Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad visas kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta, kad tai įvyko dėl jo veiksmų. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba mechaniku. Buvo eilinė diena, pradedant dirbti balandžio 25 d., ryte R. B. paprašė surasti krautuvą, kad jis padėtų pervežti ričių vyniotuvą. Jam suradus ir privažiavus prie ričių stovo, sustojus, lipant iš autokrautuvo, jis pajudėjo ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Įvykį galėjo matyti E. B.. Sutinka, kad dėl jo veiksmų atsitiko šis įvykis, kad pažeidė instrukcijoje nurodytus punktus. Nebuvo įsitikinęs, kad pavara išjungta, neištraukė raktelio, neužtraukė stovėjimo stabdžio. Išlipo per dešinę pusę. Reiktų išlipti per kairę, nes ten nėra greičio pedalo. Išlipimas buvo greitas, nepažiūrėjo, kur koją pastatė. Lipdamas galėjo netyčia užminti pedalą. Sutinka, kad autokrautuvas pajudėjo netyčia užmynus ant pedalo. Nepamena kuria koja galėjo užminti pedalą. Tai buvo vienintelė aplinkybė pajudėjimui. Garsinis signalas veikė, tą dieną girdėjo. Jei garsiau būtų veikęs, gal ir niekas nepasikeistų, R. B. turėjo matyti, kad atvažiuoja, jis kitaip nebūtų pasielgęs, jei būtų garsiau veikę. Susipažinęs su visomis instrukcijomis. Keltuvo instrukciją matė, perskaitė. Žinojo, kad negalima lipti iš kitos pusės. Nemano, kad krautuvas buvo techniškai netvarkingas. Su krautuvais dirba jau 15 metų. Su šiuo krautuvu dirbo pirmą kartą. Yra instruktuotas kaip reikia dirbti su tokia technika, buvo periodiškai supažindinama. Su instrukcija buvo supažindintas pasirašytinai, datos pasakyti tiksliai negali. Instrukciją perskaitė detaliai. Paaiškinimą darbo inspekcijoje rašė įvykio dieną, tuo metu buvo strese. Tyrimo metu buvo apklaustas vieną kartą rugpjūčio mėnesio gale, praėjus maždaug keturiems mėnesiams. Tyrimo metu savo kaltę įžvelgė. Buvo susijaudinęs, advokato neturėjo, tai galėjo įtakoti situaciją suprasti kaltę. Iš pradžių nesuprato savo klaidos. Tikslių tos dienos veiksmų nepamena, jam buvo stresas. Labai gailisi dėl įvykio. Pirmą dieną vyriausiojo sūnaus atsiprašė. Su moterimi kalbėjo apie šį įvykį, buvo žodis „atsiprašau“. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiųjų. Asmeniškai nukentėjusiesiems žalos neatlygino, įmonėje dėjosi pinigus laidotuvėms. Jo mėnesinės pajamos apie 1 000 eurų, žmonos pajamos minimalios. Dar yra 14 metų dukra. Nuo balandžio mėnesio nesinaudoja teise vairuoti krautuvus, nes darbe buvo pasakyta, kad negali naudotis, kol nesibaigs teismas. Jam buvo žodžiu pasakyta, kad pažymėjimas sulaikytas, negali naudotis. Gamybos vadovai tai galėtų patvirtinti. Instrukciją dar kartą skaitė. Darbe 30 procentų vairavimas reikalingas. Darbo užmokestį įtakoja negalėjimas vairuoti krautuvus.

Apklaustas kaip galimas laiduotojas Ž. S. teisme parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. Supranta, kad tektų jo broliui R. S. bendravimu daryti teigiamą įtaką, kad ateityje tokių situacijų nebūtų. Pats yra neteistas, administracine tvarka nebaustas. Dirba (duomenys neskelbtini). Mano, kad broliui galės daryti teigiamą įtaką, sutaria gerai. Broliui yra pavyzdys. Brolis gyvenimiškais klausimais tardavosi ir klausydavo, ir toliau taip bus. Bendrauja pakankamai dažnai. Dėl įvykio su broliu kalbėjo, jis pergyvena, bandė atsiprašyti, kalbėtis su nukentėjusiaisiais. Jis kitaip reaguoja kalbant apie įvykį, jo mintys ne tokios. Kaip brolis nepuolė jo kaltinti, jis suvokė, kas įvyko. Situaciją analizavo, kalbėjo, kaip ateityje išvengti tokių dalykų. R. S. pripažino, kad dėl jo kaltės žuvo žmogus, neneigė, kad taip įvyko.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. S. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, R. S. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusiosios D. B. parodymai, kad buvo R. B. žmona, su juo santuokoje gyveno 33 metus, su juo užaugino tris sūnus. Apie 2019-04-25 R. B.darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykusią nelaimę sužinojo iš sūnaus D. B., pradžioje jai pranešė, kad vyrui kažkas nutiko ir kad jis vežamas į ligoninę, tačiau netrukus iš vyro darbovietės sulaukė antro skambučio jau su užuojauta, kad vyras mirė. Telefonu niekas jos neinformavo kas nutiko R. B.. Tada puolė skambinti savo vaikams, tada su sūnumi S. B.važiavo iki ligoninės, ten susirado ekipažą kuriame rado savo vyrą, jis jau buvo miręs. Tada ją ištiko šokas ir nelabai prisimena, kas toliau vyko, jai suleido vaistų. Vėliau per laidotuves sužinojo tik tiek, kad jos vyras dirbo kažkur pasilenkęs ar atsitūpęs ir į jį įvažiavo krautuvas, o vyras nespėjo pasitraukti. R. toje bendrovėje išdirbo beveik 5 metus. Už R. B.laidotuves sumokėjo bendrovė, kurioje jis dirbo. Su tuo krautuvo vairuoju, žino kad jį vyras vadino R. (nustatyta, kad tai R. S.), be to, jis jos kaimynas, nebendravo, nežino, ar jis buvo laidotuvėse. Dėl šio įvykio neteko savo vyro, todėl patyrė moralinę žalą. Ar vyras buvo draustas darbe, to nežino, jokios išmokos negavo (1 t., b. l. 26-29);

- nukentėjusiojo S. B. parodymai, kad buvo R. B. sūnus. Gali pasakyti, kad tėvo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykusią nelaimę sužinojo iš savo motinos, ji jam pranešė, kad neteko tėvo. Tada skubiai su motina vyko iki ligoninės, ten tėvą rado jau mirusį, motinai tada pasidarė blogai, jai suleido vaistų ir motiną parvežė į namus. Paskui vienas vyko į tėvo darbovietę, ten bendravo su tėvo viršininkais K. ir M., iš jų sužinojo, kad tėvas kartu su kitu darbuotoju turėjo prikabinti ričių stovą, o link jų privažiavęs krautuvas prispaudė tėvą, nes iš krautuvo išlipdamas vairuotojas paspaudė greičio pedalą, dėl ko krautuvas pavažiavo atgal ir tėvas buvo prispaustas. Po tėvo laidotuvių jis sulaukė skambučio iš tėvo darbovietės, tada jį pasikvietė, ten nuėjus jį pasitiko R. (nustatyta, kad tai R. S.) ir jo viršininkas M., jų pavardžių nežino. R. S.žinojo iš matymo, nes gyvena jo motinos name. Jis norėjo atsiprašyti motinos, bet jis jam to neleido, nes mano, kad tai per skaudu. R. S.neneigė kaltės ir atsakomybės, matėsi kad išgyvena, konkrečiai jis neįvardino, kokia jo ta kaltė, kas ten įvyko. Jis tiesiog jo išklausė ir jam pasakė, kad jau nieko nepakeis (1 t., b. l. 92-95);

- nukentėjusiojo D. B. parodymai, kad jam žinoma, kad tėvas R. B. paskutinius 5 metus, skaičiai gali būti netikslūs, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta gamykla yra Šiauliuose, tikslaus adreso nurodyti negali. Jis dirbo šaltkalvio pareigose. 2019-04-25 apie 10.00 val. jam paskambino jo žmona A. B. ir pranešė jam, kad jos mamos sesuo J. Z., kuri taip pat dirba minėtoje gamykloje, paskambino ir pranešė jai, kad jo tėvą greitosios medicininės pagalbos brigada išvežė iš minėtos gamyklos. Kas atsitiko jo tėvui, ji nežinojo. Jis paskambino savo motinai D. B., pranešė jai apie minėtą įvykį ir paprašė, kad ji nuvažiuotų į Šiaulių ligoninę ir sužinotų, kas atsitiko tėvui. Po 5 min. jam paskambino motina ir pranešė, kad minėtoje gamykloje įvyko nelaimingas atsitikimas, minėto atsitikimo metu buvo mirtinai sužalotas jo tėvas. Tačiau tiksliai kas atsitiko tėvui jis sužinojo iš brolio S. B., kadangi jis buvo nuvažiavęs į minėtą gamyklą. Po savaitės nuo minėto įvykio jis bendravo su darbo inspekcijos pareigūnu S. J.. S. J. parodė jam minėtos gamyklos vaizdo filmavimo kamerų įrašą, matė kaip buvo sužalotas jo tėvas. Dar apie minėtą įvykį jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. D.. Su P. D. jis bendravo po to, kai jis darbo inspekcijoje peržiūrėjo vaizdo įrašą. P. D. jam pranešė, kad kai buvo sužalotas jo tėvas, jo šalia nebuvo ir jis visos sužalojimo aplinkybės sužinojo peržiūrėjęs vaizdo filmavimo kamerų įrašus. P. D. bendravo su juo su didele pagarba, reiškė užuojautą, stengėsi padėti. Dėl minėto įvykio jų šeima galimai reikš civilinį ieškinį, tačiau tik tada, kai jie gaus išvadą iš darbo inspekcijos (1 t., b. l. 111);

- nukentėjusiojo G. B. parodymai, kad jam žinoma, jog 2019-04-25 įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo metu buvo sužalotas jo tėvas R. B., jam buvo sužalota galva, apie šį įvykį telefonu jam pranešė brolis D. B., kuriam taip pat paskambino ir pranešė apie įvykį. Jis nebendravo tiesiogiai su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, apie įvykį girdėjo tik iš kalbų. Dėl civilinio ieškinio pareikšimo yra informuotas, dėl civilinio ieškinio pareiškimo apsispręs gavęs darbo inspekcijos išvadą (1 t., b. l. 130);

- nukentėjusiojo E. B. parodymai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, adresas (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje jis dirba beveik tris metus, įmonė užsiima jūrinių tinklų, virvių gamyba, įmonėje jis remontuodavo įvairią įrangą, stakles bei jam į pareigas įėjo visos įrangos modernizavimas. 2019-04-25 ryte apie 09.00 val. R. B., kuris dirba toje pačioje įmonėje, jo paprašė pagalbos, t. y. reikėjo į kitą vietą perkelti ričių laikymo stovą ir jo paprašė, kad šį stovą prilaikytų, jeigu jis virstų. Tada jis atsistojo iš vienos pusės ričių stovo, o iš kitos pusės atsistojo R. B.. Tuo tarpu, tai galėjo būti apie 09.20 val., prie jų privažiavo elektrinis krautuvas, kurį vairavo R. S.. Jis privažiavęs nuo ričių stovo už kokių 1,5 metro sustojo. Prie elektrinio krautuvo jie turėjo pririšti virves ir taip ričių stovą ištempti. Tada jis vieną virvės galą perkišo per ričių stovą ir jį paimti pasilenkė R. B. bei tuo tarpu staiga į juos atbulas įvažiavo elektrinis krautuvas, pastumdamas ričių stovą. Jis iš karto pamatė ant žemės parkritusį R. B., kurio galva buvo tarp ričių stovo ir elektrinio keltuvo bei jam iš burnos ir nosies bėgo kraujas. Jis R. B. pakėlė galvą ir laikė, kad jis neužspringtų krauju, o tuo tarpu R. S. kažkam skambino, tačiau kam nežino, bet kiek suprato, tai galbūt pagalbos tarnyboms. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir R. B. išsivežė. R. B. galva buvo suspausta tarp ričių stovo ir staiga pajudėjusio keltuvo, tuo momentu, kai R. B. buvo pasilenkęs. Ričių stovas buvo be ratukų. Prie elektrinio keltuvo gale buvo kablys, prie jo ir būtų pririšę virves (1 t., b. l. 145-146). Papildomai apklaustas E. B. parodė, kad dėl 2019-04-25 įvykio jo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat patyrė sužalojimus. Paaiškino, kad ričių stovas, kuris buvo nustumtas keltuvo, kurį vairavo R. S., jį buvo prispaudęs prie darbo stalo. Pradžioje kad patyrė sužalojimus net nepajuto, nes ištiko šokas dėl kolegos, kuris tuo metu buvo patyręs labai didelius sužalojimus. Pasijuto blogai tik kitą dieną, juto skausmą klubo srityje, dėl to kreipėsi į medikus, norėjo pasitikrinti, ar nėra didesnių sužalojimų. Kreipėsi į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, į kitus gydytojus nesikreipė, nustatė tik sumušimą, šiaip patyrė tik fizinį skausmą. Nedarbingumo neturėjo. Bendravo po įvykio su R. S., jis sau pats negali paaiškinti kaip viskas įvyko, labai išgyvena dėl to. E. B. jam jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 147-150);

- liudytojo A. B. parodymai, kad R. B. buvo jo brolis, apie tai kad jis žuvo darbo vietoje, jam pranešė R. B.sūnus S.. Iš jo žino, kad R. B.dirbant savo darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“, ant jo užvažiavo karutis, nes karučio vairuotojas išlipdamas iš karučio užkliudė greičio pedalą, dėl to karutis pajudėjo iš vietos. Tikslių aplinkybių, kaip įvyko įvykis, nežino. Kaip tiksliai tai sužinojo S. B., nežino, bet šis buvo nuvažiavęs iki brolio darbo. Karučio vairuotojo nežino, jo nepažįsta. Kas apsiėmė laidoti brolį, nežino, kiek girdėjo, prie laidotuvių prisidėjo bendrovė, kurioje dirbo brolis. Tam karučio vairuotojui jis, kaip R. B.brolis, pretenzijų neturi, būti pripažintas nukentėjusiuoju nepageidauja, įvykį vertina kaip nelaimingą atsitikimą. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 158-161);

- liudytojos A. B.parodymai, kad buvo R. B. motina. Apie nelaimę jo darbovietėje jai pranešė anūkas S.. Telefonu jai pasakė, kad tėvas žuvo darbe, S. B.buvo R. B.sūnus. Kiek žino iš kitų šeimos narių, sūnui R. B., jam dirbant savo darbe, buvo prispausta galva autokaru, aplinkybių daugiau nežino. Kaltininko R. S. nepažįsta, bet žino, kad gyvena jos kaimynystėje, su juo nebendravo. R. B.laidotuvėmis pasirūpino jo darbovietė. Ji nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja, R. S. pretenzijų neturi, tiesiog įvykį vertina kaip nelaimingą atitikimą. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 164-166);

- liudytojo K. T. parodymai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra servizo inžinierius, jo pareigos yra organizuoti įvairių įrengimų remonto darbus. 2019-04-25 jam atvykus į darbą su darbuotojais apie 7.50 val. padarė trumpą pasitarimą, kas kokius darbus kas atliks. R. S. yra jo darbuotojas, jis yra mechanikas, jo darbas remontuoti įvairius įrengimus ir aptarnauti virvių gamybos barą, tai yra įrengimų remontas, gedimų šalinimas. Jis taip pat turi visus leidimus eksploatuoti keltuvus. Rytiniame pasitarime R. S. nebuvo, nes jam ten būti nepriklausė, jis eilinis darbininkas ir tuo laiku dirbo savo darbą. Jo darbas nueiti į cechą, kur žiūri, kas yra sugedę, tada organizuoja darbus ir panašiai. Jis yra tiesioginis R. S. vadovas. Taip pat yra E. B. tiesioginis vadovas. R. B. dirbo naujų įrenginių gamybos grupėje, jis buvo mechanikas, E. B. - taip pat mechanikas, tik jis yra remontinėje grupėje. Tą dieną, kai įvyko ta nelaimė, buvo atliekamas stovo modernizavimas, už tuos darbus buvo atsakingas M. V., jis organizavo tuos darbus. Apie įvykusią nelaimę ceche jam pranešė R. S., tuo metu jis buvo pasitarime, jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją, kad yra nelaimė. Vėliau matė vaizdo įrašą, kur užfiksuota nelaimė, kaip suprato, R. B. pasikvietė į pagalbą R. S. ir E. B., kad patrauktų ričių stovą. R. S. vairavo keltuvą, prie kurio turėjo būti pritvirtintas ričių stovas, ir jis turėjo tą ričių stovą patraukti iš tos vietos. Iš filmuotos medžiagos matė, kad R. S. išlipant iš keltuvo, keltuvas pavažiavo atgal ir tuo metu buvo prispaustas prie ričių stovo pasilenkęs R. B., mano kad R. S. išlipdamas paspaudė greičio pedalą. Jis tokio nurodymo - patraukti ričių stovą nedavė, ar toks nurodymas kieno nors buvo duotas, nežino, čia ne jo kompetencija. Darbuotojams R. B. ir E. B. nepriklausė turėti apsauginius galvos šalmus, kadangi jie dirbo ne aukštyje. Būtent tas krautuvas, kuriuo dirbo R. S., buvo ne jo žinioje, jis yra jo vadovo L. P. žinioje, būtent per L. P. darbuotojai informuoja apie keltuvų gedimus, nes jų bendrovė nuomojamų keltuvų remonto neatlieka, o kviečiami keltuvų savininkai, kurie arba vietoje remontuoja arba keltuvą išsiveža. Po įvykusios nelaimės su R. S. apie tai kas atsitiko, kodėl taip atsitiko, nekalbėjo, jis labai tai išgyvena, bendravo tik darbo klausimais (1 t., b. l. 173-176);

- liudytojo L. P. parodymai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra technikos vadovas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas. Yra atsakingas už krautuvų techninę priežiūrą, būtent tų, kurie yra jų bendrovės nuosavybė. Krautuvai, kurie yra nuomojami, jų priežiūrą vykdo krautuvų savininkas, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų bedrovės krautuvams yra priskirtas konkretus krautuvo vairuotojas. Tačiau jei krautuvas yra nuomotas, tada konkretus vairuotojas jam nėra priskiriamas, krautuvas yra priskiriamas labiau padaliniui. Krautuvas, kurį tada valdė R. S., buvo, jei neklysta, nes gerai to nežino, priskirtas virvių padaliniui. Būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotu krautuvu bendrovėje dirbo įvairūs darbuotojai, tame tarpe ir R. S.. Iki nelaimingo atsitikimo, kuomet buvo sužaloti jų darbuotojai, kurių vienas mirė, iš darbuotojų, kurie valdė tą krautuvą, kad kas nors jame neveiktų ar blogai veiktų, skundų gauta nebuvo. Paprastai darbuotojai apie pastebėtus krautuvų gedimus turi informuoti jį. Jei krautuvas yra nuomotas, tada jis apie tai informuoja įmonę, kuri krautuvą išnuomojo, nes jie patys atlieka technines priežiūras ir remontus. Kaip jis žino, 2019-04-25 jų bendrovėje buvo vykdomas įrenginio renovacija, baigus renovacijai, darbuotojas R. B. paprašė R. S., kad šis jam padėtų nugabenti įrengimą į reikiamą cecho dalį. Tokio atskiro nurodymo, kad būtent R. S. turi tai daryti, nebuvo. Į pagalbą R. B. pasikvietė ir E. B.. Tiesiogiai įvykio nematė, jam tada buvo susirinkimas. Vėliau matė vaizdo įrašą. Iš įrašo supranta, kad tai paties vairuotojo, būtent R. S. nusižengimas, nes jis nesilaikė krautuvo valdymo instrukcijų, būtent sustojęs neužtraukė stabdžio, iš spynelės neištraukė užvedimo raktelio, tai yra neišjungė variklio ir, veikiant varikliui, R. S. lipo per krautuvo dešinę pusę, kur nėra numatyta, kad taip galima lipti, dėl visų šių pažeidimų, be to, jis užlipo ant greičio pedalo, įvyko nelaimingas atitikimas. R. S. neneigia, kad viskas buvo būtent taip, kaip suprato jis, viską padarė spontaniškai, iš geranoriškumo norėjo greičiau padėti kolegai, todėl paskubėjo, dėl ko buvo neatidus ir nesilaikė krautuvo valdymo instrukcijų. R. S. turi įgijęs teisę valdyti elektrinius krautuvus, jam išduotas atitinkamas pažymėjimas, jis buvo supažindintas krautuvų bendrąja valdymo instrukcija (1 t., b. l. 178-181);

- liudytojo M. V. parodymai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra projektų vadovas. Jo darbas naujų gaminių projektavimas, dirba prie kompiuterio. 2019 m. balandžio mėnesį, gal 20 dieną, kiek žino, siūlų ričių sienelė buvo atgabenta iš vieno padalinio, tai yra virvių cecho, į tinklų mezgimo cechą, tam tikrą remontui skirtą vietą. Šitai sienelei, kurią įvykio dieną reikėjo pergabenti, buvo pakeisti guoliai ir kiti komponentai. 2019-04-25, norint pergabenti tą sienelę, įvyko šis įvykis, kuomet žuvo darbuotojas. Paties įvykio nematė, buvo susirinkime. Vėliau matė vaizdo įrašą. Darbų, kas ką turi atlikti, neorganizuoja, jis atsakingas už produkto sukūrimą. Kaip suprato, R. B. pabaigęs darbą - pakeitęs sienelės guolius ir atlikęs kitus darbus, norėjo sienelę nugabenti į kitą cecho dalį, į virvių gamybos cechą. Į pagalba R. B. pasikvietė E. B., o pergabenti sienelę su krautuvu paprašė R. S.. Iš vaizdo medžiagos matė, kaip viskas įvyko. Kaip suprato, R. S. išlipant iš krautuvo, krautuvas staiga pajudėjo atgal ir prispaudė už jo stovėjusi R. B.. Su R. S. jau kiek vėliau kalbėjo, jo klausė, kodėl jis tada lipo iš krautuvo, jis paaiškino, kad jam tada tą minutę taip atrodė, norėjo tiesiog padėti (1 t., b. l. 183-186);

- liudytojo V. S. parodymai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių skyriaus vadovu. Apie 2019-04-25 įvykusį įvykį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet buvo sužalotas ten dirbęs darbuotojas, sužinojo tą pačią dieną, jam buvo pranešta telefonu. Kadangi įvykis buvo susijęs su elektriniu krautuvu, kurį jų bendrovė buvo išnuomojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo reikalinga nuvežti to elektrinio krautuvo techninės apžiūros aktą, tą ir padarė. Įvykio aplinkybių nežino, žino kad žuvo žmogus. Prieš išnuomojant krautuvą, jis yra techniškai patikrinamas, ar viskas veikia, kad atitiktų visus saugos reikalavimus, kad veiktų šviesos, švyturėliai, stabdžiai taip pat. Perdavimo metu krautuvas atitinka visus techninius reikalavimus, techninius reikalavimus atitiko ir tas krautuvas, kuris buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. To krautuvo, kuris buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomos termino nebuvo, buvo neterminuota sutartis. Jei nuomos laikotarpiu krautuvas sugenda, bendrovė turi juos informuoti, nes tik jie atlieka krautuvo tvarkymą ar remontą. Kad kas nors tame krautuve neveiktų ar būtų kas sugedę, tokių pranešimų iki įvykio gauta nebuvo. Paskui po įvykio girdėjo, kad neva neveikė rankinis stabdis. Kad eksploatuoti tokį krautuvą, reikia gauti tam tikrą pažymėjimą, baigus tam tikrus mokymus. Krautuvo operatorius (vairuotojas) turi žinoti, kad iš krautuvo galima išlipti tik jį išjungus, pavarų svirtį pastatyti į neutralią padėtį ir ištraukti užvedimo raktelį bei užtraukti stovėjimo stabdį. Atbulinė eiga su krautuvu galima tada, kai keltuvas yra užvestas, įjungtas degimas ir įjungta atbulinė pavara, jei prie viso to yra užtrauktas rankinis stabdis bei tuo pačiu paspaudžiamas greičio pedalas, keltuvas vis tiek gali pajudėti, bet pajudės per jėga. Su tuo darbuotoju, kuris dirbo su tuo krautuvu, nebendravo. Prieš tai būtent tas krautuvas buvo nuomojamas kitai įmonei, tačiau pasibaigus nuomai, krautuvas buvo pilnai sutvarkytas, paruoštas darbui, didelių gedimų nebuvo, reikėjo keisti švyturėlius, lempas ir panašiai (1 t., b. l. 168-171);

- 2019-04-25 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota R. B. lavono apžiūra (1 t.., b. l. 9-15);

- 2019-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 17-22);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta R. B. mirties priežastis, jam padaryti šie, įtakoję mirtį, sužalojimai: daugybiniai kaukolės kaulų ir stuburo kaklinės dalies I-II slankstelių lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, nugaros smegenų dalinis pažeidimas, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujavimas iš nosies ir ausų landų, kairės akies voko poodinė kraujosruva, liežuvio kraujosruvos (1 t., b. l. 190-191);

- 2019-05-24 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas (su tyrimo medžiaga) dėl įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad autokrautuvo vairuotojas pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu patvirtintos Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojui, dirbančiam šakiniais krautuvais Nr. 16, 5.6, 5.14 ir 5.42 punktų reikalavimus: „5.6 Įjungti variklį galima tik tada, kai vairuotojas įsitikinęs, kad pavarų perjungimo rankena pastatyta į neutralią padėtį ir įjungtas rankinis stabdis“, „5.14 Draudžiama palikti krautuvą be priežiūros su veikiančiu varikliu. Darbo pertraukos metu darbuotojas privalo sustabdyti krautuvą lygioje aikštelėje, išjungti variklį, ištraukti raktelį ir įjungti rankinį stabdį. Reikia pasirūpinti, kad pašaliniai asmenys negalėtų pasinaudoti krautuvu“, „5.42 Draudžiama išlipti iš krautuvo paliekant užvedimo spynelėje raktą“ (3 t., b. l. 24-72);

- 2019-04-25 reikalaujamų daiktų pateikimo metu užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. T. pateikė dokumentus bei vaizdo įrašą, susijusius su įvykiu (1 t., b. l. 194-196, 2 t., b. l. 1-3);

- 2019-09-13 vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo apžiūra (2 t., b. l. 19-21);

- 2019-04-26 reikalaujamų daiktų pateikimo metu užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas L. P. pateikė elektrinį krautuvą ir užvedimo raktelį (2 t., b. l. 22-30);

- 2019-04-26 ir 2019-08-29 daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota elektrinio krautuvo apžiūra (2 t., b. l. 32-38);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė krautuvo „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi instrukciją, techninio aptarnavimo aktą bei CE atitikties sertifikatą (2 t., b. l. 40-130);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl darbų saugos reikalavimų, kt. (taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu patvirtintą Darbų saugos ir sveikatos instrukciją darbuotojui, dirbančiam šakiniais krautuvais, Nr. 16, duomenis, kad su ja R. S. susipažinęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus eismo taisykles, duomenis, kad su jomis R. S. susipažinęs, R. S. elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotojo pažymėjimas, R. S. darbo sutartis, kt. (2 t., b. l. 132-195, 3 t., b. l. 1-19).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 132 straipsnio 3 dalyje. R. S. teismo posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tai yra 2019 m. balandžio 25 d. 9 val. 10 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mezgimo cecho patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vairavo autokrautuvą „(duomenys neskelbtini)“, sutiko su kitomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būtent – kad atbuline eiga privažiavęs prie sienos, sustojęs ir išlipdamas iš autokrautuvo, neperjungė judėjimo krypties svirties iš atbulinės eigos į neutralią padėtį, neįjungė stovėjimo stabdžio, neištraukė raktelio, dėl ko, lipant iš autokrautuvo per dešinę pusę, jam netyčia užmynus akseleratoriaus pedalą, autokrautuvas staigiai pajudėjo atbuline kryptimi ir traumavo tarp autokrautuvo ir ričių nuvyniojimo sienos buvusį R. B., kuriam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių R. B. mirė. R. S. kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: nukentėjusiųjų D. B., S. B., D. B., G. B., E. B., liudytojų K. T., L. P., V. S., M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas, filmuota medžiaga ir kt. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad R. S., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku-šaltkalviu, būdamas atestuotas – suteikta teisė dirbti elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotoju (2 t., b. l. 193-194), pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu patvirtintos Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojui, dirbančiam šakiniais krautuvais, Nr. 16, su kuria buvo susipažinęs pasirašytinai (2 t., b. l. 2), 5.6, 5.14 ir 5.42 punktų reikalavimus ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. R. S. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu (LR BK 16 str. 3 d.). Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 132 straipsnio 3 dalį.