Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-315-1019/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-02
Bylos Nr.: e2-315-1019/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17189-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Rimeikienė
Ieškovas: BVšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: M. P.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės
Advokatai: Inga Štrimaitienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-315-1019/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17189-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,dalyvaujant ieškovės BVšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovei M. S.,atsakovui M. P., jo atstovei advokato padėjėjai Ingai Štrimaitienei,trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovui T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BVšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. P. dėl įstaigai padarytų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atsakovui M. P. taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės BVšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 11 890,07 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Įstaiga). Įstaiga, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“, nustatė, jog laikotarpiu (duomenys neskelbtini) Įstaigos vadovas buvo atsakovas M. P. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo Įstaigai, Įstaigos turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės: Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Įmonės turto atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas nutarė areštuoti 544 163,71 Eur vertės ir solidariai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 77 132,56 Eur vertės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias Įstaigai ir esančias pas Įstaigą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o nesant ar esant nepakankamai turto, piniginėms lėšoms, priklausančioms Įstaigai ir esančioms pas Įstaigą, iš areštuotų lėšų leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, privalomąsias socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės ir Įstaigai iš areštuotų 621 296,27 Eur piniginių lėšų leido papildomai atsiskaityti su AB „TEO LT“, UAB „TELE2“, UAB „Ecoservice“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Langeras“, UAB „Mavis“, UAB „Dezinfa“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Consilium Optimum“, UAB „Nsoft“, UAB „Labdarna“, UAB „Švaros biuras“, (duomenys neskelbtini), UAB „LATGA A“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis R. K., vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, sudaręs Įstaigos turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliko turto arešto pakeitimą, iš areštuotų 621 296,27 Eur piniginių nustatydamas laisvai disponuojamų lėšų sumą – 36 431 Eur. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai Įstaigos turto, įskaitant piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, atžvilgiu buvo taikomas daugiau nei 621 000 Eur dydžio areštas, atsakovas, būdamas Įstaigos vadovu, nepagrįstai ir neteisėtai iš areštuotos Įstaigai priklausančios banko sąskaitos pervedė bendrą 11 890,07 Eur dydžio sumą tretiesiems asmenims, pažeisdamas teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą imperatyvią Įstaigos areštuoto turto disponavimo tvarką, atitinkamai imperatyvias įstatymo nuostatas. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis Įstaigos bankroto bylą, patvirtino Įstaigos kreditorių sąrašą (1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Alytaus skyrius; 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 3. UAB „TELE2“; 4. UAB „Vilniaus energija“), kurių finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro net 721 003,71 Eur dydžio sumą. Būtent su minėtais, Įstaigos bankroto byloje patvirtintais Įstaigos kreditoriais buvo išimtinai leista Įstaigai atsiskaityti iš areštuotų Įstaigai priklausančių banko sąskaitose esančių piniginių lėšų. Darytina išvada, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo ne tik sumažintas Įstaigai priklausantis turtas, bet ir nepagrįstai eliminuota Įstaigos kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti Įstaigos bankroto byloje, galimybė atgauti savo reikalavimų patenkinimą, todėl akivaizdu, kad Įstaiga ir jos kreditoriai patyrė nuostolius, kuriuos sudaro iš Įstaigos banko sąskaitos neteisėtai pervestų piniginių lėšų suma, t. y. 11 890,07 Eur dydžio suma. Ieškovė yra įsitikinusi, kad tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Jei atsakovas, būdamas Įstaigos vadovas, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas įstatymo imperatyvą, reglamentuojantį laikinųjų apsaugos priemonių privalomąjį pobūdį, nebūtų iš Įstaigos areštuotos banko sąskaitos pervedęs 11 890,07 Eur dydžio sumos tretiesiems asmenims, su kuriais buvo draudžiama atsiskaityti, Įstaiga ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes Įstaiga būtų disponavusi 11 890,07 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, skirtomis kreditorių finansiniams reikalavimams, su kuriais buvo leidžiama atsiskaityti iš areštuotų Įstaigos piniginių lėšų, bent iš dalies dengti. Atsakovas, būdamas Įstaigos vadovu, kuriam taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėjo žinoti ir žinojo, kad jis privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama Įstaiga veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, Įstaigos piniginės lėšos būtų valdomos, naudojamos ir disponuojamos, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių privalomąjį pobūdį, o priešingu atveju būtų padaroma akivaizdi žala tiek Įstaigai, tiek jos kreditoriams.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neginčija faktinių aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, jog buvo atlikti mokėjimai ieškovės kreditoriams, nors tuo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o teismas buvo patvirtinęs konkretų subjektų sąrašą, kuriems buvo leidžiama atlikti mokėjimus. Tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su nutartyje išvardintais kreditoriais. Taigi, ieškovei buvo leista atlikti einamuosius mokėjimus. Į asmenų, su kuriais buvo leista atsiskaityti sąrašą, nebuvo įtraukta, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai ieškovė kas mėnesį turėjo mokėti nuomos mokestį už jos veiklai naudojamas ir gyvybingai būtinas patalpas, be kurių ieškovė tiesiog negalėtų absoliučiai vykdyti jokios veiklos ir gauti bet kokių pajamų. Ieškovei kreipusis su prašymu į bylą nagrinėjantį teismą, prašymas buvo pilnai tenkintas ir jai buvo leista atlikti einamuosius mokėjimus, t. y. buvo sudarytos sąlygos tęsti vykdomą veiklą. Ieškovės vadovas atliko ir daugiau einamųjų mokėjimų, t. y. atsiskaitė už paslaugas, už kurias buvo būtina atsiskaityti, kad ieškovė galėtų tęsti vykdomą veiklą. Atsakovas neneigia, jog jis turėjo kreiptis į teismą su prašymu pakeisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų įtraukti papildomi juridiniai asmenys, su kuriais leidžiama atsiskaityti, tačiau vertinant rezultatą, kreditorių interesai pažeisti nebuvo. Vertinant atsakovo veiksmus atliekant ginčo mokėjimus, svarbu analizuoti ir vertinti faktinę situaciją – ieškovės vykdytą veiklą, jos svarbą visuomenei. Ieškovė buvo viešojo administravimo subjektas, vykdė veiklą – teikė paslaugas, tokiu būdu, be visa kita, tenkino viešąjį interesą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis naudojosi ne tik įprasti sporto komplekso lankytojai ir abonementų turėtojai, tačiau treniruotės vyko (duomenys neskelbtini), už kurių treniruotes (faktinius apsilankymus) mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovė vykdė veiklą iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, kai buvo nugriautas avarinės būklės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Iki pat (duomenys neskelbtini) mėnesio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino kultūros ir sporto programą Vilnius mieste, organizavo (duomenys neskelbtini) renginius. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sporto centre treniravosi (duomenys neskelbtini). Taigi, tiek rangos darbai, kurie buvo būtini užtikrinti tinkamas sąlygas varžybų metu, tiek kiti einamieji mokėjimai, kuriuos atliko ieškovės vadovas M. P., siekdamas užtikrinti, kad ieškovė galėtų vykdyti veiklą iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, turėtų būti vertinami kaip pagrįstos specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą. Atsakovas, atlikdamas ieškovės veiklos tęstinumui būtinus mokėjimus, niekada neviršijo teismo įpareigojimu antstolio nustatytos laisvai disponuojamos sumos ribos (36 431 Eur).

Šalies argumentai

Ieškovė dublike nurodė, kad ieškinyje yra išvardinti Įstaigos, atstovaujamos atsakovo, atlikti nepagrįsti ir neteisėti mokėjimai asmenims, kuriems mokėjimus buvo griežtai draudžiama atlikti ir dėl kurių atsakovas nesikreipė į teismą, taip pažeidžiant taikytus areštus, kurių pobūdis yra imperatyvus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kokias konkrečiai sąnaudas ir kokios apimties sąnaudas Įstaiga būtų patyrusi tuo atveju, jeigu būtų kreipusis į teismą su prašymu pakeisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas neturėjo teisės savarankiškai pasirinkti, kam pastarasis gali atlikti mokėjimus iš areštuotų piniginių lėšų, o kam ne. Be to, net nėra suprantama, kuo kavos pupelių, kavos aparato nuomos, internetinės svetainės talpinimo darbų, spausdintuvo, lipdukų ploteriavimo, klijavimo ir kitų paslaugų, už kurias buvo neteisėtai atliekami mokėjimai, gavimas siejasi su Įstaigos veiklos tęstinumo būtinu užtikrinimu. Atsakovas, kaip Įstaigos vadovas, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, kurių pažeidimas nėra ir negali būti pateisinamas nei įgaliojimų viršijimu, nei verslo sprendimų priėmimo rizika. Atsakovas, deklaratyviai teigdamas, jog pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, neva užtikrino viešąjį interesą, (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Leidimas vykdyti mokėjimus visiems asmenims ar galėjimas pasirinkti, kam mokėjimai bus vykdomi, iš esmės paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Nustatant laikinąsias apsaugos priemones yra nustatoma ne tik suma, tačiau įvardinami ir konkretūs asmenys, kuriems gali būti atliekami mokėjimai.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike nurodė, kad šalys iš esmės nesutaria tik dėl aplinkybių teisinio vertinimo, t. y. ar šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos ieškovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, ar nustačius būtinąsias sąlygas neegzistuoja pagrindai netaikyti civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu arba jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, ar ieškovė pagrįstai reiškia ieškinį. Nagrinėjamu atveju ne tik neegzistuoja visos būtinosios sąlygos norint atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, bet net jeigu ir būtų nustatytos būtinosios sąlygos (nors su tuo nesutiktina), egzistuoja pagrindai netaikyti civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu arba jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Įvertinus mokėjimų reikšmę, šiuos mokėjimus galima skirstyti dvejopai: 1) mokėjimai atlikti už paslaugas ir/ar suvartojamas prekes/daiktus, būtinus užtikrinant tolimesnę ieškovės, kaip įstaigos teikiančios viešąsias paslaugas, veiklą/gyvavimą, tačiau jų rezultatas veiklos eigoje buvo suvartotas; 2) mokėjimai už prekes/daiktus, būtinus norint toliau vykdyti ieškovės, kaip įstaigos teikiančios viešąsias paslaugas, veiklą/gyvavimą, tačiau šios prekės/daiktai veiklos eigoje nebuvo suvartoti. Jeigu atsakovas, ieškovės vardu nupirko prekes/daiktus, kurie tapo jos nuosavybe, tai ieškovė nepatyrė žalos (nuostolių), kurie būtų tolygūs prekės/daikto įsigijimo kainai. Net jeigu laikytume, kad mokėjimai nebuvo teisėti, turi būti aiškiai nustatyta ir įrodyta, kokią konkrečiai žalą (nuostolius) tokie mokėjimai sukėlė. (duomenys neskelbtini) mėn. buvo apmokėti rangos darbai skirti avarijos likvidavimui, dėl kurios (duomenys neskelbtini) nebūtų galėjęs dirbti. Ieškovės veikla negali būti vykdoma be kasos aparatų, kurie būtų priregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl ieškovė pirko šias paslaugas. Ieškovei, kaip viešajai įstaigai finansuojamai iš savivaldybės lėšų, buvo privaloma atlikti atskaitomybės auditą, kurio paslaugas pirko atsakovas. Ieškovės veikla buvo finansuojama savivaldybės lėšomis, t. y. daugelis ieškovės gaunamų į sąskaitas lėšų buvo ne pajamos, o valstybės skiriamos tikslinės lėšos konkretiems procesams atlikti. Ieškovė yra įsteigta (duomenys neskelbtini) iniciatyva, finansuojama (duomenys neskelbtini) lėšomis. Ieškovė, kaip juridinis asmuo įsteigtas visuomenės poreikiams tenkinti, turėjo užtikrinti nuolatinį viešųjų paslaugų teikimą ne tik (duomenys neskelbtini) laikytojams, tačiau ir socialiai pažeidžiamoms ar valstybės remiamoms socialinėms grupėms - vaikams, jaunimui, sportininkams. Atsakovas mano, kad mokėjimai, kuriuos jis atliko siekdamas užtikrinti (duomenys neskelbtini) veiklą teikiant viešąsias paslaugas, buvo būtinasis reikalingumas užtikrinant visuomenės poreikius. Atliktais mokėjimais atsakovas siekė tik užtikrinti tolimesnę ieškovės veiklą, jokių piniginių lėšų nepasisavino ar iš jų netenkino savo ar kitų asmenų nepagrįstų poreikių. Ieškovė pasinaudojo įsigytomis prekėmis/daiktais, gautų rangos darbų ir paslaugų rezultatu, įsisavino šią naudą tolimesnės jos veiklos užtikrinimui, tačiau dabar reikalauja lėšų grąžinimo, nors pati gautos naudos neskaičiuoja, apie ją nesąžiningai nutyli. Tuo metu, kai buvo atlikti ginčo dalyku esantys mokėjimai, ieškovei nebuvo iškelta nemokumo byla ir ji buvo moki. Atlikti mokėjimai buvo visiškai įprasti ieškovės veikloje, jie buvo reikalingi įgyvendinant veiklos tikslus ir ne tik, kad nelėmė, bet ir negalėjo lemti nemokumo (mokėjimai tesudaro vos 11 890,07 Eur, kai kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma sudarė 721 003,71 Eur).

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismo ieškinį atmesti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad Įstaiga konsultavo ir padėjo savivaldybei įgyvendinti (duomenys neskelbtini) – dalis ginčo sumos (4800 Eur, kuriuos Įstaiga (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) projekto rengimą) trečiajam asmeniui buvo pervesta savivaldybės kaip vienintelio Įstaigos savininko pavedimu tokią paslaugą užsakyti. Savivaldybė nuolat dotavo Įstaigą. Ginčo, kad Įstaiga teikė viešąsias paslaugas byloje, nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad Įstaiga buvo ne pelno siekiantis juridinis asmuo – visa 7090,07 Eur suma buvo skirta Įstaigos tinkamam funkcionavimui užtikrinti. Atsakovas, atlikdamas ginčo mokėjimus paslaugų teikėjams, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos bei užtikrino Įstaigos funkcionavimą. Atsakovas veikė išimtinai Įstaigos interesais, kas visiškai atitinka lojalumo Įstaigai pareigos turinį. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovo atlikti mokėjimai yra nepagrįstai dideli, neatitinkantys rinkos kainų ar to, kad paslaugos, kurios buvo apmokėtos minėtais pavedimais, nebuvo reikalingos Įstaigos veiklos tęstinumui užtikrinti. Ieškovė taip pat neįrodinėja, kad atsakovas šiuos pavedimus atliko veikdamas ne Įstaigos, o savo asmeniniais ar trečiųjų asmenų interesais, netgi siekdamas pažeisti kitų kreditorių interesus. Pirmenybės suteikimas tam tikriems kreditoriams šiuo atveju yra pateisinamas būtent tuo, kad tuo metu tai buvo einamieji įsipareigojimai, be kurių Įstaiga iš esmės negalėtų veikti. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Ieškovė ignoruoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. reikalavimus, šiuo ieškiniu nėra ginčijamas nei vienas sandoris, kurio pagrindu buvo atlikti ginčo mokėjimai. Ieškovė neįrodinėja, kad dėl šių konkrečių sandorių sudarymo Įstaiga šiuo metu negali atsiskaityti su kreditoriais ar šie sandoriai yra priešingi Įstaigos tikslams.

2022 m. kovo 15 d., 2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdžių metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra tai, kad jis žinojo apie laikinąsias apsaugos priemones, nutartis įregistruota areštų registre, dalyvavo civilinėje byloje, kur taikyta LAP, teikė prašymą praplėsti atsiskaitymą. Laikinosios apsaugos priemonės – imperatyvaus, įsakmaus pobūdžio. Jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įmonė būtų turėjusi daugiau negu 11 000 Eur sumą. Bankroto byloje patvirtinta daugiau negu 700 000 Eur kreditorinių reikalavimų, kreditoriai – su kuriais leista atsiskaityti pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį. Atsakovas nurodo, neva atliko mokėjimus siekiant tęsti veiklą, bet LAP taikymas imperatyvus, nebuvo išimčių. Žala – mokėjimai, kurie įvykdyti, kai buvo LAP, teismas neleido atsiskaityti su šiais asmenimis. Veiklos tęsti nepavyko, (duomenys neskelbtini). Ieškovas gina Įstaigos ir jos kreditorių pažeistas teises. Pagal CK 2.87 straipsnį žala grindžiama tuo, kad vadovas turėjo pareigą elgtis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių. LAP nutartis pažeista – tai civilinės atsakomybės sąlyga. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ naudai. Asmuo negali savo nuožiūra vykdyti LAP. Pagal vieną iš atliktų mokėjimų buvo įsigytas spausdintuvas, kt. daiktai, tačiau ieškovas nežino, ar daiktai likę, ar parduoti. Šių sumų neminusavo, nes, pasak ieškovo atstovės, nebuvo galima atsiskaityti pagal LAP. Nežino, ar UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi dėl LAP pažeidimo.

2022 m. kovo 15 d., 2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdžių metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo užtikrinti UAB „Vilniaus energijos“ interesai. Atsakovo atstovės teigimu, ieškovė neturi subjektinės teisės reikalauti žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo konkretaus teismo sprendimo įvykdymą, konkrečių kreditorių interesus. Teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo dėl LAP turi tik tas asmuo, kurio interesams taikytas (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Ieškovė nėra tinkama ieškovė šioje byloje ir negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo, nes: 1) ne jo prašymu ir iniciatyva buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių neva tai nesilaikė atsakovas, taigi, pritaikytos laikinosios priemonės buvo skirtos ne ieškovės interesams apsaugoti, bet UAB „Vilniaus energija“ interesams apsaugoti; 2) jeigu ieškovė galėtų reikalauti priteisti nuostolius iš ieškovės, tokiu būdu būtų pažeistas proporcingumo principas; 3) CPK 145 str. 9 d. galimybę reikalauti atlyginti nuostolius nurodo tik ieškovui (toje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), be to, įstatymas apskritai nesuteikia teisės reikalauti nuostolių priteisimo už laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos CPK 145 str. 1 d. 3 p., nesilaikymą. LAP pritaikytos UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu, nėra duomenų, kokius nuostolius patyrė UAB „Vilniaus energija“, kad UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi dėl nuostolių. Gal nepatyrė išvis. (duomenys neskelbtini) nutartimi visų pirma buvo nustatytas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių areštas, o tik jų nesant - piniginių lėšų areštas 544 163,71 Eur sumai. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog antstolis netinkamai pritaikė nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, jog neareštavo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Vertinant neformaliai, visą situaciją, VšĮ, kuri tenkino viešuosius interesus (teikė viešąsias paslaugas), neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Buvo siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą, antstolis nustatė 36 000 Eur sumą, kuri neturi būti viršyta, jos neviršijo. Mokėjimai buvo būtini ir reikalingi, nepadarė žalos. Tęsiant veiklą, gautos dotacijos, pajamos iš lankytojų. Nurodė, kad po LAP Įstaigos veikla nesustojo (atliko auditą, šalino avarijas ir kt.). Šiuo atveju svarbesnis viešasis interesas – tai buvo (duomenys neskelbtini). Vadovavosi protingumo principu. Nurodė, kad 4800 Eur buvo pervesta savivaldybės (steigėjos) pavedimu, vadovas privalėjo atlikti mokėjimą, nėra atsakovo atsakomybės dėl to. Sandoriai nebuvo ginčyti. Mokėjimai nebuvo atsakovo asmeniniams interesams tenkinti. Veikė taip, kaip išmanė geriausiai. Stengėsi, kad Įstaiga kuo ilgiau veiktų, teiktų paslaugas. Ieškovė visiškai neįvertino, koks buvo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, neįvertino ir to, kad atsakovas nepažeidė nustatytos laisvai disponuojamos sumos ribos (36 431,00 Eur). Ieškovė taip pat visiškai ignoravo tą aplinkybę, jog, tęsdama veiklą, ieškovė patyrė ekonominę naudą ir taip sumažino galimai kilsiančią dar didesnę žalą. Ieškovė neįrodė, jog tokiais atliktais bankiniais pavedimais 11 890,07 Eur sumai buvo padaryta žalos, o jeigu žala ir kilo, neįrodė, kokio dydžio. Atliktais mokėjimais atsakovas siekė tik užtikrinti tolimesnę ieškovės veiklą, jokių piniginių lėšų nepasisavino ar iš jų netenkino savo ar kitų asmenų nepagrįstu poreikiu.

2022 m. kovo 15 d., 2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdžių metu atsakovas paaiškino, kad buvo Įstaigos vadovas, situacija buvo ekstremali. Civilinė byla su UAB „Vilniaus energija“ truko keletą metų, antstolis nustatė leistiną sumą atsiskaityti. Įstaiga UAB „Vilniaus energija“ mokėjo, kiek priklausė. Buvo nenumatytų išlaidų, kurias reikėjo atlyginti „čia ir dabar“, pvz., avarijos šalinimas. Reikėjo spręsti nedelsiant, nes būtų kenkę (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad išlaidos advokatui, audito išlaidos buvo būtinos, kad būtų perduota likvidavimui; spausdintuvas – bilietams spausdinti; kava – buvo sutartys. Viską privalėjo vykdyti, kad įmonė veiktų iki uždarymo momento. Nenumatė tam tikros situacijos – avarijos. BTA draudimas buvo trečiųjų asmenų atžvilgiu (lankytojams, patyrusiems traumą). Privalėjo apmokėti, nes teikė viešąsias paslaugas, privalėjo drausti veiklą. Prasidėjus civilinei bylai, užblokavus sąskaitą, pirmiausia ieškojo advokato, sudarė pirminį planą, kam pirmiausia turi būti mokama, viskas vyko greitai. Neįtraukė mažesnių mokėjimų įmonėms, kurios atsirado netikėtai. Nebuvo pagalvota. Žmogiškoji klaida. Auditą privalėjo atlikti. Mokėjimus vykdė iš sąskaitų pagal leistinas sumas, kurių neviršijo. Prašydavo atidėti mokėjimus, veiklą buvo sudėtinga vykdyti. Apie lipdukus – (duomenys neskelbtini), reikėjo naujų informacinių lentelių, lipdukų. Kavos aparato nuomai pupelės – buvo svarbu vaišinti įmonės vadovus, vargu, ar padarė žalą, bet padėjo bendraujant. Savivaldybės nuoma – savivaldybė žinojo apie LAP. Stengėsi kuo mažiau kelti situaciją į viešumą. UAB „Grinda“ – avarijų likvidavimas. UAB „Teisidas“ – teisės aktų prenumerata. UAB „Daily print“ – spausdintuvo toneris. UAB „Aspa“ – kasos aparatų rulonai; kasos aparatų aptarnavimas. UAB „Audata“ – audito paslaugos, privaloma pagal įstatymą; apmokėta per du kartus. Interneto svetainės, elektroninio pašto palaikymo paslaugos – metinis mokestis. (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) uždarymo prašė savivaldybės dotacijos, kad būtų atsiskaityta su visais klientais. 2017-08-01 įnašas pagal Jungtinės veiklos sutartį – mokestis likvidatoriui. Buvo uždaromas UAB „(duomenys neskelbtini)“, periodiškai atliekami mokėjimai likvidatoriui. Neuždarius UAB, nebūtų galima baigti VšĮ. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 800 Eur) – mokestis už (duomenys neskelbtini) projektą, tikslinės savivaldybės lėšos, kad kaip užsakovas sumokėtų projekto vystytojai. Dėl (duomenys neskelbtini) griovimo laiko savivaldybės nuomonė keitėsi. Nugriovus (duomenys neskelbtini), dar apie 6 mėnesius buvo darbuotojai, gaudavo dotacijas iš savivaldybės ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) buvo avarinės būklės, todėl buvo galimi gedimai, incidentai, todėl žiūrėjo, kad būtų draudimas. (duomenys neskelbtini). Per LAP vyko (duomenys neskelbtini) (darė lipdukus). Buvo ruošiamasi iš anksto. Savivaldybė prašė, kad (duomenys neskelbtini) būtų (duomenys neskelbtini) užsakovas, prižiūrėjo projekto vykdymą.

Atsiliepimas

2022 m. kovo 15 d., 2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškiniu gina ne visų kreditorių interesus, bet tik UAB „Vilniaus energija“. LAP taikytas UAB „Vilniaus energija“ naudai, ieškinys patenkintas. UAB „Vilniaus energija“ turėjo teisę kreiptis dėl baudos. UAB „Vilniaus energija“ nesikreipė į antstolį. Ieškovė nevykdė veiklos, kreipėsi į teismą (2019 m.) dėl ieškinio savivaldybei dėl tos pačios sumos. Šioje civilinėje byloje teismas negali spręsti, ar LAP pažeistos, nes turėjo būti spręsta toje civilinėje byloje. Neturi būti revizuojama. Ginčo laikotarpiu įstaiga nebuvo bankrutuojanti; tuo metu įstatymai nenumatė visų kreditorių lygybės principo, galėjo atsiskaitinėti. Kol nebuvo bankroto byla iškelta, atsakovas neturėjo fiduciarinių pareigų kreditoriams. Tyčia/didelis neatsargumas – neįrodinėjo ieškovė. Visi veiksmai susiję su veikla. Dalis paslaugų gali būti suteikta anksčiau nei sąskaita faktūra išrašyta. (duomenys neskelbtini) galėjo veikti iki (duomenys neskelbtini) mėn. Po to tvarkė dokumentus likvidavimui. Padėjo savivaldybė spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priėmė savivaldybė sprendimą likviduoti. (duomenys neskelbtini) atleisti darbuotojai, (duomenys neskelbtini) atleistas vadovas. Dokumentacija tvarkyta iki sprendimo likviduoti. 4 800 Eur pavedimą atliko savivaldybės pavedimu. Savivaldybė dotavo veiklą. Nesąžiningumas siejamas tik su LAP nesilaikymu. Vadovo civilinė atsakomybė – turi būti įvertinti veiksmai – tyčia, ne įstaigos naudai veiksmai. Neaišku, kaip tie veiksmai įtakojo kreditorių interesus. Jei nebūtų mokėję, būtų daugiau kreditorių. Jei formaliai pažeidė LAP, išimtinai įstaigos naudai veikė. Atsakovo veiksmai turi būti vertinami platesniame kontekste. Ieškovė neįrodė, kad sandoriai nepagrįsti (per didelės sumos ir panašiai). Kadangi neginčijami sandoriai, civilinė byla turi būti nutraukta. Ieškovė neįrodinėjo, ar atsakovas galėjo atlikti pavedimus, nevertino sandorių, preziumuoti, kad atsakovas nesąžiningas, negalima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad BVšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įstaiga) buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), Įstaigos steigėja – (duomenys neskelbtini). Įstaigos veiklos tikslai – tenkinti viešuosius interesus, vykdant sporto plėtojimo, socialinę, taip kitą visuomenei naudingą veiklą. Nustatyta, kad Įstaigos vadovas (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas M. P. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Vilniaus energija“ reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)” turto areštas neviršijant 544 163,71 Eur sumos ir solidarių reikalavimų užtikrinimui atsakovių VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto areštas bendrai neviršijant 77 132,56 Eur sumos. Minėta nutartimi VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” buvo leista areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove UAB „Vilniaus energija“, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams bei mokėti mokesčius valstybei bei privalomąsias socialinio draudimo įmokas. (duomenys neskelbtini) antstolis R. K., sudaręs turto aprašą, areštavo VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)” banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bendrai 621 296,27 Eur sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove UAB „Vilniaus energija“, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei privalomąsias socialinio draudimo įmokas. VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)” prašymu, (duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš areštuotų piniginių lėšų leido papildomai atsiskaityti su nutartyje išvardintais kreditoriais: AB „TEO LT“, UAB „TELE2“, UAB „Ecoservice“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Langeras“, UAB „Mavis“, UAB „Dezinfa“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Consilium Optimum“, UAB „Nsoft“, UAB „Labtarna“, UAB „Švaros biuras“, (duomenys neskelbtini), UAB „LATGA A“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” per mėnesį leidžiamą disponuoti lėšų sumą, atsiskaitant su nurodytais kreditoriais. (duomenys neskelbtini) antstolis, vykdydamas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi priimtus pakeitimus ir įpareigojimus, iš naujo sudarė turto aprašą ir atliko VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” taikytų banko sąskaitose esančių piniginių lėšų arešto bendrai 621 296,27 Eur sumai pakeitimus, t. y. nustatė 36 431 Eur dydžio laisvai disponuojamą sumą, iš kurios, vadovaujantis teismo nutartimi, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)” buvo leidžiama mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove UAB „Vilniaus energija“, AB „TEO LT“, UAB „TELE2“, UAB „Ecoservice“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Langeras“, UAB „Mavis“, UAB „Dezinfa“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Consilium Optimum“, UAB „Nsoft“, UAB „Labtarna“, UAB „Švaros biuras“, (duomenys neskelbtini), UAB „LATGA A“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta iškelti likviduojamai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylą, (duomenys neskelbtini) nutartimi nemokumo administratore paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė, vadovaudamasi CK 2.87 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo kaip Įstaigos vadovo 11 890,07 Eur nuostolių atlyginimo, nes, ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas BVšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu (duomenys neskelbtini) per AB „SEB bankas“ atliko bankinius pavedimus, kurių neturėjo teisės atlikti, kadangi jų atlikimo metu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. disponavimo ieškovės lėšomis apribojimai. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, nurodo, kad ieškovė neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą nurodytu pagrindu, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtinai susijęs su ieškovo arba asmens, kuris prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, interesų apsauga ir tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių esmei. Be to, pasak atsakovo, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad, galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms, Įstaiga atliko mokėjimus, kurie tiesiogiai nebuvo įtraukti į leidžiamų mokėjimų išimtis. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

Vienas iš atsakovo argumentų yra dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas nesilaikė kitoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Vilniaus energija“ naudai. Atsakovo vertinimu, pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį tik ieškovas (UAB „Vilniaus energija“) turi teisę reikalauti nuostolių priteisimo iš asmenų, kurie nesilaiko nutarties, kuria nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, nuostolių galima reikalauti tik už tokių laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, kurios yra numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, ir 12 punktuose. Ieškovės teigimu, pareikštu ieškiniu ji gina visų Įstaigos kreditorių interesus, ne tik UAB „Vilniaus energija“.

Kai įmonė tampa nemoki (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo prasme) ir jai iškeliama bankroto byla, bendrovės vadovams gali būti reiškiami reikalavimai CK 2.87 straipsnio pagrindu, taip pat savarankiškais pagrindais, įtvirtintais ĮBĮ, nustatančiais vadovo atsakomybę už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, bendrovės turto neperdavimą ir kt. Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo šiais pagrindais (CK ir ĮBĮ), yra įmonės bankroto administratorius.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Išnagrinėjus civilinę bylą ir susipažinus su ieškovės motyvacija, kuria ji grindė ieškinio reikalavimą priteisti žalą iš atsakovo, teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarčių nesilaikymo, dėl kurių, pasak ieškovės, Įstaiga ir jos kreditoriai patyrė žalos, buvo įrodinėjamas ieškovės ir visų jos kreditorių žalos patyrimo fakto kontekste, t. y. ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti, kad tik kreditorius UAB „Vilniaus energija”, kurio naudai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, patyrė nuostolių dėl tokių veiksmų, o ieškinį grindė atsakovo neteisėtais veiksmais, kuriais jis, kaip ieškovės vadovas, atlikęs 11 890,07 Eur mokėjimus, kurie tiesiogiai nebuvo įtraukti į leidžiamų mokėjimų išimtis, padarė ieškovei turtinę žalą. Ieškinyje, nurodydama reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, ieškovė akcentavo būtent atsakovo, kaip ieškovės direktoriaus, pareigų pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas.

Teismo vertinimu, anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą nesutikti su atsakovo teiginiais, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio.

Dėl atsakovo kaip ieškovės vadovo civilinės atsakomybės

CK 2.87 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieš įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Nustatyta, kad Įstaigos mokėjimai, atlikti galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, buvo atliekami sandorių pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais, neįrodinėjo, kad dėl šių konkrečių sandorių Įstaiga negali atsiskaityti su kreditoriais ar šie sandoriai yra priešingi Įstaigos tikslams. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovė nereikalavo sandorių pripažinti negaliojančiais, nėra pripažintina atsakovo galimai neteisėtus veiksmus eliminuojančia sąlyga. Ieškovė pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą reiškiant ieškinį ne dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o dėl žalos atlyginimo, todėl teismas vertina ieškinį atsižvelgdamas į jame keliamų reikalavimų pagrįstumą.

Ieškovė atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimą grindė tuo, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimus, kurie prieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių imperatyvųjį pobūdį.

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Vilniaus energija“ prašymą ieškinio reikalavimų užtikrinimui teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, pakeista (duomenys neskelbtini) nutartimi, taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas Įstaigos nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant – pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su nutartyje išvardintais kreditoriais bei įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią ieškovės per mėnesį leidžiamą disponuoti lėšų sumą, atsiskaitant su nutartyje nurodytais kreditoriais. Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių nėra ginčo, kad Įstaiga, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, atliko bankinius mokėjimus 11 890,07 Eur sumai, kurie nebuvo tiesiogiai numatyti leidžiamų mokėjimų sąraše. Bylos duomenimis, antstolis areštavo Įstaigos pinigines lėšas 621 296,27 Eur sumai, nustatydamas laisvai disponuojamą 36 431 Eur per mėnesį sumą. Atsakovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos netinkamai, nes (duomenys neskelbtini) nutartimi visų pirma buvo nustatytas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių areštas, o tik jų nesant - piniginių lėšų areštas, tačiau, nors Įstaiga turėjo tiek nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) pastatas, kuriame buvo vykdomos viešosios paslaugos), tiek kilnojamojo turto (kasos aparatai, spausdintuvai ir pan.), bet iš karto buvo areštuotos piniginės lėšos. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs antstolio veiksmų teisėtumą, todėl atsakovas, kaip Įstaigos vadovas, privalėjo vykdyti antstolio galiojančius patvarkymus. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovas, Įstaigai atliekant mokėjimus, kurie nebuvo leidžiami nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė Vilniaus apygardos teismo nutartimis nustatytų apribojimų. Tačiau teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas civilinėje byloje, jas taikant konkretaus ieškinio reikalavimų vykdymo užtikrinimui konkretaus juridinio asmens (kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“) naudai, savaime nereiškia, kad visiems bankrutuojančios Įstaigos kreditoriams padaryta žala, už kurią atsakingas Įstaigos vadovas.

Juridinio asmens valdymo organai turi veikti taip, kad juridiniam asmeniui nebūtų padaryta žalos, laikantis ne tik formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau ir veikiant maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai. Teismas pažymi, kad bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima net tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Įstaiga – ne pelno siekiantis juridinis asmuo, teikęs viešąsias paslaugas, veiklai vykdyti gaudavęs Vilniaus miesto savivaldybės dotacijas. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl Įstaigos vykdytos veiklos nesusiję su nagrinėjama civiline byla. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad iki (duomenys neskelbtini), kai buvo nugriautas (duomenys neskelbtini) pastatas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini), kitos varžybos. (duomenys neskelbtini).

Vertinant atliktus mokėjimus, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad mokėjimai atlikti Įstaigai atsiskaitant už įvairias, Įstaigos veiklos tęstinumui reikalingas paslaugas, prekes ((duomenys neskelbtini) pastato nuoma, audito, avarijų likvidavimo, draudimo, reprezentacinės, kasdieninės veiklos išlaidos ir kt.). Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu, iš Įstaigai skirto tikslinio finansavimo, Įstaiga sumokėjo 4800 Eur įgyvendinant (duomenys neskelbtini) statybas už (duomenys neskelbtini) projekto rengimą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad, kaip nustatyta iš AB SEB banko 2020-10-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas, atlikdamas ieškovės veiklos tęstinumui būtinus mokėjimus, niekada neviršijo antstolio nustatytos laisvai disponuojamos sumos ribos (36 431 Eur). Taigi, net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo tęsiama vykdoma veikla, kas atitiko tiek pačios Įstaigos, tiek jos kreditorių interesus, kadangi vykdant veiklą ieškovė gavo pajamų ir tokiu būdu galėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.

Ieškovės teigimu, ieškiniu prašomus priteisti nuostolius sudaro neteisėtai atsakovo pervestų piniginių lėšų suma – 11 890,07 Eur, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo ne tik sumažintas Įstaigai priklausantis turtas, bet ir nepagrįstai eliminuota Įstaigos kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti Įstaigos bankroto byloje, galimybė atgauti savo reikalavimų patenkinimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai. Jei dėl neteisėtų vadovo veiksmų bendrovė patyrė ne tik žalą, bet ir gavo naudos, tada žalos dydis nustatomas išskaičiuojant gautą naudą iš patirtų nuostolių sumos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Kadangi nei įmonės vadovų, nei kitų asmenų veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014), todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek ir jos dydį.

Sistemiškai įvertinus byloje pateiktus duomenis apie Įstaigos ir atsakovo ginčui aktualiu laikotarpiu atliktas finansines operacijas matyti, kad po ginčijamų mokėjimų faktiškai buvo patenkinti ne šiuo metu bankroto byloje patvirtintų kreditorių, o kitų Įstaigos kreditorių, su kuriais jos vardu atsiskaitė atsakovas, piniginiai reikalavimai, t. y. buvo atliekami einamieji įsipareigojimai, be kurių Įstaiga iš esmės negalėtų veikti. Atsakovas teigė, kad tokiu būdu atsiskaitant buvo siekiama užtikrinti Įstaigos veiklos funkcionavimą, tęstinumą ir taip sumažino galimai kilsiančią dar didesnę žalą. Atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, be kita ko, rašytinius įrodymus apie ginčijamu laikotarpiu šalių vykdytas finansines operacijas, teismas tokią atsakovo poziciją vertina kaip pagrįstą. Pažymėtina, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Tuo metu, kai buvo atlikti ginčo mokėjimai ((duomenys neskelbtini)), ieškovei nebuvo iškelta nemokumo byla ir ji buvo moki (nemokumo byla iškelta (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra pateikta duomenų, kad su Įstaigos kreditoriais atsiskaitantis atsakovas sąmoningai vengtų atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, nepagrįstai teiktų prioritetą kitų kreditorių reikalavimams ir pan. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Įstaiga neturėjo siekio išvengti pareigos vykdyti prievoles kitiems kreditoriams. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu Įstaiga gavo pajamų, savivaldybės dotacijų. Nagrinėjamu atveju Įstaigos vadovas atliko pavedimus siekdamas užtikrinti įprastą Įstaigos veiklą ir patenkinti Vilniaus miesto savivaldybės kaip Įstaigos savininkės lūkesčius dėl viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo. Teismas sutinka su argumentais, kad, nesant ginčo mokėjimų, Įstaiga galimai turėtų dar daugiau kreditorių bankroto byloje, kurie, be kita ko, negavę apmokėjimų už suteiktas paslaugas/prekes, galėjo imtis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, taip tik dar labiau didinant Įstaigos skolas bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų sąskaita.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017).

Teismas pažymi, kad ieškovė žalos dydį deklaratyviai grindė atliktų mokėjimų suma. Teismas konstatuoja, kad vien atsakovo atlikti atsiskaitymai galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms vieno iš kreditorių naudai, nepagrindžia nei žalos fakto, nei dydžio.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 straipsnis), kas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos iš atsakovo priteisimo, sandorių, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai, neginčijo, taip pat neįrodinėjo, kad atsakovas šiuos pavedimus atliko veikdamas ne Įstaigos, o savo asmeniniais ar trečiųjų asmenų interesais, byloje nebuvo paneigtas atsakovo rūpestingas ir verslo santykiams būdingas jo, kaip įmonės vadovo, veikimas, sudarant prekių ir paslaugų sandorius, reikalingus įprastai viešąsias paslaugas teikiančios Įstaigos veiklai užtikrinti, nepažeidžiant Įstaigos vadovo fiduciarinių (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigų bei neperžengiant protingos ūkinės komercinės rizikos, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad Įstaiga dėl laikotarpiu (duomenys neskelbtini) lėšų išmokėjimo patyrė žalą. Ieškovės bendras įsipareigojimų dydis kreditoriams dėl atliktų mokėjimų nekito, dėl ko priteisti išmokėtų lėšų sumą kaip Įstaigai padarytą žalą iš atsakovo nėra teisinio pagrindo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui M. P. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurios sudaro 4224,91 Eur (už atsiliepimo, tripliko, kitų procesinių prašymų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ((duomenys neskelbtini)) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teismas sprendžia, kad išlaidos atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti bendrovė, tokios išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BVšĮ „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), administravimo išlaidoms skirtų lėšų 4224,91 Eur (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė