- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-433-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00298-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- „Praho“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ANRIVIS“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės atsakovės „Praho“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ANRIVIS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Praho“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ANRIVIS“ dokumentinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės: 42 515,92 Eur skolą, 7 566,25 Eur delspinigių, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAKSVPĮ) nuostatas bei 2 542,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovė UAB „Praho“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu 2024 m. vasario 9 d. Plungės rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą pakeitė ir priteistą iš atsakovės UAB „Praho“ skolą sumažino iki 42 144,43 Eur, delspinigius iki 7 531,24 Eur, bylinėjimosi išlaidas iki 2 522,80 Eur; likusią preliminaraus sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovei UAB „ANRIVIS“ iš atsakovės UAB „Praho“ 2 568,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nurodė, kad iš pateikto 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto matyti, jog šiuo aktu šalių atstovai užfiksavo, kad ieškovė atliko išorės sienų daugiasluoksnėmis plokštėmis montavimą, užpučiant siūles ir suklijuojant juostas, darbų vertė 10 884,47 Eur, kiekis 5, 8635 (skaičiuojant 100 m2). Šiuo atliktų darbų aktu įformintas statybos darbų perdavimas ir priėmimas.
4. Teismas vertino, kad papildomo susitarimo turinys leidžia spręsti, jog ieškovė visų darbų, fiksuotų 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte, neatliko. Teismas vertino, kad iš esmės ginčo, jog ieškovė nesumontavo 3 plokščių, nėra. Teismas konstatavo, jog ieškovė neatliko visų darbų, fiksuotų 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų, akte.
5. Teismas vertino, kad 2024 m. sausio 31 d. susitarimo 4 p. turinys leidžia spręsti, jog ieškovės pareiga sumontuoti trūkstamas daugiasluoksnes plokštes siejama su atsakovės finansinių įsipareigojimų vykdymu, atsakovei įvykdžius papildomame susitarime nurodytus mokėjimus. Nėra ginčo dėl to, jog atsakovė šių mokėjimų nustatytu terminu neatliko, todėl rangos sutartis laikytina nutraukta nuo 2024 m. vasario 27 d. Nutraukus rangos sutartį, ieškovė nebeatliks papildomu susitarimu numatytų ir objekte neatliktų darbų, kurių vertė 371,59 Eur, šia suma atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą mažinamas.
6. Teismas nurodė, kad visiškai nėra suprantamas ir teisiškai nepagrįstas ieškovės prašymas panaikinti preliminarų sprendimą dėl susidariusio įsiskolinimo, kai dėl likusių darbų atlikimo ginčo nėra. Atsakovei neginčijant kitų atliktų darbų aktų, nereiškiant pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumo, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus. Konstatavus, jog ieškovė neatliko darbų už 371,59 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistinas 42 144,43 Eur (42 515,92 – 371,59 Eur) įsiskolinimas už atliktus darbus.
7. Teismas vertino, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovės finansavimo šaltinio paieška yra pačios atsakovės problema, ieškovė sutartinius įsipareigojimus, numatytus rangos sutartyje, įvykdė ir neturi pareigos rūpintis atsakovės finansavimo šaltiniais. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog ieškovės veiksmai apsunkino atsakovės finansavimą ir dėl to yra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti delspinigių dydį. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Teismas vertino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, dirbančios statybos sektoriuje, turi patirties verslo bei derybų srityje, sudariusios komercinę sutartį, todėl, teismo vertinimu, sugebėjo įvertinti prisiimtą riziką ir numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius rangos sutarties pasirašymo metu, juolab, kad rangos sutartis buvo rengiama ir tvirtinama notaro. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, šiuo atveju nenustatyta pagrindų mažinti priteistinų delspinigių dydį.
9. Tačiau preliminariu teismo sprendimu nustatytą delspinigių sumą teismas mažino, įvertinęs tai, kad pagal 2023 m. lapkričio 30 d aktą bei 2023 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) atsakovė privalo sumokėti atsakovei ne 10 884,47 Eur (be PVM), bet 10 577,37 Eur, atitinkamai delspinigiai pagal šią sąskaitą už pradelstas 38 dienas mažintini iki 1 205,82 Eur, o bendra delspinigių suma iki 7 531,24 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Praho“ (toliau – ir apeliantė) prašo: pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje ieškovės UAB „Anrivis“ atsakovei UAB „Praho“ pareikštą ieškinį atmesti arba sumažinti priteistus delspinigius; iš ieškovės atsakovės naudai priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nors teismas ir nurodo, kad sutartyje šalys nenusimatė sąlygos, kad atsiskaitymas su ieškovu priklausys nuo atsakovo gaunamo finansavimo, tačiau ieškovui šį aplinkybė buvo žinoma, taip pat toks verslo modelis, t. y. įgyvendinti projektą iš skolintų lėšų bei su rangovais atsiskaityti už etapais skolinamas lėšas yra visiškai įprasta ir pateisinama verslo praktika. Ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu bei laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės prašymu pritaikymas apsunkino atsakovei galimybę įsigyti šią žemės sklypo dalį bei gauti finansavimą pagal antrą finansavimo etapą.
10.2. Pačios ieškovės veiksmai, t. y. sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas ir kreipimasis su ieškiniu į teismą tuo pačiu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip sąmoningai apsunkinant atsakovės galimybes gauti finansavimą pagal etapinio finansavimo paskolos sutartį, taip pat pastato sienų neužbaigimas, kad atsakovė galėtų tinkamai atsiskaityti su ieškove, yra vertinamas kaip pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Dėl to delspinigiai, palūkanos bei ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistos nepagrįstai.
10.3. Nagrinėjamu atveju iš esmės aplinkybė, kad atsakovė negavo finansavimo dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų yra akivaizdi ir įrodyta, t. y. iš byloje esančio įrodymų viseto yra matoma, kad finansavimas pradžioje nebuvo gautas dėl to, kad ieškovė neužbaigė sienų, o vėliau dėl ieškovės prašymu atsakovės turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – tai yra neginčytinai įrodytas faktas, tuo tarpu pirmosios intencijos teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaip fakto ir šią aplinkybę atmeta. Būtent ieškovės veiksmai apsunkino atsakovės finansavimo gavimą, tuo pačiu pasunkinant atsakovės galimybę atsiskaityti su ieškove. Šie veiksmai yra tiesiogiai susiję tarpusavyje, t. y. jeigu ieškovė laiku ir tinkamai užbaigtų sienų montavimą, finansavimas būtų gautas ir su ieškove būtų atsiskaityta laiku ir delspinigiai iš viso nesusidarytų.
10.4. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė sąmoningai dirbtinai sudarė tokią situaciją, kad pakenkti atsakovės vystomam projektui bei papildomai iš to pasipelnyti iš atsakovės priteistinų netesybų ir procesinių palūkanų forma. Dėl to, vadovaujantis CK 1.137 str., ieškovės ieškinys taip pat negali būti tenkinamas visa apimtimi, kadangi tokie ieškovės veiksmai laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu jos teisėmis.
10.5. Šalys, vesdamos derybas, sutartyje numatė delspinigių dydį tam atvejui, jei būtų vėluojama atsiskaityti su ieškove dėl atsakovės kaltės. Tačiau, turint omenyje, kad pati ieškovė sudarė tokią situaciją, kad su ja nebuvo laiku atsiskaityta, teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės.
10.6. Būtina atkreipti dėmesį, kad sutartyje šalių užfiksuotas delspinigių dydis sudaro 30 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje tai yra tikrai neprotingai didelė delspinigių norma. Ieškovė neįrodinėjo, kokius nuostolius dėl nesumokėtų sumų patyrė, todėl teismas nepagrįstai priteisė netesybas ir leido ieškovei praturtėti atsakovės sąskaita.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Anrivis“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą ir 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nėra jokios ieškovės kaltės dėl laiku nebaigtų sienų įrengimo darbų, todėl su tariama ieškovės kalte siejami atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė, gavusi apmokėjimui 2023-11-30 PVM sąskaitą faktūrą ir pasirašyti Atliktų darbų aktą, žinojo ne tik apie tai, kad trūksta daugiasluoksnių plokščių („sendwich“), bet ir Gamybinio pasitarimo protokole Nr. 1 pati buvo patvirtinusi, kad yra dėl to kalta. Kaip matyti, 2023-11-30 el. laišku atsakovė taip pat buvo informuota ir apie tai, kad trūkstamas daugiasluoksnes plokštes sumontuos vėliau, kai atsakovė pristatys jas į objektą. Teismo posėdyje, apklausiant techninį prižiūrėtoją E. A. liudytoju, pastarasis patvirtino, kad šios trūkstamos plokštės buvo įsigytos ir pristatytos į objektą tik š. m. kovo mėnesio pradžioje. Matyt dėl šios priežasties atsakovė nei pirmos instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo nepridėjo trūkstamų daugiasluoksnių plokščių įsigijimo dokumento. Tariamos ieškovės kaltės kontekste pažymėtina, kad 2024-01-31, sudarant Papildomą susitarimą prie Statybų rangos sutarties, pasirašytos 2023/09/04, atsakovė dar kartą patvirtino, kad „dėl atliktų darbų pagal šią sutartį Užsakovas pretenzijų Rangovui neturi“. Liudytojas E. A. apklausiamas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad pretenzijų nei dėl darbų kokybės, nei neatliktų kitų darbų ieškovei, kaip techninis prižiūrėtojas, neturi.
11.2. Atsakovė išsigalvojo, kad laiku nebaigti sienų įrengimo darbai buvo antro etapo finansavimo negavimo priežastimi. Pažymėtina, kad šio savo teiginio atsakovė niekaip nepagrindė. Apeliacinio skundo 2.2. punkte minimas 2023-11-27 susirašinėjimas tarp atsakovės ir „Profitus“ atstovų niekaip nepatvirtina to, kad finansavimui gauti reikėjo, jog būtų pabaigtos įrengti pastato sienos, ir kad mažareikšmis sienų nebaigimas galėjo sutrukdyti gauti finansavimą.
11.3. Atsakovė nurodo, kad laiku negavus finansavimo pagal antrą etapą, siekiant laiku atsiskaityti su rangovais, atsakovė skolinosi pinigus iš kitų kreditorių, taip pat ir iš bendrovės akcininko; taip pat, akivaizdu, kad atsakovė surado pinigų žemės sklypo dalies, kurioje įrengtas parkingas prie pastato, iš P. P. įsigijimui, taip pat kitų pastato baigiamųjų darbų užbaigimui. „Pepco“ parduotuvė šiame pastate buvo atidaryta š. m. gegužės 17 d.
11.4. Kreipimosi į teismą įtaka finansavimo gavimui ar apskritai atsiskaitymui su ieškove niekaip nesusijusi su apeliacinio skundo dalyku, kadangi priteisti ir ginčijami delspinigiai buvo apskaičiuoti tik iki 2024-02-02, o kreiptasi į teismą su ieškiniu vėliau.
11.5. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta pagrįstai. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, iš pridedamo susirašinėjimo atsakovės su kredito įstaiga matyti, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra kliūtis gauti finansavimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įtaka finansavimo gavimui niekaip nesusijusi su apeliacinio skundo dalyku, kadangi priteisti ir ginčijami delspinigiai buvo apskaičiuoti tik iki 2024-02-02, o laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta vėliau.
11.6. Iš papildomo susitarimo turinio vienareikšmiškai matyti, kad ieškovės pareiga sumontuoti trūkstamas daugiasluoksnes plokštes atsiranda tik atsakovei įvykdžius papildomame susitarime nurodytus mokėjimus. Deja, atsakovė šių mokėjimų neatliko per dvi darbo dienas, kaip tai numatyta papildomame susitarime, o tik 2024-07-12.
11.7. Refinasavimo gavimas ar negavimas, ar apsunkinimas pastačius pastatą, niekaip nesusijęs su apeliacinio skundo dalyku, kadangi priteisti ir ginčijami delspinigiai buvo apskaičiuoti tik iki 2024-02-02, kuomet ne tik pastatas dar nebuvo baigtas, bet net nebuvo įsigyta ir žemės sklypo dalis, kurioje įrengtas parkingas prie pastato, iš P. P..
11.8. Atsakovė neįrodė jokių kaltų ieškovės veiksmų, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi atsiskaityti su ieškove iki 2024-02-02.
11.9. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Nagrinėjamu atveju notariškai patvirtinta rangos sutartimi šalys susitarė, jog, atsakovei vėluojant atsikaityti, atsakovė privalo mokėti 0,3 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 10.2 p.). Sutartyje numatyta ir ieškovės atsakomybė, pagal sutarties 10.4 p. nuostatas ieškovė, pavėlavusi daugiau nei 3 dienų atlikti darbus, sumoka atsakovei 10 procentų visos sutarties kainos baudą, t. y. labai didelę baudą net už mažareikšmį pažeidimą. Konstatuotina, kad netesybos yra didelės, bet ne per daug didelės, kad iškreiptų šalių santykių lygybę ar neturėtų pagrindo tokiomis būti. Pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. rangos sutartį darbų pabaiga 2023 m. gruodžio 15 d., t. y. šiek tiek ilgesnė, nei trys mėnesiai, todėl įvertinus statybos darbų trukmę ir buvo numatyta ir atitinkama šalių atsakomybė, kuri nagrinėjamu atveju ieškovei numatyta net žymiai didesnė. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, dirbantys statybos sektoriuje, turi patirties verslo bei derybų srityje, sudariusios komercinę sutartį, todėl sugebėjo įvertinti prisiimtą riziką ir numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius rangos sutarties pasirašymo metu, juolab, kad rangos sutartis buvo rengiama ir tvirtinama notaro, todėl buvo individualiai aptarta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo.
Dėl naujų įrodymų
15. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2024-07-12 mokėjimo pavedimas – skolos sumokėjimas; susirašinėjimas su atsakovės kredito įstaiga. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai. Pažymėtina, kad CPK normos įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Ieškovė susirašinėti su atsakovės kredito įstaiga turėjo galimybę ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir tokį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė neįrodė būtinybės šį įrodymą teikti būtent tik apeliacinės instancijos teismui. Ieškovės teikiamas mokėjimo pavedimas neturi esminės reikšmės ginčo nagrinėjimui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – ir rangos sutartis) dėl statybos darbų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), sutarties kaina – 240 607,02 Eur plius PVM, rangos darbų pabaiga – iki 2023 m. gruodžio 15 d. (rangos sutarties 1, 2.1, 5.1 punktai). Atsakovė (užsakovas) įsipareigojo po dalinio/visiško rangovo atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros išrašymo pateikimo dienos už atliktus darbus sumokėti ieškovei (rangovui) per 5 darbo dienas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ne anksčiau aktų pasirašymo dienos, aktus abiem šalims pasirašius per 3 darbo dienas po jų išrašymo (rangos sutarties 9.1 punktas). Taip pat šalys susitarė, jog atsakovei (užsakovui) vėluojant apmokėti už darbus, atsakovė (užsakovas) mokės ieškovei (rangovui) po 0,3 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos ieškovei (rangovui) skolos dalies (rangos sutarties 10.4 punktas).
18. Ieškovė 2023-11-06 el. laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad „nuo 11-06 sustabdėme darbus objekte, (duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė, kad „reikalingas gamybinis pasitarimas objekte išspręsti susidariusius klausimus. Gamybinio susitikimo metu pasirašyti papildomą susitarimą dėl darbų perdavimo datų tikslinimo/koregavimo“.
19. 2023-11-09 įvyko gamybinis pasitarimas, kuriame buvo nuspręsta, kad „Užsakovas pripažįsta, kad <...> Užsakovas užsakė per mažą kiekį sendvič panelių“, kad „Rangovas įsipareigoja per dvi savaites padengti skolą“.
20. Sumontavusi visas turimas daugiasluoksnes plokštes ieškovė išsiuntė atsakovei 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 13 170,21 Eur sumos apmokėti ir 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą pasirašyti. Šiuo aktu šalių atstovai užfiksavo, kad ieškovė atliko išorės sienų daugiasluoksnėmis plokštėmis montavimą, užpučiant siūles ir suklijuojant juostas, darbų vertė 10 884,47 Eur, kiekis 5, 8635 (skaičiuojant 100 m2).
21. Po 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto pasirašymo šalys 2024 m. sausio 31 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriame susitarė dėl trūkstamų daugiasluoksnių plokščių sumontavimo tvarkos ir sąlygų. Šalys papildomu 2024 m. sausio 31 d. susitarimo 4 p. susitarė, jog rangovas (ieškovė), į banko sąskaitą gavęs aukščiau nurodytus mokėjimus (pagal susitarimo 2 p. 10 000 Eur), įsipareigoja per dvi darbo dienas nuvykti į objektą ir sumontuoti daugiasluoksnes plokštes. Šis rangovo įsipareigojimas vykdomas tik užsakovui pilnai įvykdžius aukščiau nurodytus mokėjimus. Susitarimo 5 punkte numatė, jog užsakovas sutinka, jog 2023 m, rugsėjo 4 d. rangos sutartis būtų nutraukta nuo 2024 m. vasario 27 d. be atskiro pranešimo.
Dėl netesybų
22. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais nemažinti netesybų (delspinigių), kadangi, apeliantės vertinimu, tam buvo pagrindas, nes atsiskaitymo vėlavimas susidarė dėl pačios ieškovo kaltės. Dėl to apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovės reikalavimą dėl delspinigių atmesti arba sumažinti priteistus delspinigius.
23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
24. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).
25. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
26. Sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
27. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).
28. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju pagal statybos rangos sutarties sąlygas, reglamentuojančias atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus tvarką, atsakovė (užsakovas) įsipareigojo po dalinio/visiško rangovo atliktų darbų akto ir sąskaitos-faktūros išrašymo pateikimo dienos už atliktus darbus sumokėti ieškovei (rangovui) per 5 darbo dienas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ne anksčiau aktų pasirašymo dienos, aktus abiem šalims pasirašius per 3 darbo dienas po jų išrašymo (rangos sutarties 9.1 punktas). Taip pat šalys susitarė, jog atsakovei (užsakovei) vėluojant apmokėti už darbus, atsakovė (užsakovas) mokės ieškovei (rangovui) po 0,3 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos ieškovei (rangovui) skolos dalies (rangos sutarties 10.4 punktas).
30. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
31. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
32. Apeliantė pagrindu nepriteisti arba mažinti netesybas nurodo tai, kad atsiskaitymo vėlavimas susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, atsakovė negavo antrojo etapo finansavimo, o vėliau – refinansavimo dėl ieškovės kaltės.
33. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023-11-09 įvyko gamybinis pasitarimas, kuriame buvo nuspręsta, kad užsakovas pripažįsta, jog užsakė per mažą kiekį sendvič panelių. Ieškovė, sumontavusi visas turimas daugiasluoksnes plokštes, išsiuntė 2023-11-30 PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui ir Atliktų darbų aktą pasirašymui bei nurodė, kad „trūkstamas 3 vnt. plokščių (kurias reikės apsimokėti Užsakovui) sumontuosime vėliau, kai pristatys Užsakovas“. Iš šių įrodymų matyti, kad atsakovė žinojo apie tai, kad trūksta daugiasluoksnių plokščių ir kad jų trūksta dėl jos kaltės, nes ji užsakė per mažą kiekį sendvič panelių. 2024-01-31 sudarant Papildomą susitarimą prie Statybų rangos sutarties, pasirašytos 2023/09/04, atsakovė patvirtino, kad „dėl atliktų darbų pagal šią sutartį Užsakovas pretenzijų Rangovui neturi“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokios ieškovės kaltės dėl laiku nebaigtų sienų įrengimo darbų, todėl šie apeliantės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
34. Apeliantė teigia, kad laiku nebaigti sienų įrengimo darbai buvo antro etapo finansavimo negavimo priežastimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2023-11-27 susirašinėjimas tarp apeliantės ir „Profitus“ atstovų nepatvirtina aplinkybės, kad finansavimui gauti reikėjo pabaigti įrengti pastato sienas ir kad mažareikšmis sienų neįrengimas galėjo sutrukdyti gauti finansavimą. Taigi, apeliantė neįrodė, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė negavo antrojo etapo finansavimo.
35. Apeliantė teigia, kad ieškovė, žinodama apie tokį atsakovės verslo modelį, nevykdė jai numatytų įstatymo pareigų bendradarbiauti bei kooperuotis su kita sutarties šalimi (atsakove), o veikė visiškai priešingai ne tik atsakovės, bet šalių bendram interesui – ieškovė neatliko darbų, kad būtų tinkamai suteiktas finansavimas, vėliau nesilaikė tarp šalių sudaryto papildomo susitarimo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, tuo pačiu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl to laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, o tai dar labiau apsunkino finansavimo gavimą.
36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju atsakovei neatsiskaitant su ieškove nei pagal rangos sutartį, nei pagal papildomą šalių 2024 m. sausio 31 d. susitarimą, ieškovės kreipimasis į teismą nelaikytinas piktnaudžiavimu teise.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrukdė atsakovei gauti finansavimą. Iš 2023-11-29 „Profitus“ el. laiško matyti, kad buvo patariama įsigyti žemės sklypo dalį, tačiau nebuvo apeliantei kategoriškai atsakyta, kad ji negaus finansavimo. Nėra duomenų, kad apeliantė bandė ieškoti kokių sprendimų, kad susitarti kaip įgyvendinti tokią sąlygą, kol pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, juk jos galioja tik tam tikrą laiko tarpą. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įtaka finansavimo gavimui niekaip nesusijusi su apeliacinio skundo dalyku, kadangi priteisti ir ginčijami delspinigiai buvo apskaičiuoti tik iki 2024-02-02, o laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta vėliau.
38. Apeliantė nesutinka ir su šalių sutartu delspinigių dydžiu. Nurodo, kad šalys vesdamos derybas sutartyje numatė delspinigių dydį tam atvejui, jei būtų vėluojama atsiskaityti su ieškove dėl atsakovės kaltės. Tačiau, turint omenyje, kad pati ieškovė sudarė tokią situaciją, kad su ja nebuvo laiku atsiskaityta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
39. Pažymėtina, jog byloje apeliantė neįrodė jokių kaltų ieškovės veiksmų, dėl kurių apeliantė nebūtų galėjusi atsiskaityti su ieškove iki delspinigių apskaičiavimo datos. Ieškovės kaltų veiksmų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
40. Kaip jau minėta, šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).
42. Nesutiktina su apeliante, kad sutartyje šalių užfiksuotas delspinigių dydis sudaro 30 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, todėl tai yra neprotingai didelė delspinigių norma. Vertinant visos šalių sudarytos sutarties sumą, nėra pagrindo vertinti, kad delspinigių dydis – 0,3 procento – yra neprotingai didelis.
43. Pažymėtina, kad šalių patvirtintoje rangos sutartyje numatyta ir ieškovės atsakomybė, pagal sutarties 10.4 p. nuostatas ieškovė, pavėlavusi daugiau nei 3 dienų atlikti darbus, sumoka atsakovei 10 procentų visos sutarties kainos baudą. Todėl konstatuotina, kad netesybos yra ne per daug didelės, kad iškreiptų šalių santykių lygybę ar neturėtų pagrindo tokiomis būti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, dirbantys statybos srityje, turi patirties verslo bei derybų srityje, sudariusios komercinę sutartį, todėl sugebėjo įvertinti prisiimtą riziką ir numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius rangos sutarties pasirašymo metu, kurie tiko abiem šalims.
44. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, todėl nėra pagrindų mažinti šalių laisva valia nusistatytų ir teismo priteistų delspinigių dydį.
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 3388,00 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose rekomenduojamus dydžius. Pagal Rekomendacijas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu (2024 m. liepos 15 d.) maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 2809,30 Eur.
50. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020; ir kt.).
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, įvertinusi bylos apimtį, tai, kad apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas klausimas tik dėl delspinigių priteisimo, paruošto dokumento turinį ir apimtį, tai, kad atsiliepimo paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes juose nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 2809,30 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ANRIVIS“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Praho“ 2809,30 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.