Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1052-390/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
e2S-1052-390/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17941-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
M. V.
Trečiasis asmuo
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1052-390/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17941-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mojo lounge“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1292-435/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mojo lounge“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Mojo lounge“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Projektų investicijos“, pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. V. 24 682,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas M. V. pateikė byloje prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti 1 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir skirti ieškovui baudą, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra. Nurodo, kad egzistuoja abi būtinos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą įpareigoti administratorę sumokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui. Visų pirma, administratorė, siekdama sukelti atsakovui finansinius nepatogumus, veikdama nesąžiningai, pareiškė nepagrįstą ieškinį, žinodama arba turėdama žinoti, kad ieškinio argumentai yra paneigti Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Antra, išnagrinėjus šią civilinę bylą atsakovui nebus atlygintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjant šią bylą atsakovas bet kuriuo atveju patirs finansines išlaidas, kurių jis negalės ateityje padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 4 d. d. nutartimi atsakovo M. V. prašymas ir įĮpareigota ieškovė BUAB „Mojo lounge“, atstovaujamą nemokumo administratorės UAB „Projektų investicijos“ per 10 (dešimt) kalendorinių dienų sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taip pat išaiškino ieškovei, kad nesumokėjus užstato per teismo nustatytą terminą, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

4. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje konstatuota, jog „<…> 2017 metų balanse matomas trumpalaikis turtas buvo tik bendrovės atlikti išankstiniai mokėjimai, už kuriuos tuo metu nebuvo gautos sąskaitos.“ Tokias aplinkybes patvirtino 2019 m. lapkričio 14 d. posėdyje apklausta liudytoja J. Č.. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė teismui ieškinį, prie kurio pridėjo tik 2018 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, bei 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria atstatydinta MB „Mokuma“ iš ieškovės nemokumo administratorės pareigų, nemokumo administratore paskirta UAB „Projektų investicijos“; taip pat pridėtas ieškovės Juridinių asmenų registro išrašas ir ieškovės finansinės ataskaitos už 2015-2017 m. ir 2017 m. gruodžio 15 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktas. Jokių papildomų įrodymų, kas būtent sudaro ieškovės trumpalaikį turtą (2017 m. balansas) ieškovė teismui neteikė ir ieškinyje nenurodė.

5. Teismas sprendė, jog ieškovės veiksmuose galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimybę, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti atsakovui galimai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Išvadą apie tai, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovė gali neatlyginti jam priteistų bylinėjimosi išlaidų teismas daro taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kauno apygardos teismas jau yra priteisęs atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, o ieškovė iki šiol jų nėra atlyginusi.

6. Iš civilinės bylos Nr. eB2-1861-658/2019 medžiagos (2019 m. gruodžio 23 d. nutarties) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas iš viso pagrįstomis suinteresuotų asmenų prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis laikė 2 669,90 Eur, kurie suinteresuotiems asmenims priteisti iš BUAB „Mojo lounge“ administravimui skirtų išlaidų ir kreditorės MB „Ubi Leones“ lygiomis dalimis po 1 334,95 Eur. Šiuo atveju atsakovas prašo įpareigoti ieškovės bankroto administratorę sumokėti 1 000,00 Eur užstatą. Teismas daro išvadą, jog minėtoje byloje aptartas ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtas išlaidų paskaičiavimas gali būti vertinamas ir šioje byloje, kadangi šioje byloje siekiama nagrinėti ginčą iš esmės dėl to paties, kas buvo vienas iš nagrinėjamų kausimų Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje – trumpalaikio turto neperdavimas. Galimų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžius ir nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos gali būti tikėtinai priteisiamos iš ieškovės tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Mojo lounge“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Projektų investicijos“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumokėjimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais. Šiuo metu bendrovės bankroto procesą administruojanti UAB „Projektų investicijos“ nedalyvavo teismo procese kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes administratorė yra pasikeitusi.

1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga - asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus (2010-04-26 LAT nutartis c. b. Nr. 3K-7-173/2010). Remiantis minėta teismų praktika, darytina išvada, kad bendrovės nemokumo administratorius turi teisę ir pagrindą kvestionuoti aplinkybes, susijusias su bendrovės turto dingimo klausimais. Pažymi, jog ieškinį pareiškusiam administratoriui nedalyvavus ankstesniuose procesuose, nėra visiškai jokio pagrindo manyti, kad nemokumo administratorius, reikšdamas ieškinį yra nesąžiningas. Taigi nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas.

1.3. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje yra nustatyta (21 pastraipa) dar ir tai, jog 2017 metų balansas patvirtina, jog įmonė tais metais visiškai nebevykdė veiklos. Pažymėtina, kad atsakovas kitoje nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo rūmuose (c. b. Nr. e2-27413-717/2020) teigia, kad nuo 2015 m. pabaigos įmonė buvo priėmusi strateginį sprendimą veiklos nebevystyti. Jei tikėti atsakovu, kad 2016-2017 m. įmonė veiklos nevykdė, akivaizdu, jog ji neturėjo pagrindo ir įsigyti prekes, paslaugas už 24 682,00 Eur (pagal „tiekėjų nepateiktas sąskaitas“). Šiuo atveju, darytina išvada, kad bendrovė sumokėjo tretiesiems asmenims 24 682,00 Eur be jokio pagrindo (tuo labiau, kad iš paties atsakovo tvirtinimų galima suprasti, kad pagal mokėjimus nebuvo išrašytos sąskaitos). Jei įvyko būtent taip, tokiu atveju, bendrovė turi teisę šias sumas susigrąžinti iš jas nepagrįstai gavusių trečiųjų asmenų, tačiau administratorei nėra perduotos sutartys su tokiais asmenimis ar kiti duomenys, kurie patvirtintų mokėjimų pagrindus, kitaip sakant nėra jokių duomenų, patvirtinančių reikalavimo teises į 24 682,00 Eur.

1.4. Pažymi, jog iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties (c. b. Nr. eB2-1861-658/2019) turinio galima daryti išvadą ne apie ieškovės, o apie atsakovo nesąžiningumą. Minėtoje nutartyje nustatyta virtinė keistų aplinkybių ir sutapimų.

1.5. Teismas neturi pagrindo iš anksto (nepriimant galutinio sprendimo) vertinti į bylą pateiktų įrodymų pakankamumo. Pažymėtina, kad daugiau įrodymų, šiuo momentu, nėra galimybės pateikti todėl, kad buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratoriui nebuvo perduoti bendrovės valdymo organų.

1.6. Bankrutuojančio juridinio asmens statusas, o ir nemokumo administratoriaus statusas yra specifinis. Tokios praktikos formavimas, kai bankroto administratoriui (be kitų rizikų, kurias jis prisiima bankroto procese) yra nustatoma dar ir pareiga sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, neatitinka nei bankroto proceso tikslų nei kreditorių interesų. Tokiais atvejais, nemokumo administratoriui yra užkraunama neproporcinga našta. Ieškovės įsitikinimu, tokia praktika yra ydinga ir neturėtų būti formuojama.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

2.1. Administratorius, kuris veikia bendrovės vardu, neturi teisės iš naujo kvestionuoti faktinių aplinkybių, susijusių su bendrovės turto dingimo klausimais, kadangi šie klausimai buvo išaiškinti Kauno apygardos teismo nagrinėtoje c. b. Nr. eB2-1292-435/2019, kurioje dalyvavo tos pačios bylos šalys – bendrovė ir atsakovas, ir kurioje šalių ginčas šiuo klausimu jau yra galutinai išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi. Ieškovės atstovo pasikeitimas bankroto byloje savaime neanuliuoja Kauno apygardos teismo nutarties prejudicinės galios, kadangi vienos iš šalių atstovų pasikeitimas nėra ir negali būti prilyginamas šalies pasikeitimu.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertindamas atsakovo pateiktam procesiniam prašymui nagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovės veiksmuose galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

2.3. Administratorius, kaip savo srities profesionalas, prieš pareikšdamas ieškinį, dėl nuostolių atlyginimo, žinojo, arba turėjo žinoti, kad kilęs ginčas jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. eB2-1292-435/2019, ir dėl to yra nepagrįstas. Pareiškęs nepagrįstą ieškinį ir tokiu būdu galimai piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis administratorius turi prisiimti visas su tuo susijusias rizikas ir teisines pasekmes. Tai, kad galimai procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujanti ieškovė yra bankrutavusi ir neturi piniginių lėšų, atsakovo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas atleisti bendrovę nuo pareigos sumokėti 1 000 Eur užstatą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria ieškovė – bankrutavusi įmonė, įpareigota sumokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad egzistuoja CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyto instituto taikymui būtinosios sąlygos, t. y. ieškovė, pateikusi ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ir ieškovė neturi lėšų atsakovo galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, jog teismo vertinimu ieškinio patenkinimas yra mažai tikėtinas, kad kai ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo, gali neatlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidų, o tai gali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

13. Konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, kuri realizuojama pareiškus reikalavimus teisme ir pasirinkus konkretų tam asmeniui priimtiną savo teisių bei interesų gynimo būdą (CPK 5, 13 straipsniai), pati savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise.

14. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad bankroto administratorė pareiškė ieškinį, kurio patenkinimas yra galimai mažai tikėtinas, nesudaro pagrindo spręsti apie netinkamą ieškovės naudojimąsi procesinėmis teisėmis ar, juo labiau, jos piktnaudžiavimą teise, lemiantį pareigą iš anksto sumokėti atitinkamą sumą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pažymėtina, kad dėl ieškinio pagrįstumo/nepagrįstumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti sprendžiama, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir nustatyta, ar ieškinys yra pagrįstas ar ne galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės priimant teismo sprendimą.

16. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta administratoriaus pareiga ginti visų bendrovės kreditorių interesus turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje nustatyta pareiga ginti bankrutuojančios bendrovės teises ir teisėtus interesus. Administratorius, vykdydamas JANĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti ir atlikti bankroto proceso darbus valdydamas, naudodamas bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turtą, juo disponuodamas (parduodamas), kad būtų sukaupta kuo daugiau bankrutuojančios bendrovės turto (lėšų), iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios bendrovės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš bendrovės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios bendrovės ūkinę komercinę veiklą ir pan. Taigi bankrutuojančios bendrovės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas bendrovei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

17. Ieškinį dėl bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos atlyginimo šioje byloje pareiškė nemokumo administratorė, vykdydama įstatyme jai nustatytą pareigą ginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo paskirtas bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje e2A-680-823/2019). Taigi būtent nemokumo administratorius turi teisę spręsti, ar pagrįsta ir perspektyvu kreiptis į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Actio Pauliana), nuginčijimo (JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

18. Pažymėtina, kad faktas, jog asmuo yra nemokus, pats savaime nesuponuoja jo pareigos atlikti išankstinius antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančius mokėjimus. Priešingas aiškinimas lemtų nepagrįstą teisės kreiptis į teismą suvaržymą ir asmenų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).

19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginimą, todėl atskirasis skundas tenkinamas skundžiama nutartis naikinama, o atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo M. V. prašymą dėl įpareigojimo ieškovę sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis