Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba Institucija) atstovei N. Č. (nuotoliniu būdu per programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovės), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. spalio 7 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės įmonės kreditoriais:

1. 2024 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 2 013,93 Eur;

2. 2024 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 2 366,26 Eur;

3. 2024 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 565,32 Eur;

4. 2024 m. rugpjūčio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 310 Eur;

5. 2024 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 000 Eur;

6. 2024 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 968,41 Eur;

7. 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 130,28 Eur;

8. 2024 m. rugsėjo 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 242 Eur;

9. 2024 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 827,76 Eur;

10. 2024 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 1243,55 Eur.

Šiais savo veiksmais G. Č. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Č. savo kalę pripažino visiškai. Nurodė, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonė užsiėmė viešojo maitinimo paslaugomis. Nors tuo laiku, kai daryti pavedimai kitoms įmonėms, neatsiskaitant su VMI, jis nežinojo, kad privaloma atsiskaityti pirmiausia su VMI, tačiau dabar supranta, kad formaliai pažeidimas padarytas. Įmonė teikė viešojo maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) patalpose. Taigi mokėjimai, atlikti šiai įmonei yra susiję su nuomojamomis patalpomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai buvo prekių tiekėjams, o MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta buvo už teikiamas buhalterijos paslaugas. Įmonė sunkiai vertėsi nuo pat Covid-19 suvaržymų, todėl buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Iš pradžių mokestinės paskolos sutartis buvo vykdoma tinkamai, mokama kas mėnesį po 646,46 Eur sumą. Vėliau, susidūrus su sunkumais, pradėta nemokėti pagal sudarytą sutartį. Po pirmojo įspėjimo dėl netinkamai vykdomos sutarties, buvo dalis įmokų padaryta, tačiau vėliau dėl įmonės sunkios padėties mokama nebuvo. Su VMI tartis nebuvo bandoma, kadangi mokesčių administratoriaus nesutiko derėtis. Ir šiaip mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta tik iš trečio karto, du kartus jų prašymas nebuvo tenkintas. Galiausiai (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį su įmone dėl patalpų nuomos ir įmonė turėjo greitai atlaisvinti patalpas. Šiai dienai įmonė yra sustabdžiusi savo veiklą, yra ieškoma naujų patalpų, tada tikimasi atnaujinti veiklą. Todėl ir pajamų šiai dienai nėra gaunama, taip pat nemokamas darbo užmokestis. Darbuotojai visi atleisti, tik vienas vadovas įmonėje yra. Pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai, o turint siekį tęsti įmonės veiklą. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad negauna iš įmonės jokių pajamų, augina du nepilnamečius našlaičius vaikus ir skirti minimalią baudą už pažeidimą.

Teismo posėdžio metu apklausta Institucijos atstovė N. Č. nurodė, kad Institucija paprašiusi „Swedbank“, AB išrašo dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo informacijos, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. spalio 7 d. įmonė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais turėdamas didelę mokestinę nepriemoką VMI, dėl ko ir buvo pateiktas pareiškimas. Su įmone 2023 m. gegužės 15 d. buvo sudarytas mokestinės paskolos sutartis ir išdėstyti susidariusios mokestinės nepriemokos mokėjimai dalimis nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. Šios sutarties įmonė tinkamai nevykdė, buvo siunčiami net trys priminimai dėl sutarties vykdymo. Nurodė, kad gautame banko išraše buvo užfiksuoti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, taigi buvo pažeisti VMI interesai atsiskaitant su žemesnės eilės kreditoriais, turint nepriemoką VMI.

Iš VMI pareiškimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. gegužės 16 d. Bendrovės vadovu nuo 2020 m. liepos 23 d. yra G. Č. (b. l. 2-3).

VMI kartu su pareiškimu pateikė išrašus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės biudžetui, susidariusios dėl nesumokėtų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, kurios buvo pradelstos sumokėti. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2025 m. sausio 27 d. buvo 18 956,56 Eur (16 343,61 Eur GPM skola ir 1 087,51 Eur delspinigiai bei 1 484,83 Eur PVM skola ir 32,68 Eur delspinigiai; b. l. 2, 4).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Įvertinus byloje surinktus duomenis (tarp jų VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš VMI duomenų bazės, administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Č. paaiškinimai teisme), darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI pagal Mokestinės paskolos sutartį, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. spalio 7 d., teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad būtų atsiskaityta su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. spalio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, bet ir kiti bylos duomenys bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai. Vadinasi, G. Č. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, šiais savo veiksmais pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

Teismo posėdžio metu G. Č. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir nurodė, kad įmonė po Covid-19 apribojimų susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau stengėsi išgyventi. Su tiekėjais ir patalpų savininkais privalėjo atsiskaityti, nors žinojo apie turimą mokestinę nepriemoką. Šiai dienai įmonės veikla sustabdyta, tačiau ateityje ketinama ieškoti būdų jai tęsti. Nurodė, jog iki bylos iškėlimo apie jokią privalomą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę jis nežinojo, sužinojo tik gavęs iš teismo dokumentus. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė taip pat neinformavo, kad tokia tvarka yra nustatyta ir jos privaloma laikytis.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pan. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

Nors pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jis nežinojo apie privalomą atsiskaitymo su kreditoriais eilę, tačiau teismo vertinimu, G. Č. suvokė, jog būdamas įmonės vadovu, kuris pagal savo užimamas pareigas buvo atsakingas už įmonės veiklą ir duodamas nurodymą atlikti buhalterinius pavedimus, ko pasekoje būdavo pervedamos piniginės lėšos žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jo vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog G. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. atsakingu už Bendrovės mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. spalio 7 d. tyčia, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, skirdamas nuobaudą G. Č., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Taip pat teismas atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Taip pat teismas įvertina tai, jog nustatyta viena G. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – jis brandaus amžiaus, dirbantis, teismo posėdžio metu nurodė vienas auginantis du nepilnamečius vaikus, nuoširdžiai gailisi dėl savo padaryto pažeidimo.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad G. Č. yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis – 1 000 Eur baudą. Teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo savo kaltę pripažino, labai gailisi dėl pažeidimo, pažeisdamas mokėjimų eiliškumą mokėjimus atliko siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, negauna jokių pajamų iš šios įmonės, kadangi įmonės veikla sustabdyta, taip pat įvertintinus pažeidėjo asmenybę, o būtent tai, kad asmuo yra dirbantis, vienas auginantis du nepilnamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimą, manytina, kad tokio dydžio paskirta bauda atitinka protingumo ir teisingumo principą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-34-1217/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.