Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-17 · Administracinė byla Nr. eI2-7454-979/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
eI2-7454-979/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00052-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Advokatai
Asta Astrauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7454-979/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00052-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,dalyvaujant pareiškėjui M. N.,pareiškėjo atstovams advokatams Astai Astrauskienei ir Dariui Bolzanui,atsakovo atstovei Agatai Ulevič,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. N. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas:

1.1. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 24S301410 (toliau – Sprendimas Nr. 1), kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

1.2. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 26 d. sprendimą Nr. 24S302970 (toliau – Sprendimas Nr. 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 30 mėnesių (2,5 metų) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 mėnesių).

1.3. Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

1.4. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Departamento 2024 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 24S10232 atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodant, kad asmens gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 24S14982 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 13 d. iki 2029 m. sausio 12 d. Pareiškėjo grėsmė nacionaliniam saugumui konstatuota remiantis vienintele aplinkybe, t. y. Departamento klausimyne nurodytu atsakymu apie jo darbo patirtį, kad 2014 m. dirbo įmonėje „Rostec“.

2.2. Regionų administracinio teismo sprendimu Departamento 2024 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 24S10232 ir 2024 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 24S14982, panaikinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1693-525/2024) (toliau – LVAT 2024 m. nutartis) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas.

2.3. Sprendimu Nr. 1 atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendimas Nr. 1 priimtas nauju pagrindu, kad pildydamas Departamento klausimyną, nuslėpė, jog dirbo MGIMO – Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute (toliau – Institutas), t. y. dirbdamas Institute privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Analogiškas vertinimas (pagrindimas) nurodytas ir Sprendime Nr. 2. Departamento išvados nepagrįstos, priimtos neužtikrinus teisės būti išklausytam ir nesilaikant bendradarbiavimo principo, tinkamai neįvertinus įrodymų ir neatlikus objektyvios pareiškėjo individualios situacijos vertinimo, be to, nėra grindžiamos patikinimais ir autentiškais duomenimis Institute, kadangi niekada neturėjo jokių darbo santykių su nurodyta mokymo įstaiga, o Institute studijavo aspirantūrą (2013 m. – 2017 m.). Aspirantūros studijų nebaigė, nes buvo pašalintas iš Instituto ir neįgijo teisės mokslų daktaro laipsnio. Šiuo atveju nebaigus studijų ir su Institutu niekada nebuvus jokių darbo ar darbo santykiams analogiškų santykių – jų ir nebuvo nurodyta, kas negali būti laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Kadangi aspirantūros studijų Institute nebaigė, todėl jos ir nebuvo nurodytos pildant Departamento klausimyną.

2.4. Departamento klausimyne yra aiškiai išsakyta poziciją dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, išreikštas aiškus nepritarimas bei, paaiškinus klausimą dėl klausimo formuluotės, pareikšta nuomonė, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau ši pozicija nebuvo tinkamai įvertinta (atsakydamas į klausymą apie Krymo priklausomumą atsakė „nežinau“, kadangi nesuprato klausimo formuluotės, tačiau ją atsakovui jam paaiškinus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai). Pareiškėjo grėsmė nacionaliniam valstybės saugumui VSD ir atsakovo konstatuota remiantis nebūtais bei laikotarpio prasme (pobūdžiu) nekonkretizuotais darbiniais santykiais Institute, nevertinant, kad pareiškėjas šiuo metu dirba įmonėje „Corporate Center IKS5 LLC“, kuri Rusijos Federacijoje pripažinta nedraugiška Rusijos Federacijai dėl to, kad „Corporate Center X5 LLC“ priklauso Olandijos kompanijai „X5 Retail Group N.V.“.

2.5. Pažymoje „Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių informacijoje apie darbinę veiklą“ (toliau – Pažyma) nurodomos darbovietės iki 2019 m., ir apie darbovietes po 2019 m., informacija apie asmens perkėlimą toje pačioje įmonėje 2023 m., todėl VSD teiginiai apie Pažymos turinį neatitinką objektyvių duomenų. Pareiškėjas negali įtakoti Pažymos turinio ar joje esančių įrašų ir galimai sistemos (ar darbdavio) padarytų klaidų. Iš Pažymos duomenų matyti, kad duomenys apie darbovietes yra nuoseklūs, nėra laikotarpių kuomet pareiškėjas būtų nedirbęs. Pareiškėjas teikia tuos duomenis, kurie yra elektroninėje sistemoje ir tokios formos, kokia yra nustatyta teisės aktais.

2.6. Lietuvos Respublika yra pareiškėjo sutuoktinės tėvynė (sutuoktinė gimė (duomenys neskelbtini) ir iki pilnametystės lankė lietuvišką mokyklą (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) kilmės ir laiko save (duomenys neskelbtini) piliete, buvo pažangi mokinė, apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidento V. A.), Lietuvoje gyvena jos šeima, draugai, todėl pareiškėjas su sutuoktine priėmė sprendimą persikelti gyventi į Lietuvą. Pareiškėjui gavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, šeima pradėjo ruoštis persikėlimui, tačiau, įvertinus, kad leidimas buvo išduotas tik metams ir tik vėliau galėjo būti pratęstas 4 metų galiojimui arba nepratęstas, šeima priėmė sprendimą, kad iki nebus išduotas 4 metų leidimas, pareiškėjas pirmuosius metus liks dirbti savo darbovietėje Rusijoje (yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo ir užtikrinantis sutuoktinės išlaikymą, todėl rizikuoti prarasti visos šeimas pajamas buvo neatsakinga), ir tuo pačiu organizuos šeimos turto perkėlimą į Lietuvą. Sprendžiant turto klausimus buvo reikalinga ir sutuoktinės pagalba, todėl ji taip pat atvykdavo į (duomenys neskelbtini), be to, ir tuo tikslu, kad šeima galėtų kartu išvykti atostogauti. Pareiškėjo vizos, kurią išdavė Ispanijos Respublika, galiojimas baigėsi 2024 m. sausį, todėl atsakovui nepriėmus sprendimo dėl leidimo gyventi pakeitimo, pareiškėjo šeima buvo priversta grįžti į Rusijos Federaciją. Departamentas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo nagrinėjo nesilaikydamas nustatytų terminų, o tai reiškia, kad jei pareiškėjas pirmaisiais leidimo laikinai gyventi galiojimo metais būtų nutraukęs ryšius su kilmės valstybe ir pasitikėjęs Departamentu, nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. būtų likęs be gyvenamosios vietos ir be darbo, o šeima būtų likusi be pajamų.

2.7. Pareiškėjo sutuoktinė 2022 m. Lietuvoje praleido 111 dienų; 2023 m. – 45 dienas, 2024 m. – 79 dienas kadangi šiais metais gimė dukra, todėl siekiant užtikrinti vaiko interesus ir šeimos gerovę, sutuoktinė daugiausia laiko praleido su sutuoktiniu, o ne atskirai Lietuvoje. Nesutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi kreipėsi tik siekdamas „nevaržomai lankytis Šengeno valstybėse“, kadangi kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo dėl to, kad Lietuva yra pareiškėjo sutuoktinės tėvynė ir sutuoktinei bei vaikams būtų išduoti leidimai gyventi Lietuvoje ir visa šeima galėtų persikelti gyventi į Lietuvą. Atsakovo argumentai, neva pagrindžiantys pareiškėjo teiktą tikrovės neatitinkančią informaciją yra pagrįsti spekuliacijomis, o ne objektyviais duomenimis pagrįstomis išvadomis.

2.8. Atsakovas išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo, dėl uždraudimo atvykti, neatliko, į ginčijamus sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų proporcingumo principo aspektu, dėl ko Sprendimas Nr. 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Atsakovas pritardamas VSD išvadai ir Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui nuspręsdamas uždrausti atvykti į Lietuvą, tiesiog perkėlė VSD išvadą, neatlikdamas jokio vertinimo, tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą Nr. 2.

Atsiliepimas

3. Departamentas atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjo skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, argumentuodamas, kad:

3.1. Vykdant LVAT 2024 m. nutartį Departamentas 2024 m. spalio 17 d. ir 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti visos darbo knygelės kopiją ir (ar) kitus dokumentus, patvirtinančius visą asmens darbinės veiklos istoriją. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas dirbo Institute, o šios informacijos nepateikė ir siekė nuslėpti 2023 m. birželio 19 d. pildydamas Departamento klausimyną ir administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024 pateikdamas selektyvius duomenis.

3.2. Departamentas 2024 m. gruodžio 6 d. gavo įslaptintą VSD raštą, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įvertinus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika matyti, kad pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo ir šiuo metu neturi, sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukterys – (duomenys neskelbtini) pilietės, gimusios (duomenys neskelbtini), turi leidimus nuolat gyventi. Pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Lietuvoje (nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d.) iš viso buvo tik 34 dienas. Nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai Lietuvoje negyvena, o atvyksta tik retkarčiais. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra nutraukęs ryšių su kilmės šalimi, o tai leidžia daryti išvadą, kad yra lojalus Rusijai, o kartu ir jos režimui, bei kelia akivaizdžias rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su asmeniu.

3.3. Pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, be to, pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad turi stiprius ryšius su Rusijos Federacija. Pareiškėjas visą laiką dirbo Rusijoje, Lietuvoje leidimą laikinai gyventi turi nuo 2022 m., faktiškai Lietuvoje negyvena (leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Lietuvoje iš viso buvo tik 34 dienas). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad siekė įsidarbinti Lietuvos Respublikoje.

3.4. Pareiškėjas teikia prieštaringą informaciją, kadangi iš pareiškėjo pateiktų pažymų matyti, jog jis baigė studijas Institute ir yra minėtos įstaigos absolventas, t. y. baigė aukštąją mokyklą ir gavo atitinkamą diplomą. Be to, nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pašalintas iš Instituto ir, kad įmonė, kurioje dirba „Corporate Center IKS5 LLC“ Rusijos Federacijoje pripažinta nedraugiška. Pažymi, kad faktą, jog pareiškėjas dirbo Instituto S. N. Lebedevo vardo Tarptautinės privatinės ir civilinės teisės katedros dėstytoju patvirtina svetainėje myprepod.ru esantis jo kaip dėstytojo įvertinimas.

3.5. Priėmus administracinius aktus, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui yra tenkinama 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, todėl Departamentas turėjo pagrindą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjo skundu tuo pagrindu, kad:

4.1. Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 (toliau kartu – Sprendimai) yra priimti pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

4.2. VSD 2024 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 19-1027KF „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – VSD išvada) Departamentui pateiktas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis), administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024 pateikė medžiagą apie savo darbinės veiklos istoriją iš Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių. Pateikta informacija buvo selektyvi, ribojama už laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 31 d., išraše matomos darboviečių eiliškumo spragos. Viešojoje erdvėje buvo rastas pareiškėjo socialinio tinklo „Instagram“ profilis, kuriame pareiškėjas save pristato kaip Instituto dėstytoją.

4.3. Instituto interneto svetainės archyve buvo rasta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ten dirbo ne trumpiau kaip iki 2022 m. Institutas yra pavaldus Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai. Pareiškėjas darbą Institute nuslėpė 2023 m. birželio 19 d. pildydamas Departamento klausimyną ir administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024, pateikdamas selektyvius duomenis. Bandydamas nuslėpti atitinkamus biografijos duomenis nuo Lietuvos institucijų, pareiškėjas siekė neatskleisti savo turėtų ryšių, nesuderinamų su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Be to, pareiškėjo Instituto dėstytojo profilyje yra nurodyta ir darbinė patirtis neįvardytoje valstybinėje korporacijoje.

Šalies argumentai

4.4. Pareiškėjas atsakydamas į klausimą, kam teisėtai priklauso Krymas, nurodė „nežinau“, pateikdamas paaiškinimą kad nesuprato klausimo, kadangi nėra tarptautinės teisės specialistas, tačiau pareiškėjas yra Instituto absolventas, įgijęs magistro laipsnį, specializacija – tarptautinė privatinė ir viešoji teisė, profesionalus teisininkas, tarptautinės įmonės teisės padalinio vadovas. Pareiškėjas prisiminęs esantis tarptautinės teisės specialistas ir pažymėjo varnelę „Ukrainai“.

4.5. Vykstant ankstesniems teisminiams ginčams, teismo posėdžio išvakarėse pareiškėjas į bylą pateikė argumentus, kad jis dirbo ne Rusijos Federacijos korporacijoje (įmonių grupėje) „Rostech“, o ribotos atsakomybės bendrovėje „Gamybos ir komercijos įmonėje „Rostech“. Tačiau viešojoje erdvėje pateikiama pareiškėjo biografija, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dirbo ne ribotos atsakomybės bendrovėje, o būtent Rusijos valstybinėje korporacijoje. Kitų paaiškinimų ir įrodymų apie darbą kitoje Rusijos valstybinėje korporacijoje nei „Rostech“, pareiškėjas nepateikė.

4.6. Pareiškėjas santykiuose su Lietuvos valstybės institucijomis nėra sąžiningas, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, neatskleidžia duomenų, kurie jam yra nenaudingi, savo interesais manipuliuoja tik jam vienam prieinama informacija, piktnaudžiauja susidariusia situacija, kai Rusijoje saugomi duomenys Lietuvos valstybės institucijoms objektyviai nėra prieinami.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Nurodė negalintis susijungti su savo šeima, kadangi sutuoktinė su mažamečiais vaikais nuolat turi važinėti iš Lietuvos į Rusiją. Paaiškino, kad studijuodamas aspirantūroje turėjo užsiimti pedagogine veikla su studentais, tačiau iš aspirantūros buvo pašalintas. Be to, nei Departamentas nei VSD nesudarė galimybių pasisakyti dėl aplinkybių, susijusių su darbu Institute. Nurodė, kad „Instagram“ paskyra yra neatnaujinta, be to, VSD netinkamai suprato įrašą „lektorius“, kadangi tai nereiškia, kad buvo dėstytojas ir turėjo darbo santykius, tiesiog turėjo teisę užsiimti tokia veikla. Nurodė, kad neaišku iš kur VSD surinko informaciją, kadangi internete neįmanoma rasti ir patvirtinti tokios informacijos ir kelia klausima, kodėl institucijos remiasi abejotinais ir nepatvirtintais duomenimis. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad Instituto pažymoje yra nurodyta, jog iš Instituto yra pašalintas suėjus terminui, t. y. 2017 m. neapgynus daktaro laipsnio, kartu pažymoje yra nurodytas įsakymas dėl pašalinimo. Pažymėjo, kad leidimas gyventi Lietuvoje reikalingas tam, kad galėtų susijungti su savo šeima, kadangi sutuoktinė yra lietuvių kilmės, sutuoktinės tėvai gyvena Lietuvoje, o turtą Rusijoje parduotų kai bus užtikrintas, kad gaus leidimą gyventi Lietuvoje.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti, akcentavo, kad VSD į byla pateikti įrodymai apie pareiškėja yra rusų kalba ir išversti labai selektyviai, tačiau iš neišvertos į lietuvių kalbą dalies matyti, kad nuo 2013 m. pareiškėjas yra tarptautinės privačios ir civilinės teisės katedros aspirantas, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, kai ši anketa buvo paskelbta, nebuvo dėstytoju, be to, negalima teigti, kad socialinio tinklo „Instagram“ profilyje skelbta informacija yra aktuali, t. y. atnaujinta, be to, nevertinta, ar tai patikimi elektroniniai įrodymai. Pažymėjo, kad Departamento klausimyne yra prašoma nurodyti apie užbaigtas studijas, todėl pareiškėjui nebaigus aspirantūros studijų, tokios informacijos Departamento klausimyne nenurodė ir to negalima vertinti kaip siekį nuslėpti duomenis. Be to, neaišku kodėl buvo įvertinta, kad pareiškėjas yra dėstytojas, nors pareiškėjas buvo aspirantas, o pareiškėjas dėl šių aplinkybių nebuvo apklaustas ir išklausytas. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas proporcingumo principas, kadangi padariniai, kuriuos patiria pareiškėjas yra neadekvatūs valstybės pastangoms užkirsti kelią gauti leidimą ir būti kartu su šeima.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, o pareiškėjo paaiškinimus dėl įrašų socialiniuose tinkluose ir darbo Institute vertina kaip gynybinę poziciją, kadangi iš VSD pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas universiteto puslapyje yra įvardijamas kaip darbuotojas, ne kaip aspirantas, o apie veikla Institute yra nurodoma 2022 m. Pažymėjo, kad Sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir pareiškėjo individualią situaciją, be to, pareiškėjo šeima didžiąją laiko dalį praleidžia Rusijoje, todėl Sprendimais pareiškėjas nėra atskiriamas nuo šeimos. Atsakydama į klausimus nurodė, kad nežinanti ar internetinė nuoroda, pagal kurią buvo rasti duomenys apie pareiškėjo darbą Institute, šiuo metu yra aktyvi ir per ją galima prisijungti, tačiau nuorodos duomenys yra užfiksuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

8. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Rusijos Federacijos pilietis, Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. birželio 19 d. užpildė Departamento klausimyną, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2006 m. – 2012 m. baigęs Institutą įgijo teisininko – tarptautinių santykių specialisto specialybę, nuo 2012 m. iki 2018 m. dirbo teisininku uždarose akcinėse bendrovėse, korporacijoje, ribotos atsakomybės bendrovėje, o nuo 2018 m. dirba ribotos atsakomybės bendrovėje valdybos pirmininku. Pasisakydamas dėl klausimo apie tai kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas, pirmiausiai nurodė nežinantis, pateikė paaiškinimą, kad klausimo nesuprato, nes nesantis tarptautinės teisės specialistas, o gavęs atsakymą pasirinko atsakymą, kad Krymas priklauso Ukrainai (žodis „nežinau“ išbrauktas).

10. Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6503-1066/2024 (toliau – RAT 2024 m. sprendimas) panaikinti Departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 24S14982, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 2024 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 24S14982, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. LVAT 2024 m. nutartimi RAT 2024 m. sprendimas paliktas nepakeistas, konstatuojant, kad Departamentas išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi keitimo, dėl uždraudimo atvykti, nagrinėjamu atveju neatliko, į ginčijamus sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos. Be to, nei Departamento sprendimuose, nei VSD išvadoje pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste nebuvo vertinta, kurioje iš nurodytų įmonių, turinčioje pavadinime žodį „Rostec“, faktiškai dirbo pareiškėjas, kokios šių įmonių sąsajos, koks buvo pareiškėjo vaidmuo įmonėje.

11. Departamentas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi 2024 m. spalio 17 d. ir 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti visos darbo knygelės kopiją ir (ar) kitus dokumentus, patvirtinančius visą asmens darbinės veiklos istoriją. Pareiškėjas Departamentui 2024 m. spalio 28 d. pateikė dokumentus įvardintus kaip „Ribotos atsakomybės bendrovės X5 corporate center pažyma 2024.04.26.pdf“, RF pensijų ir soc. Draudimo fondo informacinių išteklių informacija apie asmens darbinę veiklą.pdf“, „Paaiškinimas_M. N..docx“.

12. VSD išvadoje nurodyta, kad Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ ir Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“. VSD vertinimu:

12.1. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024 pateikė duomenis apie darbinės veiklos istoriją (Pažyma). Pateikta informacija selektyvi, ribojama už laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 31 d., išraše matomos darboviečių eiliškumo spragos. Viešojoje erdvėje buvo rastas socialinio tinklo „Instagram“ profilis, kuriame pareiškėjas save pristato kaip Instituto dėstytoją. Instituto interneto svetainės archyve buvo rasta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ten dirbo 2022 m. Institutas yra pavaldus Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai. Pareiškėjas darbą Institute nuslėpė 2023 m. birželio 19 d. pildydamas Departamento klausimyną ir administracinės bylos Nr. eA-1693-525/2024 nagrinėjimo metu, pateikdamas selektyvius duomenis. Pareiškėjo Instituto dėstytojo profilyje yra nurodyta ir darbinė patirtis neįvardytoje valstybinėje korporacijoje.

12.2. Pareiškėjas dirbdamas Institute privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

12.3. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad:

12.3.1. Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (valstybės valdomose įmonėse, strateginės reikšmės sektoriuje veikiančiose įstaigose). VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

12.3.2. Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

13. Iš byloje pateiktų:

13.1. Instituto 2024 m. gruodžio 12 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo neakivaizdinių aspirantūros studijų studentas, studijavęs valstybės lėšomis pagal Rusijos URM Instituto (universiteto) tarptautinės privačios ir civilinės teisės katedros specialybės programą Nr. 12.00.03. Aspirantūros studijų metu įgijo profesinių įgūdžių praktiką ir profesinės veiklos patirtį (atliko pedagoginę praktiką), 2013 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2199-C priimtas į praktiką, 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1723-C studijos baigtos.

13.2. Instituto 2024 m. gruodžio 25 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas yra Instituto (universiteto) Tarptautinės teisės fakulteto absolventas, šiuo metu nėra Instituto (universiteto) darbuotojas, taip pat niekada anksčiau nedirbo Institute (universitete) pagal darbo sutartį ir nevykdė darbinės veiklos jokiais kitais pagrindais.

13.3. Pažymos išrašo matyti apie pareiškėjo darbinę veiklą nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kartu pateikti įrašai apie įdarbinimą 2019 m. lapkričio 1 d. ir 2023 m. spalio 1 d. Pažymoje nėra duomenų apie pareiškėjo darbą Institute.

14. Sprendimu Nr. 1 atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 35 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais. Sprendime Nr. 1, be VSD išvados motyvų, nurodyta, kad:

14.1. Pareiškėjas 2024 m. spalio 28 d. Departamentui pateikdamas duomenis ir dokumentus, informacijos apie darbą Institute nepateikė. Faktą, kad pareiškėjas dirbo Instituto S. N. Lebedevo vardo Tarptautinės privatinės ir civilinės teisės katedros dėstytoju patvirtina svetainėje myprepod.ru esantis asmens kaip dėstytojo įvertinimas.

14.2. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. turėjo galiojusį leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, kitų leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinių vizų nebuvo išduota. Darbo santykių pareiškėjas Lietuvoje neturėjo ir šiuo metu neturi, tačiau tęsia darbo santykius Rusijoje (2024 m. spalio 28 d. Departamentui pateikė duomenis, kad tebedirba OOO „Korporativnyi Centr Iks 5“). Sutuoktinė, (duomenys neskelbtini) pilietė (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2007 m. kovo 29 d. iki 2022 m. vasario 27 d. nuolat gyvenusi Rusijoje, su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), bei dvi nepilnametės dukterys – (duomenys neskelbtini) pilietės, gimusios (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), turi leidimus nuolat gyventi, galiojančius atitinkamai iki 2027 m. liepos 13 d., 2029 m. vasario 9 d. ir 2028 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinės tėvai: motina (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nuo 1998 m. gruodžio 31 d. turinti leidimą nuolat gyventi, ir tėvas (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

14.3. Pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra deklaruota nuo 2022 m. spalio 3 d., tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ nėra tapati sąvokai „nuolatinis gyvenimas“ migracijos teisės kontekste, todėl gyvenamosios vietos deklaravimas neįrodo faktinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris turi būti pastovus, trunkantis ilgai ir pertraukiamas tik trumpomis išvykomis. Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas didžiąją turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio dalį gyveno ne Lietuvos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, patvirtina duomenys apie asmens Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimus. Nustatyta, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Lietuvoje iš viso buvo 34 dienas: nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 4 d., nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. spalio 1 d., nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 11 d., nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2022 m. spalio 17 d., nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. balandžio 4 d., nuo 2023 m. birželio 18 d. iki 2023 m. birželio 20 d. ir nuo 2023 m. liepos 23 d. iki 2023 m. liepos 24 d.. Tikrinant duomenis apie leidimus nuolat gyventi turinčių asmens sutuoktinės ir nepilnamečių dukterų Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimus, nustatyta, kad jos Lietuvoje taip pat negyvena, o atvyksta tik retkarčiais: asmens leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu asmens sutuoktinė su vyresniąja dukterimi buvo atvykusios tik 2 kartus ir Lietuvoje praleido 26 dienas (nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 17 d. ir nuo 2023 m. liepos 16 d. iki 2023 m. liepos 24 d.), o jaunesnioji duktė Lietuvoje buvo nuo 2023 m. liepos 16 d. iki 2023 m. liepos 24 d. Per pastaruosius vienerius metus jos Lietuvoje apsilankė tik kelis kartus, t. y. visos trys lankėsi nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. sausio 6 d., nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 18 d., nuo 2024 m. birželio 9 d. iki 2024 m. liepos 6 d., sutuoktinė dar buvo atvykusi nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d.

14.4. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo atsakymai į kitus Departamento klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo nuslėptais darbo santykiais Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai pavaldžiame universitete, kuriuos turėjo visai neseniai. Aplinkybė, kad pareiškėjas savo darbą Institute nuslėpė 2023 m. birželio 19 d. pildydamas Departamento klausimyną ir administracinės bylos Nr. eA-1693-525/2024 nagrinėjimo metu, reiškia, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie savo darbinę veiklą. Darbo santykiai Institute rodo, kad pareiškėjas gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis Rusijos valdžios užduotis. Net jeigu pareiškėjas šiuo metu nedirba Institute, tai nesudaro pagrindo paneigti galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir grėsmė dėl pareiškėjo darbinių ryšių su minėta darboviete yra išnykusi, neaktuali bei nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Tai, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir nuslėpė informaciją, neigiamai jį charakterizuoja, ir, atsižvelgus į šiandieninę geopolitinę situaciją, sustiprina VSD išvadą, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui. Tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Rusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad darbas Institute gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia jo pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

14.5. Departamento duomenimis pareiškėjo sutuoktinė nėra dirbusi ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje, taigi ekonominiai ryšiai jos su Lietuvos Respublika nesieja. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų gyventi Rusijoje kartu su sutuoktine ir nepilnametėmis dukterimis, kurios nors turi galiojančius leidimus nuolat gyventi, tačiau Lietuvoje nuolat negyvena, o tik periodiškai atvyksta. Tai reiškia, kad Departamentui, priėmus sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas gali gyventi kilmės valstybėje (Rusijoje) kartu su sutuoktine ir nepilnametėmis dukterimis bei išsaugoti teisę į šeimos susijungimą. Šis sprendimas asmens ir jo šeimos narių bendravimui esminės įtakos neturės, kadangi, kaip nustatyta, šeima pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu nepersikėlė gyventi į Lietuvą, o liko ir toliau gyvena Rusijos Federacijoje. Pareiškėjo sutuoktinei ir nepilnametėms dukterims neatimama teisė atvykti į Lietuvą aplankyti tėvų (senelių) ar kitais tikslais.

14.6. Pareiškėjas turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu iš 365 dienų Lietuvos Respublikoje buvo tik 34 dienas, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, kadangi pagrindinis asmens atvykimo tikslas – ne gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine ir nepilnametėmis dukterimis, kurios Lietuvoje nuolat negyvena, o tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir įgyjant teisę nevaržomai lankytis Šengeno valstybėse. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nėra nutraukęs darbo santykių Rusijos Federacijoje, Lietuva nėra pareiškėjo interesų centras. Aplinkybę, kad pareiškėjo interesų centras yra Rusijoje, patvirtina ir tai, kad jo šeimos nariai (sutuoktinė ir nepilnametės dukterys), nors turi galiojančius leidimus nuolat gyventi, gyvena ne Lietuvos Respublikoje, bet Rusijoje.

15. Sprendimu Nr. 2 uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metų) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

16. Sprendimas Nr. 2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – NAS taisyklės), 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 37 punktais ir 38.3 papunkčiu.

17. Sprendime Nr. 2, be VSD išvados ir Sprendimo Nr. 1 motyvų, nurodyta, kad:

17.1. Pareiškėjas VSD yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tai, kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė pildydamas Departamento klausimyną, neatitinka tikrovės (nuslėpė ir nenurodė informacijos apie darbą Institute) ir tai, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nustatyti, bei atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.3 papunktį bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, nustatomas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

17.2. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS), pareiškėjo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

18. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais Sprendimais kreipėsi į teismą nurodydamas, kad Sprendimuose padarytos išvados nepagrįstos, padarytos atsakovui neužtikrinus teisės būti išklausytam, nesilaikant bendradarbiavimo principo, netinkamai įvertinus įrodymus ir neatlikus objektyvaus pareiškėjo individualios situacijos vertinimo.

19. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, be kita ko, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir (arba) jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Nustatyta, kad Sprendimas Nr. 1 grindžiamas iš esmės vienintele aplinkybe – kad pareiškėjas nuslėpė biografijos faktą apie darbą Institute, kur dirbdamas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024).

22. VSD vertindama, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, remiasi socialinio tinklo „Instagram“ profilyje paskelbta informacija, kad pareiškėjas save pristato kaip Instituto, kuris yra pavaldus Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai, dėstytoją. Be to, Instituto interneto svetainės archyve buvo rasta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ten dirbo 2022 m., todėl VSD vertinimu, pareiškėjas nuslėpė informaciją apie darbą Institute, kadangi Pažymoje yra pateikta tik selektyvi informacija. Šis VSD vertinimas perkeltas ir į Departamento Sprendimus. Pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu, akcentuodamas, kad Institute nebaigė aspirantūros studijų, iš Instituto buvo pašalintas 2017 m., todėl Institute nedirbo 2022 m., socialinio tinklo profilis neatnaujintas, be to, VSD į bylą pateiktose ekrano nuotraukose esančios nuorodos neaktyvios – neįmanoma patikrinti VSD surinktos informacijos.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).

24. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl Departamento ir VSD akcentuojamų aplinkybių, kad pareiškėjas nuslėpė, jog 2022 m. dirbo Institute, kadangi tai patvirtinta socialiniuose tinkluose ir Instituto interneto svetainėje rasta informacija, pažymi, kad tokie pareiškėjo biografijos faktai nėra patvirtinti kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Socialiniame tinkle „Instagram“ yra skelbiamas turinys, kurį asmuo nusprendžia paviešinti savo socialinio tinklo profilyje, tačiau čia skelbiamas turinys, teismo vertinimu, nelaikytinas oficialiu ir patvirtintu. Be to, byloje nėra duomenų, kad esant įtarimams, jog pareiškėjas galbūt nuslėpė tam tikrus savo biografijos faktus, Departamentas pasinaudojo Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 80.2 papunktyje nurodyta galimybe organizuoti užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus apie darbinę veiklą, jeigu vertino, kad Pažymoje yra pateikta selektyvi informacija.

25. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai susiję su įrodymų vertinimu, nesant dokumento originalo, t. y. išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

26. Byloje pateikti įrodymai, kurių neginčija ir pats pareiškėjas, patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. baigė Institutą, įgijo teisininko specialybę ir nuo 2012 m. dirba įvairiose bendrovėse, korporacijose, nuo 2013 m. buvo aspirantūros studijų studentas ir kartu vykdė pedagoginę veiklą, tačiau studijų nebaigė, nes 2017 m. buvo pašalintas iš Instituto, t. y., šiuos pareiškėjo biografijos faktus patvirtina byloje pateikti Departamento klausimynas, Instituto pažymos ir Pažyma. Be to, pareiškėjas neginčija, kad pildydamas Departamento klausimyną ne iš karto atsakė į klausimą apie Krymo priklausomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti pareiškėjo biografijos faktai visiškai nebuvo įvertinti priimant Sprendimą Nr. 1, be kita ko, nevertinta ar pareiškėjo nurodyti biografijos faktai yra (ar nėra) susiję su galima grėsme valstybės saugumui ir (ar) pačio pareiškėjo pateikti duomenys (pvz. Instituto pažymos apie pareiškėjos studijas ir darbą Institute) neatitinka tikrovės. Nors Sprendime Nr. 1 Departamentas vertino pareiškėjo ir jo šeimos lankymosi Lietuvoje trukmę, ir tai, kad pareiškėjas nenutraukė darbo santykių Rusijoje, tačiau Sprendime Nr. 1 nėra duomenų, kad kompetentingos institucijos būtų patvirtinusios jog pareiškėjo pateikti dokumentai (pvz., Instituto pažymos apie pareiškėjos studijas ir darbą Institute, Pažyma) neatitinka tikrovės ir (arba) yra suklastoti, be to, esant vertinimui, kad pareiškėjas dirbo Institute, nėra kompetentingų institucijų patvirtinimo, kad socialiniame tinkle ir Instituto interneto svetainėje rasta informacija atitinka tikrovę, be to, iš į bylą VSD pateiktų ekrano nuotraukų – apie pareiškėjo darbą Institute, nėra galimybės suprasti, kada pareiškėjo darbo santykiai prasidėjo ir ar yra pasibaigę (ar tęsiasi), t. y. neatliktas vertinimas, kuris leistų neabejoti surinktų duomenų apie pareiškėjo biografijos faktus, tikrumu.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo individualios situacijos vertinimą Departamentas ir VSD iš esmės siejo tik su pareiškėjo darbu Institute, tačiau paprastai darbo santykiai yra grindžiami atitinkamais dokumentais, pvz., darbo sutartimis, kitais dokumentais, kuriais asmuo skiriamas eiti tam tikras pareigas, be kita ko, šiuose dokumentuose paprastai yra nurodoma darbo santykių pradžia ir pabaiga, darbo užmokestis ir kitos sąlygos iš kurių galima suprasti kokias konkrečias užduotis darbuotojas atlieka ir (arba) kokias pareigas eiga. Dokumentų ir (ar) kompetentingų institucijų patvirtintų įrašų (pažymų), iš kurių būtų galima suprasti ir kurie patvirtintų socialiniame tinkle ir Instituto interneto svetainėje rastą informaciją, kad pareiškėjas dirbo (dirba) Institute pagal sudarytą darbo sutartį ar kitą darbo santykius patvirtinantį dokumentą, be kita ko, patvirtintų laikotarpį, nuo kada pareiškėjas pradėjo dirbti (ir ar dar dirba) Institute, kokias pareigas Institute turėjo (turi), nagrinėjamu atveju byloje nepateikta.

28. Atsakovas ir VSD atsiliepimuose pagrįstai pasisako dėl Rusijos Federacijos vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei ir dėl šios valstybės piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs (tarnavęs) valstybės ar jos kontroliuojamose institucijose, tačiau šiuo atveju Sprendimuose nebuvo įvertinta visuma su pareiškėju susijusių aplinkybių, nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas jo keliamos grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Nors pareiškėjo darbas Institute gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia Departamentui teisės neatlikti išsamaus kitų su pareiškėju susijusių faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. pačio pareiškėjo pateiktos informacijos ir dokumentų vertinimo, kartu įvertinant ir aplinkybes susijusias su pareiškėjo ir jo šeimos apsilankymais Lietuvoje bei Lietuvoje (ne)susikurtais šeiminiais, ekonominiais ir socialiniais ryšiais su Lietuvoje gyvenančias asmenimis, ir pareiškėjas gali patirti sunkumų pasinaudoti teise į šeimos susijungimą Lietuvoje ar kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atliktas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas negali būti laikomas tinkamu ir visapusišku.

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

30. LVAT praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1767-822/2024).

31. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo parinktų priemonių proporcingumą ir jų pagrindimą Sprendimuose, pažymi, kad tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

32. Departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023, 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-1188/2025).

33. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl Sprendimo Nr. 2 pagrįstumo, pažymi, kad, nors Departamentas Sprendime Nr. 2 nustatė perpus trumpesnį – 2,5 metų laikotarpį nei Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte ir 38.3 papunktyje nurodytas maksimalus 5 metų laikotarpis, nesant atlikto kompleksinio ir visapusiško su pareiškėju susijusios informacijos vertinimo, nėra pakankama išvadai, jog nustatytas draudimo atvykti laikotarpis yra proporcingas. Departamento pareiga visapusiškai įvertinti aplinkybes, kurios žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinus, galima priimti sprendimą uždrausti asmeniui atvykti į šalį, kuris turi būti argumentuotas bei motyvuotas ir proporcingas. Pažymėtina ir tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino (2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024), jog sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į SIS. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Europos Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan.

34. Įvertinus tai, kad Sprendimas Nr. 1 priimtas neatlikus kompleksinio visų aplinkybių vertinimo, konstatuotina, kad Sprendimu Nr. 2 nepagrįstai pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, be to, nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į SIS dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimų motyvų išdėstymas nėra išsamus ir neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimus, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėtinas iš naujo.

35. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, jog iš naujo nagrinėjant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.

36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

37. Patenkinus pareiškėjo skundą, sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 972,80 Eur pagal 2025 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NJORD25-0051 (1 522,50 Eur sumai) ir 2025 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymą (1 522,50 Eur sumai).

38. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004?m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinos 972,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 24S301410, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 26 d. sprendimą Nr. 24S302970, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 30 mėnesių (2,5 metų) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 mėnesių)

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. N. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjui M. N. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 972,80 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė