- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 2-474-959/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00185-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- V. F., R. E. F.
- Atsakovas
- UAB „B.“, UAB „S.“
- Trečiasis asmuo
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. F. ir R. E. F. ieškinį atsakovams UAB „B.“ ir UAB „S.“ dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – ADB „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai 300,00 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „B.“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad ieškovai neįrodė atsakovės UAB „B.“, kaip generalinio rangovo, deliktinės atsakomybės sąlygų.
Atsakovė UAB „S.“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės atstovė posėdyje neigė faktą, jog žala ieškovams atsirado dėl atsakovės UAB „S.“ darbuotojų neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB „Joniškio butų ūkis“ ir atsakovė UAB „B.“ sudarė rangos sutartį daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbams atlikti; atsakovė UAB „B.“ sudarė subrangos sutartį su atsakove UAB „S.“ atskiriems rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti, tarp kurių – buitinių nuotekų modernizavimas; atsakovės UAB „S.“ darbuotojai, 2015-12-17 atlikdami buitinio nuotakyno stovų keitimo darbus ieškovų bute, įskaitant ir naujų plastikinių stovų vamzdžių sumontavimą nuo pravalos iki buto sistemos prijungimo jungties, demontavo ieškovų klozetą ir jį suskaldė.
Dėl civilinės atsakomybės rūšies ir sąlygų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (1 dalis); civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (2 dalis); sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (3 dalis); deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (4 dalis).
Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; kt.).
Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. E. įmonė v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovai su atsakovėmis nėra sudarę jokios sutarties. Tačiau atsakovių sudarytos subrangos sutarties 5.26. punktas nustato subrangovo (atsakovės UAB „S.“) įsipareigojimą atlyginti sutarčių šalims bei tretiesiems asmenims nuostolius, atsiradusius dėl subrangovo kaltės. Ši sutarties nuostata vertintina kaip prievolė trečiojo asmens naudai, sukurianti reikalavimo teisę ieškovams dėl šios prievolės vykdymo. Todėl nagrinėjamu atveju gali būti taikomos tiek civilinę, tiek deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai nustato civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėti veiksmai, 2) kaltė, 3) žala (nuostoliai), 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių). Ieškovai, reikalaudami taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, privalo įrodyti tris iš minėtų sąlygų: neteisėtus skolininko veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.).
Dėl atsakovės UAB „S.“ civilinės atsakomybės
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.264 str. 1 d. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „S.“ darbuotojai, 2015-12-17 atlikdami buitinio nuotakyno stovų keitimo darbus ieškovų bute, įskaitant ir naujų plastikinių stovų vamzdžių sumontavimą nuo pravalos iki buto sistemos prijungimo jungties, demontavo ieškovų klozetą ir jį suskaldė. Ši aplinkybė nustatyta tiek iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 62-70), tiek iš ieškovo paaiškinimų, tiek iš atsakovės UAB „S.“ paaiškinimų apie tai, kad ji neginčija aplinkybės, jog klozetą demontavo jos darbuotojai; darbuotojams buvo leista demontuoti ieškovų klozetą, nežiūrint to, kad tai nebuvo numatyta subrangos sutartyje; ji sutinka su tuo, kad darbuotojai negalėjo prijungti esamų buitinių nuotekų sistemų ieškovų bute prie naujai projektuojamų stovų ir magistralės, nedemontavę ieškovų klozeto. Įrodymų apie tai, kad ieškovų klozetas buvo suskaldytas dar prieš pradedant jo demontavimo darbus, kaip tvirtina atstovė, atsakovė nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Joje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-84/2014; kt.).
Ištyręs aukščiau aprašytus įrodymus, teismas sprendžia, jog jų pakanka ginčijamai aplinkybei, jog ieškovų klozetą suskaldė būtent atsakovės UAB „S.“ darbuotojai, nustatyti.
Byloje nenustatyta, jog ieškovų turtas buvo sugadintas tyčia, todėl konstatuotina, jog atsakovės UAB „S.“ darbuotojai, atlikdami jiems pavestą darbą, demontuodami ieškovų klozetą, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, dėl ko klozetą suskaldė ir taip padarė ieškovams žalos, t. y. veikė neteisėtai ir neatsargiai. Jų padarytą žalą pagal CK 6.264 str. 1 d. privalo atlyginti atsakovė UAB „S.“. Atsakovės UAB „S.“ kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), šios prezumpcijos ji nepaneigė. Be to, CK 6.264 straipsnis nustato griežtąją civilinę atsakomybę be kaltės, todėl atsakomybė atsakovei kyla nepriklausomai nuo to, ar ji yra kalta dėl kilusios žalos. Jeigu nebūtų buvę aukščiau aprašytų neteisėtų veiksmų, žala ieškovams nebūtų kilusi, todėl konstatuotina, kad neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusia žala.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovai įrodė atsakovės UAB „.“ civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl atsakovės UAB „B.“ civilinės atsakomybės
Ieškovai reikalauja taikyti solidariąją atsakomybę ir atsakovei UAB „B.“, kaip generaliniam rangovui. Toks reikalavimas ieškinyje grindžiamas vienu vieninteliu sakiniu: „ieškovams nežinomi atsakovų sutartiniai santykiai bei atsakomybės pasidalijimo pagrindai, todėl yra pagrindas reikalauti solidarios atsakomybės.“ Ieškovas V. F. posėdyje paaiškino, jog reikalavimas taikyti solidariąją atsakomybę paremtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2004 nurodytais išaiškinimais apie tai, kad generaliniam rangovui išlieka atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis visą statybos laiką nepriklausomai nuo subrangos sutartimi subrangovui suteiktų teisių apimties ir pan.
Pažymėtina, jog minėta 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Kolegija, be kita ko, pasisakė, kad būtina nustatyti ir generalinio rangovo atsakomybės, susijusios su nepakankama subrangovo darbų kontrole ir objekto saugumo neužtikrinimu, apimtį. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija nekonstatavo, jog generalinio rangovo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis yra solidarioji su subrangovo atsakomybe, kad ji visais atvejais yra preziumuojama ir kad jos sąlygų nereikia įrodinėti.
Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo nagrinėdamas tą pačią bylą, 2005 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-88/2005, be kita ko, konstatavo, kad generalinis rangovas ir subrangovas susitarė dėl atsakomybės tretiesiems asmenims, ir taikytina dalinė civilinė atsakomybė, atsižvelgiant į kiekvienos šalies kaltės apimtį; dalinė civilinė atsakomybė nustatoma remiantis šalių pateiktas įrodymais, teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; taikant netiesioginės dalinės civilinės atsakomybės institutą šalių atlygintinos žalos (nuostolių) apimtis priklauso nuo to, kiek pats generalinis rangovas buvo kaltas dėl žalos, atsiradusios dėl gaisro kilimo; nuo kaltės dydžio ir atlygintos žalos apimties nustatymo priklauso dalis žalos, atlygintina rangovo UAB „Merko statyba“, jo draudiko bei dalis žalos, atlygintina subrangovo. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas iš surinktų įrodymų nustatė ir generalinio rangovo atsakomybę dėl statybos objekte kilusio gaisro pasekmių bei žalos tretiesiems asmenims, nustatė atsakovų civilinės atsakomybės proporcijas: subrangovo – 80 procentų, generalinio rangovo – 20 procentų nuo atlygintinos ieškovui žalos dydžio.
Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovai, reikalaudami taikyti solidariąją atsakomybę atsakovei UAB „B.“, kaip generaliniam rangovui, neįrodė ir neįrodinėjo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Taip pat liko nepaaiškinta ir nenustatyta, kuo remiantis buvo reikalaujama taikyti šiai atsakovei solidariąją, o ne dalinę atsakomybę. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškovams neįrodžius visų atsakovės UAB „B.“ civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimai, pareikšti šios atsakovės atžvilgiu, negali būti tenkinami.
Dėl priteistinos žalos dydžio
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).
Ieškovai nurodė, kad jiems padarytą žalą sudaro naujo klozeto įsigijimo išlaidos – 300,00 EUR. Ieškovas posėdyje paaiškino, kad įsigytas naujas klozetas yra kitoks nei sugadintas senasis, o įrodymų apie senojo klozeto vertę jis pateikti negali. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovams padarytos žalos dydį sudaro suskaldyto klozeto vertė jo sugadinimo momentu, įrodymai apie jo vertę teismui nepateikti, ieškovams padarytos žalos dydį teismas nustato vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (CK 249 str. 1 d.). Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, rinkoje parduodamų pastatomų klozetų su bakeliu kainos svyruoja nuo 70,00 EUR iki 300,00 EUR (b. l. 15, 38-44), vidutinė kaina – 185,00 EUR. Teismas laiko, jog teisingas ir protingas ieškovams padarytos žalos dydis yra lygus vidutinei rinkoje parduodamų pastatomų klozetų su bakeliu kainai – 185,00 EUR, todėl būtent tokio dydžio žalos atlyginimas laikytinas pagrįstu ir jiems priteistinu iš atsakovės UAB „S.“. Ieškovo posėdyje nurodytos aplinkybės, neva jo tualetui tiko tik specialaus modelio, išskirtinių išmatavimų klozetas, neįrodytos leistinais įrodymais.
Ieškovai yra sutuoktiniai, sugadintas turtas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad bendrasavininkų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Todėl žalos atlyginimas ieškovams priteistinas lygiomis dalimis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (20,00 EUR). Atsakovės UAB „B.“ bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (605,00 EUR).
CPK 98 str. 1 ir 2 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nauja redakcija 2015 m. kovo 20 d., Nr. 1R-77, paskelbta TAR 2015 m. kovo 19 d.).
Galiojančios redakcijos Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 817,60 EUR (https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai#Mėnesinis darbo užmokestis). Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateiktas advokato parengtas atsiliepimas į ieškinį, už kurį advokatui buvo sumokėta 605,00 EUR. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad už atsiliepimą į ieškinį maksimalus priteistinas advokato užmokesčio dydis yra 2,5. Maksimalus priteistinas advokato užmokesčio dydis sudarytų 2044,00 EUR (817,60 x 2,5). Kaip matyti, atsakovės UAB „B.“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra kelis kartus mažesnės nei maksimalus priteistinas jų dydis, todėl laikytinos protingomis ir pagrįstomis.
Atmetus ieškinį dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovei UAB „B.“, iš ieškovų šiai atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 605,00 EUR. Patenkinus 61,67 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB „S.“ (185 / 300 x 100), iš šios atsakovės ieškovams priteistina 12,33 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovai reikalauja priteisti iš atsakovių ir pašto išlaidas pagal pridedamus kvitus – 1,16 EUR. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 80 str. 1 d.). Ieškovai nenurodė, kaip jų prašomos priteisti pašto išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Kaip matyti iš pridedamų kvitų, pašto išlaidos buvo patirtos 2016 metais. Ieškinys paduotas teismui 2017-02-15, byla iškelta 2017-02-27. Teismas daro išvadą, jog prašomos priteisti pašto išlaidos nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, todėl iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „S.“ ieškovams V. F. ir R. E. F. kiekvienam po 92,50 EUR (devyniasdešimt du eurus 50 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės UAB „S.“ ieškovui V. F. 6,17 (šešis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „S.“ ieškovei R. E. F. 6,16 (šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. F. ir R. E. F. po 302,50 EUR (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „B.“.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.