Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z. (E. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis ODO „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, faktiškai gyventis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei, o būtent:

jis, 2023-02-13 apie 15.53 val. dviračiu iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k. Medininkų sen. Vilniaus r., vykdamas į Lietuvos Respubliką, su savimi gabeno 17900 Eur, kurių dalį – 50 Eur jis laikė su savimi, o kitą dalį – 17850 Eur buvo paslėpęs savo striukės vidinėje kišenėje, ir pažeisdamas: Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus apie tai, kad Vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. (redakcija Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552) reikalavimą, kuris nustato, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti; neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis 17850 Eur, tai yra didesnę nei 150 MGL dydžio, bet neviršijančią 400 MGL dydžio sumą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023-02-13 apie 16.00 val. jis vienas dviračiu vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Medininkų kelio postą. Vyko dviračiu, nes tokiu būdu galima greičiau pervažiuoti per postą, kadangi nereikia stovėti eilėse. Iš Baltarusijos, iš savo namų jis su savimi pasiėmė 17900 eurų, kadangi norėjo vykti į Čekiją ir ten pirkti krovininį automobilį. Pinigus vežėsi grynais, nes dėl Baltarusijai galiojančių sankcijų piniginių pervedimų atlikti negalima. Visi pinigai jam netilpo į piniginę, todėl jis 50 eurų įsidėjo į piniginę, o likusią dalį pinigų - 17850 eurų jis įsidėjo į vidinę striukės kišenę. Pinigai buvo surišti gumyte. Taip pat jis ant balto popieriaus lapelio parašė, kad pakuotėje yra 17850 eurų ir kad tai pinigai „su savimi“. Tokį lapelį parašė tiesiog savo patogumui, kad būtų aišku, kokia ten pinigų suma ir, kad tai yra suma pinigų už perkamą automobilį. Pinigų jis striukės kišenėje neslėpė, jis juos tiesiog pasidėjo į vidinę striukės kišenę. Kai jis atvyko į Medininkų kelio postą praėjo pasienio tikrinimą, po ko atėjo į muitinio tikrinimo zoną. Jis sustojo šalia stalo, kur yra dedami muitiniam tikrinimui pateikiami daiktai. Jis tada savo turimus daiktus - kuprinę ir rankinę padėjo ant šio stalo ir laukė, kada prie jo ateis muitinės pareigūnas. Po ko prie jo priėjo vienas muitinės pareigūnas ir paklausė, ar pas jį yra prekės, kurių pervežimas yra draudžiamas. Į ką jis atsakė, kad ne. Pareigūnas tada patikrino jo rankinę, po to pradėjo tikrinti kuprinę. Kuprinėje pamatęs piniginę paklausė, kiek pinigų, rodydamas ranka į piniginę. Jis jam pasakė, kad ten 50 eurų. Po ko pareigūnas pradėjo tikrinti jo drabužius ir kišenes. Jis atsisegė striukę ir leido pareigūnui žiūrėti, kas yra striukėje ir jos kišenėse. Jis tikrino jo kišenes jas spausdamas iš išorės, o jis pareigūnui sakė, kad kišenėse telefonas, cigaretės. Kada pareigūnas užčiuopė vidinėje striukės kišenėje buvusią pinigų 17850 eurų pakuotę ir paklausė, kas tai, jis iš karto pasakė, kad ten pinigai ir kad ten yra 17850 eurų. Pareigūnas paklausus, kodėl jis nedeklaravo pinigų, jam atsakė, kad gali deklaruoti dabar, tačiau nežino, kaip ir kur. Į tai pareigūnas pasakė, kad jau vėlu ir nurodė jam eiti į tarnybines patalpas suskaičiuoti pinigus. Pareigūnas tarnybinėse patalpose perskaičiavo pinigus, ten buvo jo nurodyta 17850 eurų suma. Jis nežinojo apie tai, kad vežant į Lietuvą daugiau kaip 10000 eurų, juos reikia deklaruoti. Taip pat poste, atėjus iki patikrinimo vietos nėra nurodyta informacija apie tai, kad pinigus reikia deklaruoti. Vėliau, kada jis jau buvo sulaikytas su neva nedeklaruotais pinigais, muitinės pareigūnas jam parodė plakatą, kuriame yra informacija apie tai, kad reikia deklaruoti pinigus. Stovint prie patikrinimo stalo, minėtą plakatą pastebėti yra sudėtinga, o perskaityti jo turinį neįmanoma, kadangi plakatas kabo kažkur apie 4 metrus nuo stalo, ant stiklinių pastato durų stiklo, aukščiau žmogaus ūgio. Tam, kad plakatą perskaityti, reikia užlipti laipteliais arba priėjus arčiau pakelti į viršų žvilgsnį, tačiau praeiti prie tos vietos negalima, kol nėra atliktas muitinis tikrinimas. Taip pat poste šiuo metu vyksta remonto darbai ir nėra aiškios tvarkos, kaip turėtų elgtis ir, kur eiti vykstantys asmenys, bei nėra raudonų ir žalių kanalų. Jei muitinės pareigūnas, prieš pradėdamas jo ir jo turimų daiktų patikrinimą būtų paklausęs ar jis veža pinigus, kuriuos reikia deklaruoti, jis būtų iš karto apie tai pasakęs ir iš karto deklaravęs pinigus. Muitinės pareigūnas jo apie pinigus nepaklausė, o paklausė tik apie prekes, kurių įvežimas yra draudžiamas. Šių pinigų kilmę pagrindžiančių dokumentų jis prie savęs neturėjo, kadangi nežinojo apie tai, kad tokius dokumentus reikia turėti. Jis įtarime nurodytos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos nepadarė, kadangi neturėjo net minčių taip padaryti, pinigų neslėpė, tiesiog gavosi nesusipratimas dėl poste vykstančių remonto darbų ir informacijos nebuvimo apie privalomą pinigų deklaravimą. Psichiškai yra sveikas ir nėra įrašytas į jokias psichiatro įskaitas. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu palaikė savo pirminius parodymus bei papildomai nurodė, kad Jis maždaug kartą per dvi tris savaites atvyksta į Europos Sąjungą darbo reikalais. Į Europos Sąjungą dažniausiai jis vyksta per Lietuvos, Latvijos, Lenkijos sienas. Į Europą keliauja darbo tikslais, kadangi yra transporto įmonės direktorius ir savininkas. Jo įmonė užsiima krovinių pervežimu, o jis atvykta su tikslu apžiūrėti krovinius, sudaryti sutartis, tvarkyti reikalų, susijusiu su draudimu, eismo įvykiais ir panašiai. Pinigai - 17500 eurų priklauso jo įmonei - ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus jis paėmė pagal paskolos sutartį iš įmonės. Sąskaitos išrašą su prašymu yra pateikęs jo advokatas. Šie pinigai buvo skirti naujos transporto priemonės įsigijimui, pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą (sąskaitą taip pat yra pateikęs jo advokatas). Kiti pinigai buvo jo asmeninei skirti kelionės išlaidoms. Įtarime nurodytos nusikalstamos veikos jis nepadarė, savo kaltės nepripažįsta, tiesiog įvyko nesusipratimas. Jei aiškiai būtų pateikiama informacija apie tai, kad yra privalu deklaruoti gabenamus pinigus ir jei jis butų apie tai žinojęs, pinigus būtų iš karto deklaravęs. Jis neturėjo prasmės pinigus pervežti jų nedeklaruojant (t. 1, b. l. 82-84, 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. E. Z. veiksmus pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad teismas turi nustatyti du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019,2K-49-976/2020).

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas V. D. prašymas kaltinamąjį E. Z. dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Prašyme nurodyta, jog E. Z. nusikalto primą kartą, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Teigiama, kad kaltinamasis kriminalinių ryšių neturi, o padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau nepaisant to E. Z. veiksmai yra smerktini ir netoleruotini. Pabrėžiama, kad E. Z. nuoširdžiai gailisi, o šis įvykis tapo skaudžia gyvenimo pamoka ir daugiau jo priešingas teisei elgesys nepasikartos. Prašyme pažymima, kad V. D. su E. Z. artimai bendrauja jau ilgą laiką, yra geri draugai, nuolatos bendrauja telefonu, taip pat E. Z. jį aplanko Lietuvoje, o jis pastarąjį - Baltarusijoje. Teigiama, kad V. D. pastangų dėka E. Z. padarys atitinkamas išvadas ir daugiau įstatymų nepažeidinės. Taip pat nurodo, kad V. D. yra neteistas, 17 metų dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, marketingo vadovo pareigose, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, iniciatyvus ir pareigingas. V. D. stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai bei tokį pavyzdį rodo ir aplinkiniams. Su E. Z. jį sieja labai artimas ryšys, E. Z. gerbia jo nuomonę ir įsiklauso į duodamus patarimus. Mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir galės teigiamai veikti E. Z., kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis mano, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis E. Z. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamojo veikos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, todėl yra pagrindas parodyti E. Z. pasitikėjimą. Pabrėžtina, jog tiek prokurorė, tiek gynėjas, sakydami baigiamąsias kalbas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju deklaravus gabenamus pinigus, tačiau neturint prie savęs pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų kaltinamasis būtų neįleistas į Lietuvos Respubliką, t.y. grąžintas atgal su visais pinigais ir tai blogiausia, kas galėjo nutikti, todėl akivaizdu, kad nei valstybei, nei kam nors kitam šiuo neteisėtu veiksmu kaltinamasis žalos nepadarė, jo veikos pavojingumo turinys daugiau formalus. Todėl šiuo atveju realus asmens nubaudimas (bausmės paskyrimas), juolab esant sąlygoms taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, būtų neproporcinga priemonė jo padarytiems veiksmams, dėl ko taikytinas laidavimo institutas ir kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, nuolatinis kaltinamojo ir jo artimo draugo V. D. (laiduotojo) bendravimas ir artimų santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra stabilūs ir glaudūs, kad V. D. gebėtų daryti teigiamą įtaką kito asmens elgesiui, jį kontroliuoti. Teismas pažymi, kad pasaulinė pandemija pakeitė visuomenę ir parodė, jog palaikyti artimus santykius su draugais, gimininėmis ir artimaisiais tikrai nėra būtinas nuolatinis gyvas bendravimas, o artimą ryšį palaikyti ir daryti teigiamą įtaką (šiuo atveju) prireikus galima ir naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo ir laiduotojo gyvenamosios vietos skirtumas nelaikytinas esmine aplinkybe, kuri sudarytų kliūtis kaltinamojo ir laiduotojo bendravimui, dėl kurios laiduotojas negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad V. D. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė sutikimą būti laiduotoju. Jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, pretenduojantis į laiduotojus V. D. turi tik tris galiojančias administracines nuobaudas už nežymius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, neteistas, dirbantis vadovaujantį darbą. Iš V. D. bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų draugystė yra ilgametė ir artima, V. D. yra autoritetas kaltinamajam, yra 15 metų už kaltinamąjį vyresnis ir turintis daugiau gyvenimiškos patirties, todėl jis turi realią galimybę kaltinamajam daryti teigiamą įtaką bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, E. Z. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo V. D. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė E. Z.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį E. Z. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido E. Z. kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės įtakos E. Z. kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės, teismo nuomone, nereikalingos, dėl to užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo)

Kaltinamojo E. Z. kontrabanda per valstybės sieną gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Nr. 1 protokolo 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t.y. konfiskuoti dalį gabentos pinigų sumos – 8000 eur.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (pinigų įsigijimo teisėtumą, panaudojimo tikslo teisėtumą, teigiamą asmenybę, kontrabandos dalyko, kaip tokio, legalumą, tai, kad nei valstybei, nei asmeniui žalos nepadaryta ir kt.), E. Z. baudžiamojo poveikio priemonės – jo gabentų pinigų konfiskavimo – taikymas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų neproporcingas jo padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų EŽTT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose ir būtų nepateisinamas. Byloje nėra nustatyta, kad E. Z. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gauti neteisėtai. Pagal bylos duomenis, kurie nėra paneigti, kaltinamojo gabenti pinigai buvo gauti paskolos sutarties pagrindu, t. y. ODO „(duomenys neskelbtini)“ suteikė kaltinamajam 17 000 Eur paskolą, kuriuos jam išdavė „Technobank“ bankas (t. 1, b. l. 123,124). Kaip teigė kaltinamasis, likusi pinigų suma buvo jo asmeninės santaupos, kas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog pinigai buvo skirti vilkiko įsigijimui, tai patvirtina ir byloje pateikta išankstinė sąskaita-faktūra bei pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 125,126-130). Pats kaltinamasis yra įmonės ODO „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima krovinių pervežimu, direktorius, todėl teismo nuomone, pateikti duomenys patvirtina, kad E. Z. gabenti pinigai ne tik kad buvo įgyti teisėtai, tačiau ir buvo planuojama juos panaudoti teisėtai paskirčiai. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo metu tarptautiniai mokėjimų pervedimai iš Baltarusijos Respublikos yra ribojami ir būtent dėl šios priežasties norint užbaigti sandorį, kaltinamasis dėl šios priežasties gabeno grynuosius pinigus. Pažymėtina, kad nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, jog transporto priemonės pardavėjo M.B.Trade s.r.o. išrašytoje sąskaitoje yra jos išrašymo data 2022-02-09 (t.1, b.l. 125, t.2, b.l. 41), o transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2023-02-09 (t.1, b.l. 126-135), kas, prokurorės nuomone, nepagrindžia pinigų panaudojimo tikslo teisėtumo, tačiau teismas sutinka su gynėjo baigiamųjų kalbų išsakyta pozicija, jog šį rašymo apsirikimą padarė transporto priemonės pardavėjas, ne kaltinamasis, o šis rašymo apsirikimas negali būti kriminalizuojamas ir tokiu būdu be pagrindo pabloginama kaltinamojo teisinė padėtis. Teismo vertinimu, šis rašymo apsirikimas nepaneigia kontrabanda gabentų pinigų panaudojimo tikslo teisėtumo ir juolab, neįrodo, jog pinigus ketinta panaudoti neteisėtam tikslui.

Teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės tarp kurių ir turto konfiskavimas privalo būti individualizuojamos, o formalus jų taikymas būtų priešingas baudžiamajam įstatymui bei formuojamai teismų praktikai. Šioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai, kurie nėra apyvartoje uždraustas dalykas. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pinigai, jų nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai ar siekiant juos nuslėpti, priešingai, byloje pateikti duomenys pagrindžia tiek jų teisėtą kilmę, tiek teisėtą panaudojimo tikslą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Kaip jau minėta, tai reiškia, kad valstybė dėl E. Z. padaryto nusikaltimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. E. Z. anksčiau neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, teigiamai charakterizuojamas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis E. Z. per valstybės sieną vežta pinigų suma neabejotinai yra jam reikšminga, nes tai buvo pinigai, gauti paėmus paskolą bei jo paties santaupos. Todėl įvertinus paminėtas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju bet kokios dalies gabentų pinigų konfiskavimas būtų neproporcingas kaltinamojo padarytai veikai, todėl netaikytinas.

Kaltinamasis padarė vieną neteisėtą veiką – nepateikė per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams, t. y. jų nedeklaravo. Kaip minėta, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. Baudžiamojo poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą. Todėl pinigai – 17 850 Eur, saugomi Muitinės departamento sąskaitoje (1 t., b. l. 59-61), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. Z..

Kardomoji priemonė – užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas, 9000 eurų užstatas grąžintinas užstato davėjui - V. D. (t. 1, b. l. 96–99).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.), kuriuose užfiksuotas 2023-02-13 Medininkų kelio posto vaizdas (t. 1, b. l. 69), kompaktiniai diskai su nuotolinių teismų posėdžių vaizdo įrašais (2 vnt., prisegti prie 2 tomo bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

E. Z. (E. Z.) pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti E. Z. (E. Z.) pagal laidavimą laiduotojo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Sulaikytus pinigus - 17 850 Eur (Septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų), saugomus Muitinės departamento sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. Z..

Kardomąją priemonę – užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir 9000 (Devynis tūkstančius) eurų užstatą grąžinti užstato davėjui V. D..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), kuriuose užfiksuotas 2023-02-13 Medininkų kelio posto vaizdas, taip pat kompaktinius diskus su nuotolinių teismų posėdžių vaizdo įrašais (2 vnt.) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. Z. (E. Z.) ir laiduotojui V. D., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.