Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-755-637/2024 pagal antstolės B. T. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo ir atsakovės R. S. prašymą išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal antstolės B. T. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

17. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas antstolės B. T. prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo

18. Atskirajame skunde antstolė B. T. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, vadovaudamasis aktualumą praradusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šiuo metu jau nebeaktualios CPK 589 straipsnio redakcijos. Apeliantė pabrėžia, kad prašė išaiškinimo dėl teisės aktų normų, kurias reikia taikyti konkretaus sprendimo atžvilgiu, vykdomojoje byloje, nekėlė klausimo dėl teisės normų aiškinimo apskritai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties dalies motyvai ir argumentais, neturi pagrindo nesutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

19. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 278 straipsnio 1 dalis ir 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) negali nustatyti kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-242/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015). Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų priemonių yra teisė kreiptis į teismą ir prašyti išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jeigu ji yra neaiški (CPK 589 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).

21. Nagrinėjamos bylos atveju antstolė B. T. vykdo penkias vykdomąsias bylas dėl skolų / baudų išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojams AB SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „FF lizingas“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kiti antstoliai skolininko atžvilgiu vykdo dar 18 vykdomųjų bylų. Vykdymo eigoje antstolė nustatė, kad skolininko motina B. K. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau skolininkas (įpėdinis) atsisakė nuo jam tenkančios palikimo dalies, taip pažeisdamas išieškotojų teisėtus interesus, todėl 2023 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymus, kuriais išieškotojams AB SEB bankui, UAB „FF lizingas“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai siūlė įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises, pareiškiant actio Pauliana ieškinį teisme. Šia teise pasinaudojo tik išieškotoja AB SEB bankas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję AB SEB bankas pareikštą ieškinį, 2024 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-755-637/2024, kuriuo nuspręsta pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo R. K. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos B. K. mirties ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovų R. K. (skolininko) ir R. S. sudarytą 2020 m. gegužės 1 d. susitarimą. Taip pat minėtu teismo sprendimu nuspręsta leisti nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo R. K. pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-1963-590/2012 ieškovo AB SEB bankas naudai į R. S. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: dalį buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų, sumoje 4 178,78 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-138-524/2025, kuria nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, ją išdėstant taip: „Leisti nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo R. K. pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-1963-590/2012 ieškovės AB SEB banko naudai į R. S. nuosavybės teise valdomą turtą: 1/4 dalį buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4 178,78 Eur piniginių lėšų sumą.“

22. Antstolė, vadovaudamasi CPK 589 ir 593 straipsniais, kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti nurodant, ar antstolė vykdydama priverstinį skolų išieškojimą skolininko R. K., atžvilgiu, skolininko sesers R. S. į antstolės depozitinę banko sąskaitą sumokėtas pinigines lėšas, t. y. 4 178,78 Eur, bei pinigines lėšas, kurios bus gautos realizavus trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą – 1/4 dalį buto su rūsiu, kurio bendras plotas 81,01 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų skirstyti vadovaudamasi CPK 754 straipsnio 5 dalimi, t. y. visiems prie antstolės vykdomo išieškojimo prisijungusiems skolininko išieškotojams proporcingai, ar tik actio Pauliana ieškinį pareiškusiam skolininko išieškotojui AB SEB bankas, kaip tai numatyta CK 6.66 straipsnio 4 dalyje. Tokį savo prašymą antstolė motyvavo tuo, kad dėl nevieningos teismų praktikos kyla klausimas dėl CK 6.66 straipsnio 4 dalies ir CPK 754 straipsnio 5 dalies konkuravimo vykdymo procese ir praktinio šių teisės normų taikymo vykdant priverstinį skolų išieškojimą skolininko atžvilgiu iš turto, į kurį teismas leido nukreipti išieškojimą, tenkinus išieškotojos / ieškovės actio Pauliana ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad antstolei nėra aiškios teisės normos, kurios turi būti taikomos vykdant teismo sprendimą.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas tenkinti antstolės prašymą, sprendė, kad antstolė teismo sprendimo aiškinti neprašo, o antstolei kilęs klausimas dėl išieškotų lėšų paskirstymo nėra teismo priimto sprendimo vykdymo tvarkos aiškinimas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad antstolė prašė išaiškinimo dėl teisės aktų normų, kurias reikia taikyti vykdant teismo sprendimą. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 589 straipsniu, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę su prašymu kreiptis į teismą ne tik kai vykdomasis dokumentas yra neaiškus, bet ir tokiu atveju, kad vykdymo proceso konkrečioje situacijoje taikytina teisės norma nėra aiški. Tokiu būdu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo antstolės prašymo ir nemotyvuotai jį atsisakė tenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolės B. T. prašymą išaiškinti vykdymo tvarką, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas prašymo argumentų dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo (dėl teisės aktų normų, kurias reikia taikyti vykdant teismo sprendimą, išaiškinimo) nenagrinėjo, pareiškimo pagrįstumo klausimas negali būti išspręstas apeliacine tvarka, todėl byla toje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.