Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-166-1022/2017Teisminio proceso Nr. 2-12-3-02225-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1

2017 m. vasario 6 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal BnP Finance, AB, ieškinį dėl negrąžinto kredito ir nesumokėto kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), delspinigių, kompensacinių, įskaitant procesines, palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remdamasis 2016 m. lapkričio 23 d. su pradiniu kreditoriumi UAB „Credit day“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas BnP Finance, AB, prašo priteisti iš atsakovės R. M. 86,89 Eur negrąžintą kreditą, 12,45 Eur nesumokėtą kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), 380,78 Eur kompensacines palūkanas, priskaičiuotas per 1357 dienas nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo 2013 m. kovo 8 d. iki minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2016 m. lapkričio 23 d., ir 8,94 Eur delspinigius, priskaičiuotus per paskutines 180 dienų iki ieškinio pareiškimo, pagal atsakovės ir pradinio kreditoriaus 2013 m. sausio 22 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Nustačius, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus: atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „Credit day“ 2013 m. sausio 22 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias ir specialiąsias sąlygas; atsakovės 2013 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo patvirtintos šios sutarties sąlygos; pradinio kreditoriaus mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovei 2013 m. sausio 22 d. pervesta 300,00 Lt; pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedą Nr. 3; ieškovo raginimą atsakovei įvykdyti piniginę prievolę. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsakovė su pradiniu kreditoriumi, naudodami nuotolinio ryšio priemones, 2013 m. sausio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei tą pačią dieną buvo suteiktas 300,00 Lt vartojimo kreditas keturiasdešimt penkių dienų terminui. Atsakovė, kuri turėjo suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis, 2013 m. kovo 8 d. sumokėdama vieną 343,00 Lt įmoką, savo piniginės prievolės neįvykdė ir liko skolinga šią sumą pradiniam kreditoriui.

Pradinis kreditorius 2016 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimo teisę perleido ieškovui. Šios sutarties 1.3 punkte jos šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui (ieškovui) pagal šią sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės skolininko (atsakovės) atžvilgiu neapsiriboja sutarties sudarymo dieną fiksuotomis reikalavimų sumomis – naujasis kreditorius turi teisę po šios sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius bei kitus mokesčius, mokėtinus pagal pateiktus dokumentus, pateikti skolininkui atitinkamą reikalavimą dėl skolos apmokėjimo. Pagal nurodytos sutarties 3.1 punktą reikalavimai į skolininkus naujajam kreditoriui perleidžiami iš karto visa apimtimi nuo sutarties pasirašymo momento. Naujasis kreditorius (ieškovas) 2016 m. lapkričio 23 d. informavo atsakovę jos nurodytu elektroniniu paštu apie įgytą į ją reikalavimą, kartu pareikalaudamas sumokėti 479,55 Eur sumą.

II. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises perėmusį ieškovą ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta Sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovė privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasi minėtoje sutartyje nustatytų sąlygų – suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis, 2013 m. kovo 8 d. sumokėdama vieną 343,00 Lt įmoką.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Skolininkas (nagrinėjamu atveju – atsakovė) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Atsakovė neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžintą 86,89 Eur vartojimo kreditą ir 12,45 Eur sutarties mokestį tenkintinas.

III. Dėl kompensacinių palūkanų

Pradinį kreditorių ir atsakovę siejo teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Be 86,89 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 12,45 Eur bendros vartojimo kredito kainos, remdamasis Sutarties 9.1 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 380,78 Eur palūkanas, priskaičiuotas per 1357 dienas nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo 2013 m. kovo 8 d. iki minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2016 m. lapkričio 23 d.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Antai pradinis kreditorius nuotoliniu būdu suteikė „greitąjį“ vartojimo kreditą 45 dienoms. Suėjus kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjui suteikiama galimybė sumokant nustatyto dydžio pratęsimo įmoką pratęsti kredito grąžinimo terminą atitinkamam laikotarpiui (Sutarties 10.3 ir 10.4 punktai). Taigi pagal sudarytos Sutarties esmę kredito gavėjas savo galimybę įsipareigoti pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą vertina tik jo paties pasirinktu trumpuoju laikotarpiu, kai ima vartojimo kreditą ir kai jį prasitęsia.

Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki sueinant kredito grąžinimo terminui. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t. y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju pradinis kreditorius priskaičiavo per 1357 dienas nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo 2013 m. kovo 8 d. iki minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2016 m. lapkričio 23 d., VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ar jų reikalavimo teises perėmusių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip palūkanas, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas.

Ieškovo reikalavimas sumokėti po kredito grąžinimo termino pasibaigimo priskaičiuotas palūkanas, kurias teismas kvalifikuoja kaip kompensacines, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovei) civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats, o skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos įsipareigojimų neįvykdančiam skolininkui gali būti skaičiuojamos ir kreditoriaus (ieškovo) prašymu priteisiamos ikiteisminės kompensacinės palūkanos, o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (teisminės kompensacinės palūkanos). Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Jos tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Todėl kompensacinių palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių, priteisimas taip pat turi atitikti kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį ir negali tapti kreditoriaus pasipelnymo šaltiniu.

Aptariamas palūkanas kvalifikuojant kaip kompensacines, kurios, kaip ir delspinigiai, atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, ir taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, be to, taikant jį tik protingą vienerių metų laikotarpį, kuris vartojimo kreditų rinkos profesionalui yra visiškai pakankamas inicijuoti savo kreditorinio reikalavimo teisminę gynybą, ieškovui priteistinos iš viso 18,13 Eur kompensacinės palūkanos, ((86,89 Eur + 12,45 Eur) x 0,05 %/d. x 365 d.). Į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, pagal CPK 178 straipsnį ieškovas privalėjo juos įrodyti, tačiau teismo vertinimui į bylą tokių įrodymų nepateikė.

IV. Dėl delspinigių

CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis leidžia sutartyje susitari, jog prievolės neįvykdžiusi arba ją netinkamai įvykdžiusi sutarties šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius. Sutarties 9.1 punkte numatyti delspinigiai, kurių dydis visiškai atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų delspinigių dydį, skaičiuojami už įsiskolinimo sumą.

Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. priimtoje Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (baudų ir delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Tiek netesybos, tiek kompensacinės palūkanos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodyti. Papildomas susitarimas Sutartyje dėl netesybų (koks ir yra įtvirtintas Sutarties 9.1 punkte) neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima priteisti kartu ir netesybas, ir kompensacines palūkanas, t. y. negalima jų sumuoti, nes pagal CK 6.261 straipsnį kompensacinės palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais, o pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, reikalaujant nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kaip išaiškinta minėtosios Apžvalgos šeštojoje išvadoje, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Taigi, šioje sprendimo už akių dalyje nurodyti ieškovui priklausantys delspinigiai, kaip mažesnioji suma, įskaitytina į sprendimo už akių ankstesnėje dalyje aptartas didesnes kompensacines palūkanas ir atskirai nepriteistini.

V. Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, priteistas palūkanas ir delspinigius.

VI. Dėl žyminio mokesčio.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteistini 3,60 Eur iš paprasto minimalaus žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (15,00 Eur x 117,47 Eur / 489,06 Eur).

VII. Dėl atstovavimo išlaidų.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas nurodo, kad patyrė 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, ši suma buvo sumokėta advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ vien tik už ieškinio parengimą. Prie išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos. Kokios išlaidos yra būtinos kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžia teismas ex officio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, laikytina, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas. Be to, turint omenyje, kad BnP Finance, AB, (buvęs pavadinimas – AB „Bobutės paskola“) paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos reikalavimo teisę įgyvendinantys asmenys tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, ieškiniai ganėtinai šabloniški ir jų yra tūkstančiai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas mano, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 30,00 Eur (žiūrėti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-136-856/2016, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį Nr. e2A-665-569/2016 ir 2016 m. spalio 18 d. nutartį Nr. e2A-664-210/2016).

VIII. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 89 ct) skolą, 12,45 Eur (dvylikos eurų 45 ct) mokėjimo palūkanas, 18,13 Eur (aštuoniolikos eurų 13 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 117,47 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų 75 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3,60 Eur (trijų eurų 60 ct) žyminį mokestį ir 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas už ieškinio parengimą ieškovui BnP Finance, AB, juridinio asmens kodas 302447985, Ulonų g. 5, LT-08240 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų 362,65 Eur kompensacinių palūkanų, 8,94 Eur delspinigių ir 91,00 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.