- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-10
- Bylos Nr.
- 1-879-927/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00033-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- E. Z.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.17.1.1Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.6Užstatas (BPK 133 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z. (E. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis ODO „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, faktiškai gyventis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Z. gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei, o būtent:
jis, 2023-02-13 apie 15.53 val. dviračiu iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k. Medininkų sen. Vilniaus r., vykdamas į Lietuvos Respubliką, su savimi gabeno 17900 Eur, kurių dalį – 50 Eur jis laikė su savimi, o kitą dalį – 17850 Eur buvo paslėpęs savo striukės vidinėje kišenėje, ir pažeisdamas: Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus apie tai, kad Vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. (redakcija Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552) reikalavimą, kuris nustato, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti; neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis 17850 Eur, tai yra didesnę nei 150 MGL dydžio, bet neviršijančią 400 MGL dydžio sumą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023-02-13 apie 16.00 val. jis vienas dviračiu vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Medininkų kelio postą. Vyko dviračiu, nes tokiu būdu galima greičiau pervažiuoti per postą, kadangi nereikia stovėti eilėse. Iš Baltarusijos, iš savo namų jis su savimi pasiėmė 17900 eurų, kadangi norėjo vykti į Čekiją ir ten pirkti krovininį automobilį. Pinigus vežėsi grynais, nes dėl Baltarusijai galiojančių sankcijų piniginių pervedimų atlikti negalima. Visi pinigai jam netilpo į piniginę, todėl jis 50 eurų įsidėjo į piniginę, o likusią dalį pinigų - 17850 eurų jis įsidėjo į vidinę striukės kišenę. Pinigai buvo surišti gumyte. Taip pat jis ant balto popieriaus lapelio parašė, kad pakuotėje yra 17850 eurų ir kad tai pinigai „su savimi“. Tokį lapelį parašė tiesiog savo patogumui, kad būtų aišku, kokia ten pinigų suma ir, kad tai yra suma pinigų už perkamą automobilį. Pinigų jis striukės kišenėje neslėpė, jis juos tiesiog pasidėjo į vidinę striukės kišenę. Kai jis atvyko į Medininkų kelio postą praėjo pasienio tikrinimą, po ko atėjo į muitinio tikrinimo zoną. Jis sustojo šalia stalo, kur yra dedami muitiniam tikrinimui pateikiami daiktai. Jis tada savo turimus daiktus - kuprinę ir rankinę padėjo ant šio stalo ir laukė, kada prie jo ateis muitinės pareigūnas. Po ko prie jo priėjo vienas muitinės pareigūnas ir paklausė, ar pas jį yra prekės, kurių pervežimas yra draudžiamas. Į ką jis atsakė, kad ne. Pareigūnas tada patikrino jo rankinę, po to pradėjo tikrinti kuprinę. Kuprinėje pamatęs piniginę paklausė, kiek pinigų, rodydamas ranka į piniginę. Jis jam pasakė, kad ten 50 eurų. Po ko pareigūnas pradėjo tikrinti jo drabužius ir kišenes. Jis atsisegė striukę ir leido pareigūnui žiūrėti, kas yra striukėje ir jos kišenėse. Jis tikrino jo kišenes jas spausdamas iš išorės, o jis pareigūnui sakė, kad kišenėse telefonas, cigaretės. Kada pareigūnas užčiuopė vidinėje striukės kišenėje buvusią pinigų 17850 eurų pakuotę ir paklausė, kas tai, jis iš karto pasakė, kad ten pinigai ir kad ten yra 17850 eurų. Pareigūnas paklausus, kodėl jis nedeklaravo pinigų, jam atsakė, kad gali deklaruoti dabar, tačiau nežino, kaip ir kur. Į tai pareigūnas pasakė, kad jau vėlu ir nurodė jam eiti į tarnybines patalpas suskaičiuoti pinigus. Pareigūnas tarnybinėse patalpose perskaičiavo pinigus, ten buvo jo nurodyta 17850 eurų suma. Jis nežinojo apie tai, kad vežant į Lietuvą daugiau kaip 10000 eurų, juos reikia deklaruoti. Taip pat poste, atėjus iki patikrinimo vietos nėra nurodyta informacija apie tai, kad pinigus reikia deklaruoti. Vėliau, kada jis jau buvo sulaikytas su neva nedeklaruotais pinigais, muitinės pareigūnas jam parodė plakatą, kuriame yra informacija apie tai, kad reikia deklaruoti pinigus. Stovint prie patikrinimo stalo, minėtą plakatą pastebėti yra sudėtinga, o perskaityti jo turinį neįmanoma, kadangi plakatas kabo kažkur apie 4 metrus nuo stalo, ant stiklinių pastato durų stiklo, aukščiau žmogaus ūgio. Tam, kad plakatą perskaityti, reikia užlipti laipteliais arba priėjus arčiau pakelti į viršų žvilgsnį, tačiau praeiti prie tos vietos negalima, kol nėra atliktas muitinis tikrinimas. Taip pat poste šiuo metu vyksta remonto darbai ir nėra aiškios tvarkos, kaip turėtų elgtis ir, kur eiti vykstantys asmenys, bei nėra raudonų ir žalių kanalų. Jei muitinės pareigūnas, prieš pradėdamas jo ir jo turimų daiktų patikrinimą būtų paklausęs ar jis veža pinigus, kuriuos reikia deklaruoti, jis būtų iš karto apie tai pasakęs ir iš karto deklaravęs pinigus. Muitinės pareigūnas jo apie pinigus nepaklausė, o paklausė tik apie prekes, kurių įvežimas yra draudžiamas. Šių pinigų kilmę pagrindžiančių dokumentų jis prie savęs neturėjo, kadangi nežinojo apie tai, kad tokius dokumentus reikia turėti. Jis įtarime nurodytos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos nepadarė, kadangi neturėjo net minčių taip padaryti, pinigų neslėpė, tiesiog gavosi nesusipratimas dėl poste vykstančių remonto darbų ir informacijos nebuvimo apie privalomą pinigų deklaravimą. Psichiškai yra sveikas ir nėra įrašytas į jokias psichiatro įskaitas. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu palaikė savo pirminius parodymus bei papildomai nurodė, kad Jis maždaug kartą per dvi tris savaites atvyksta į Europos Sąjungą darbo reikalais. Į Europos Sąjungą dažniausiai jis vyksta per Lietuvos, Latvijos, Lenkijos sienas. Į Europą keliauja darbo tikslais, kadangi yra transporto įmonės direktorius ir savininkas. Jo įmonė užsiima krovinių pervežimu, o jis atvykta su tikslu apžiūrėti krovinius, sudaryti sutartis, tvarkyti reikalų, susijusiu su draudimu, eismo įvykiais ir panašiai. Pinigai - 17500 eurų priklauso jo įmonei - ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus jis paėmė pagal paskolos sutartį iš įmonės. Sąskaitos išrašą su prašymu yra pateikęs jo advokatas. Šie pinigai buvo skirti naujos transporto priemonės įsigijimui, pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą (sąskaitą taip pat yra pateikęs jo advokatas). Kiti pinigai buvo jo asmeninei skirti kelionės išlaidoms. Įtarime nurodytos nusikalstamos veikos jis nepadarė, savo kaltės nepripažįsta, tiesiog įvyko nesusipratimas. Jei aiškiai būtų pateikiama informacija apie tai, kad yra privalu deklaruoti gabenamus pinigus ir jei jis butų apie tai žinojęs, pinigus būtų iš karto deklaravęs. Jis neturėjo prasmės pinigus pervežti jų nedeklaruojant (t. 1, b. l. 82-84, 90-91).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis E. Z. buvo kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija galiojusi veikos padarymo metu), pagal kurią atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.
Nuosprendžio priėmimo metu jau yra įsigaliojusi nauja BK 199 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri numato, kad baudžiamoji atsakomybė už privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nepateikimą jų muitinės kontrolei ar kitokį šios kontrolės išvengimą, numatyta nebe BK 199 straipsnio 3 dalyje (kuri numato baudžiamąją atsakomybę, kai tokių daiktų vertė viršija 900 MGL), o jo 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. Z. iš Baltarusijos Respublikos vykdamas per Lietuvos Respublikos sieną su savimi gabeno 17900 Eur, kurių dalį – 50 Eur jis laikė su savimi, o kitą dalį – 17850 Eur buvo paslėpęs savo striukės vidinėje kišenėje, ir neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis 17850 Eur, tai yra pinigų sumą, kuri viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos. Veikos padarymo metu galiojusios baudžiamojo įstatymo redakcijos BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika atitinka sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), sankcijoje numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 199 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri atitinka kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, atitinka apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), sankcijoje numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus darytina išvada, kad dėl pasikeitusios kontrabandos objekto vertės naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl kaltinamojo E. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už kontrabandą baudžiamas tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą bet neviršija 400 MGL sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, neteisėtu gabenimu, t. y. jų gabenimu: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, o tai gali būti ir pinigai, kurių suma viršija 10000 Eur, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam patikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Šio nusikaltimo subjektu laikytinas asmuo, turintis pareigą pateikti gabenamus daiktus muitinės kontrolei ir teisingai juos deklaruoti. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.
Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Z. savo katės nepripažino, tačiau duodamas parodymus teisme, savo poziciją pakeitė ir dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, dėl ko buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamasis tvirtino, kad muitinės pareigūnui pradėjus muitinio tikrinimo procedūrą bei paklausus ar šis veža pinigus, E. Z. pareigūnui nurodė, kad vežasi tik 50 Eur, o apie likusius pinigus nutylėjo. Kaltinamasis teigė, kad jo veiksmams įtakos turėjo pasienio punkte vykęs remontas, dėl kurio visi asmenys buvo nukreipiami per vieną koridorių. Taip pat paaiškino, jog nors daug kartų yra vykęs per Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos pasienio punktą tvirtino ankščiau kai važiuodavo, tai į Lietuvą nieko neveždavo, veždavo tik iš Lietuvos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Guramas Berianidzė nurodė, kad 2023 m. vasario 13 d. nuo 09.00 val. buvo paskirtas dirbti Medininkų kelio poste, atsakingu lengvųjų automobilių atvykimo į Lietuvos Respubliką (importo) juostoje, per kurią į Lietuvą atvyksta lengvieji automobiliai, autobusai ir dažniausiai dviratininkai. Kažkur apie 16.00 val. į postą iš Baltarusijos Respublikos elektriniu dviračiu atvyko kaltinamasis. Liudytojas teigė, kad jis tada priėjo prie šio Baltarusijos Respublikos piliečio ir paklausė, ar jis neveža daugiau nei leistina cigarečių, alkoholio ir, kiek vežasi su savimi grynųjų pinigų, su juo kalbėjo rusų kalba. Į šiuos klausimus E. Z. labai aiškiai atsakė, kad akcizinių prekių daugiau nei leistina įvežimo normose neveža, bei kad prie savęs turi 50 eurų. Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tik pradėjus kaltinamojo muitinį tikrinimą ir pareigūnui nustačius, jog kaltinamasis savo striukės vidinėje kišenėje su savimi gabena daugiau grynųjų pinigų, kaltinamasis, atsakydamas į pareigūnų klausimą nurodė, kad jo kišenėje yra pinigai ir ištraukęs iš kišenės pateikė juos pareigūnui bei tik tada paklausė ar gali juos deklaruoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad nors kaltinamasis muitinės patikrinimo nevengė, tačiau savanoriškai nedeklaravo būtinų daiktų, šiuo atveju grynųjų pinigų, kurių suma viršijo 10 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus paties kaltinamojo E. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad E. Z. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – dviračiu iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, vykdamas į Lietuvos Respubliką, gabeno 17900 Eur, kurių dalį – 50 Eur jis laikė prie savęs, o kitą dalį – 17850 Eur buvo paslėpęs savo striukės vidinėje kišenėje ir nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis šiuos grynuosius pinigus bei tokiais veiksmais įvykdė pinigų kontrabandą.
Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. E. Z. veiksmus pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė sakydama baigiamąją kalbą pažymėjo, kad E. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorės teigimu, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju nepripažintina, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, o kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos teisminio nagrinėjimo metu neturėtų būti vertintinas kaip kaltinamojo asmeninės valios aktas, nes kaltinamasis prisipažino ir gailisi dėl surinktų byloje duomenų, kurie pagrindžia jo kaltę, visumos.
Tuo tarpu kaltinamojo gynėjas sakydamas baigiamąją kalbą nurodė, jog nesutinka su prokurorės pozicija ir teigė, jog kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad teismas turi nustatyti du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019,2K-49-976/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš karto, tik prasidėjus teismo posėdžio įžanginei daliai, t.y. dar nepradėjus įrodymų tyrimo, o apklausiamas teisme įrodymų tyrimo metu davė parodymus, kuriuose savo kaltę pripažino. Būtent dėl kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir visų esminių aplinkybių pripažinimo buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, su kuo sutiko ir prokurorė. Taigi, kaltinamasis savo kaltę pripažino savo valia, o ne spaudžiamas teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų. Taip pat pažymėtina, jog kaip ir nurodė prokurorė sakydama baigiamąją kalbą, kaltinamojo parodymai duoti teisme visiškai atitiko liudytojo Guramo Berianidzės ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, taip pat, teismo vertinimu, iš kaltinamojo parodymų galima neabejotinai daryti išvadą, kad kaltinamasis E. Z. savo veiksmus vertina kritiškai ir dėl jų gailisi. Todėl teismas pripažįsta, jog šiuo konkrečiu atveju BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė egzistuoja.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas V. D. prašymas kaltinamąjį E. Z. dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Prašyme nurodyta, jog E. Z. nusikalto primą kartą, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Teigiama, kad kaltinamasis kriminalinių ryšių neturi, o padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau nepaisant to E. Z. veiksmai yra smerktini ir netoleruotini. Pabrėžiama, kad E. Z. nuoširdžiai gailisi, o šis įvykis tapo skaudžia gyvenimo pamoka ir daugiau jo priešingas teisei elgesys nepasikartos. Prašyme pažymima, kad V. D. su E. Z. artimai bendrauja jau ilgą laiką, yra geri draugai, nuolatos bendrauja telefonu, taip pat E. Z. jį aplanko Lietuvoje, o jis pastarąjį - Baltarusijoje. Teigiama, kad V. D. pastangų dėka E. Z. padarys atitinkamas išvadas ir daugiau įstatymų nepažeidinės. Taip pat nurodo, kad V. D. yra neteistas, 17 metų dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, marketingo vadovo pareigose, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, iniciatyvus ir pareigingas. V. D. stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai bei tokį pavyzdį rodo ir aplinkiniams. Su E. Z. jį sieja labai artimas ryšys, E. Z. gerbia jo nuomonę ir įsiklauso į duodamus patarimus. Mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir galės teigiamai veikti E. Z., kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. D. nurodė, jog su kaltinamuoju
yra pažįstami apie 20 metų, kažkada buvo tik darbiniai santykiai, kurie peraugo į draugystę. Kažkada susitikdavo Baltarusijoje, dabar dažniausiai susitinka Lietuvoje. E. Z. į Lietuvą atvyksta, jis dirba transporto srityje, juos sieja panašus darbo pobūdis, jam atvažiavus esant galimybei visada susitinka. Liudytojas nurodė, jog žino, kokia byla dabar nagrinėjama, kaltinamasis iškart jam paskambino, jis neturėjo visiškai pinigų, paprašė jo pagalbos, o susitikus gavo „pylos“ nuo jo (teismo pastaba – nuo liudytojo). Kaltinamasis neinformavo jo, kad veža pinigus, nes jis (teismo pastaba – liudytojas) žino įstatymus ir būtų neleidęs, žino, kad tokios sumos negalima vežti nedeklaravus. Po įvykio išaiškino kaltinamajam, kaip reikėjo elgtis, E. Z. jam sakė, kad planuoja į Slovakiją vykti. Jam paaiškino, kad tokias sumas vežant reikia deklaruoti, jis suprato ir sakė, kad neįsivaizdavo, kad negalima, nes kai jo paklausė, kiek pinigų, jis iškart ir pasakė visą sumą. Nurodė, kad jo išsilavinimas - žemės ūkio technikumas, o kaltinamojo – aukštasis teisinis. E. dirba ne pagal specialybę. Išsilavinimas jo gyvenime nieko neduoda, gyvenimas su tuo nesusijęs, ne išsilavinimas jam įdėjo supratimo, o gyvenimiška patirtis. Turi patirties lankantis kitose valstybėse, daug važinėja į kitas valstybes, mano, daug žino šioje srityje. Turi šeimą, kaltinimasis irgi turi šeimą, kai būna su žmonomis tai bendrauja šeimomis. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad 2021 m. neatsimena ar keliavo į Baltarusiją, tačiau turbūt ne, nes buvo „Covid“ ir buvo draudžiama, taip pat pats sirgo, daug laiko praleido sanatorijoje, tik praeitais metais pradėjo vykti į Baltarusiją. Tuo metu bendravo telefonu, reguliariai ir dabar bendrauja, 2021 m. nesustojo bendravimas su kaltinamuoju, dažniausiai bendrauja naudojant „Viber“ programėlę. Šiais metais per mėnesį kaltinamasis 2-3 kartus apsilanko, jį mato porą kartų tai tikrai, kai būna Vilniuje, visada susitinka. Tarp jo ir kaltinamojo 15 metų amžiaus skirtumas, mano, jog yra kaltinamajam autoritetas, nes kai pakliūva į bėdą - skambina jam. Gyvenimiškais klausimais visada jo klausia, su transportu susijusiais klausimais bendrauja. Dėl savo paties galiojančių administracinių nuobaudų paaiškino, kad taip tiesiog nutiko, negali pasiteisinti, puikiai supranta, kad reikia mažinti greitį, pripažįsta, kad kaltas šiose situacijose, pažymėjo, kad baudas yra apmokėjęs, kai tik jos buvo paskirtos (t. 2, b. l. 47-57, 63-65).
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.
Savo baigiamojoje kalboje prokurorė teigė, kad šiuo atveju laidavimo instituto taikymas negalimas nesant visoms BK 40 straipsnyje numatytų sąlygoms, t. y. nenustatyta sąlyga, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat prokurorės teigimu, laiduotojo asmenybė ir jo bei kaltinamojo gyvenamosios vietos skirtumas nėra pakankamos tam, kad laiduotojas darytų teigiamą įtaką kaltinamajam. Taip pat akcentavo, jog laiduotojas turi tris galiojančias administracines nuobaudas ir abejotina, kad jų santykiai yra labai artimi, nes 2021 m. spalį galimas laiduotojas nebuvo greičiausiai išvykęs į Baltarusijos Respubliką, o kaltinamasis nebuvo atvykęs į Lietuvą, todėl manytina, kad jų santykiai nėra labai artimi, nes iškart po įvykio jam paskambino kaltinamasis teigė, jog jis nežinojo apie taikomas taisykles ir pareigą deklaruoti gabenamus pinigus, jis nepripažino artimam draugui tai, kad jis šią aplinkybę žinojo. Taip pat apklaustas V. D. teigė, kad kaltinamas automobilį turėjo pirkti iš Slovakijos, nors iš dokumentų t. y. sutarties ir sąskaitos matyti, kad vilkiką ketinta pirkti iš Čekijos.
Tuo tarpu kaltinamojo gynėjas teigė, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti laidavimo institutą. Pažymėjo, jog kaltinamasis yra verslininkas, Baltarusijos Respublikoje registruotoje transporto įmonėje užima direktoriaus pareigas, verslo reikalais būna ir Lietuvoje, o jo valdoma bendrovė užsiima legaliu ir sąžiningu verslu. Galimas laiduotojas, V. D., kurio atsakomybei prašoma perduoti kaltinamąjį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas ir veiklus darbuotojas bei patikimas žmogus, o vos kelios galiojančios administracinės nuobaudos už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus nesudaro pagrindo abejoti jo asmenybe. Taip pat V. D. ir kaltinamasis yra seni draugai, jie nuolatos artimai bendrauja, kaltinamasis V. D. laiko moraliniu autoritetu, todėl laiduotojas yra pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą ir pakankamą poveikį kaltinamajam. Gynėjas, atsikirsdamas į prokurorės pastebėjimus, jog tam tikrais metais kaltinamojo vykimai per sieną buvo itin reti, todėl galimas laiduotojas nebendravo su kaltinamuoju, paaiškino šias aplinkybes tuo metu buvusia pasauline pandemija ir buvusiais ribojimais, tačiau, pasak gynėjo, tai neleidžia teigti, jog kaltinamasis su V. D. nebendravo elektroninių ryšių priemonėmis, jų santykiai išliko artimi. Pažymėjo, kad iškart po įvykio tai buvo asmuo, į kurį kreipėsi kaltinamasis, taip pat užstato mokėtojas taip pat yra V. D.. Gynėjo teigimu, tai sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis mano, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis E. Z. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamojo veikos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, todėl yra pagrindas parodyti E. Z. pasitikėjimą. Pabrėžtina, jog tiek prokurorė, tiek gynėjas, sakydami baigiamąsias kalbas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju deklaravus gabenamus pinigus, tačiau neturint prie savęs pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų kaltinamasis būtų neįleistas į Lietuvos Respubliką, t.y. grąžintas atgal su visais pinigais ir tai blogiausia, kas galėjo nutikti, todėl akivaizdu, kad nei valstybei, nei kam nors kitam šiuo neteisėtu veiksmu kaltinamasis žalos nepadarė, jo veikos pavojingumo turinys daugiau formalus. Todėl šiuo atveju realus asmens nubaudimas (bausmės paskyrimas), juolab esant sąlygoms taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, būtų neproporcinga priemonė jo padarytiems veiksmams, dėl ko taikytinas laidavimo institutas ir kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).
Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, nuolatinis kaltinamojo ir jo artimo draugo V. D. (laiduotojo) bendravimas ir artimų santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra stabilūs ir glaudūs, kad V. D. gebėtų daryti teigiamą įtaką kito asmens elgesiui, jį kontroliuoti. Teismas pažymi, kad pasaulinė pandemija pakeitė visuomenę ir parodė, jog palaikyti artimus santykius su draugais, gimininėmis ir artimaisiais tikrai nėra būtinas nuolatinis gyvas bendravimas, o artimą ryšį palaikyti ir daryti teigiamą įtaką (šiuo atveju) prireikus galima ir naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo ir laiduotojo gyvenamosios vietos skirtumas nelaikytinas esmine aplinkybe, kuri sudarytų kliūtis kaltinamojo ir laiduotojo bendravimui, dėl kurios laiduotojas negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad V. D. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė sutikimą būti laiduotoju. Jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, pretenduojantis į laiduotojus V. D. turi tik tris galiojančias administracines nuobaudas už nežymius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, neteistas, dirbantis vadovaujantį darbą. Iš V. D. bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų draugystė yra ilgametė ir artima, V. D. yra autoritetas kaltinamajam, yra 15 metų už kaltinamąjį vyresnis ir turintis daugiau gyvenimiškos patirties, todėl jis turi realią galimybę kaltinamajam daryti teigiamą įtaką bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, E. Z. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo V. D. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė E. Z.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį E. Z. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido E. Z. kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės įtakos E. Z. kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės, teismo nuomone, nereikalingos, dėl to užstatas neskirtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo)
Kaltinamojo E. Z. kontrabanda per valstybės sieną gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Nr. 1 protokolo 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t.y. konfiskuoti dalį gabentos pinigų sumos – 8000 eur.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (pinigų įsigijimo teisėtumą, panaudojimo tikslo teisėtumą, teigiamą asmenybę, kontrabandos dalyko, kaip tokio, legalumą, tai, kad nei valstybei, nei asmeniui žalos nepadaryta ir kt.), E. Z. baudžiamojo poveikio priemonės – jo gabentų pinigų konfiskavimo – taikymas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų neproporcingas jo padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų EŽTT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose ir būtų nepateisinamas. Byloje nėra nustatyta, kad E. Z. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gauti neteisėtai. Pagal bylos duomenis, kurie nėra paneigti, kaltinamojo gabenti pinigai buvo gauti paskolos sutarties pagrindu, t. y. ODO „(duomenys neskelbtini)“ suteikė kaltinamajam 17 000 Eur paskolą, kuriuos jam išdavė „Technobank“ bankas (t. 1, b. l. 123,124). Kaip teigė kaltinamasis, likusi pinigų suma buvo jo asmeninės santaupos, kas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog pinigai buvo skirti vilkiko įsigijimui, tai patvirtina ir byloje pateikta išankstinė sąskaita-faktūra bei pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 125,126-130). Pats kaltinamasis yra įmonės ODO „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima krovinių pervežimu, direktorius, todėl teismo nuomone, pateikti duomenys patvirtina, kad E. Z. gabenti pinigai ne tik kad buvo įgyti teisėtai, tačiau ir buvo planuojama juos panaudoti teisėtai paskirčiai. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo metu tarptautiniai mokėjimų pervedimai iš Baltarusijos Respublikos yra ribojami ir būtent dėl šios priežasties norint užbaigti sandorį, kaltinamasis dėl šios priežasties gabeno grynuosius pinigus. Pažymėtina, kad nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, jog transporto priemonės pardavėjo M.B.Trade s.r.o. išrašytoje sąskaitoje yra jos išrašymo data 2022-02-09 (t.1, b.l. 125, t.2, b.l. 41), o transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2023-02-09 (t.1, b.l. 126-135), kas, prokurorės nuomone, nepagrindžia pinigų panaudojimo tikslo teisėtumo, tačiau teismas sutinka su gynėjo baigiamųjų kalbų išsakyta pozicija, jog šį rašymo apsirikimą padarė transporto priemonės pardavėjas, ne kaltinamasis, o šis rašymo apsirikimas negali būti kriminalizuojamas ir tokiu būdu be pagrindo pabloginama kaltinamojo teisinė padėtis. Teismo vertinimu, šis rašymo apsirikimas nepaneigia kontrabanda gabentų pinigų panaudojimo tikslo teisėtumo ir juolab, neįrodo, jog pinigus ketinta panaudoti neteisėtam tikslui.
Teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės tarp kurių ir turto konfiskavimas privalo būti individualizuojamos, o formalus jų taikymas būtų priešingas baudžiamajam įstatymui bei formuojamai teismų praktikai. Šioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai, kurie nėra apyvartoje uždraustas dalykas. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pinigai, jų nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai ar siekiant juos nuslėpti, priešingai, byloje pateikti duomenys pagrindžia tiek jų teisėtą kilmę, tiek teisėtą panaudojimo tikslą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Kaip jau minėta, tai reiškia, kad valstybė dėl E. Z. padaryto nusikaltimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. E. Z. anksčiau neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, teigiamai charakterizuojamas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis E. Z. per valstybės sieną vežta pinigų suma neabejotinai yra jam reikšminga, nes tai buvo pinigai, gauti paėmus paskolą bei jo paties santaupos. Todėl įvertinus paminėtas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju bet kokios dalies gabentų pinigų konfiskavimas būtų neproporcingas kaltinamojo padarytai veikai, todėl netaikytinas.
Kaltinamasis padarė vieną neteisėtą veiką – nepateikė per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams, t. y. jų nedeklaravo. Kaip minėta, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. Baudžiamojo poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą. Todėl pinigai – 17 850 Eur, saugomi Muitinės departamento sąskaitoje (1 t., b. l. 59-61), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. Z..
Kardomoji priemonė – užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas, 9000 eurų užstatas grąžintinas užstato davėjui - V. D. (t. 1, b. l. 96–99).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.), kuriuose užfiksuotas 2023-02-13 Medininkų kelio posto vaizdas (t. 1, b. l. 69), kompaktiniai diskai su nuotolinių teismų posėdžių vaizdo įrašais (2 vnt., prisegti prie 2 tomo bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nusprendė:
E. Z. (E. Z.) pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti E. Z. (E. Z.) pagal laidavimą laiduotojo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Sulaikytus pinigus - 17 850 Eur (Septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų), saugomus Muitinės departamento sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. Z..
Kardomąją priemonę – užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir 9000 (Devynis tūkstančius) eurų užstatą grąžinti užstato davėjui V. D..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), kuriuose užfiksuotas 2023-02-13 Medininkų kelio posto vaizdas, taip pat kompaktinius diskus su nuotolinių teismų posėdžių vaizdo įrašais (2 vnt.) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. Z. (E. Z.) ir laiduotojui V. D., kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.