Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S10232 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S14982 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjo sutuoktinei D. N. ir dukroms S. N. bei E. N. yra išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvoje. Atsakovas 2024 m. sausio 9 d. priėmė Sprendimą Nr. 1 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris grindžiamas tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą, pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, o 2024 m. sausio 13 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 13 d. iki 2029 m. sausio 12 d.

2.2. Pareiškėjo grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui konstatuota remiantis vienintele aplinkybe, t. y. jam pateiktame klausimyne atsakymu apie jo darbo patirtį, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kas, atsakovo ir VSD vertinimu, yra laikoma grėsme nacionaliniam Lietuvos Respublikos saugumui šiai dienai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas. Nors darbo santykiai gali būti vertinami kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų.

2.3. Įmonių grupėje (duomenys neskelbtini) dirbo prieš daugiau nei 10 metų, darbo santykiai truko tik kelis mėnesius, o tokio asmens, kaip S. Č., jis nepažįsta. Atsakovas visiškai nevertino fakto, kad jau 10 metų nuo 2015 m. iki šiol pareiškėjas dirba įmonėje „Corporate Center IKS5 LLC“, kuri Rusijos Federacijoje pripažinta nedraugiška Rusijos Federacijai ir jos vykdomai politikai dėl to, kad „Corporate Center X5 LLC“ priklauso Olandijos kompanijai „X5 Retail Group N“ (visos Europos bendrovės ir Europos bendrovių dukterinės įmonės Rusijos Federacijoje buvo pripažintos nedraugiškomis dėl įvestų sankcijų remiantis Rusijos Federacijos prezidento paskyrimu).

2.4. Pareiškėjas pateiktame klausimyne išreiškė aiškią poziciją dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, išreikšdamas aiškų nepritarimą bei nuomonę, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau šios aplinkybės tinkamai vertintos nebuvo. Pareiškėjas į klausimą apie Krymo priklausomumą pradžioje atsakė „nežinau“, kadangi nesuprato klausimo formuluotės, tačiau ją atsakovui jam paaiškinus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai.

2.5. Atsakovas neteisingai aiškina pareiškėjo žmonos pilietybės klausimą, kadangi D. V. gimė Lietuvoje ir iki pilnametystės gyveno čia (lankė lietuvišką mokyklą (duomenys neskelbtini)), yra lietuvių kilmės ir laiko save Lietuvos Respublikos piliete, ką ji ne kartą patvirtino ir rašytiniais paaiškinimais atsakovui. D. V. 2006 m. kreipėsi į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje, kur jai konsulas pasakė, kad po SSRS žlugimo buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė, kas nei jai, nei jos tėvams anksčiau žinoma nebuvo. Po nurodytos informacijos gavimo ji pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, motyvuodama tuo, kad jos senelis Lietuvoje gyveno iki 1945 metų. Nagrinėjant nurodytą prašymą, kurį Migracijos departamentas nagrinėjo daugiau nei metus, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę D. V. gauti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip antrąją pilietybę, buvo paskelbtos negaliojančiomis. Dėl ko D. V. gavo atsakymą, kad jai nebus suteikta antroji pilietybė, taigi, atsakovo teiginys, jog pareiškėjo žmona savo noru atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, yra nepagrįstas. Įvertinus, jog Lietuvos Respublika yra pareiškėjo žmonos tėvynė, čia ji gimė ir užaugo, mokėsi (buvo pažangi mokinė, apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidento), čia gyvena jos šeima, draugai, pareiškėjas su žmona priėmė sprendimą persikelti gyventi į Lietuvą.

2.6. Migracijos departamentas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo nagrinėjo pažeisdamas visus nustatytus terminus, o tai reiškia, kad jei pareiškėjas pirmaisiais leidimo laikinai gyventi galiojimo metais būtų visiškai nutraukęs ryšius su kilmės valstybe ir pasitikėjęs Migracijos departamentu, jis nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. būtų likęs be gyvenamosios vietos ir be darbo, o jo šeima būtų likusi be pajamų.

2.7. Sprendime Nr. 1 neteisingai nurodomi pareiškėjo buvimo Lietuvoje 2023 m. laikotarpiai, kai iš tiesų pareiškėjas 2023 m. Lietuvos Respublikoje buvo 4 kartus, ką patvirtina pasienio tarnybos antspaudai pareiškėjo užsienio pasuose. Šiuo atveju skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyta jokių objektyviai laike ir erdvėje egzistuojančių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Skundžiamuose sprendimuose nepateikus jokių įrodymų apie jo ryšius su Rusijos tarnybomis ar potencialiai galinčiais kelti grėsmę saugumui subjektais, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, bei papildomi įvertinus, kad nuo 2015 m. pareiškėjas dirba įmonėje, kuri laikoma nedraugiška Rusijos Federacijai, ir pareiškėjas išreiškė poziciją dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje bei Krymo priklausomumo Ukrainai, laikytina, jog nebuvo pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimo.

2.8. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymo tyrimo metu būtų nustatyta, jog jis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, kad keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, jog aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus ir pan. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo darbas galėjo būti / buvo tiek reikšmingas, jog tapo lemiamu veiksniu Lietuvos Respublikos saugumo kontekste.

2.9. Pareiškėjo atveju individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priėmimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į sprendimus perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų proporcingumo principo, kas leidžia tvirtinti, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.