Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei L. L. dėl nesumokėto nuomos mokesčio bei delspinigių priteisimo ir atsakovės L. L. priešieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta, pareikštą ieškovui T. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis atmestinas.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovas T. R. ir atsakovė L. L. 2020 m. kovo 20 d. sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl Buto, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei laikinai, nuomos terminui, naudotis ir valdyti už mokestį gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios paskirties, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, t. y. už Buto nuomą sumokėti nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. – 4 200 Eur ir 2020 m. gruodžio 20 d. sumokėti 630 Eur GPM. Nuomos mokėjimas nustatytas tokia tvarka: 2020 m. kovo 20 d. – 700 Eur, balandžio 20 d. – 600 Eur, gegužės 20 d. – 600 Eur, birželio 20 d. – 600 Eur, liepos 20 d. – 350 Eur, rugpjūčio 20 d. – 350 Eur, rugsėjo 20 d. – 350 Eur, spalio 20 d. – 350 Eur, lapkričio 20 d. – 300 Eur. Taip pat susitarė, kad atsakovė kiekvieną mėnesį mokės ieškovui nuomos, Buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas. Buto nuoma buvo mokama už ateinantį mėnesį, o komunaliniai mokesčiai – už einamąjį. Visi atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Ginčas byloje kilo dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių bei tvarkos. Ieškovas teigia, kad atsakovė, – pažeisdama Sutarties 4.2 punktą, kuriame nurodyta, jog pranešus apie Sutarties nutraukimą mažiau nei prieš 30 dienų, Buto nuomininkas sumoka likusią nesumokėta sumą iki 4 200 Eur, bei Sutarties 3.2.11 punktą, kuriame numatytas Buto perdavimas nuomotojui, jei Sutartis pasibaigia ar nutraukiama prieš terminą, remiantis Buto perdavimo–priėmimo aktu, – išsikraustė iš Buto ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie tai numatyta tvarka nepranešusi nuomotojui – ieškovui, dėl ko liko nesumokėtas 1 350 Eur nuomos mokestis iki numatytos 4 200 Eur sumos ir pagal Sutartį numatytas 630 Eur GPM mokestis – viso 1 980 Eur. Tuo tarpu atsakovė ginčija ieškovo nurodomas aplinkybės ir nurodo, jog 2020 m. rugpjūčio mėnesį sirgo, gydėsi Šakiuose ir rugpjūtį Bute negyveno, tačiau pinigus rugpjūčio mėnesį ieškovui padavė jos motina I. K.. Po to Bute gyveno iki 2020 m. rugsėjo 10 d., kol dirbo pagal darbo sutartį, tačiau ir toliau ketino likti Palangoje ir ieškotis darbo ten, darbo sutarčiai pasibaigus 2020 m. rugsėjo 10 d. Vėliau į Butą grįžo 2020 m. po rugsėjo 20 d., tačiau į jį negalėjo patekti, nes durys buvo užrakintos spyna, kurios rakto neturėjo. Susisiekus su ieškovu, jie nuvyko į ieškovo nurodytą vietą, kurioje padavė 300 Eur už nuomą ir komunalinius mokesčius, bei grįžo į Butą. Viduje buvo žodžiu sutarta nutraukti Sutartį abipusiu sutarimu, ieškovas nebeturėjo pretenzijų dėl nuomos ir komunalinių mokesčių, tačiau tai nebuvo įforminta raštu. Atsakovė laiko, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi su ieškovu 2020 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo sutarta dėl Sutarties nutraukimo suderinta šalių tarpusavio valia.

Dėl Sutarties nutraukimo momento.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis bei 6.576 straipsnis nustato, jog pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą – suteikti gyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po jo išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Šis principas inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Teismas pažymi, jog Civiliniame procese (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamoje byloje atsakovei tenka pareiga įrodyti jos priešieškiniu nurodomą Sutarties nutraukimo faktą abiejų šalių valia, bei jos gyvenimą Bute 2020 m. rugsėjo mėnesį, tuo tarpu ieškovui – paneigti šias atsakovės nurodomas aplinkybes laikant, kad atsakovė Bute nebegyveno nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis Sutarties 1.2, 2.1 punktais atsakovė įsipareigojo mokėti sutartus nuomos ir komunalinius mokesčius iki einamojo mėnesio 20 d. Pagal Sutarties 3.1.2 punktą pasibaigus Sutarties terminui arba nutraukus Sutartį, ieškovas įsipareigojo priimti iš atsakovės Butą sudarant perdavimo–priėmimo aktą. Pagal Sutarties 3.2.10 ir 3.2.11 punktus atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki Sutarties galiojimo termino pabaigos pranešti ieškovui apie Sutarties nutraukimą ir perduoti Butą ieškovui remiantis Buto perdavimo–priėmimo aktu. Vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu nustatyta, jog šalys Sutartimi buvo nusistačiusios netesybas – pranešus apie Sutarties nutraukimą mažiau nei prieš 30 dienų, atsakovė sumoka likusią nesumokėta sumą iki 4 200 Eur. Remiantis išdėstytu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 350 Eur netesybų kaip nesumokėto nuomos mokesčio nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. ir sutartą 630 Eur GPM. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ji sutarė su ieškovu dėl Sutarties nutraukimo abiejų šalių valia 2020 m. po rugsėjo 20 d., todėl jokia skola pagal Sutartį nėra susidariusi.

Sutartyje nėra numatytas šalių atsiskaitymo būdas dėl Buto nuomos, tačiau abi šalys nurodė, jog tarp jų buvo nusistovėjusi praktika mokėti nuompinigius ir kitus mokesčius pagal Sutartį grynaisiais pinigais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atliktų mokėjimų aplinkybes ir laikotarpį, t. y. nepateikta nei pakvitavimų apie pinigų sumokėjimą, nei įrašų ant Sutarties, jog pinigai sumokėti ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nuomos mokestis buvo mokamas ir pagal tai spręsti kiek laiko atsakovė nuomojosi Butą. Kita vertus, tarp šalių nėra ginčo, kad nuo Sutarties sudarymo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. liepos 20 d. atsakovė gyveno ir naudojosi Butu, o už tai tinkamai atsiskaitydavo. Ieškovo teigimu atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas tik nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., kai turėjo sumokėti komunalinius mokesčius už rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo mėnesio nuompinigius. Taip pat byloje nėra pateikta jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių apie atsakovės nurodoma šalių suderintą valią dėl Sutarties nutraukimo 2020 m. rugsėjo mėnesį, nors pagal Sutarties 4.5 punktą numatyta, jog nutraukiant Sutartį bendru sutarimu, sudaromas papildomas Sutarties protokolas ir nesilaikoma 4.2 punkto reikalavimų (netesybos). Kaip minėta, šiuo atveju būtent atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius apie atsiskaitymą pagal Sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., gyvenimą Bute rugsėjo mėnesį bei teigiamą Sutarties nutraukimą abiejų šalių sutarimu, o ieškovui tokius įrodymus paneigti. Teismas pastebi, jog teisinis reglamentavimas bei protingumo ir sąžiningumo principai įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias (protingo asmens elgesio) standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Bet kuris apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną besielgiantis asmuo, turėjo suprasti, jog bet koks pinigų mokėjimas patvirtinamas atitinkamu įrodymu apie sumokėjimą, o Sutarties sąlygų keitimas, papildymas ar jos nutraukimas – sudaromas raštu (Sutarties 4.5, 6.4 punktai, CK 6.183 straipsnis). Taigi, šiuo atveju, teismo vertinimu, jei, kaip nurodė atsakovė, ji atsiskaitė su ieškovu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki rugsėjo mėnesio (imtinai) ir sutarė nutraukti Sutartį, tačiau jokiais būdais neužsitikrino šių aplinkybių patvirtinimo, ji pati savo nuožiūra prisiėmė galimą kilti riziką dėl savo elgesio pasekmių.

Kaip minėta, ieškovas nurodo, jog atsakovė su juo nėra atsiskaičiusi nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. nesumokėti komunaliniai mokesčiai už rugpjūčio mėnesį ir nuompinigiai už rugsėjo mėnesį, o nuvykus į Butą suprato, kad atsakovė iš jo išsikraustė. Tačiau šiuos ieškovo teiginius iš dalies paneigia atsakovės nurodytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio mėnesį sirgo, negalėjo dirbti, todėl grįžo gydytis į Šakius, o su ieškovu tinkamai atsiskaitė rugpjūčio 23 d. nuvykę į Palangą jos motina I. K. bei brolis M. K.. Abu liudytojai patvirtino šias atsakovės teigiamas aplinkybes ir nurodė, jog ieškovui įteikė 405 Eur sumą grynaisiais pinigais už rugsėjo mėnesio nuomą ir rugpjūčio mėnesio komunalinius mokesčius. Teismas pažymi, jog atsakovės liudytojų I. K. ir M. K. parodymai nagrinėjamoje byloje vertinami kritiškai, nes atsakovės ir liudytojų tarpusavio ryšiai yra artimi, jie yra atsakovės motina ir brolis, o šios aplinkybės gali lemti liudytojų palankumą atsakovei ir tuo pačiu netikslų aplinkybių nurodymą, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra pateiktas ieškovo draugės, „Messenger“ programoje pasivadinusios „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimas minėtoje programoje su atsakove. Iš šių duomenų matyti, kad vyko reguliarus bendravimas dėl pagal Sutartį nustatytų mokesčių (nuompinigių ir komunalinių mokesčių) apskaičiavimo – atsakovė pateikdavo skaitliukų rodmenis, o „(duomenys neskelbtini)“ pagal juos paskaičiuodavo komunalinius mokesčius bei nurodydavo mėnesio nuompinigius. 2020 m. rugpjūčio 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ 11.15 val. paprašė atsakovės skaitliukų rodmenų, kuriuos atsakovė pateikė 21.36 val., o 21.57 val. „(duomenys neskelbtini)“ pagal juos paskaičiavo, jog atsakovė turinti sumokėti 405,40 Eur (nuompinigiai ir komunaliniai mokesčiai).

Laikant, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal Sutartį nuompinigiai buvo mokami už ateinantį mėnesį, todėl 350 Eur iš tariamai sumokėtos 405,40 Eur sumos turėtų būti skirti sumokėti už 2020 m. rugsėjo mėnesį, kas suponuotų teiginį, jog atsakovė planavo ir toliau po 2020 m. rugpjūčio 20 d. gyventi Bute, todėl tikslinga įvertinti buvus realų tokį atsakovės ketinimą. Nors atsakovė nenurodo tikslios datos, kuomet grįžo į Butą 2020 m. rugsėjo mėnesį po gydymosi Šakiuose rugpjūtį, tačiau teigia, jog jame gyveno iki 2020 m. rugsėjo 10 d., kol dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Šias aplinkybes papildo atsakovės sutuoktinis A. L., kurio teigimu jie su atsakove važiavo iš Šakių į Palangą 2020 m. rugsėjo 10 d., nes tai buvo paskutinė atsakovės darbo diena sezoniniame darbe uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, todėl reikėjo važiuoti nusitraukti darbo sutartį. Jo teigimu, rugsėjo 10 d. atsakovė praleido dieną darbe, o kitą dieną – rugsėjo 11 d., pernakvoję Bute, grįžo į Šakius dėl atsakovės sveikatos problemų. Panašias aplinkybes paliudijo ir atsakovės motina I. K. teigdama, kad atsakovė Bute gyveno iki rugsėjo 10 d., o po to atsakovė išvyko iš Palangos ir darbą susirado Šakiuose. Byloje taip pat yra pateiktas „Sodros“ informacija apie atsakovės valstybinio socialinio draudimo laikotarpį, iš kurio matyti, kad atsakovė nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. gavo ligos išmoką, o 2020 m. rugsėjo 1 d. grįžo po ligos į darbą, kuriame išdirbo iki 2020 m. rugsėjo 10 d.

Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Civiliniame procese teismas savo išvadas privalo daryti vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo bei pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė taip pat grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001)

Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, jog nei ieškovas nei atsakovė tiesioginių įrodymų, patvirtinančių kiekvieno nurodomas aplinkybes, t. y. atsakovė atsiskaitė už 2020 m. rugpjūčio mėnesį ir galimai liko gyventi Bute 2020 m. rugsėjo mėnesį, nepateikė. Tačiau atsižvelgiant į atsakovės ir liudytojų paaiškinimus, juos vertinant ir lyginant kartu su pateiktu susirašinėjimu programoje „Messenger“ bei atsakovės „Sodros“ duomenimis, teismas laiko, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovė atsiskaitė, kaip nurodė 2020 m. rugpjūčio 23 d., su ieškovu ir sumokėjo nuomą už rugsėjo mėnesį. Nors, kaip ir minėta, liudytojai yra artimai susiję su atsakove ir tai gali lemti jų palankumą bei aplinkybių nurodymą, tačiau esminės reikšmės šiuo atveju turi byloje esantys objektyvūs duomenys – „Sodros“ informacija, iš kurios matyti, kad atsakovė turėjo pagrindą ir tikslą rugsėjo mėnesį gyventi ir nuomotis Butą, kadangi dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Visa tai paneigia ieškinyje aprašomas aplinkybes, jog ieškovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. atvyko į Butą pateikti atsakovei sąskaitų už komunalinius mokesčius ir suprato atsakovę išsikrausčius iš Buto. Nors ieškovas teigė, kad jau rugpjūčio 20 d. bandė susisiekti su atsakove, skambino, rašė jai ir jos sutuoktiniui žinutes, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių ar paneigiančių atsakovės priešieškiniu įrodinėjamas aplinkybes, todėl bylos aplinkybių kontekste teismas laiko, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovė sumokėjo nuompinigius už rugsėjo mėnesį ir liko Bute gyventi iki 2020 m. rugsėjo 11 d., nei tai, kad išsikraustė ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog Sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 11 d.

Dėl priešieškinio reikalavimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti Sutartį nutraukta bendru sutarimu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Nurodo, jog po to, kai 2020 m. rugsėjo 10 d. baigėsi darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), ji ir toliau planavo ieškotis darbo Palangoje, todėl po grįžimo į Šakius, pasibaigus darbo sutarčiai, ji vėl atvažiavo į Butą 2020 m. po rugsėjo 20 d., tačiau į jį negalėjo patekti. Kadangi kartu buvo jos sutuoktinis ir brolis, jie susisiekė su ieškovu, o nuvykus į jo nurodytą vietą padavė 300 Eur, kaip nuompinigius ir komunalinius mokesčius. Grįžę į Butą, ieškovo siūlymu nusprendė žodžiu nutraukti Sutartį bendru sutarimu.

Sutartyje nurodytas, sutinkamai su CK 6.183, formos reikalavimas, t. y. kai Sutartis keičiama ar papildoma, tai turi būti atlikta tik raštišku susitarimu, o nutraukiant Sutartį bendru sutarimu – turi būti sudaromas papildomas Sutarties protokolas (Sutarties 4.5, 6,4 punktai). Vadovaujantis aptartu bonus pater familias principu, atsakovė prisiėmė galimą kilti riziką dėl savo elgesio pasekmių, todėl kartu atsižvelgiant į jos keliamą reikalavimą, jai kyla pareiga įrodyti buvus šį Sutarties nutraukimo susitarimą (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, tik jau minėti liudytojai, artimais ryšiais susiję su atsakove, kurių parodymai, teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu aspektu, buvo nenuoseklūs, nekonkretūs bei prieštaraujantys vienas kitam. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 300 Eur sumos perdavimas įvyko ieškovo nurodytoje vietoje, tačiau liudytojas A. L. teigė, kad jis pinigus padavė Bute. Tapačias aplinkybes apie pinigų perdavimą nurodė ir liudytojas M. K. – jog tai įvyko Bute. Taip pat teismui kelia abejonių pats 300 Eur sumos perdavimo prasmingumas. Atsakovė nurodė, jog ši suma buvo mažesnė nei numatyta pagal Sutartį, nes 2020 m. rugpjūtį Bute beveik negyveno, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo susitarta nuomą mokėti už ateinantį mėnesį, į šią sumą turėjo būti įskaičiuoti ir nuompinigiai už spalio mėnesį. Tai lyginant su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis, jog pirmiausia buvo sumokėti 300 Eur, o po to Bute susitarta nutraukti Sutartį bendru sutarimu, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl teigiamo pinigų padavimo ir Sutarties nutraukimo realumo, tikslingumo bei prasmingumo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešieškinyje atsakovė teigia, jog negalėdama patekti į Butą po rugsėjo 20 d. dėl užrakintų durų, tai traktavo kaip esminį Sutarties pažeidimą, todėl norėjo nutraukti Sutartį vienašališkai, tačiau sutarė su ieškovu dėl Sutarties nutraukimo bendru sutarimu ir 300 Eur sumos atsiskaitymo. Tokie skirtingi atsakovės aplinkybių nurodymai nesiderina tarpusavyje, yra nenuoseklūs ir prieštarauja vienas kitam. Jeigu, kaip nurodo atsakovė, negalėjimą patekti į Butą ji traktavo esminiu Sutarties pažeidimu ir galimybe nutraukti Sutartį vienašališkai, lieka abejones keliantis 300 Eur sumos, į kurią įskaitytas spalio mėnesio nuomos mokestis, padavimas ieškovui ir po to sudarytas teigiamas Sutarties nutraukimas abiejų šalių valia. Šias teismo abejones sustiprina ir tai, kad pagal minėtą „Sodros“ informaciją 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo paskutinė atsakovės darbo diena (duomenys neskelbtini) parduotuvėje Palangoje, o 2020 m. rugsėjo 15 d. nurodyta, kad atsakovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), esančioje Šakiuose, ką patvirtina ir liudytoja I. K., jog grįžusi iš Palangos, atsakovė pradėjo dirbti Šakiuose. Nors iš byloje esančio susirašinėjimo „Messenger“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vėl 2020 m. rugsėjo 20 d. rašė atsakovei ir prašė atsiųsti skaitliukų rodmenis, tačiau teismas priima ieškovo paaiškinimus ir laiko daugiau tikėtina, jog tai viso labo „(duomenys neskelbtini)“ klaida per neapsižiūrėjimą, nei kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovės gyvenimą Bute, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nieko neatrašė į „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir neatsiuntė duomenų.

Teismas, įvertinęs šias dėstomas aplinkybes, atsakovės, liudytojų paaiškinimus ir jų nenuoseklumą tarpusavyje, nurodomus prieštaravimus bei esančius duomenis apie atsakovės darbo pradžią Šakiuose, laiko atsakovės įrodinėjamas aplinkybes dėl 300 Eur sumos įteikimo ieškovui ir Sutarties nutraukimo bendru sutarimu kaip atsakovės gynybinę versiją, kuria siekiama sumažinti savo sutartinės civilinės atsakomybės apimtį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė priešieškiniu prašomo pripažinti Sutarties nutraukimo bendru sutarimu realumo, todėl priešieškinis atmetamas.

Dėl netesybų.

Ieškovas prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti 1 350 Eur nesumokėtą nuomos mokestį nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. (pagal savo esmę laikytinos bauda), ir 233,64 Eur delspinigius, kaip pagal Sutarties 4.2 punkte ir 5.2 punkte numatytas netesybas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju Sutarties pažeidimas pasireiškė dėl Sutarties nutraukimo nustatytos tvarkos nesilaikymo.

Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Paprastai sutartis gali būti nutraukiama teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas yra tas arbitras, kuris patikrina, ar sutarties nutraukimas yra proporcinga sutarties šalies teisių gynimo priemonė, ar reikalavimas nutraukti sutartį yra pagrįstas, teisėtas ir sąžiningas, ar sutarties nutraukimo padariniai neiškreips sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyros. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi teisė vienašališkai nutraukti sutartį paprastai atsiranda kitai šaliai sutartį iš esmės pažeidus. Tačiau net ir esant esminiam sutarties pažeidimui, ji negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai sutartis joje nustatytais atvejais gali būti vienašališkai nutraukta net ir nesant jos esminio pažeidimo, sutarties nutraukimo tvarkos laikymasis įgyja dar didesnę svarbą, nes kita sutarties šalis gali visiškai nesitikėti sutarties nutraukimo ir dėl to nukentėti. Sutarties šalies veiksmai, kuriais būtų siekiama vienašališkai nutraukti sutartį nesant tam pakankamo įstatyme numatyto ar sutartyje įtvirtinto pagrindo ir nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos, turėtų būti vertinami kaip šiurkščiai pažeidžiantys sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principus, t. y. nesąžiningas elgesys, piktnaudžiavimas teise.

CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

Kaip minėta šalių sudarytos nuomos sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad šalis turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš 30 dienų įspėjant kitą šalį raštu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad Sutartis yra nutraukta, nesutariama tik dėl nutraukimo momento aplinkybių. Ieškovas neginčija, kad Sutartis yra nutraukta ir nurodo, jog atsakovė pažeidė Sutarties 4.2 punkto reikalavimą ir laiko, kad Sutartis neteisėtai vienašališkai atsakovės nutraukta 2020 m. rugpjūčio 20 d. Kaip teismas jau pasisakė anksčiau, labiau tikėtina, jog atsakovė Bute gyveno ir juo naudojosi iki 2020 m. rugsėjo 11 d., todėl būtent šią datą reikėtų laikyti atsakovės valios išraiškos momentą nutraukti Sutartį. Kadangi atsakovė nesilaikė Sutarties 4.2 punkto reikalavimo dėl 30 dienų įspėjimo, konstatuotina, jog atsakovė pažeidė Sutartį ir ją nutraukė neteisėtai vienašališkai, todėl iš jos ieškovo naudai priteisiamos netesybos, kaip nesumokėtas nuomos mokestis nuo 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. už spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, viso – 1 000 Eur (350 Eur + 350 Eur + 300 Eur).

Teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimo pagrindą sudarančias nuomos sutarties nuostatas, daro išvadą, kad ieškovas delspinigių reikalauja pagrįstai. Kaip nustatyta anksčiau, nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., tačiau nuomos sutarties 5.2 punkte nustatyti delspinigiai mokėtini už laiku nesumokėtus nuompinigius ar kitus mokesčius pagal Sutartį. Nors tokio pažeidimo byloje iki 2020 m. rugsėjo 11 d. nenustatyta, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju delspinigiai gali būti skaičiuojami nuo netesybų sumos, laikant, kad netesybos patenka į „kiti mokesčiai pagal Sutartį“ apimtį. Tačiau pažymima, kad ieškovo prašoma delspinigių 233,64 Eur suma paskaičiuota nuo 1 980 Eur sumos ir nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., kai atsižvelgiant į teismo konstatuotinas aplinkybes, 0,1 proc. delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo 1 000 Eur ir nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia 96 Eur (96 d. x 1 Eur) delspinigius iš atsakovės ieškovui.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovas prašo priteisti 630 Eur sumą, kurią įvardija kaip GPM ir skaičiuotinos nuo visos sutartos nuomos mokesčio sumos – 4 200 Eur.

Kadangi ieškovas neginčija fakto, kad Sutartis yra nutraukta, todėl spręstina, kad ieškovas prašo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti 630 Eur kaip jo patirtus nuostolius. Atsakovei neteisėtai vienašališkai nutraukus terminuotą nuomos sutartį, ieškovas patyrė nuostolių, t. y. sutartos GPM sumos, kurią būtų gavęs atsakovei ir toliau vykdant Sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, sudarydamas terminuotą sutartį, turėjo teisėtą lūkestį, kad ši Sutartis bus vykdoma Sutartyje nustatytą terminą. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPM įstatymas) nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas (3 straipsnis), pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (5 straipsnis). Taigi GPM mokėtojas yra fizinis asmuo, gavęs pajamų, kurios yra apmokestinamos pagal GPM įstatymą.

Dėl mokestinių prievolių vykdymo tvarkos teismų praktikoje nurodyta, kad mokestinė prievolė valstybei struktūriškai susideda iš pareigos mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareigos laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Dėl daugumos mokesčių abi šios pareigos tenka vienam asmeniui – mokesčio mokėtojui. Tačiau yra dvejopos mokestinės prievolės atvejų, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą turi prievolę mokėti mokestį, o kitas asmuo šią prievolę faktiškai įvykdo, pervesdamas nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį į biudžetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2011)).

GPM 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (GPM 27 straipsnio 5 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas neginčija, jog atsakovė Bute gyveno nuo 2020 m. kovo 20 d. ir iki bent 2020 m. liepos 20 d. (imtinai), o už šį laikotarpį ji tinkamai mokėdavo nuompinigius. Per visą šį laikotarpį ieškovas turėjo gauti 2 850 Eur (4 200 Eur – 1 350 Eur) nuompinigių ir už šią gautą sumą sumokėti GPM iki 2021 m. gegužės 1 d. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas sumokėjo į biudžetą pinigus, t. y. įvykdė GPM apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą pareigą ir kad šią pareigą įvykdė savo lėšomis. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas nusprendžia, kad ieškovui priteisti 630 Eur sumą, kuri Sutartimi skirta sumokėti GPM, nėra pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė, jog jis realiai patyrė šiuos nuostolius.

Dėl procesinių palūkanų.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 096 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovas patyrė 116 Eur išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau teismas, skirstydamas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas neįskaito jo sumokėto 50 Eur dydžio žyminio mokesčio už procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šis atsakovo prašymas buvo nepagrįstas ir teismo atmestas.

Teismas vertina, kad ieškinys patenkintas 50 proc. (ieškovo reikalavimai – 2 213,64 Eur, patenkinta – 1 096 Eur). Taigi ieškovui priteistina iš atsakovės 33 Eur (66 Eur x 50 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėjant teisme, patirta 14,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ši suma yra priteistina iš pralaimėjusios šalies, kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovei yra teikiama valstybės garantuota teisinė pagalba – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimu L. L. (L.) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentų – todėl teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš jos nepriteisiamos. Tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkinamas 50 proc., teismas sprendžia 7,02 Eur (14,04 Eur x 50 proc.) išlaidų sumą, susijusią su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti valstybės naudai iš ieškovo T. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) netesybų (baudos), kaip nesumokėto nuomos mokesčio, 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) delspinigių, 5 proc. (penkių procentų) metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 8 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,02 Eur (septynis eurus du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.