nebuvo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Nutartis naikintina ir byla turi būti grąžintina pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliantės (ieškovės) R. J. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Yra pagrindas konstatuoti tinkamą procesinių dokumentų įteikimą apeliantei. Ieškinio pateikimas per EPP sistemą patvirtina, kad apeliantė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi Taisyklių nustatyta tvarka) apeliantė patvirtino, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų (kartu laikoma, kad sutiko gauti procesinius dokumentu EPP paskyroje).
6.2. Nėra duomenų, kad apeliantė LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi ar kad šioje byloje apeliantė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir teismas tokį prašymą būtų tenkinęs, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai apeliantei visus procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį.
6.3. Apeliantė pateikė ieškinį naudodamasi EPP sistema, todėl teismas pagrįstai siuntė procesinius dokumentus pareiškėjai taip pat per EPP sistemą ir laikė juos įteiktais tinkamai. Apeliantės pasirašytų prašymų teismui teikti jai dokumentus kitu būdu (ne per EPP sistemą) byloje nėra - pateikti tik jos prašymai priimti siunčiamus papildomus dokumentus elektroniniu paštu. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių apeliantės teiginius apie neva esamas ilgalaikes EPP sistemos klaidas, jų identifikacinius numerius, datas ir laikus.
Šalies argumentai
6.4. Apeliantei buvo žinoma apie parengiamąjį posėdį, vykusį 2022 m. spalio 20 d. nuotoliniu būdu. Likus kelioms valandoms iki šio parengiamojo posėdžio pradžios apeliantė pateikė patikslintą ieškinį ir prašė jo priėmimo klausimą išspręsti jai nedalyvaujant parengiamajam posėdyje bei į parengiamąjį posėdį neatvyko, nenurodydama nedalyvavimo priežasčių. Byloje nėra duomenų apie apeliantės minimus teiktus paklausimus dėl patikslinto ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo, paskirto kito teismo posėdžio datos ir laiko, ir/ar tolesnės proceso eigos. Bylos duomenimis apeliantė turi teisinį išsilavinimą, be to nurodo dalyvaujanti kituose teisminiuose procesuose, todėl atsakovė daro išvadą, kad ji žino ar turėtų ir galėtų žinoti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisminio proceso eigą, procesinius terminus, šalių teises ir pareigas, ir kt. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pateikusi patikslintą ieškinį, apeliantė toliau aktyviai domėtųsi proceso eiga, nors jos teigimu, ji ilgą laiką negalėjo naudotis EPP sistema. Teise susipažinti su bylos medžiaga apeliantė pasinaudojo tik praėjus keturiems mėnesiams po patikslinto ieškinio pateikimo dienos.
6.5. Atsakovas antrojo teismo posėdžio metu prašė teismo priimti sprendimą už akių, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Priimdamas skundžiamą nutartį ir palikdamas ieškinį nenagrinėtą teismas išsaugojo apeliantei galimybę įstatymų nustatyta tvarka toliau ginti savo teises ir interesus, kreipiantis į teismą pakartotinai, pateikiant ieškinį tuo pačiu pagrindu ir tapačiais reikalavimais atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
6.6. Skundžiama nutartis priimta teisėtai, pagrįstai ir paliktina galioti, o apeliantės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
8. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2022 m. spalio 19 d. elektroninį laišką adresu pagalba@teismai.lt dėl sistemos neveikimo, 2023 m. sausio 5 d. elektroninį laišką adresu vilniaus.apylinkes@teismas.lt apie gautą žinutę iš teismo, 2023 m. sausio 5 d. elektroninį laišką iš pagalba@teismai.lt, kuriame ieškovė informuojama, kad jos laiškas gautas nacionalinėje teismų administracijoje ir kt.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
10. Atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantė naujai teikiamais įrodymais grindžia atskirojo skundo argumentus, į tai, kad papildomi įrodymai su atskiruoju skundu išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės teikimus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei neatvykus į teismo posėdį ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. ieškinį pateikė teismui per EPP sistemą, tačiau jo priedus atsiuntė elektroniniu paštu, nurodydama, jog jų nepavyksta įkelti per EPP sistemą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00940, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš R. J. pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-2707, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. 2022 m. rugsėjo 13 d. byloje paskirtas nuotolinis parengiamasis teismo posėdis – 2022 m. spalio 20 d., 13.30 val.; tą pačią dieną (2022 m. rugsėjo 13 d.) per EPP ieškovei išsiųstas teismo šaukimas. Ieškovė 2022 m. spalio 2 d. apylinkės teismui išsiuntė elektroninį laišką, prašydama priimti siunčiamą prašymą, kadangi nepavyksta prisijungti prie EPP sistemos. 2022 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį su prašymu jį priimti (nurodyta, jog kelias savaites nepavyksta prisijungti prie EPP sistemos, rodo klaidą, todėl prašoma priimti elektroniniu paštu siunčiamą prašymą), parengiamajame posėdyje patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėti ieškovei nedalyvaujant; pateikė teismui siųstas užklausas el. paštu pagalba@teismai.lt su prašymu padėti išspręsti prisijungimo ir dokumentų gavimo problemas EPP sistemoje. 2022 m. spalio 20 d. parengiamajame posėdyje atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, skyrė nagrinėti bylą į teismo posėdį, pripažino ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir išaiškino, jog neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, skyrė nuotolinį teismo posėdį 2022 m. gruodžio 7 d., 13.30 val. Teismo šaukimas ieškovei išsiųstas per EPP (išsiuntimo data – 2022 m. spalio 21 d.). Ieškovei neatvykus į paskirtą teismo posėdį, teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. Pasak apeliantės, apie teismo posėdį ji nežinojo, nes nebuvo tinkamai informuota.
13. Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje, o pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
14. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
15. CPK 175 ¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal šio straipsnio 9 dalį - Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
17. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad ieškovė yra EPP paslaugų vartotoja, nėra. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko užfiksuota, kad teismo šaukimas į 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdį ieškovei išsiųstas 2022 m. spalio 21 d. Informacijos, tiesiogiai patvirtinančios, kad dėl EPP sistemos trikdžių ieškovė negalėjo susipažinti su teismo šaukimo turiniu nėra.
18. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.
19. Pažymėtina, kad iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog apie 2022 m. spalio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovei buvo žinoma, tačiau byloje nėra duomenų, jog nedalyvavusi minėtame parengiamajame posėdyje ieškovė per protingą terminą, kaip nurodo, negavusi pranešimo apie tolesnę bylos eigą, ir žinodama apie anksčiau buvusius EPP sistemos sutrikimus, kreipėsi į teismą, siekdama gauti tokią informaciją, teikė atitinkamus prašymus ar pan. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės (apeliantės) atžvilgiu neatitiktų ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ieškinį palikus nenagrinėtą gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išsprendimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, o tai nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad šalis nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista šalių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014). Taigi, ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nustatomas šalių pasyvus elgesys procese ir iš viso prarastas interesas bylinėtis arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai tęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-363-464/2023).
21. Nors, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatytas pačios ieškovės nepakankamas domėjimasis bylos eiga (po parengiamojo teismo posėdžio), atkreiptinas dėmesys, kad teismui ieškovė buvo atskleidusi, jog susiduria su prisijungimo prie EPP sistemą problemomis, dėl ko ne kartą procesinius dokumentus teikė elektroniniu paštu, siekė pašalinti kliūtis naudotis EPP sistema. Iš byloje esančių duomenų visumos nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, nepagrįstai siekia tęsti (vilkinti) procesą ar yra praradusi interesą bylinėtis. Pažymėtina, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Tokiu atveju bylos dalyviai pakartotinai turėtų atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, pateiktas atsiliepimas į ieškinį, pereita į teismo posėdį ir kt.
22. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėto nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.