Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-533-1057/2025

2025 m. balandžio 23 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėja), skundą dėl VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-561-2025 (ROIK: 25263032945) (toliau – ir Nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ „Registrų centras“ 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-561-2025, D. J. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, nes ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadove per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. D. J. paskirta 600 Eur dydžio nuobauda.

Pažeidimo esmė: Juridinių asmenų registro išplėstiniame įrašė nurodyta, kad D. J. nuo 2018 m. kovo 28 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė. Ji, būdama vienasmeniu UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organu – vadove, privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. D. J. administracinio nusižengimo byloje pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra pilnai sustabdyta ir apie tai buvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Įmonė negeneruoja pajamų, neturi darbuotojų, nėra buhalterinių įrašų, kuriuos galima būtų apskaityti, nėra asmens galinčio tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. 2023 m. UAB (duomenys neskelbtini) metines finansines ataskaitas, iš kurių galima matyti, kad įmonė nevykdo veiklos, Registrų centrui ji pateikė. Tačiau, teismų praktikoje nurodyta, kad įmonės veiklos sustabdymas ar jos veiklos nevykdymas savaime nereiškia juridinio asmens kaip teisinio vieneto, kuriam pagal įstatymus kyla tam tikros teisės ir pareigos, pabaigos. Įmonės veiklos sustabdymas nėra laikomas įmonės veiklos pabaiga, įmonės veiklą galima bet kada atnaujinti, kitaip nei įmonę likvidavus ar jai bankrutavus. Be to, VMI informavimas apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą, kaip ir Inspekcijos sprendimas atleisti juridinį asmenį nuo mokesčių deklaravimo, apibrėžia tik juridinio asmens pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2023 m. UAB (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2025 m. sausio 30 d., t. y. pavėluotai, nesavalaikiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. per nustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeisdama CK 2.66 straipsnio 4 dalį ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalį.

Skundą padavęs asmuo D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu būtų žinojusi situaciją, kad duomenis reikia pateikti VĮ ,,Registrų centras”, būtų pateikusi. Ji manė, jog duomenis pakanka pateikti tik VMI. Prašo panaikinti arba sumažinti jai paskirta nuobaudą dėl socialinės situacijos. Ji galvojo pateikti po termino birželio mėnesį, bet nepateikė. Būtų susisiekusi su buhalteriu ir būtų pateikę. Bent jau galėtų įspėti, kad turi pateikti. Manė, kad pateikė duomenis VMI ir to pakako. Nežinojo, kad ,,Registrų centras“ yra kita institucija ir reikia pateikti. Ji finansiškai viską susitvarkė, užsidarė sąskaitą. Užsidarė veiklą ir norėjo išvis panaikinti įmonę. Ji šiuo metu yra Užimtumo tarnyboje ir gauna pašalpą. Gauna virš 400 Eur. Jos sūnus yra (duomenys neskelbtini) kurso studentas, jį išlaiko. Jai labai sunku, nesuprato už ką gavo baudą, paprašė paaiškinimo ir tada gavo 600 eurų baudą. Kaltę pripažįsta, kurią kaip vadovė turi žinoti. Ji manė, kad VMI yra kaip ,,Registrų centras”. Jau yra pateikusi duomenis, su atsakingu asmeniu pateikė net už 2024 metus. Prašo atsižvelgti į jos pateiktus dokumentus, jos situaciją, kuri yra gana jautri šiai skirtai baudai.

Į teismo posėdį neatvyko VĮ ,,Registrų centras“ įgaliotas atstovas (gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), todėl skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš skundo turinio matyti, kad D. J. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirta nuobauda, prašo jos neskirti arba sumažinti jos dydį.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

D. J. Institucijos nutarimu yra nubausta už tai, kad būdamas juridinio asmens vadove per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Asmuo, padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 600 Eur iki 1 450 Eur.

ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. To pačio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1407 ,,Dėl juridinių asmenų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 123 punkte nustatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pareiškėja D. J. skunde nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo visiškai sustabdyta ir apie tai buvo informuota VMI. Ji teigė mananti, kad VMI atlieka Registrų centro funkcijas, todėl pastarajam duomenų neteikė. Tačiau šie pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais. Teismų praktikoje pažymima, kad juridinio asmens vadovas privalo veikti atsakingai, rūpestingai ir kvalifikuotai – dėti visas pastangas, kad jo vadovaujama bendrovė vykdytų veiklą laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų. Tai apima ir tinkamą įmonės vidaus veiklos organizavimą, užtikrinant, jog įstatymų nustatyta tvarka bei terminais būtų patvirtintos ir pateiktos įmonės finansinės ataskaitos (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-885/2023). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios jai laiku pateikti 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį VĮ Registrų centrui. Taigi konstatuotina, kad pareiškėja pažeidė bendrovės vadovui, kaip specialiajam subjektui, taikomus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, dėl ko ir buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Skunde pažymima, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo visiškai sustabdyta – bendrovė negeneravo jokių pajamų, neturėjo darbuotojų, nebuvo vykdoma jokia ūkinė veikla, todėl nebuvo ir buhalterinių dokumentų, kuriuos reikėtų tvarkyti ar apskaityti. Taip pat buvo nurodyta, kad tuo metu nebuvo ir asmens, galinčio vykdyti įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau teismas šiuo aspektu pritaria skundžiamame 2025 m. vasario 26 d. nutarime išdėstytiems motyvams, kad įmonės veiklos sustabdymas savaime nereiškia jos veiklos pasibaigimo. Tokia įmonė vis dar laikoma veikiančia – skirtingai nei likviduota ar bankrutavusi bendrovė – ir gali bet kuriuo metu atnaujinti savo veiklą. Dėl to šiai įmonei ir toliau taikomi visi įstatymų numatyti reikalavimai, kurie taikomi juridiniams asmenims, oficialiai nebaigusiems veiklos. Svarbu pažymėti, kad įmonės teisinis statusas nebuvo pakeistas – ji nebuvo išregistruota, nebuvo priimtas sprendimas dėl likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo. Todėl jai ir toliau išliko pareiga vykdyti teisės aktuose nustatytas prievoles, įskaitant ir įstatymų numatytą reikalavimą pateikti finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ „Registrų centras“ – nustatyta tvarka ir terminais. Teismų praktikoje nurodyta, kad net ir sustabdžius įmonės veiklą, juridinio asmens pareigos išlieka tol, kol nėra priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos (likvidavimo, bankrutavimo) pagal įstatymo nustatytą tvarką. Vadovo, kaip specialaus subjekto, pareiga organizuoti įmonės finansinę apskaitą ir užtikrinti finansinių ataskaitų pateikimą neišnyksta vien dėl faktinio veiklos nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022).

Pareiškėja skundą grindė ir aplinkybe, kad jos materialinė padėtis yra sunki, nes ji neturi pastovių pajamų, registruojasi Užimtumo tarnyboje, išlaiko sūnų, kuris yra (duomenys neskelbtini) kurso studentas, sumokėjo jai ankstesniais pareigūnų nutarimais paskirtas administracines nuobaudas (b. l. 14-20). Nurodytos aplinkybės turi reikšmės svarstant pareiškėjai paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimą, tačiau nepanaikina jos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažįsta. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos D. J. paaiškinimus, yra pagrindo manyti, kad ji padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų. Kita vertus, pareiškėja paskutinių 5 metų laikotarpiu administracine tvarka daug kartų bausta už nesunkius nusižengimus, daugiausiai susijusius su greičio viršijimu, baudos sumokėtos, vien per paskutinius vienerius metus 3 kartus bausta už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 14-20), šios aplinkybės pareiškėją charakterizuoja kaip nelinkusią laikytis teisės normų reikalavimų.

Pareiškėja, grįsdama savo sudėtingą finansinę padėtį, teismui pateikė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–51), kurioje nurodyta, jog vieno kalendorinio mėnesio nuomos mokestis sudaro 1 150 Eur. Tačiau šis pareiškėjos argumentas vertinamas kritiškai. Minėtos sutarties 3.1 punkte aiškiai nustatyta, kad nuomos sutartis sudaryta apibrėžtam laikotarpiui – nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., o 3.2 punkte numatyta, kad sutarties terminas gali būti pratęstas šalių rašytiniu susitarimu. Vis dėlto, byloje nepateikta jokių įrodymų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad nuomos sutartis po 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo faktiškai pratęsta ar kad toks susitarimas buvo sudarytas. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl mokamo nuomos mokesčio vertinami kritiškai, kaip nepakankamai pagrįsti objektyviais įrodymais. Kita vertus, jei aptariama patalpų nuomos sutartis ir buvo pratęsta, akivaizdu, jog D. J. pajamos yra didesnės nei jos deklaruojama gaunama apie 400 Eur dydžio nedirbančio asmens pašalpa, nes vieno kalendorinio mėnesio nuomos mokestis sudaro 1 150 Eur, kas akivaizdžiai ženkliai viršija, jos teigimu, gaunamas mažas pajamas. Iš bylos duomenų (administracinių nuobaudų, VĮ Regitra duomenų) matyti, kad pareiškėja vairuoja automobilį ir turi neišvengiamų išlaidų kurui, be to, akivaizdu, jog turi skirti lėšų maistui, higienos priemonėms ir pan., taigi, aplinkybė, kad D. J. turi galimybę nuomotis būstą už 1 150 Eur per mėnesį rodo ne ką kita, bet gaunamas gerokai didesnes, nei minimalios, pajamas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad D. J. sūnus visgi yra pilnametis ir gali prisidėti prie savo išlaikymo, pareiškėjos vardu yra įregistruotos 2 transporto priemonės (b.l. 42); pateiktos banko sąskaitos iš 3-jų kredito įstaigų pažymi tik lėšų likutį bankų sąskaitose, tačiau be istorijos, kas neatspindi jos realiai disponuojamų lėšų dydžio (b.l.53-55). Todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, nėra pagrindo spręsti, kad paskirtos baudos dydis jai būtų nepakeliama našta, be aptartų aplinkybių pastaroji nenurodė ir nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jos sudėtingą finansinę padėtį ar turimus ženklius finansinius įsipareigojimus.

D. J. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau neprašė išdėstyti baudos sumokėjimą ilgesniam terminui, tik prašė baudą sumažinti. Kita vertus, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl D. J. siekdama sumokėti baudą jai palankesnėmis sąlygomis, gali su prašymu dėl baudos išdėstymo dalimis ir prašymą pagrindžiančiais duomenimis kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos ar jos teritorinį padalinį.

Iš D. J. paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad gavusi administracinį nurodymą su puse minimalios ANK straipsnio sankcijoje nustatytos baudos, administracinio nurodymo neįvykdė, todėl jai buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad ANK įtvirtinto administracinio nurodymo instituto paskirtis yra kuo ekonomiškiau ir greičiau baigti administracinio nusižengimo teiseną, kai pažeidėjas neginčija savo kaltės ir pažeidimo kvalifikacijos. Tai leidžia sutaupyti lėšas nenagrinėjant bylos, nerevizuojant priimto nutarimo apeliacine tvarka, nesiimant priemonių priverstiniam baudos išieškojimui. Kartu šis institutas suteikia teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti galimybe sumokėti mažesnę baudą, t. y. pusę minimalios ANK straipsnio sankcijoje nustatytos baudos, o tam tikrais pakartotinumo atvejais – minimalią baudą (ANK 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 610 straipsnio 1 dalis). Taigi taikant administracinio nurodymo institutą praktikoje pasiekiamas valstybės ir administracinį nusižengimą padariusio asmens kompromisas dėl proceso baigties ir atsakomybės ribų, kartu proceso šalims nesuteikiant apskundimo galimybės (ANK 610 straipsnio 4 dalis). D. J. šia teisės norma nesinaudojo.

Institucijos Nutarimu D. J. buvo paskirta minimali 600 Eur dydžio bauda, jos švelninimui nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę. Administracinė nuobauda yra tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti D. J. teises. Institucija, skirdama minėtą administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį traukiama administracinėn atsakomybėn pirmą kartą, tačiau turi kitų galiojančių administracinių nuobaudų (baudos sumokėtos). Administracinė nuobauda yra tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti D. J. teises, nenukrypstanti nuo teismų praktikos, esant panašioms aplinkybėms (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-98-932/2025, Nr. AN2-48-806/2025). Taigi, visos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtai priimto Institucijos nutarimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti VĮ „Registrų centras“ 2025 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-561-2025 (ROIK: 25263032945) nepakeistą ir D. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.