- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2-601-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00395-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- E. A.
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūra
- Atsakovas
- L. A.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens E. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei L. A., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. A., E. A., dėl civilinio turto konfiskavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas konfiskavo iš atsakovės L. A. turto už 544 067,50 Eur. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. A., 2023 m. kovo 13 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė trečiajam asmeniui E. A. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 5 056 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo E. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-469-302/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nustatė trečiajam asmeniui E. A. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, sumokėti 5 056 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
6. Kauno apygardos teisme 2023 m. gegužės 10 d. gautas trečiojo asmens E. A. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, kuriame prašoma atidėti trečiajam asmeniui E. A. žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas. Nurodė, kad jokio turto, kurį galėtų panaudoti žyminio mokesčio sumokėjimui, trečiasis asmuo neturi, trečiojo asmens vardu registruoto jokio nekilnojamojo turto nėra. Jeigu kokį nors turtą trečiasis asmuo turėtų, į jį jau būtų nukreiptas išieškojimas pagal antstolių vykdomas bylas. Dėl šių priežasčių trečiasis asmuo neturi atsidaręs ir jokių sąskaitų bankuose, nes visos lėšos automatiškai būtų nurašomos antstolių. Dėl tų pačių priežasčių trečiasis asmuo negali dirbti ir pagal darbo sutartis, todėl siekia gauti pajamų pragyvenimui vykdydamas individualią veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens E. A. prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo.
8. Trečiasis asmuo prie prašymo pridėjo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) apie trečiojo asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo 2022 m. gruodžio mėnesį gavo 797,28 Eur pajamų, iš kurių sumokėta įmokų į VSDF biudžetą 121,34 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. trečiasis asmuo gavo 596,13 Eur pajamų, iš kurių 69,88 Eur sumokėjo įmokų į VSDFV biudžetą. Iš Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro matyti, kad trečiojo asmens vardu registruoto jokio nekilnojamojo turto nėra.
9. Teismas pažymėjo, kad vien iš duomenų, pateiktų į bylą, nėra galimybės spręsti dėl trečiojo asmens turtinės padėties pokyčio laiko perspektyvoje. Išieškoma iš trečiojo asmens suma, jo paties nurodymu yra apie 200 000 Eur, pats trečiasis asmuo nurodė, kad vengdamas išieškojimo neatsidaro jokių banko sąskaitų, nesiekia dirbti pagal darbo sutartį, akivaizdu, kad esamas išieškojimas yra mažai perspektyvus, todėl atidėtas žyminis mokestis tik padidintų išieškomas sumas. Net ir darant prielaidą, kad trečiojo asmens finansinė padėtis yra sunki, pateikti duomenys ir nurodyti argumentai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad dabartinė turtinė padėtis (jos sunkumai) yra trumpalaikė ir ateityje ji pasikeis ir trečiasis asmuo galės sumokėti nustatytą sumą (esant nepalankiam trečiajam asmeniui procesiniam sprendimui). Jokių argumentų, kad trečiojo asmens nurodoma sunki turtinė padėtis artimiausiu laiku galėtų pagerėti per ilgesnį laikotarpį, trečiasis asmuo nenurodė, t. y. teismų praktikoje suformuluotų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygų neįrodinėjo, todėl teismas konstatavo, kad šis prašymas (atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą) yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba skundžiamą nutartį pakeisti ir atleisti apeliantą nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Trečiajam asmeniui paneigiama teisė į apeliaciją. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad trečiasis asmuo neįrodė ir neįrodinėja, jog jo turtinė padėtis pagerės, todėl nėra pagrindų tenkinti jo prašymo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
10.2. Byloje esantys įrodymai (byloje kaip tik ir buvo analizuota visa trečiojo asmens turtinė padėtis ir jos pagrindu buvo reiškiamas pats ieškinys) patvirtina, kad jis negali sumokėti žyminio mokesčio. Byloje yra duomenys iš visų įmanomų šaltinių apie apelianto turtinę padėtį. Papildomai trečiasis asmuo pateikė duomenis iš VSDF valdybos apie savo valstybinį socialinį draudimą bei duomenis, kad jis sumokėjo dalį žyminio mokesčio. Atitinkami duomenys, anot jo, patvirtina, kad trečiasis asmuo neturi galimybių sumokėti daugiau žyminio mokesčio.
10.3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad trečiasis asmuo vengdamas išieškojimo neatsidaro jokių banko sąskaitų. Jis neatsidaro sąskaitų ne dėl vengimo, bet dėl to, kad jų išlaikymas taip pat kainuoja, o vis tiek jose jis neturėtų jokių lėšų, nes jos būtų nurašytos. Trečiasis asmuo, siekdamas pragyventi, verčiasi individualia veikla, iš kurios kartu dengia ir iš jo vykdomus išieškojimus. Tačiau gaunamos pajamos nėra pakankamos.
10.4. Visgi, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad dėl to, jog trečiojo asmens turtinė padėtis nepagerės, jam negali būti atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, tokiu atveju jis prašo atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Atskirajame skunde yra keliamas klausimas dėl trečiajam asmeniui, pateikusiam apeliacinį skundą, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindų.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
14. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Taip pat įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai).
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju apeliacinį skundą pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 5 056 Eur. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį, likusią 4 556 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo sumokėjimą prašė atidėti iki įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas
16. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto atskirajame skunde dėstomais argumentais, visų pirma, pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas vertintinas kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai, pagal į konkrečią bylą pateiktus įrodymus.
17. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
18. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020).
19. Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018). Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto į bylą pateikti jo atskirajame skunde išvardyti įrodymai patvirtina faktą, jog apeliantas šiuo metu nėra pajėgus sumokėti įstatyme ir šioje nutartyje nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Visgi, kaip matyti iš šioje nutartyje pacituotos teismų praktikos, vien šios aplinkybės nustatymas žyminio mokesčio atidėjimo klausimui spręsti nėra pakankamas. Minėta, kad kita svarbi žyminio mokesčio atidėjimo institutui pritaikyti yra aplinkybė, jog apeliantas bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantas, teikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teismų praktikoje suformuluotų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygų neįrodinėjo. Apeliantas nei savo prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių svarių argumentų, galinčių sudaryti pagrindą vertinti, kad apelianto sunki finansinė padėtis yra trumpalaikė ir ilgalaikėje perspektyvoje pagerės tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti atidėtą žyminį mokestį, jei jo nenaudai bus priimtas procesinis teismo sprendimas.
22. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, išieškoma iš trečiojo asmens suma, jo paties nurodymu, yra apie 200 000 Eur. Todėl nagrinėjamoje byloje gali susiklostyti situacija, kai žyminio mokesčio išieškojimas būtų neperspektyvus, o atidėto žyminio mokesčio priverstinis išieškojimas tik padidins išieškomas sumas ir atitinkamai dar labiau pablogins trečiojo asmens finansinę padėtį.
23. Išdėstytų argumentų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą.
Dėl trečiojo asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo
24. Atskirajame skunde apeliantas pateikė alternatyvų reikalavimą, t. y. jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad dėl to, jog trečiojo asmens turtinė padėtis nepagerės, jam negali būti atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, tokiu atveju jis prašo atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
25. CPK 312 straipsnyje yra įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo įvardytos pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
26. Minėtos proceso teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
27. Šiuo atveju pažymėtina, kad trečiasis asmuo pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, kas reiškia, jog prašymas atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio nebuvo pateiktas klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o pateiktas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti naujai pateikto apelianto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
28. Apeliantui išaiškinama jo teisė kreiptis su tokiu prašymu į pirmosios instancijos teismą, pateikiant teisės aktų nustatyta tvarka įrodymus, kad egzistuoja pagrindas jo prašymo tenkinimui.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.