- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-396-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-02225-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-166-1022/2017 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės R. M. priteisti 86,89 Eur negrąžintą kreditą, 12,45 Eur kredito mokestį, 380,78 Eur palūkanas, 8,94 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės R. M. 86,89 Eur skolą, 12,45 Eur mokėjimo palūkanas, 18,13 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 117,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3,60 Eur žyminį mokestį ir 30,00 Eur atstovavimo išlaidas už ieškinio parengimą ieškovei BnP Finance, AB, netenkino ieškinio dalyje dėl 362,65 Eur kompensacinių palūkanų, 8,94 Eur delspinigių ir 91,00 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.
Teismas nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovei, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės negrąžintą 86,89 Eur vartojimo kreditą ir 12,45 Eur sutarties mokestį teismas tenkino.
Teismas konstatavo, kad vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) gali būti taikomos tik iki sueinant kredito grąžinimo terminui. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Tuo atveju, kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentai pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Teismas nurodė, kad ieškovei priklausantys delspinigiai, kaip mažesnioji suma, įskaitytina į didesnes kompensacines palūkanas ir atskirai nepriteistini.
5. Teismo vertinimu, taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, taikant jį tik protingą vienerių metų laikotarpį, kuris vartojimo kreditų rinkos profesionalui yra visiškai pakankamas inicijuoti savo kreditorinio reikalavimo teisminę gynybą, teismas ieškovei priteisė 18,13 Eur kompensacines palūkanas, ((86,89 Eur + 12,45 Eur) x 0,05 %/d. x 365 d.). Į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, pagal CPK 178 straipsnį ieškovė privalėjo juos įrodyti, tačiau teismo vertinimu į bylą tokių įrodymų nepateikė.
6. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, laikė, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas, BnP Finance, AB paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos reikalavimo teisę įgyvendinantys asmenys tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, ieškiniai ganėtinai šabloniški, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl jas sumažino iki 30,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei 380,78 Eur mokėjimo palūkanų, 8,94 Eur delspinigių, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, kitoje dalyje sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės prašomas priteisti palūkanas, t. y. ieškovė prašo priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Šalių sudaryta sutartis numato, kad „už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo“. Atsakovė laiku neatsiskaitė ir negrąžino 86,89 Eur kredito, todėl turi pareigą mokėti sutartyje numatytas palūkanas. Pagal sutartį palūkanų norma yra 116,26 procento. Nuo termino įvykdyti prievolę iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, atsakovė vėlavo atsiskaityti 1357 dienas, atitinkamai turi pareigą sumokėti 380,78 Eur mokėjimo palūkanų.
7.2. Teismui nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui, juolab šias palūkanas mažinti daugiau negu penkis kartus. Tuo tarpu atsakovė teismui netgi nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. nors ieškinys atsakovei ir buvo įteiktas, tačiau atsakovė pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė.
7.3. Atsakovė ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu delspinigių dydžiu bei LR CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, kuris įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, apeliantė prašė teismo priteisti 0,05 procento dydžio delspinigius už 180 dienų iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8,94 Eur delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Prašoma priteisti delspinigių suma neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.
7.4. Teismas teisingai įvardijo, jog nagrinėjamoje byloje išties nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančio ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, tačiau atsižvelgtina į tai, jog už ieškinio parengimą apeliantė sumokėjo gerokai mažesnę sumą, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad sprendime nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos susitariant dėl užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio.
7.5. Sprendimas yra priimtas apeliantės naudai. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Visos apeliantės patirtos pagrįstos, būtinos ir protingos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliantas BnP Finance, AB ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria iš atsakovės R. M. ieškovui priteistos 18,13 Eur kompensacinės palūkanos, 30 Eur bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, o taip pat sprendimo už akių dalį, kuria nepriteisti 8,94 Eur dydžio delspinigiai.
10. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės prašomas priteisti palūkanas, t. y. ieškovė prašo priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kadangi nuo termino įvykdyti prievolę iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo atsakovė vėlavo atsiskaityti 1357 dienas, atitinkamai turi pareigą sumokėti 380,78 Eur mokėjimo palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
11. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme).
13. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2013 m. sausio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 20926, pagal kurią atsakovei R. M. buvo suteiktas 86,89 Eur (300 Lt) dydžio kreditas 45 dienų terminui iki 2013 m. kovo 8 d. Pagal šios sutarties 6.1 punktą šalys susitarė, jog už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (6.2 p.). Specialiosiose šios sutarties sąlygose šalys nurodė, kad metinė palūkanų norma yra 116,26 procentai. Sutarties 9.1 punktu šalys, aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, iš esmės pakartojo pirmiau aptartą nuostatą, kad iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigoja mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, nustatytas sutarties 6 skyriuje ir specialiosiose sąlygose. Tuo pačiu punktu šalys nustatė, kad tai atvejais, kai kredito gavėjas laiku nesumoka mokėtinų palūkanų, kitų kreditą sudarančių sumų, tai jis privalo kredito davėjai sumokėti 0,05 procento delspinigių (netesybų) už kiekvieną pradelstą dieną.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties sąlygas bei ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovė R. M. neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė prievolės naujajam kreditoriui – ieškovei, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė 86,89 Eur vartojimo kreditą bei 12,45 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pagal sutartį paskaičiuotas 116,26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo (2013-01-22) iki prievolės įvykdymo termino pabaigos (2013-03-08), kurios sudaro 12,45 Eur. Apeliantė su šiomis palūkanomis sutinka, tačiau nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria priteistos sumažintos kompensuojamos palūkanos, nurodydama, jog tai yra mokėjimo palūkanos ir jos turi būti priteisiamos 116,26 procentų dydžio iki visiško prievolės įvykdymo. Iš aukščiau nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo akivaizdu, kad skolininkui praleidus įvykdyti prievolę sutartyje nustatytu terminu, skaičiuojamos kompensacinės palūkanos, o ne mokėjimo (pelno) palūkanos, kaip nepagrįstai teigia apeliantė. Mokėjimo arba pelno palūkanos mokamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki prievolės įvykdymo termino, numatyto sutartyje, pabaigos.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi specialiuoju įstatymu ir taikydamas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procentų tarifą, pagrįstai ir teisėtai paskaičiavo 18,13 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas už 365 dienas (86,89 Eur + 12,45 Eur x 0,05 proc. x 365 dienų = 18,13 Eur).
17. Apeliaciniame skunde ieškovė BnP Finance, AB nurodo, kad teismui nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui, šias palūkanas sumažinant daugiau nei penkis kartus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu sutinka visiškai, nurodydamas, jog mokėjimo (pelno) palūkanos, vadovaujantis suformuota teismų praktika, paprastai nėra mažinamos, nes laikoma, kad šalys dėl šių palūkanų yra tarpusavyje susitarusios sutartimi. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas mokėjimo (pelno) palūkanas sumažino daugiau nei penkis kartus. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ne mokėjimo (pelno) palūkanas, o kompensuojamąsias palūkanas, ieškiniu ieškovė prašė priteisti 12,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir teismas sprendimu už akių šį ieškovės reikalavimą tenkino visiškai.
18. Apeliantė prašė teismo priteisti 0,05 procento dydžio delspinigius už 180 dienų iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos, apeliantės teigimu, prašoma priteisti delspinigių suma neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, tačiau teismas nepagrįstai šio reikalavimo netenkino.
19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (2 d.). Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1 ir pagrįstai konstatavo, kad jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas nuo 121,00 Eur iki 30,00 Eur, bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, o ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai, teismas turėjo priteisti 121 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnį, ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
22. Byloje nustatyta, kad ieškovą BnP Finance, AB 2016-01-04 atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, šios bendrijos advokatams pavesta atstovauti apelianto interesus visose civilinėse bylose. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas už procesinio dokumento, t. y. ieškinio parengimą, sumažino iki 30,00 eurų. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą, bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo metu (2016-12-21) priteistinas maksimalus užmokesčio dydis buvo 2,5 dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris pinigine išraiška sudaro 1929,75 Eur. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad visiškai patenkinus ieškinį turi būti priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos. Suformuluotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, patenkinęs ieškinį, priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, ne visas prašomas priteisti išlaidas, o atsižvelgia į aukščiau nurodytas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo principais ir realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, ieškiniai ganėtinai šabloniški ir jų yra tūkstančiai, todėl, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendė, kad išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl jas sumažino iki 30,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais teismo argumentais, tuo labiau, kad apeliantė šių teismo argumentų nepaneigė.
23. Apeliantas nurodo, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą, tačiau šis argumentas laikytinas nepagrįstu, nes priteistino užmokesčio dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus. Tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė už nustatytą maksimalią sumą, nėra pagrindu priteisti prašomo dydžio užmokestį.
24. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės normomis ir suformuluota teismų praktika, pagrįstai sumažino kompensacines palūkanas iki 18,13 Eur, bylinėjimosi išlaidas iki 30,00 Eur, o 8,94 Eur delspinigius įskaitė į didesniąją netesybų sumą. Ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliantės apeliacinis skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.