- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-106-354/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17079-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir perduotas Ž. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad dirbdamas UAB „H. B.“ mechaniku-šaltkalviu, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra pažeidė UAB „H. B.“ generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu patvirtintos Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojui, dirbančiam šakiniais krautuvais, Nr. 16, 5.6, 5.14 ir 5.42 punktų reikalavimus: „5.6 Įjungti variklį galima tik tada, kai vairuotojas įsitikinęs, kad pavarų perjungimo rankena pastatyta į neutralią padėtį ir įjungtas rankinis stabdis“, „5.14 Draudžiama palikti krautuvą be priežiūros su veikiančiu varikliu. Darbo pertraukos metu darbuotojas privalo sustabdyti krautuvą lygioje aikštelėje, išjungti variklį, ištraukti raktelį ir įjungti rankinį stabdį. Reikia pasirūpinti, kad pašaliniai asmenys negalėtų pasinaudoti krautuvu“, „5.42 Draudžiama išlipti iš krautuvo paliekant užvedimo spynelėje raktą“, ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra 2019 m. balandžio 25 d. 9 val. 10 min UAB „H. B.“ mezgimo cecho patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vairuodamas autokrautuvą „Nissan 15“, atbuline eiga privažiavęs prie sienos, sustojęs ir išlipdamas iš autokrautuvo, neperjungė judėjimo krypties svirties iš atbulinės eigos į neutralią padėtį, neįjungė stovėjimo stabdžio, neištraukė raktelio, dėl to, lipant iš autokrautuvo per dešinę pusę, jam netyčia užmynus akseleratoriaus pedalą, autokrautuvas staigiai pajudėjo atbuline kryptimi ir traumavo tarp autokrautuvo ir ričių nuvyniojimo sienos buvusį R. B., kuriam buvo padaryti šie sužalojimai: daugybiniai kaukolės kaulų ir stuburo kaklinės dalies I-II slankstelių lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, nugaros smegenų dalinis pažeidimas, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujavimas iš nosies ir ausų landų, kairės akies voko poodinė kraujosruva, liežuvio kraujosruvos, dėl kurių R. B. įvykio vietoje mirė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras Linas Vitkus prašo pakeisti 2020 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, nustatant 1 metų terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
2.1. Skunde prokuroras pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu R. S. nebuvo skirtos kardomosios priemonės, todėl jo teisė vairuoti elektrinius krautuvus nebuvo apribota ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro ar jį atlikusio tyrėjo sprendimu. Sprendimą apriboti R. S. teisę vairuoti elektrinius krautuvus priėmė jo darbovietės, UAB „H. B.“, administracija. Net ir nevertinant šito fakto, kaip turinčio reikšmės sprendimui skirti baudžiamojo poveikio priemonę, draudimą naudotis specialia teise realiai atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės teisė vairuoti elektrinius krautuvus buvo apribota apie devynis mėnesius, t. y. nuo 2019 m. balandžio, tuo tarpu prokuroras prašė apriboti R. S. teisę vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius vienų metų terminui, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikotarpiui, todėl teismo vertinimas, kad paskyrus atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir R. S. realiai apriboti teisę vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius vienų metų ir devynių mėnesių laikotarpiui – trumpesniam laikotarpiui nei baudžiamojo įstatymo numatyto baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis – bus pažeisti proporcingumo bei teisingumo principai, laikytinas nepagrįstu ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių kontekste.
2.2. Be to, skunde nurodoma, jog apribojant R. S. teisę vairuoti elektrinius krautuvus darbovietės UAB „H. B.“ administracijos, o ne ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir jį kontroliavusio prokuroro ar jį atlikusio ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu, paskiriant R. S. kardomąją priemonę, nėra visa apimtimi realiai uždraudžiama R. S. vairuoti elektrinius krautuvus, o ši teisė tik apribojama, kadangi UAB „H. B.“ neturi kompetencijos uždrausti jos darbuotojui vairuoti elektrinį krautuvą, analogiškai kaip asmens darbovietė neturėtų teisės uždrausti asmeniui vairuoti transporto priemonę. Pastebima, jog UAB „H. B.“ turi teisę tik apriboti asmens dirbamą darbą pačioje darbovietėje, R. S. pakeitus darbą, jis būtų turėjęs teisę vairuoti elektrinius krautuvus visa apimtimi, kadangi UAB „H. B.“ administracijos draudimai neturi poveikio asmens teisėms, tik pačios įmonės darbo tvarkai, taigi darbovietės administracijos paskirtas asmens specialios teisės apribojimas neturi tokio paties pobūdžio griežtumo apribojimo, kokie yra taikomi tiek paskyrus asmeniui kardomąją priemonę, tiek paskyrus asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiančią jam vairuoti elektrinį krautuvą ar vežimėlį. Prokuroro vertinimu, nėra pagrįstas teismo vertinimas, kad nuo 2019 m. balandžio mėn. R. S. buvo realiai uždrausta vairuoti elektrinius krautuvus bei vežimėlius. Be to, nurodoma ir tai, kad skiriasi ir tokio galimo specialios teisės apribojimo tikslai – apribojus specialią teisę prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu, tokio sprendimo tikslai yra tapatūs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje numatytai kardomųjų priemonių paskirčiai, tuo tarpu darbdavys skiria draudimą darbuotojui naudotis specialia teise vykdydamas savo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje numatytą pareigą užtikrinti darbo tvarką, sudarant saugias ir nekenksmingas darbuotojų sveikatai darbo sąlygas.
2.3. Prokuroro vertinimu, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. S. itin svarbi aplinkybė yra tai, kad, nors R. S. ilgą laiką (apie 15 metų, t. y. nuo darbo UAB „H. B.“ pradžios 2005 m.) dirbo mechaniku-šaltkalviu, į jo pareigybės aprašymą įėjo darbai, atliekami vairuojant elektrinį krautuvą, jis buvo supažindintas su elektrinio krautuvo saugaus valdymo instrukcija, tačiau įvykio dieną saugaus elektrinio krautuvo valdymo instrukcijos punktų nesilaikė, jo padaryti pažeidimai sudarė būtinas sąlygas, kurios leido įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu žuvo R. B.. Daroma išvada, kad dėl R. S. darbovietėje galiojančių saugos reikalavimų nesilaikymo kilo nepataisomi padariniai – žuvo UAB „H. B.“ darbuotojas R. B., todėl, prokuroro vertinimu, negalima teigti, kad dėl R. S. veiksmų kilus nepataisomiems padariniams ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės naudojantis specialiąja teise padarius nusikalstamą veiką, kurios metu žuvo žmogus, paskyrus vienų metų t. y. minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisės būtų suvaržytos neproporcingai padarytai nusikalstamai veikai ir jos metu kilusiems padariniams ar toks baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neatitiktų teisingumo principo.
2.4. Prokuroras skunde nurodo ir tai, kad teismas savo sprendimą neskirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonės motyvavo ir tuo, kad R. S. teigė, jog padarė išvadas dėl nelaimingo atsitikimo ir pakartotinai susipažino su atitinkamais reikalavimais vairuojant elektrinius krautuvus, tačiau, remiantis R. S. parodymais teisiamajame posėdyje, R. S. nurodė įvykio metu buvęs tinkamai instruktuotas dėl to, kaip reikia saugiai dirbti su elektriniu krautuvu, instrukciją jis buvo perskaitęs detaliai, apie tai, kaip reikia saugiai dirbti su elektriniais krautuvais ir panašia technika, darbovietėje yra supažindinama periodiškai. Nepaisant šių nustatytų aplinkybių, detalus susipažinimas su įmonėje galiojančiais saugumo reikalavimais neturėjo jokios įtakos tam, kad kilo nelaimingas atsitikimas, todėl, prokuroro vertinimu, papildomas darbuotojo supažindinimas su įmonėje galiojančiais saugumo reikalavimais neleidžia padaryti išvados, kad neskyrus atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonės bus tinkamai užkirstas kelias panašiems nelaimingiems atsitikimams nutikti ir ateityje, o baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neproporcingai ir neteisėtai apribos R. S. teises.
2.5. Pažymima ir tai, kad R. S. įmonėje UAB „H. B.“ dirba mechaniku-šaltkalviu ir elektrinių krautuvų bei vežimėlių vairavimas užima tik dalį jo pareigybės aprašymo. Nors pats R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairavimas sudaro apie 30% jo darbo ir turi reikšmės jam išmokamam atlyginimui, tačiau yra visiškai įmanoma atriboti jo atliekamas pareigas ir dirbamą darbą nuo apribojimo vairuoti elektrinį krautuvą, kadangi jo darbovietės administracijos sprendimu tai buvo daroma apie 9 mėn., t. y. nuo 2019 m. balandžio mėn. Prokuroras pastebi, kad laikinas teisės naudotis specialia teise apribojimas turėtų esminės reikšmės atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės atlyginimo sumažėjimui, tačiau tai nėra priežastis, dėl kurios tokia baudžiamojo poveikio priemonė taptų negalima, nepagrįsta ar neteisėta. Be to, nepagrįsta būtų teigti, kad, būdamas mechanikas-šaltkalvis su apie 15 metų darbo patirtimi, į kurio darbo pareigybės aprašymą tik iš dalies įeina darbas elektriniais krautuvais ir vežimėliais, R. S., jam uždraudus dirbti elektriniais krautuvais ir vežimėliais, negalėtų dirbti jokio kito darbo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. S. toliau sėkmingai dirbo savo darbovietėje apie 9 mėn. nuo to laiko, kai jam UAB „H. B.“ administracijos sprendimu buvo apribotas darbas, neleidžiant jam dirbti su elektriniais krautuvais ir vežimėliais, todėl nėra jokios priežasties teigti, kad paskyrus R. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudus jam naudotis specialia teise, kuria naudodamasis jis padarė nusikalstamą veiką, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės neteks darbo ir nebegalės dirbti pagal specializaciją ir įsidarbinti. Šiuo atžvilgiu svarbu ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas nelaiko net ir atvejų, kai darbas, kurio dirbti netenkama galimybė uždraudus asmeniui naudotis specialia teise, yra vienintelis darbas, kurį asmuo gali dirbti, ir tuo pagrindu netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011, 2K-207-139/2016).
2.6. Prokuroro vertinimu, teismo nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, jog R. S. elgesys anksčiau yra kėlęs pavojų kitų įmonės darbuotojų sveikatai ar gyvybei, kaip argumentas, kodėl teismas laiko minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą netikslingu, yra nepakankamai išsamus, kad būtų galima teigti, jog teismas motyvuotai ir išsamiai pagrindė savo motyvus dėl tokio savo prerogatyvos taikymo, kadangi vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise, teismas atsižvelgia ne vien į nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, bet ir į objektyviai dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius, šių padarinių kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitus baudžiamosios bylos duomenis. Tokią išvadą, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019, 2K-25-489/2017, 2K-7-144-628/2018), todėl vien duomenų, kad R. S. elgesys anksčiau būtų kėlęs pavojų kitų įmonės darbuotojų sveikatai ar gyvybei, nebuvimas neturėtų būti lemiamas faktorius vertinant ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą.
Šalies argumentai
2.7. Apibendrinant nurodoma, kad R. S. įvykio metu buvus supažindintam su įstaigoje taikomomis saugumo valdant elektrinius krautuvus taisyklėmis, tačiau tam neturėjus jokios įtakos nelaimingo atsitikimo prevencijai, manytina, kad yra būtina bent minimaliam periodui uždrausti R. S. valdyti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, manant, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė turės efektyvesnį prevencinį poveikį ateityje ir padarys teigiamą poveikį nusikaltusiam asmeniui. Prokuroro vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra būtina nusikalstamos veikos prevenciniams tikslams pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise ir netinkamas naudojimasis specialia teise buvo būtinoji sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltininkui naudojantis jo specialia teise, nėra jokių švelnesnių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti tų pačių proceso tikslų kaip uždraudžiant R. S. naudotis specialia teise vienų metų laikotarpiui. Prokuroro teigimu, įvertinant tai, kad dėl R. S. neatsargių veiksmų kilo nepataisomi padariniai – UAB „H. B.“ darbuotojo R. B. mirtis, manytina, kad minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas specialios teisės apribojimo terminas nebus pernelyg apribojanti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės teises priemonė, vertinant ją sistemiškai su siekiu paveikti dėl neatsargumo gyvybę atėmusį asmenį, jį pataisyti ir paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo principo įgyvendinimą ir panašių nelaimingų atsitikimų prevenciją ateityje.
3. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. Vitkaus apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie plačiau neaptariami ir nevertinami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai ir pagrįstai nusprendė R. S. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius.
6.1. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2006). Be to, vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2011). Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis, nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Be to, įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį arba apskritai tokių priemonių neskirti. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
6.2. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju R. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius. Taigi, formalus pagrindas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę R. S. yra. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, vien formalaus pagrindo taikyti R. S. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę nepakanka, nes atsižvelgiat į byloje esamų aplinkybių visumą, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė, prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui ir iš esmės reikštų tik R. S. nubaudimą, nors pastarasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. tuo pačiu ir nuo bausmės.
6.3. Pritartina prokuroro argumentams, kad dėl R. S. padarytų teisės aktų specialiųjų elgesio taisyklių pažeidimų, naudojantis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, kilo patys sunkiausi ir neatstatomi padariniai – R. B. mirtis. Vis dėlto, sprendžiant dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo, negalima itin sureikšminti tik kilusius padarinius, visiškai neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamos, individualizuotos baudžiamojo poveikio priemonės parinkimui, kaip tai teisingai padarė apylinkės teismas. Pastebėtina, kad R. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vien jau tai rodo daug mažesnį asmens pavojingumą, bei parodo išreikštą teismo pasitikėjimą asmeniu, kad pastarasis daugiau nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl ir pagrindo apriboti R. S. galimybę dirbti elektriniais krautuvais ir vežimėliais, manant, kad jis daugiau nenusikals, nėra. Be to, apylinkės teismo sprendimo atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės neginčija ir pats prokuroras, tai taip pat rodo, kad net ir prokuroras mano, jog R. S. daugiau nenusikals, todėl prokuroro prašymas uždrausti R. S. vienus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, laikytinas neproporcingu.
6.4. Atkreiptinas prokuroro dėmesys, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, skyrimo, termino nustatymo, visų pirma yra vertinamos tokios pačios aplinkybės, kaip ir skiriant bausmę, t. y. aplinkybės, nurodytas BK 54 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas (3 t., b. l. 117; 4 t., b. l. 26), per 5 metus tik kartą baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, administracinį nurodymą yra įvykdęs (3 t., b. l. 118; 4 t., b. l. 25), yra dirbantis, vedęs, apylinkės teismas pagrįstai nustatė R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, R. S. UAB „H. B.“ dirba nuo 2005 m. (3 t., b. l. 119), tais pačiais metais jam suteikta teisė dirbti elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotoju (2 t., b. l. 193–194), duomenų, kad R. S. anksčiau (iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo) būtų pažeidęs elektrinių krautuvų ir vežimėlių taisyklių reikalavimus ir tai būtų sukėlę pavojų kitiems asmenims, nėra. Taigi, nurodytos aplinkybės itin teigiamai apibūdina R. S. ir rodo mažą jo pavojingumą. Aplinkybę, jog pagrindo skirti prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę nėra, patvirtina ir tai, jog R. S. apylinkės teisme pripažino, kad išvadas dėl savo elgesio padarė, be to, dar kartą išsamiai susipažino su atitinkamais reikalavimais vairuojant elektrinius krautuvus. Atsižvelgtina ir į tai, jog darbe po įvykio, t. y. 2019 m. balandžio 25 d., administracija R. S. uždraudė vairuoti elektrinius krautuvus iki tol, kol bus baigta nagrinėti ši baudžiamoji byla, todėl faktiškai R. S. šia teise jau nesinaudoja beveik visus metus, t. y. beveik visą prokuroro prašomą teisės naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius uždraudimo laikotarpį. Esant šioms aplinkybėms pritartina apylinkės teismo argumentas, kad R. S. jau ilgą laiko tarpą faktiškai nesinaudojant teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas praėjus jau beveik metams laiko po įvykio nebeatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Pastebėtina ir tai, kad, siekiant užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, R. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankama.
6.5. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro prašymas R. S. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius vienų metų terminui bei skunde pateikiama skundžiamo nuosprendžio kritika dėl minėtos priemonės netaikymo neatitinka paties valstybinio kaltintojo pozicijos viso proceso metu, nes R. S. nusikalstamą veiką įvykdė 2019 m. balandžio 25 d., tačiau ikiteisminio tyrimo metu R. S. nebuvo paskirta BPK 134¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (to nepadarė patys ikiteisminio tyrimo subjektai), šios kardomosios priemonės taikymo prokuroras neprašė ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, šis prašymas buvo pateiktas tik prokuroro baigiamosios kalbos metu (4 t., b. l. 124). Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kodėl šiuo atveju pasikeitė prokuroro pozicija, buvusi iki pat teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme pabaigos, ir kodėl būtent dabar reiktų R. S. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius vienus metus, nors pats prokuroras iš esmės viso proceso metu tokios būtinybės nematė ir neįžvelgė jokio R. S. pavojingumo toliau dirbant įmonėje, kurioje ir įvyko įvykis. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad R. S. pavojingumas nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo momento būtų padidėjęs ir dėl to būtent dabar reiktų taikyti prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę, be to, ir pats prokuroras skunde tokių aplinkybių nepateikia. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos siekiant asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Šiuo atveju pati R. S. darbovietės administracija yra uždraudusi R. S. naudotis minėta specialia teise, toks draudimas formaliu teisiniu požiūriu neprilygsta skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės apimčiai, tačiau vertinant tai, kad R. S. viso proceso metu dirbo tik UAB „H. B.“, duomenų, kad R. S. dirbtų ir kitose darbovietėse, kuriose būtų reikalinga teisė vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, nėra, taip pat nėra duomenų, kad R. S. ketintų nutraukti darbo santykius su UAB „H. B.“. Taigi, minėtas draudimas šiuo atveju yra pakankamas siekiant asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo.
6.6. Skunde prokuroras nurodo gausią kasacinio teismo praktiką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagrindo vadovautis nurodoma kasacinio teismo praktika nėra, nes visos skunde nurodomos kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės ir spręsti teisės taikymo klausimai nėra analogiški arba bent panašūs į nagrinėjamu atveju esamas aplinkybes, kadangi skunde nurodomos bylos yra susijusios su nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui padarymu, visais atvejais kaltinamieji buvo nuteisti, o ne atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir visais atvejais buvo sprendžiamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo klausimas. Pastebėtina ir tai, kad prokuroro pateikiami skundo argumentai dėl R. S. galimybės dirbti paskyrus pastarajam baudžiamojo poveikio priemonę yra bendro pobūdžio, faktiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir skundžiamo nuosprendžio argumentais. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo, kaip vieną iš argumentų nurodė, kad R. S. „tokios teisės turėjimas <...> svarbus vykdant darbines funkcijas“, apie tai, jog R. S. netektų darbo ar negalėtų kitur įsidarbinti, apylinkės teismas neakcentavo.
6.7. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas R. S. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų ir proporcingumo principo reikalavimų. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundą atmesti.