Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-744-577/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-16
Bylos Nr.: e2A-744-577/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33992-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Ieškovas: R. T., A. T.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Elma“

Kategorijos

3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-744-577/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33992-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. T., A. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elma“ dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sevalga“, J. L. (J. L.), J. L., E. B. ir D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. T. ir A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko A. V. 2020 m. rugsėjo 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą: 545 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „A“ bendrai naudosis ieškovai, atsakovė UAB „Elma“ ir tretieji asmenys UAB „Sevalga“, J. L., J. L., E. B. ir D. B.; 40 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „C“ bendrai naudosis tretieji asmenys; 51 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B“ ir 122 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „D“ bendrai naudosis ieškovai; 442 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „E“ naudosis atsakovė. Ieškovai nurodė, kad minėtas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso proceso dalyviams. Ginčas dėl naudojimosi tvarkos sklypu yra kilęs tik tarp ieškovų ir atsakovės. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Elma“ su ieškovų reikalavimu nesutiko, prašė jo netenkinti.

3. Atsakovė UAB „Elma“ pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal matininko A. V. 2020 m. spalio 9 d. parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą: 377 kv. m. žemės sklypo ploto dalimi plane pažymėta „E“ naudosis atsakovė; 660 kv. m. žemės sklypo ploto dalimi plane pažymėta „A“ bendrai naudosis visi bendraturčiai; 35 kv. m. žemės sklypo ploto dalimi plane pažymėta „B“ ir 97 kv. m. ploto dalimi plane pažymėta „D“ naudosis ieškovai; 31 kv. m. žemės sklypo ploto dalimi plane pažymėta „C“ bendrai naudosis tretieji asmenys; bet kuris iš žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti, valdyti, naudoti jam priskirtą žemės sklypo dalį, taip pat turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar jos dalį. Atsakovė nurodė, kad vidinis žemės sklype esančio pastato kiemas yra 135 kv. m. ploto. Kiemą, dėl kurio naudojimosi ir yra kilęs ginčas tarp ieškovų ir atsakovės, naudoja tik ieškovai ir atsakovė. Užstatyta žemės sklypo dalis yra 660 kv. m. Proporcingai bendraturčių pastate turimų patalpų plotui ir užstatytos žemės sklypo dalies plotui užstatytoje dalyje atsakovei priskirtina 373 kv. m. (56,50 procentai), ieškovams 232 kv. m. (35,20 procentai), o tretiesiems asmenims 55 kv. m. (8,30 procentai) dalis. Atsakovei tenkanti neužstatyta žemės sklypo dalis yra 377 kv. m., o ieškovų – 132 kv. m. Taigi ieškovams, proporcingai jų turimo laisvo žemės sklypo dalies plotui, priskirtina naudotis 35 kv. m. vidinio kiemo, o atsakovei – 100 kv. m.

Atsiliepimas

4. Ieškovai su atsakovės UAB „Elma“ priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad prie bendrai bendraturčių naudojamo žemės sklypo ploto, atsakovės pateiktame plane pažymėto „A“, atsakovė priskiria ne tik žemės sklypo plotą, esantį po visiems bendraturčiams priklausančiu pastatu, tačiau ir tą plotą, kuris yra po pastatu, nuosavybės teise priklausančiu tik atsakovei. Ieškovai ir tretieji asmenys niekada nesinaudojo ir nesinaudoja 92,35 kv. m. ploto pastato dalimi. Pasak ieškovų, atsakovė siekia sau priskirti vidinį kiemą ir taip apriboti ieškovų galimybę patekti į jų turimas patalpas, apriboja galimybę transporto priemonėms atvykti ir pristatyti prekes. Teigia, kad turi būti atsižvelgiama į žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise valdomą žemės sklypo, o ne pastatų dalį. Ieškovų siūlomas bendrojo naudojimo žemės sklypo plotas yra 545 kv. m. ir apima tik žemės sklypo dalį, esančią po visiems bendraturčiams priklausančiu pastatu. Atsakovės siūlomas bendro naudojimo žemės sklypo dalies plotas yra 660 kv. m. ir jis taip pat apima tą žemės sklypo dalį, kuri yra tik po atsakovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu.

5. Tretieji asmenys atsiliepimo į patikslintus šalių reikalavimus nepateikė. Atsiliepdami į pirminius reikalavimus tretieji asmenys išsakė nuomonę, kad neprieštarauja bylos šalių siūlomoms žemės sklypo naudojimosi tvarkoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: 1) nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal A. V. parengtą 2020 m. spalio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: a) UAB „ELMA“ naudojasi, valdo bei disponuoja: atskirai 377 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį, pažymėta indeksu „E“ ir taškais 1-2-3-33-32-18-17-16-15-14-13-12-11-34-10-31-30-29-9-1; bendrai su R. T., A. T., E. B., D. B., UAB „Sevalga“, J. L., J. L. – 660 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuri Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 10-34-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-10; b) R. T. ir A. T. valdo, naudojasi bei disponuoja: atskirai 35 kv. m. dalimi žemės sklypo, kuris Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksu „B“ ir taškais 4-5-23-22-21-20-19-18-32-33-4; atskirai 97 kv. m. dalimi žemės sklypo, kuris Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksu „D“ ir taškais 7-8-9-29-28-27-7; bendrai su UAB „ELMA“, E. B., D. B., UAB „Sevalga“, J. L., J. L. – 660 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 10-34-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-10; c) UAB „Sevalga“, E. B., D. B., J. L., J. L. valdo, naudojasi bei disponuoja: kartu bendrai 31 kv. m. dalimi žemės sklypo, kuris Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksu „C“ ir taškais 5-6-7-27-26-25-24-23-5; bendrai su UAB „ELMA“, R. T. ir A. T. – 660 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuri Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 10-34-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-10; d) nustatė, kad bet kuris iš Žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti, valdyti, naudoti jam priskirtą Žemės sklypo dalį, taip pat turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį ar jos dalį; 2) priteisė atsakovei UAB „ELMA“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. T. ir R. T. 2 255 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) priteisė į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš ieškovų 35,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas sprendė, kad bendram naudojimui turi būti paskirstyta po visu pastatu esanti žemės sklypo dalis. Kadangi pastatas tiek teisiškai, tiek techniškai yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, jo naudojimui ir eksploatacijai yra būtina visa po juo esanti žemė. Aplinkybė, kad bendraturčiams priklausančios pastato patalpų dalys skirtingose pastato vietose, teismo vertinimu, negali lemti išvados, jog atskiromis žemės sklypo dalimis, esančiomis po pastatu, naudojasi tik konkretus pastato bendraturtis. Dėl to, visa po pastatu esanti žemės sklypo ploto dalis turi būti priskirta kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai pastato daliai, o ne atskirai išskaičiuojama konkreti pastato patalpų dalis.

8. Teismo nuomone, atsakovės siūlomas žemės sklypo dalies, esančios po pastatu, paskirstymo tarp bendraturčių būdas yra racionalesnis ir labiau atitinka bendraturčių dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje skaičiavimo taisykles, suformuluotas cituotoje kasacinio teismo praktikoje. Ieškovų atsikirtimą, kad, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės siūlomą variantą, būtų faktiškai sumažinta jų naudingoji dalis žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas sprendė, kad ieškovų siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra ydingas. Ieškovų prašoma nustatyti tvarka parengta tinkamai, neįvertinus, kokią reikšmę, nustatant bendrai naudotinos žemės sklypo dalies plotą, turi bendraturčių dalys pastate.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pateikto plano linija, žymima taškais 13 ir 26, pagal savo buvimo vietą nesutampa su atsakovės plano linija, žymima taškais 18 ir 32, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atstumai tarp skirtingų taškų turėtų būti vienodi. Galimi neatitikimai tarp ieškovų plano dalies, žymimos taškais 14 ir 17, ir UAB „Geostartas“ matininko parengto pastato pirmo aukšto plano duomenų neturi teisinės reikšmės vertinant, ar ieškovų planas yra tinkamas naudojimosi tvarkos projektas. Teismas atmetė ieškovų atsikirtimą, kad jų siūlomas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiausiai atitinka tęstinumo kriterijų; nurodė, kad ieškovams 2020 m. spalio 15 d. patikslinus ieškinio reikalavimus, nurodytas argumentas savaime neteko reikšmės. Be to, ieškovai neginčijo atsakovės pateiktų 1999 m. lapkričio 9 d. plane atliktų žymėjimų apie šiuo metu esančią faktinę situaciją, kuri neatitinka ieškovų dėstomų teiginių.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovės siūlomi sprendiniai yra tinkami. Bendraturčiams turimos priskirti naudotis žemės sklypo dalys pagal atsakovės projektą yra apskaičiuotos ir nustatytos įvertinus tai, kokia žemės sklypo dalis, esanti po pastatu, turi būti priskirta kiekvienam bendraturčiui. Pagal proceso dalyvių dalį Pastate į bendro naudojimo teritoriją, 2020 m. spalio 9 d. plane pažymėtą indeksu „A“, kurios plotas 660 kv. m., patenka 232 kv. m. (660 × 35,18) dydžio ieškovų žemės sklypo dalis, 373 kv. m. (660 × 56,50) atsakovės dalis ir 55 kv. m. (660 × 8,32) trečiųjų asmenų dalis. Atitinkamai neužstatytoje žemės sklypo dalyje ieškovams tenka 132 kv. m. (364 – 232), atsakovei – 377 kv. m. (750 – 373), o tretiesiems asmenims – 31 kv. m. (86 – 55). Būtent tokio dydžio dalys, esančios ne po pastatu, pagal atsakovės naudojimosi tvarkos projektą kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui, teismo vertinimu, turėtų būti priskirtos. Teismas nurodė, jog ginčo dėl to, kad bendraturčiams pagal atsakovės projektą būtų priskirtos tos žemės sklypo dalys, kurios yra būtinos patekti į jiems priklausančias pastate esančias patalpas, byloje nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pagal atsakovės planą bendram naudojimui būtų priskirta tik žemės sklypo dalis, esanti po pastatu, t. y. planu siekiama maksimaliai sumažinti bendrai naudojamas sklypo dalis.

12. Teismo vertinimu, pateikta vizualinė medžiaga (be atskirų skaičiavimų ir atstumų tarp atskirų taškų išmatavimo) neįrodo, kad į ieškovų valdomas parduotuvės patalpas, patenkinus priešieškinį, nebūtų įmanoma pristatyti prekių ar (ir) privažiuoti krovininiam transportui prie įėjimo.

13. Teismas atmetė ieškovų atsikirtimą, kad pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu variantą, į atsakovei turimą priskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „E“, patektų ieškovų naudojamos kondicionavimo–vėdinimo sistemos dalis. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai neginčijo atsakovės su priešieškiniu pateiktų kondicionavimo–vėdinimo sistemos matmenų, atsakovės parengtų sistemos perkėlimo į kitą vietą matmenų ir konfiguracijos, neteikė įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovės išsakytus argumentus, kad sistema gali būti perstatyta statmenai ir tuo pačiu iškelta iš atsakovės plane indeksu „E“ pažymėtos žemės sklypo dalies. Tokia procesine teise ieškovams buvo pasiūlyta pasinaudoti. Nutarę tokių įrodymų neteikti, ieškovai kartu prisiėmė ir su tuo susijusią riziką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovai R. T. ir A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagristą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pastatas nėra vientisas objektas, nes susideda iš dviejų dalių: pagrindinis pastatas yra dviejų aukštų su rūsiu, o prie jo yra 92,35 kv. m priestatas (vieno aukšto - parduotuvė), kuris nuosavybės teise priklauso tik atsakovei. Kiti šio pastato bendraturčiai nei šia patalpa, nei žeme po ja naudotis negali; be to, kita dalis žemės sklypo prie šios patalpos-parduotuvės, tiek pagal ieškovų, tiek pagal atsakovo pateiktus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus atitenka UAB ,,Elma“. Žemės paskyrimas naudojimuisi visiems bendraturčiams neatitinka teismų praktikos šiuo klausimu, protingumo ir teisingumo kriterijų. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės pateiktas planas yra racionalesnis, nei ieškovų. 92,35 kv. m ploto patalpa – parduotuvė gauta, padalijus daiktą (pagrindinį pastatą), ir šiai patalpai suteiktas atskiras unikalus numeris.

14.2. Teismas, nurodydamas, kiek bendraturčiams tenka pastato patalpų ir šį plotą padalindamas tarp bendraturčių, neįtraukė į bendrą pastato plotą jame esančių 64,25 kv. m dydžio patalpų, į kurias nuosavybės teisės niekam neįregistruotos. Apeliantų manymu, turėjo būti įtrauktas visas pastato patalpų plotas. Įtraukus šį plotą, ieškovų dalis pastate yra ne 35,18 procentai, o 33,38 procentai, todėl jiems tenkanti žemės dalis po pastatu turėtų būti mažesnė.

14.3. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019), pagal kurią bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.

14.4. Tarp ieškovų ir atsakovės kilęs ginčas ir dėl kiemo teritorijos paskirstymo. Teigia, kad patikslintu ieškiniu ieškovai iš esmės nepakeitė anksčiau nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tik nuolaidų būdu sumažino sau skiriamą žemės sklypo dalį pastato kieme. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad, ieškovams patikslinus ieškinį, tęstinumo kriterijus netaikomas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų. Teismas nepagrįstai ignoravo šią kasacinio teismo praktiką. Teismas nepasisakė dėl apeliantų galimybės patekti į jiems priklausančias patalpas. Šis klausimas buvo keliamas bylos nagrinėjimo metu. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės projektą, pastato kiemo dalyje atsakovei priskirta neproporcingai didesnė sklypo dalis, o ieškovams ji sumažinta ir tokiu būdu apeliantai iš kiemo pusės prarado galimybę į parduotuvę pristatyti prekes. Atsakovų projektas pažeidžia ieškovų teisėtus interesus. Nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovės projektą, būtų apribotos apeliantų nuosavybės teisės.

14.5. Teismas ignoravo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovams priklauso 30,33 procentai viso žemės sklypo ploto, atsakovei – 62,50 procentai, o tretiesiems asmenims – 7,67 procentai, kas neatitinka bendraturčių idealių dalių bendrojoje nuosavybėje. Pagal tokį paskaičiavimą, visas žemės plotas yra 100,5 procento. Dėl neteisingo paskaičiavimo, neteisingai skaičiuojamos ieškovams priklausančios žemės sklypo dalys tiek po pastatu, tiek greta jo. Iš patikslinto priešieškinio bei atsakovės pateikto plano matyti, kad ieškovams naudojimuisi tenka tik 364 kv. m šio žemės sklypo, nors jų idealioji dalis bendroje nuosavybėje yra 384 kv. m; pagal šį planą atsakovei atitenka didesnė dalis. Pagal ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą tiek ieškovams, tiek atsakovei naudojimusi tenka idealios jų turimos dalys bendrojoje nuosavybėje (ieškovams – 384, atsakovei – 750 kv. m). Teismas dėl šių ieškovų argumentų nepasisakė.

14.6. Teismo argumentai, susiję su parduotuvės kondicionavimo - vėdinimo sistema, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad ši sistema yra stacionarus ir prie pastato pritvirtintas įrenginys, todėl jo perdarymas ir perkėlimas daug kainuoja; atsakovė pateiktame naudojimosi tvarkos plane savarankiškai nusprendė, kur turi būti perstatytas ieškovų turtas, kuris stovi jau daugelį metų. Pagal atsakovės projektą jai tenkančio žemės sklypo riba eitų su šios sistemos galine sienele, o tai atima galimybę ieškovams patekti prie galinės įrenginio dalies, ją tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti. Dėl to gali kilti konfliktų. Ieškovų įsitikinimu, jų pateiktas planas yra geresnis, racionalesnis ir optimalesnis, atitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos reikalavimus.

14.7. Teismo teiginys, kad apeliantai nepareiškė prieštaravimų dėl atsakovės reikalavimo nustatyti, jog bendraturčiai turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti valdyti, naudoti jam priskirtą žemės sklypo dalį, taip pat turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar jos dalį, yra nepagrįstas. Apeliantai atsiliepime į priešieškinį buvo aiškiai nurodę, kad su tokiais atsakovės reikalavimais nesutinka. Pažymi, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. Ši teismo sprendimo dalis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia kitų šio pastato bei žemės sklypo bendraturčių interesus.

14.8. Teismas neįsigilino į visus byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, sprendimą grindė neteisingais aritmetiniais paskaičiavimais, savo išvadų nepagrindė argumentuotais motyvais (sprendimas yra be motyvų).

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „Elma“ atsiliepime prašo ieškovų A. T. ir R. T. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovų atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausanti 92,35 kv.m. negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra techniškai atskirta nuo pastato ir yra atskiras nekilnojamojo turto vienetas, kuris turi įtakos paskaičiuojant kiekvienam iš žemės sklypo bendraturčių tenkančią žemės sklypo dalį po pastatu, yra nepagrįsta. Teismas teisingai nustatė, kad ant žemės sklypo esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vientisas ir techniškai neatskirtas, kuriame yra ginčo šalims nuosavybės teise priklausančios patalpos. Tokią teismo išvadą pagrindžia byloje esantys viešo registro duomenys.

15.2. Ieškovų argumentas, jog ieškovai ir tretieji asmenys neturi nei teisės, nei teisinio pagrindo naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančia 92,35 kv.m. negyvenamąja patalpa bei po ja esančia žemės sklypo dalimi, jokios teisinės reikšmės, sprendžiant ginčą, neturi. Be to, nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių neturi jokios objektyvios galimybės racionaliai naudoti žemės sklypo dalį, esančią po statiniais. Būtent dėl šios aplinkybės, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, sprendžiant užstatyto žemės sklypo dalies paskirstymą, kiekvienam iš žemės sklypo bendraturčių po statiniais turi būti priskirta žemės sklypo ploto dalis proporcinga jo turimai statinio daliai.

15.3. Nuosavybės teisės į 64,25 kv.m. dydžio patalpas pastate nėra įregistruotos, o visas žemės sklypas priklauso tik ginčo šalims, šių patalpų plotas išskaičiuotinas iš bendro pastato ploto ir tik likusios pastato dalies plotas yra reikšmingas nustatant pastato patalpų savininkams, kurie visi yra žemės sklypo bendraturčiai, tenkančias žemės sklypo dalis po pastatu.

15.4. Teismo argumentai ir išvados dėl užstatytos žemės sklypo dalies paskirstymo tarp žemės sklypo bendraturčių yra pagrįstos ir atitinka kasacinio teismo suformuluotą praktiką. Žemės sklypas visoms ginčo šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jokia jo dalis nėra priskirta naudotis atsakovui konkrečioje žemės sklypo dalyje.

Šalies argumentai

15.5. Ieškovai klaidina teismą teigdami, kad jie reiškė reikalavimą dėl tokios pačios žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kokia buvo 1999 metais nustatyta atsakovės ir UAB „Lazdynų riešutas“ sudarytu susitarimu. Be to, nuo tada, kai UAB „Lazdynų riešutas“ perleido nuosavybės teise priklausančias patalpas pastate, šis susitarimas niekada nebuvo taikomas; faktinis žemės sklypo naudojimas pasikeitė. Atsakovės teigimu, pagrindo spręsti, jog civilinės bylos iškėlimo momentu ir šiuo metu tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai žemės sklypo naudojimo santykiai, kurie atitinka atsakovo ir UAB „Lazdynų riešutas“ 1999 m. lapkričio 9 d. susitarimo sąlygas, nėra.

15.6. Kadangi ieškovų argumentai dėl užstatytos pastatu žemės sklypo dalies paskirstymo tarp ginčo šalių yra nepagrįsti, pagrįstais nelaikytini ir argumentai dėl to, kad atsakovei teismo sprendimu priskirta didesnė kiemo dalis, nei jai priklauso.

15.7. Ieškovų teiginiai, jog pagal teismo sprendimu patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovams apribota galimybė pristatyti prekes į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, nepagrįsti. Ieškovas prie įėjimo, esančio tarp taškų 28-29, gali patekti, privažiuoti per Lietuvos Respublikai priklausantį sklypą, kuris ir skirtas patekti prie žemės sklypo. Patekti ir/ar privažiuoti prie ieškovams priskirtos ir plane indeksu „B“ pažymėtos dalies ieškovas gali per Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo ribą, kuri pažymėta taškais 6-5-4-33-3, ir kurios ilgis atitinkamai tarp taškų 6-5-4 yra 9,78 m., o tarp taškų 4-33-3 – 11,47 m. Bendros Lietuvos Respublikos ir ieškovams priskirtos dalies plane pažymėtos indeksu „B“ ribos ilgis yra 4,98 m. Atsakovė pažymi, kad ji prašė nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovams patekti prie įėjimo būtų skirta papildoma 1 m pločio juosta tarp plano taškų 4-33; dėl šios korekcijos atsakovė sutiko, kad jai būtų skirta žemės sklypo dalis kitoje pastato dalyje, kuri iš esmės yra naudojama tik ieškovo interesais. Teismas sprendimu nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, atitinkančią proporcingumo principą; nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia ieškovų interesų.

15.8. Ieškovams bendrosios nuosavybės teise žemės sklype priklauso 364/1200 dalys arba 30,33 procentai, o ne 384/1200 dalys arba 32 procentai žemės sklypo. Ieškovui klaidingai nurodžius jam priklausančią idealiąją žemės sklypo dalį, jo paskaičiavimai dėl kiekvienai iš ginčo šalių tenkančios žemės sklypo dalies bei apeliacinio skundo argumentai dėl šių dalių paskirstymo tarp bendraturčių pagal ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus yra nepagrįsti.

15.9. Kadangi sprendimo motyvuojamoje dalyje (teismo sprendimo 12.1 p.) teismas tinkamai paskaičiavo tretiesiems asmenims priklausančią žemės sklypo dalį (86 kv.), kuri sudaro 7,17 procentus viso žemės sklypo, teismo nurodyta procentinė dalis - 7,67 laikytina rašymo apsirikimu, kuris neturėjo įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

15.10. Neteisėtai (neturint atsakovės sutikimo) ieškovų įrengta kondicionavimo – vėdinimo sistema, taip pat šios sistemos įrengimo vieta, negali turėti jokios įtakos ir reikšmės, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovė, siekdama suderinti ginčo šalių interesus, pateikė informaciją, sistemos išmatavimus bei galimą jos perkėlimą, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimus. Ieškovai nepasinaudojo galimybe pateikti įrodymus, jog minėta informacija yra neteisinga ir/arba techninių galimybių perkelti šią sistemą į kitą vietą nėra. Atsakovė sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas, nepasinaudojęs teise teikti įrodymus patvirtinančius jo teiginius ir paneigiančius atsakovės argumentus, prisiėmė su tuo susijusią riziką.

15.11. Kiekvienas iš bendraturčių įgijo iš valstybės žemės sklypo dalį, kuri yra proporcinga jo turimų pastate patalpų plotui ir skirta šių patalpų tinkamam ir racionaliam naudojimui užtikrinti. Dėl to visais atvejais, kiekvienas iš bendraturčių, perleisdamas jam nuosavybės teise priklausančias patalpas ar jų dalį, turėtų perleisti ir šių patalpų naudojimui skirtą žemės sklypo dalį. Tuo atveju, jei bendraturčiai turėtų galimybę pasinaudoti pirmumo teise ir ja pasinaudotų, iš esmės būtų iškreipta teisinė situacija, kuomet įsigydamas pastate esančias patalpas pirkėjas prarastų galimybę įsigyti patalpų naudojimui priskirtą žemės sklypo dalį ir turėtų su žemės sklypo bendraturčiais nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovų argumentai, kad teismo sprendimu nustatyta sąlyga pažeidžia imperatyvias CK 4.79 straipsnio nuostatas yra nepagrįsti ir dėl to, kad parduodant žemės sklypą, kai jis ar jo dalis yra skirtas ant jo esančio nekilnojamojo turto – pastatų naudojimui, sklypas perleidžiamas, remiantis CK 6.394 straipsniu, nustatančiu, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį <...>. Ieškovams iš esmės neginčijant teismo sprendimu nustatytų sąlygų, kad bet kuris iš žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti, valdyti, naudoti jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams A. T. ir R. T. nuosavybės teise priklauso 364/1200 dalys, atsakovei UAB „Elma“- 750/1200 dalys, trečiajam asmeniui UAB „Sevalga“- 18/1200 dalys, tretiesiems asmenims J. L. ir J. L. -35/1200 dalys, tretiesiems asmenims D. B. ir E. B. - 33/1200 dalys 0,12 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype stovi pastatas–parduotuvė, kurio atskiros patalpos nuosavybės teise priklauso proceso dalyviams, ir dvi stoginės, nuosavybės teise priklausančios atsakovei UAB „Elma“. Pastato bendras plotas – 1 251,08 kv. m., o stoginių – 46,36 (19,71 + 26,65) kv. m. Pastate atsakovei UAB „Elma“ nuosavybės teise priklauso 670,62 kv. m. ploto patalpos: 309,55 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa–parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 92,35 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa–parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 205,47 kv. m. ploto rūsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 63,25 kv. m. negyvenamoji patalpa–stomatologinis kabinetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitiems proceso dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 516,21 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. ieškovams priklauso 808755/1000000 dalys, trečiajam asmeniui UAB „Sevalga“ 41545/1000000 dalys, tretiesiems asmenims J. L. ir J. L. 771/10000 dalys, o tretiesiems asmenims E. B. ir D. B. 726/100000 dalys. Taip pat nustatyta, kad į 64,25 kv. m. (1 251,08 – 309,55 – 92,35 – 205,47 – 63,25 – 516,21) parduotuvės pastato plotą nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Ieškovai R. T. ir A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką. Atsakovė UAB „Elma“ pateikė priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą A. V. parengtą 2020 m. spalio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą.

18. Pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

19. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantai teigia, kad teismas žemės sklypo dalį po patalpa – parduotuve, kuri priklauso tik atsakovei, priskyrė naudotis visiems bendraturčiams, kas neatitinka suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu, protingumo bei teisingumo kriterijų. Ieškovų įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog pastatas techniškai yra vientisas objektas. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo išvados.

23. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 24 d. išrašo duomenimis, ginčo žemės sklype yra statiniai, kurių registro Nr. 10/88957 (išrašo 11 punktas). Šiuo registro numeriu registruoti statiniai: 1) pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžineriniai tinklai – dujotiekio vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apelianto nurodoma negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausanti atsakovei UAB „Elma“, yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugsėjo 26 d. išrašas).

24. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte pastatas apibūdinamas kaip apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Pagal minėto straipsnio 41 punktą - patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad patalpa – nustatytos paskirties pastato dalis (butas, kontora ir pan.), atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, be kitų duomenų, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys: objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys (1 punktas); unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris <...> (2 punktas); patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris <...> (3 punktas); patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, buvimo vieta pastate (statinio, kuriame yra patalpa, unikalus numeris) (14 punktas).

25. Taigi, apeliantų akcentuojamas faktas, kad atsakovės patalpai - parduotuvei suteiktas atskiras unikalus numeris, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo ją laikyti savarankišku statiniu (pastatu).

Žemesnės instancijos teismas

26. Pagal pacituotus kasacinio teismo išaiškinimus, nustatant po statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis, reikšminga kiekvieno bendraturčio turimos statinio dalies proporcija. Jos nustatymas nesiejamas su patalpų išsidėstymu pastate. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad bendraturčiams priklausančios pastato patalpų dalys skirtingose pastato vietose negali lemti išvados, jog atskiromis žemės sklypo dalimis, esančiomis po pastatu, naudojasi tik konkretus pastato bendraturtis.

27. Apeliantai nurodo, kad nei atsakovei priklausančia ginčo patalpa, nei žeme po ja kiti pastato bendrasavininkai negali naudotis, tačiau sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, kad nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių neturi jokios galimybės racionaliai naudoti žemės sklypo dalį, esančią po statiniais.

28. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliantų motyvai dėl pastato/jo dalių statuso netinkamo vertinimo, dėl nukrypimo nuo teismų praktikos atmestini, kaip nepagrįsti.

29. Apeliantai pažymi, jog į bendrą pastato plotą teismas nepagrįstai neįtraukė jame esančių 64,25 kv. m. dydžio patalpų, į kurias nuosavybės teisės niekam neįregistruotos. Teigia, jog įtraukus šį plotą ir jį padalinus tarp bendraturčių, ieškovų dalis pastate būtų ne 35,18, o 33,38 procentai, ir ieškovams tenkanti žemės dalis po pastatu turėtų būti mažesnė.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio pastebėjimo, pažymi, kad, visų pirma, įtraukus visą nurodomą pastato plotą, proporcingai sumažėtų ir kitų bendrasavininkų dalis pastate, ir tuo pačiu žemės dalis po pastatu. Kita vertus, šiuo atveju svarbu tai, kad visas žemės sklypas priklauso tik ginčo šalims, todėl nėra pagrindo sutikti su jų argumentais dėl netinkamo ieškovams žemės sklypo dalies po pastatu skaičiavimo.

31. Nenustačius, kad patalpų ir žemės sklypo dalys po pastatu paskaičiuotos klaidingai, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl šios priežasties (skaičiavimų klaidingumo) neužstatytoje žemės sklypo dalyje šalims tenkančių dalių paskaičiavimas taip pat yra ydingas.

32. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovų teiginys, jog jų projektas labiausiai atitinka tęstinumo kriterijų, t. y. tvarka atitinka tą, kuri faktiškai galiojo ne vienerius metus, yra nepagrįstas. Nurodo, jog pirminiu ieškiniu prašė nustatyti analogišką žemės naudojimo tvarką, kuri buvo nusistovėjusi bei buvo pasirašyta tarp atsakovės ir ankstesnės patalpų savininkės UAB „Lazdynų riešutas“, o patikslintu ieškiniu iš esmės nepakeitė anksčiau nusistovėjusios sklypo naudojimosi tvarkos.

33. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog pripažinus ieškovų prašomos nustatyti tvarkos ydingumą, nustatant bendrai naudotinos žemės sklypo dalies plotą dėl netinkamai įvertintų bendraturčių dalių pastate, praranda prasmę ieškovų projekto vertinimas pagal tęstinumo kriterijų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų minima naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įregistruota; ji sudaryta ne tarp sklypo savininkų (o naudotojų). Be to, apeliaciniame skunde ieškovai iš esmės nenurodė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad naudojimasis pagal minėtą tvarką buvo faktiškai susiformavęs (nusistovėjęs), nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, kad iki bylos iškėlimo pastato kiemu sklypo bendrasavininkiai naudojosi bendrai, neatsižvelgė (nenurodė jokių motyvų) į skundžiamo sprendimo argumentus, kad ieškovai neginčijo atsakovės pateiktų 1999 m. lapkričio 9 d. plane atliktų žymėjimų apie šiuo metu esančią faktinę situaciją, kuri neatitinka ieškovų dėstomų teiginių. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2013 metais atsakovė buvo parengusi žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos projektą, kurį R. T. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šiame plane užfiksuota žemės naudojimosi tvarka nesutampa su apeliantės minimo 1999 metų susitarime nurodyta, o tai papildomai patvirtina, kad 1999 m. lapkričio 9 d. susitarimu nustatyta tvarka iki šalių ginčo faktiškai nebuvo taikoma. Taigi, ir šie apeliantų motyvai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

34. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovų galimybės patekti į jiems priklausančias patalpas (teismo sprendimo 23 punktas). Teismo vertinimu, ieškovų pateikta vizualinė medžiaga neįrodo, kad į ieškovų valdomas parduotuvės patalpas, patenkinus priešieškinį, nebūtų įmanoma pristatyti prekių ar (ir) privažiuoti krovininiam transportui prie įėjimo. Taip pat teismas nurodė, jog tai, kad ieškovams turimoje priskirti naudotis žemės dalyje, atsakovės plane pažymėtame indeksu „B“, tikėtinai būtų sudėtingiau sutalpinti šiukšlių konteinerius taip, kad šie netrukdytų pristatyti prekes, savaime nėra priežastis atsakovės plano sprendinius laikyti ydingais. Juolab, kad prioritetas, sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, turi būti teikiamas bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje paskirstymo proporcingumui užtikrinti.

35. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad paminėta skundžiamo sprendimo dalis yra nemotyvuota, o vien tai, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

36. Apeliaciniame skunde nurodę, kad pravažiavimui ir prekių iškrovimui bei apsisukimui lieka tik 2,56 m atstumas, kuris krovininėms transporto priemonėms yra aiškiai per mažas, apeliantai šių argumentų nedetalizavo (nenurodė konkrečios šio atstumo vietos, nepagrindė šiems veiksmams atlikti reikalingo ploto ir pan.).

37. Apeliantų teigimu, pagal atsakovės projektą ieškovams naudojimuisi atiteko 20 kv. m. mažiau žemės, negu jie turi nuosavybės teise. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovų dalis bendroje 0,1200 ha dydžio žemės sklypo nuosavybėje yra 384/1200 dalys, kas sudaro 384 kvadratinius metrus. Tačiau iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovams A. T. ir R. T. nuosavybės teise priklauso 364/1200 dalys ginčo žemės sklypo.

38. Šioje apeliacinio skundo dalyje ieškovai taip pat nurodo, jog pagal teismo paskaičiavimą (sprendimo 12.1 punktas), visas bendraturčių idealių dalių bendroje nuosavybėje turimas žemės plotas yra 100,5 procentai. Pasisakydama dėl šių apeliantų argumentų, teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad nurodant tretiesiems asmenims priklausančią procentinę žemės sklypo dalį, teismas padarė skaičiavimo klaidą (tretiesiems asmenims priklauso 86 kv. m. 0,12 ha sklype, o tai sudaro 7,17 (86 kv. m. x 100/1200), o ne 7,67 procentus, kaip nurodyta skundžiamame sprendime). Apeliantai neginčija kvadratiniais metrais nurodyto tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo dydžio ir nepagrindė klaidos sklypo dydį nurodant procentine išraiška įtakos teismo sprendimo priėmimui. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovams tenkanti naudotis realioji dalis neatitinka idealiosios, kad teismas ignoravo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

39. Pasak apeliantų, teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal atsakovės projektą į jai atitenkančią žemės sklypo dalį patenka ieškovams priklausanti parduotuvės kondicionavimo - vėdinimo sistema, ir sprendime dėl šios aplinkybės pasisakė tik formaliai. Pažymėtina, jog spręsdamas ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas vertina, kuris iš šalių pateiktų projektų yra tinkamesnis, labiau atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus bei principus, ir pats negali pakeisti atitinkamų jų sprendinių. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovų pateikto projekto ydingumo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies, į kurią patenka ieškovų kondicionavimo - vėdinimo sistema, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami išvadai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėtų būti nustatyta pagal atsakovės pateiktą projektą. Visų pirma, ieškovai, pabrėždami didelę atsakovų pasiūlyto galimo sprendimo (sistemos perdarymo ir perkėlimo) kainą, tokią poziciją grindžia deklaratyviais teiginiais, duomenų apie tokio sprendimo įgyvendinimo kaštus (kurie patvirtintų tokio veiksmo neproporcingumą siekiamam tikslui) ar galimybių nebuvimą, nenurodė ir nepateikė. Be to, teigdami, kad pagal atsakovės projektą jai tenkančios žemės sklypo riba sutaptų su šios sistemos galine sienele, kas atimtų galimybę ieškovams tinkamai eksploatuoti bei prižiūrėti įrenginį, aplinkybių apie įrenginio eksploatavimo ir priežiūros pobūdį neatskleidė; galimų projekto korekcijų, atitinkančių atsakovės nurodytas žemės sklypo dalis, taip pat neteikė. Taigi, apeliantai neįrodė, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka sudaro prielaidas kilti konfliktinėms situacijoms.

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

41. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovams priklausančia vėdinimo-kondicionavimo įranga, nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius, ginčo išsprendimui reikšmingus ieškinio ir priešieškinio bei atsiliepimų į juos argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas (ar jo dalis) yra nemotyvuotas.

42. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovams ir tretiesiems asmenimis nepareiškus prieštaravimų, tenkinamas atsakovės reikalavimas nustatyti, kad bendraturčiai turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti, valdyti, naudoti jam priskirtą žemės sklypo dalį, taip pat turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar jos dalį. Apeliantų teigimu, jie atsiliepime į priešieškinį buvo nurodę, jog su tokiais atsakovės reikalavimais nesutinka. Mano, kad ši teismo sprendimo dalis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia kitų šio pastato bei žemės sklypo bendraturčių interesus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria paminėtiems apeliantų motyvams.

43. Kaip ir nurodo ieškovai, CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.

44. Atsakovė poziciją, kad teismo sprendimu nustatyta sąlyga nepažeidžia CK 4.79 straipsnio nuostatų, grindžia CK 6.394 straipsnyje nustatytomis nekilnojamojo daikto pardavimo taisyklėmis, numatančiomis, jog pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

45. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsikirtimas nėra logiškas, kadangi teismas nenagrinėja reikalavimų, kurie nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, t. y. jeigu, atsakovės manymu, toks ieškovų sutikimas nereikalingas pagal įstatymą (pirmenybės teisės ieškovai ar tretieji asmenys neturi), reikalavimas patvirtinti sąlygą dėl perleidimo be bendraturčio sutikimo yrateisiškai nepagrįstas.

46. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014 nurodė, kad Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti statinių ir įrenginių savininkų pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypą, yra specialioji CK 4.79 straipsnio normų atžvilgiu, ir taikytina visais atvejais, kai egzistuoja žemės sklypo (ar dalies) pirkimo–pardavimo sandoris ir statinių ir (ar) įrenginių ant parduodamo sklypo buvimo faktas. Statinio savininkas turi pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalį, būtiną šiam turtui naudoti pagal paskirtį prieš perleidžiamo žemės sklypo bendraturtį, tačiau statinio savininkas neturi pirmenybės teisės į visą parduodamą bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo dalį, nebent būtų nustatyta, kad visas parduodamas sklypas būtinas statiniui eksploatuoti.

47. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad žemės pardavimą reglamentuoja imperatyvios teisės normos ir galimybė perleisti žemės sklypą (jo dalį) be bendraturčio sutikimo (nesant jo pirmumo teisės) priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, o šioje byloje joks ginčas dėl turto perleidimo nebuvo sprendžiamas, į tai, kad teismas klaidingai nustatė, jog ieškovai reikalavimui neprieštaravo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatyti, kad bet kuris iš žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar jos dalį. Dėl kitos dalies reikalavimo (nustatyti, kad bet kuris iš žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti, valdyti, naudoti jam priskirtą žemės sklypo dalį), apeliantai jokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodė, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

48. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

49. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą, panaikinti jo dalį, kuria nustatyta, kad bet kuris iš žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar jos dalį, ir šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atmesta neturtinio ieškinio reikalavimo dalis yra neženkli, palyginus su pagrindine ginčo dalimi, iš esmės neturėjusi įtakos šalių bylinėjimosi išlaidų dydžiui, šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų neperskirto.

52. Ieškovas R. T. už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė UAB „Elma“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 420 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies patenkintas (apie 10 procentų), todėl iš ieškovų atsakovei turi būti priteista 378 Eur, o iš atsakovės ieškovams – 8 Eur. Įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovų lygiomis dalimi atsakovei priteistina 370 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad bet kuris iš žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar jos dalį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - šį atsakovės UAB „Elma“ priešieškinio reikalavimą atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. T. ir R. T. lygiomis dalimis atsakovei UAB „Elma“ 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Švedienė