Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas neteikia sūnui išlaikymo nuo 2019 m. birželio 1 d., taigi iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių 70 kv. m. ploto bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Berniukas dalinasi vienu kambariu su mama, turi atskirą lovytę, kūdikiui reikalingus daiktus, vaikui skirti žaislai ir ugdymo priemonės. Tarnybos atstovo apsilankymo dienai (išvada surašyta 2019 m. lapkričio 5 d.) ieškovė nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose, jai mokama 700 Eur dydžio motinystės išmoka; vaikui mokama 50 Eur valstybės išmoka. Berniukas ugdymo įstaigos nelanko, ugdomas namuose. Tarnybos darbuotoja su atsakovu bendravo telefonu, atsakovas nesudarė sąlygų Tarnybos darbuotojai apsilankyti jo namuose. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad atsakovas neteikė sūnui išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas 2018 m. liepos mėn. palikęs ją su sūnumi, namuose paliko apie 2000 Eur, kuriuos ji išleido sūnaus išlaikymui. Nuo 2019 m. birželio 1 d. atsakovas neteikė sūnui jokio išlaikymo. Šiuo metu sūnus lanko valstybinį darželį, už kurį ieškovė moka 80 Eur/ mėn.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šalių vaikas gyvena su ieškove. Atsakovas nusišalino nuo vaiko priežiūros, ryšio nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovės prašomo dydžio išlaikymą atsakovas pajėgus mokėti: jis turi kvalifikaciją, dirba tai prie statybų, tai atlieka elektros darbus, taigi gauna ir pakankamas pajamas.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas per Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnus (CPK 132 straipsnis). Faktinę aplinkybę, kad atsakovas informuotas apie prasidėjusį procesą patvirtina teismui 2020 m. rugsėjo 8 d. pateiktas atsakovo elektroninis laiškas, kuriame atsakovas patvirtina, kad apie civilinės bylos iškėlimą jam žinoma, taip pat nurodoma, jog jis negalės dalyvauti 2020 m. rugsėjo 8 d., 9.00 val. teismo posėdyje. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti jam išlaikymą, sprendė, kad atsakovui žinoma ne tik apie pradėtą teisminį procesą, bet ir apie teismo posėdį ir vertino, jog atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu nurodytas G. S. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto notarų biuro patvirtintas susitarimas, iš kurio turinio matyti, kad G. S. pareiškė ir pripažino, jog jis yra Ž. S. tėvas ir prašo įrašyti gimimo įraše duomenis apie tėvą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal orientacinį kriterijų būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 500 Eur sumos, kurią sudaro: higienos priemonėms ir sauskelnėms 90 Eur, maistui 100 Eur, drabužiams ir avalynei 80 Eur, pamokoms ir kultūriniams renginiams 50 Eur, vaistams ir vitaminams 20 Eur, laisvalaikiui ir atostogoms 40 Eur, automobilio kurui 30 Eur, buto komunalinėms išlaidoms 50 Eur, žaislams ir knygoms 20 Eur. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad šiuo metu sūnus lanko valstybinį darželį, už kurį ieškovė moka 80 Eur/ mėn. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti kiti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., yra realūs ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 250 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data 2001 m. (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 24 d. gaudavo 276,93 Eur vaiko priežiūros išmoką. Duomenų, kad ieškovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jai būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų.

Atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė, duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis ir įvertinęs faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, įrodymus rinko pats. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotos 6 transporto priemonės. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas (minėta, kad duomenų apie tai, jog jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) sudaro 60,06 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikui mažintinas šia suma.

Išanalizavęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į šalių sūnaus amžių (šiuo metu jam 2 m. 7 mėn.), jo minimalius bendruosius poreikius ir jo interesus, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, taip pat įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo fiksuotą 220 Eur dydžio išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186, 3.190 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 750 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaikymo atsakovas neteikė nuo 2019 m. birželio 1 d. Ieškinys teisme gautas 2019 m. liepos 29 d.

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už vieną mėnesį, t. y. 220 Eur.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 35 Eur (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 59 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 3 Eur (220 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 59 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso – 38 Eur.

Ieškovė patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 413 Eur (700 Eur x 59 proc.).

Nagrinėjamu atveju teisme patirta 51,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos iš šalių priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai, atitinkamai iš atsakovo priteistina 30,31 Eur, o iš ieškovės – 21,06 Eur išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 220 (du šimtus dvidešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 220 (dviejų šimtų dvidešimt) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra vaiko motina A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 38 Eur žyminio mokesčio ir 30,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 68,31 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 413 (keturių šimtų trylikos) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 21,06 Eur (dvidešimt vieną eurą 6 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.